- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- 2-7826-772/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-06798-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- R. S., R. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjams: R. S. ir R. L., neatvykus suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, gautas pareiškimas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. S. ir R. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (ŠAVMI).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. S. ir R. L. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. L. po velionės žmonos J. L. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, tai yra jai priklausiusią 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs šią daikto dalį valdyti. Taip pat teigė, kad ir pareiškėjas R. L. yra priėmęs po motinos mirties minėtą daikto dalį. Atskirai nurodė, kad P. L. ir R. L. iki žmonos (motinos) mirties kartu su pastarąja gyveno šiame bute ir jame deklaravo savo gyvenamąsias vietas. Šiame bute P. L. liko gyventi ir po žmonos mirties. Nuo to momento tėvas gyvendamas bute mokėjo mokesčius, naudojosi buto priklausiniu - rūsiu, naudojo namų apyvokos daiktus, baldus ir rūpinasi buto priežiūrą bei eksploatacija. Pareiškėjai teigė, kad motina kartu su tėvu pagal 1992-07-23 pirkimo pardavimo sutartį įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teigė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ir tėvas P. L. Pareiškėjai būdami įpėdiniais, prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad po tėvo mirties jie priėmė jo palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti. Pareiškėjai nurodė, kad juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas jiems reikalingas palikimo priėmimo faktams nustatyti ir paveldėjimo teisės liudijimams pagal įstatymą gauti, kadangi jie yra vieninteliai įstatyminiai velionio tėvo įpėdiniai (b.l. 5). Pareiškėjai teigė, kad kitų asmenų pretenduojančių į jų tėvo palikimą ar jį priėmusių, nėra.
Pareiškėjai savo reikalavimus teismui grindė rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų pareiškimu iš esmės sutinka, jam neprieštarauja ir prašė teismo, sprendimą priimti savo nuožiūra. Į teismo posėdį suinteresuoto asmens atstovas neatvyks, todėl prašė teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjų prašymas nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, kadangi velionės motinos J. L. palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnis), o taip pat ir pagal 2000 m. CK nuostatas.
Iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjų paaiškinimų, matyti, kad pareiškėjų tėvai butą (duomenys neskelbtini), įsigijo iš valstybės pagal 1992-07-23 pirkimo pardavimo sutartį, kuris viešame registre buvo įregistruotas P. L. vardu (b.l. 10).
Įstatymas numato, kad neatsižvelgiant į tai, kada sutuoktiniai įsigijo turtą - iki įsigaliojant ar galiojant 2000 m. CK, tai yra, kad turtas įgytas asmenims susituokus, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21str. 1d.,CK 3.87str. 1d.). Taip pat įstatymas nustato turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe registravimo ypatumus (CK 3.88str. 3 d.). Tačiau ši norma taikoma tik tuomet kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK, t.y. po 2001-07-01. O iki įsigaliojant 2000 m. CK, įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21str. 3 dalimi, pagal kurią nors turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, tačiau laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu įgytas susituokus. Remiantis paminėtu darytina išvada, kad sutuoktiniai J. ir P. L. iki J. L. mirties (duomenys neskelbtini), valdė lygiomis dalimis minėtą butą, tai yra po 1/2 dalį santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, nors šis turtas ir buvo viešame registre įregistruotas P. L. vardu. Po velionės sutuoktinės J. L. mirties P. L. ir R. S. bei R. L. po motinos mirties, irgi galėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į buvusiai sutuoktinei (motinai) priklausiusią turto dalį. Tačiau įpėdiniai nepasinaudojo šia įstatymo suteikta teise ir nesikreipė į vietos notarų biurą, o velionės žmonos J. L. palikimą toliau valdė P. L.
Nors pareiškėjas R. L. ir teigė, kad po motinos J. L. mirties faktiniu valdymu priėmė jo vardu atsiradusį motinos palikimą, tačiau įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti jis nepateikė. Todėl pripažintina tik P. L. faktiniu valdymu priėmė atsiradusį velionės žmonos vardu palikimą ir tapo teisėtu paveldimo turto valdytoju.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turėjo jį priimti, atlikdamas LR 1964m. CK 587 str. 2d., nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad P. L. priėmė po velionės žmonos mirties atsiradusį palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjai nurodė, kad jie po velionio tėvo P. L. mirties irgi faktiniu valdymu priėmė visą velionio tėvo palikimą, atlikdami tuos pačius veiksmus kaip ir tėvas po motinos mirties. Todėl pripažintina, kad pareiškėjai po tėvo mirties priėmė visą jo palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti (CK 5.50 str. 2d.).
Juridinių faktų nustatymas pareiškėjams reikalingas palikimo priėmimo faktams nustatyti ir paveldėjimo teisės liudijimams pagal įstatymą gauti.
Esant šiems įrodymams ir, nesant kitų, darytina išvada, kad iš pradžių pareiškėjų tėvas P. L. po žmonos J. L. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą velionės žmonos vardu atsiradusį palikimą, o po to jau pareiškėjai po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) priėmė visą tėvo vardu atsiradusį palikimą: tai yra butą su priklausiniu, esantį (duomenys neskelbtini), pradėdami jį faktiškai valdyti, o kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas.
Atskirai pažymėtina, kad Civilinio kodekso 5. 50 str. 3 d. nuostata nustato, jog įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą atsiradimo vietos notarų biurui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 214 - 222 str.
nusprendžia:
Pareiškėjų pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. L., a/k (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė po velionės žmonos J. L., a/k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S., a/k (duomenys neskelbtini) ir R. L., a/k (duomenys neskelbtini) priėmė po velionio tėvo P. L., a/k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), visą atsiradusį palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai pareiškėjams R. S. ir R. L. nustatomi, palikimo priėmimo faktams patvirtinti ir paveldėjimo teisės liudijimams pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.