- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-03-16
- Bylos Nr.
- N1-1187-806/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-00144-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- G. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekaurauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga dėl padarytos nusikalstamos veikos, kurioje G. M. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., 180 str. 1 d., L. P. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. M., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2014-02-03 apie 19. 30 val., ant Karaliaus Mindaugo tilto, Vilniuje, veikdamas kartu su L. P., priėjo prie nepilnamečio J. Č., L. P. grasinant jį nušauti ir pareikalavus atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, nukentėjusiajam nepaklusus L. P. nurodymams, liepė atiduoti L. P. mobiliojo ryšio telefoną „IPhone4“, 1999 Lt vertės, nukentėjusiajam atidavus L. P. mobiliojo ryšio telefoną, pabėgo, tokiu būdu grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pagrobė nepilnamečio J. Č. tėvui J. Č. priklausantį 1999 Lt vertės turtą.
Taip pat kaltinamasis G. M., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platintini, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo nedidelį kiekį - 0,5362 g narkotinės medžiagos - kanapių antžeminių dalių, kurias laikė iki 2014-02-24 19.30 val., kai minėtu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), minėtą kiekį narkotinės medžiagos - kanapių antžemines dalis pas jį asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Kaltinamasis L. P., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2014-02-03 apie 19.30 val., ant Karaliaus Mindaugo tilto, Vilniuje, veikdamas kartu su G. M. priėjo prie nepilnamečio J. Č., laikydamas ranką striukės kišenėje, imituodamas, kad turi ginklą, grasindamas nušauti nukentėjusįjį J. Č., taip atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis, pareikalavo nukentėjusiojo J. Č., kad jis atiduotų mobiliojo ryšio telefoną „IPhone4“, o nukentėjusiajam nespėjus jam atsakyti, šalia L. P. stovintis G. M. liepė atiduoti L. P. mobiliojo ryšio telefoną „IPhone4“, dėl ko nukentėjusysis J. Č. iš karto atidavė L. P. mobiliojo ryšio telefoną „IPhone4“, 1999 Lt vertės, po ko jis su G. M. pasišalino, tokiais savo bendrais veiksmais pagrobė nepilnamečio J. Č. tėvui J. Č. priklausantį 1999 Lt vertės turtą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2014-02-25 apklaustas G. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Dėl įtarime nurodytų aplinkybių gali parodyti, kad tikslios įvykio datos neatsimena, bet tai galėjo būti įtarime nurodytu laiku, jis, G. M. kartu su savo pažįstamu L., pastarojo pavardės neatsimena, važiavo troleibusu į centrą, troleibuso numerio neatsimena, troleibuse L. atkreipė jo dėmesį į vaikiną, kuris kalbėjosi telefonu, vaikinas buvo apie 17 metų, aukštas, apibudinti pastarojo negali, nes neatsimena. L. jam, G. M. pasakė, „yra telefonas“, tuo metu jis nesuprato, ką pastarasis turi omeny, „Karaliaus Mindaugo stotelėje“ pamatė, kad vaikinas, kuris kalbėjo telefonu, ruošiasi lipti. L. pasakė , „lipam“, jis, G. M. kartu su L. išlipo iš troleibuso, vaikinas pradėjo eiti per tiltą, jis su L. ėjo pastarajam iš paskos. Jis, G. M. paklausė L., kam jie eina vaikinui iš paskos, pastarasis atsakė, kad pas jį geras telefonas. Tada suprato, kad L. ruošiasi atimti iš vaikino telefoną, jis, G. M. nusprendė kartu su L. atimti iš vaikino telefoną. Vaikinui einant tiltu, L. pribėgo prie pastarojo, jis, G. M. taip pat priėjo prie jų. L. pasakė vaikinui, kad pastarasis atiduotų jam telefoną, vaikinas nespėjo L. nieko atsakyti, jis, G. M. pasakė vaikinui, „geriau duok“, vaikinas nieko neatsakė, ką tiksliai pasakė L. neatsimena, bet L. žodžių esmė buvo tokia, kad L. turi ginklą, taip pat L. įkišo ranką po striuke, lyg traukdamas iš striukės kišenės ginklą, kadangi jis žinojo, kad L. ginklo neturi, suprato, kad pastarasis vaizduoja prieš vaikiną, kad ginklą turi ir ruošiasi jį ištraukti iš kišenės. Po tokio L. gesto vaikinas atidavė L. telefoną. Sumušti vaikino nei jis, G. M., nei L. negrasino. Fizinio smurto prieš vaikiną nenaudojo. Telefonas buvo „Iphonas“, tikslesnio modelio pavadinimo nežino, buvo su tamsios spalvos dėklu, L. išėmė iš telefono „Tele 2“ SIM kortelę, kur padėjo - nežino, mano, kad išmetė, ar telefone buvo atminties kortelė jis, G. M. nežino, dėklą nuo telefono paliko autobuse, kai iš karto po plėšimo važiavo iš įvykio vietos. Tą pačią dieną telefoną jis, G. M. pardavė savo pažįstamam, pastarojo vardo ir pavardės nežino, jo telefono numerį galės pateikti vėliau, kartu su juo mokėsi „Šaltinio“ vidurinėje mokykloje. Telefoną pardavė už 100 Lt, pinigus pasidalino su L. po 50 litų, jis, G. M. savo pinigų dalį išleido maistui. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. (b.l. 90-91)
Ikiteisminio tyrimo metu 2014-10-23 apklaustas G. M. parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltę dėl plėšimo jis pripažįsta pilnai. Dėl įtarime nurodytų aplinkybių jis, G. M. parodymus davė anksčiau, lieka prie savo anksčiau duotų parodymų, jų pakeisti nenori. Papildyti nori tik tai, kad telefoną vaikinas atidavė ne jam, G. M., o L. Dėl įtarime nurodytų aplinkybių, kad asmens kratos metu pas jį, G. M. buvo rasta narkotinių medžiagų jis savo kaltę pripažįsta. Jis, G. M. prisipažįsta, kad narkotinės medžiagos buvo rastos pas jį, tačiau paaiškinti, kaip jos atsidūrė pas jį, t.y. kokiomis aplinkybėmis jos pas jį atsiardo paaiškinti negali, nes nepamena. Tuo metu kai pas jį, G. M. buvo rastos narkotinės medžiagos jis narkotinių medžiagų nevartojo, taip pat šiuo metu nevartoja. Daugiau apie tai nieko parodyti negali. (b.l. 103-104)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2014 m. vasario mėn., tikslios dienos neatsimena, bet tai galėjo būti įtarime nurodytu laiku, jis kartu su G. M. buvo prie Karaliaus Mindaugo tilto, pastebėjo link tilto nuo stotelės einantį vaikiną, ir jis, L. P. ir G. pamatė, kad vaikinas eidamas kalbasi telefonu, pastebėjo, kad pastarasis turi „Iphone 4“ modelio telefoną. G. pradėjo sakyti, kad pastarajam reikia pinigų, jis, L. P. taip pat pasakė, kad būtų neblogai gauti pinigų. Abiem kilo mintis pavogti telefoną iš to vaikino, abu ėjo vaikinui iš paskos, vaikinas sustojo netoli perėjos, tada jis, L. P. priėjo prie pastarojo arčiau ir pasakė jam: „Atiduok telefoną arba tuoj šausiu“, vaikinas atsakė: „Ne, neduosiu“. Tada G. pasakė vaikinui: „Atiduok telefoną“, ir vaikinas atidavė jiems telefoną, kam padavė - neatsimena. Kai jis, L. P. pasakė vaikinui, kad šaus, jis stovėjo vieną ranką nuleidęs, kurią nepamena, nes viskas vyko greitai, o kitą ranką laikė striukės kišenėje, iš tikrųjų jis ginklo neturėjo, pasakydamas, kad šaus, norėjo vaikiną išgąsdinti. Sumušti vaikino nei jis, L. P. nei G. negrasino. Paėmę telefoną nuvažiavo į stotį, norėjo parduoti telefoną. Telefonas buvo „Iphone 4“, atrodo juodos spalvos, buvo su juodu sulaužytu iš šono dėklu, dėklą jis, L. P. išmėtė stotyje. Ar telefone buvo atminties kortelė jis, L. P. nežiūrėjo. Ar išiminėjo SIM kortelę jis, L. P. neatsimena, atsimena, kad jis tik išjungė telefoną. Savo SIM kortelės į telefoną nebuvo įdėjęs, telefono netikrino. Stotyje telefono nepavyko parduoti, nes lombardai buvo uždaryti. Tada G. paskambino kažkokiam savo draugui, jie su juo susitiko, jam, L. P. atrodo Žirmūnuose, tikslios vietos nurodyti negali, G. jam davė telefoną, vaikinas paėmęs telefoną išėjo, maždaug po 20 minučių atnešė pinigus, 100 Lt. Jis, L. P. asmens, kuriam G. pardavė telefoną, nepažįsta, matė pastarąjį pirmą kartą. Pinigus G. pasidalino per pusę, jam, L. P. davė 50 Lt, jis savo pinigų dalį išleido maistui. Jis, L. P. savo kaltę dėl to, kad pavogė iš vaikino pripažįsta, nuoširdžiai dėl to gailisi. (b.l. 140-141)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas (nukentėjusysis) J. Č. parodė, kad 2014-02-03 apie 19:30 val., jam einant namo ant Mindaugo tilto iš Gedimino prospekto pusės sutiko iš minėtos pusės ateinančius du vaikinus. Vienas iš jų pareikalavo atiduoti telefoną, nes jei ne tai jį, J. Č. nušaus ir pademonstravo, kad kažką iš už striukės išsitraukia, bet rankose nieko neturėjo. Tada tas pats vaikinas pareiškė, kad jį, J. Č. nušaus ir vėl pareikalavo atiduoti telefoną. Jis, J. Č. išsitraukė savo „Iphone 4“ ir atidavė. Tada tas vaikinas pareikalavo piniginės, bet jis, J. Č. pasakė, kad neturi. Vaikinas dar kartą liepė atiduoti piniginę, bet atsakė, kad neturi. Jie pabėgo link Gedimino prospekto. Vienas tik kalbėjo, kitas tik klausėsi ir stovėjo. Tas, kuris kalbėjo yra 16-17 metų, 175 cm ūgio, vidutinio sudėjimo, pailgo veido, ant galvos buvo striukės gaubtuvas. Apsirengęs buvo tamsiais rūbais, detalizuoti negali. Su juo buvęs draugas tik stovėjo, jam 16-17 metų, vidutinio sudėjimo, 175 cm ūgio. Jis iki nosies buvo užsitraukęs šaliką, buvo su tamsiais rūbais. Daugiau požymių nenurodys, bet juos atpažintų. Kalbėjo su juo, J. Č. lietuviškai. (b.l. 13)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas (nukentėjusysis) J. Č. parodė, kad 2014-02-03 apie 19. 38 val., į namus (duomenys neskelbtini), atėjo sūnus J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad ant Mindaugo tilto iš Gedimino prospekto pusės du vaikinai pagrasino pastarąjį sumušti bei atėmė mobiliojo ryšio telefoną „IPhone4“, 1999 Lt vertės, juodos spalvos, IMEI (duomenys neskelbtini), į kurį buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Žala 1999 Lt. (b.l. 29)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. K. parodė, kad maždaug prieš pora savaičių nupirko telefoną „Iphone 4“, pirko iš nepažįstamo asmens, su kurio susisiekė telefonu, Nr. (duomenys neskelbtini). Dabar neatsimena kas būtent, bet kažkas iš jo, E. K. pažįstamų pasakė, kad nebrangiai parduodamas telefonas, davė jam minėtą telefono numerį. Jis, E. K. paskambino, atsiliepė vyras, kuris pasakė, kad parduoda „Iphone 4“ už 300 litų, bet telefonas yra Dvarčionyje. Jis, E. K. sutiko pirkti, pasakė, kad atvažiuos į Dvarčionį. Vyras pasakė, kur reikės atvykti. Adreso nesakė, bet pasakė atvykti prie sodų. Vyras pasitiko jį, E. K. prie sodų, prie kelio, parodė telefoną. Kadangi telefonas buvo su pakrovėju, tai jam, E. K. nekilo jokios abejonės, kad telefonas gali būti vogtas. Telefono dokumentų vyras neturėjo. Vyras pardavęs jam, E. K. telefoną buvo apie 23 metų, apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptų šviesių plaukų. Kaip buvo apsirengęs neatsimena. Atrodo, kad kalbėjo rusų kalba. Mano, kad gyvai pastarąjį atpažinti galėtų. Iš kur pas vyrą buvo tas telefonas, pastarasis jam, E. K. nesakė, o jis ir neklausė. (b.l. 36-37)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. M. parodė, kad šiuo metu jis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 12 klasėje, gyvena (duomenys neskelbtini). Pažįsta E. B. nuo darželio, su pastaruoju iki šiol bendrauja, jis taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Neatsimena tiksliai kada, gal prieš dvi savaites, E. jam, R. M. pasakė, kad turi telefoną „Iphone 4“, ir nori pasikeisti į kitą telefoną, tačiau iš kur pastarasis gavo tą „Iphone 4“ telefoną jam nesakė, jo jis neklausė apie tai, todėl nežino. Jis, R. M. buvo kartu su E., kai pastarasis susitiko su tokiu A., pavardės jo nežino, jis taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, žino namą tik iš matymo. Matė kaip E. su A. pasikeitė telefonais, pastarojo telefonas buvo Nokia e 73, kiek atsimena. Kaip ir minėjo, nežino iš kur E. gavo „Iphone“, jis, R. M. pats jokiame plėšime ar vagystėje gaunant telefoną nedalyvavo. (b.l. 44)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad 2014 m., tikslios datos neatsimena, jam paskambino jo buvęs klasiokas E. B., kuris paskambinęs paklausė jo, kokį mobiliojo ryšio telefoną jis turi. Tuo metu jis, A. S. turėjo ir naudojosi mobiliojo ryšio telefonu „Nokia E 72“. E. pasiūlė jam, A. S. susitikti su juo ir apsikeisti telefonais, nes pastarasis turėjo „Iphon 4“ modelio telefoną. Susitiko su E. D., tikslaus adreso nežino, E. parodė jam, A. S. „I Phoną“ ir pasiūlė su juo apsikeisti telefonais. Telefonas buvo tvarkingas, tačiau jis buvo užblokuotas, Jis, A. S. paklausė E., iš kur pas pastarąjį šis telefonas, jis atsakė, kad rado, ar su kažkuo taip pat apsikeitė, tiksliai jau nepamena ką jis atsakė, tačiau, kad telefonas yra vogtas jis jam nesakė, jis, A. S. to nežinojo. Kadangi „I Phonas“ buvo tvarkingas, be to šio modelio telefonas yra brangesnis ir geresnis negu jo, A. S. tuo metu turėtas „Nokia“ modelio telefonas, jis nusprendė su juo pasikeisti telefonais. Jis, A. S. atidavė E. savo „Nokia“, o pastarasis jam atidavė „I Phoną“. Kitą dieną apžiūrėjus telefoną jam, A. S. pavyko jį atblokuoti, jis buvo veikiantis, tuščias, t.y. jokios informacijos jame nebuvo, nei telefono numerių, nei nuotraukų, todėl jam net nekilo įtarimas, kad telefonas gali būti vogtas. Nusprendė šį telefoną parduoti. pasiūlė šį telefoną keliems savo pažįstamiems, kam tiksliai dabar jau neatsimena, tačiau niekam iš jų telefono nereikėjo, po kiek laiko, tiksliai neatsimena kada, jam, A. S. paskambino nepažįstamas vyras ir paklausė, ar jis parduoda „I Phoną”, pasakė, kad kažkas iš jo pažįstamų jam pasakė, kad jis parduoda. Pasakė, kad parduoda, susitarė su tuo vyru susitikti Dvarčionyse, tiksliai kada susitiko su pastaruoju -nepamena, tačiau vyrui telefonas tiko ir jam jį pardavė maždaug už 300 Lt, tikslios sumos jis, A. S. neatsimena. Taip pat su telefonu jis, A. S. pardavė ir telefono pakrovėją, pakrovėją turėjo anksčiau, jis jam buvo nereikalingas, todėl ir pridėjo prie telefono. Apie tai, kad telefonas yra vogtas jis, A. S. nieko nežinojo, E. jam nesakė. Pasikeisdamas su E. telefonais, žinodamas, kad „I Phone“ telefonas yra brangesnis nei „Nokia“, tikėjosi parduoti „I Phoną“ ir užsidirbti nors kiek pinigų, nes šiuo metu nedirba, pragyvenimo šaltinio neturi. Apie tai, kad šis telefonas buvo gautas nusikalstamu būdu jis, A. S. nieko nežinojo, jei būtų žinojęs, jo tikrai nepirktų. G. M. jis, A. S. nepažįsta, taip pat nepažįsta L. P., apie plėšimą jam nieko nėra žinoma. (b.l. 45-46)
Asmens parodymo atpažinti 2014-04-09 protokole nurodyta, kad asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis J. Č. tarp trijų asmenų pateiktų jam atpažinimui atpažino G. M. ir nurodė, kad tai jis yra panašiausias iš visų į tą asmenį, kuris su juo kalbėjo, grasino jam, reikalavo atiduoti telefoną, ir kuriam jis atidavė telefoną. (b.l. 19-20)
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-06-17 specialisto išvadoje nurodyta, kad pas G. M. rasta ir tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys). Šių kanapių masė - 0,5362 g, jose esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija - 10,2 %. (b. 1.72-73)
Motyvuojamoji dalis
Pats kaltinamasis G. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Kaltinamojo turėtos narkotinės medžiagos kiekis neviršijo nedidelio kiekio, nurodyto Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239. Jo veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Tokiu būdu yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių G. M. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. Taip pat G. M. grasindamas panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą, nepilnamečio J. Č. tėvui J. Č. priklausantį turtą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. Jo veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta.
Pats kaltinamasis L. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad L. P. grasindamas panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą, nepilnamečio J. Č. tėvui J. Č. priklausantį turtą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. Jo veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta.
Teismas pagal nustatytas aplinkybes iš kaltinimo L. P. ir G. M. šalina aplinkybę - L. P. grasinant jį sumušti, bei tikslina kaltinimą L. P., kaltinime L. P. nenurodant, kad šalia L. P. stovintis G. M. grasino panaudoti fizinį smurtą, o nurodant, kad G. M. liepė atiduoti L. P. mobiliojo ryšio telefoną „IPhone4“. Taip pat teismas tikslina aplinkybes, kad telefoną nukentėjusysis atidavė L. P.. Šių aplinkybių kaltinime pakeitimas nekeičia kaltinimo esmės, nepažeidžia kaltinamojo teisių į gynybą.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (t.y. pritarimu kito asmens atliekamiems veiksmams ir prisijungimu prie jų) ir pan. Iš anksto numatytas detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ar išankstinis susitarimas nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.) Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Šioje byloje kaltinamųjų susitarimas reiškėsi konkliudentiniais veiksmais. Tyčia bendrininkavimo atveju: kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt.).
Iš byloje esančių nukentėjusiojo ir kaltinamųjų parodymų akivaizdu, jog abu kaltinamieji ketino nukentėjusįjį apiplėšti. Nors nenustatyta, kad abu kaltinamieji būtų detaliai aptarę J. Č. apiplėšimą, pasiskirstę vaidmenis, tačiau veiksmų bendrumas bei suderinamumas rodo abiejų kaltinamųjų pritarimą vienas kito veiksmams, tyčios kryptingumą grasinant pavartoti smurtą užvaldant nukentėjusiojo turtą.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Paskelbus įtariamiesiems G. M. ir L. P. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pastarieji tam neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko. (b.l. 169, 173)
Skirdamas bausmę G. M., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas ir apysunkis nusikaltimas, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Tiriant G. M. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, nusikalstamų veikų padarymo metu nebaustas administracine tvarka, nepilnametis, 7 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gimnazijos administracijos vertinamas neigiamai, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. M. areštą.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad G. M. skirtina bausmė didesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
Ikiteisminio tyrimo metu G. M. buvo 2014-02-24 19.00 val. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka, iš sulaikymo paleistas 2014-02-25 14.00 val. Laikinojo sulaikymo laikas yra įskaitytinas į kaltinamajam skirtą bausmę.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, G. M. taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, naikintina.
Skirdamas bausmę L. P., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tiriant L. P. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, nepilnametis, 7 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gimnazijos administracijos vertinamas neigiamai, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus L. P. areštą.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena L. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad L. P. skirtina bausmė didesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, G. M. taikyta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, naikintina.
Prokurorė prašo skirti G. M. už nusikalstamą veiką pagal BK 180 str. 1 d. 45 parų areštą bausmę, už nusikalstamą veiką pagal BK 259 str. 2 d. 10 parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes G. M. subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę G. M. paskirti 45 parų areštą, atliekant poilsio dienomis. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Prokurorė prašo skirti L. P. už nusikalstamą veiką pagal BK 180 str. 1 d. 45 parų areštą bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo objektų pakuotė voke perduota saugoti pagal 2014-10-16 kvitą BBB Nr. 3PK000292 į Vilniaus apskrities VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b.l. 76, 77) bei po specialisto tyrimo likusios kanapės, 0,3862 g, perduotos į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį - saugyklą, Liepyno g. 7, Vilniuje, (b.l. 74, 75), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini.
Kadangi G. M. ir L. P. prisipažįsta padarę nusikalstamas veikas, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, G. M. ir L. P. paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir paskirti jam 36 parų arešto bausmę.
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., ir paskirti jam 10 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir G. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę 36 parų areštą, bausmę atliekant areštinėje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 24 parų arešto bausmė, bausmę atliekant areštinėje poilsio dienomis.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme – 2 dienas, jas prilyginant 2 arešto paroms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.
G. M. taikytą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
L. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir paskirti jam 36 parų arešto bausmę, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 24 parų arešto bausmė, bausmę atliekant areštinėje poilsio dienomis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.
L. P. taikytą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo objektų pakuotę voke perduotą saugoti pagal 2014-10-16 kvitą BBB Nr. 3PK000292 į Vilniaus apskrities VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b.l. 76, 77) bei po specialisto tyrimo likusias kanapes, 0,3862 g, perduotas į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį - saugyklą, Liepyno g. 7, Vilniuje, (b.l. 74, 75), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.
Išaiškinti kaltinamiesiems, kad nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamieji pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamieji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.