Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1228-173/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-09
Bylos Nr.
2A-1228-173/2014
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-04064-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žibutė Budžienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Leonas Jachimavičius (pran.)
Atsakovas
S. P. P., D. Š., S. P.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1228-173/2014 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04064-2010-5 Procesinio sprendimo kategorija: 121.21;44.5.2;44.-5.2.4;73.2.6.1;
KAUNO APYGARDOS TEISMAS(S)NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 9 d.Kaimas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio ir Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. P. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams D. Š., S. P. dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų D. Š. ir S. P. P. solidariai 31902,11 litus , nuostolių atlyginimo 957 žyminį mokestį, 798,60 litų už dokumentų vertimą, priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas, pateikdamas ieškinį teismui, nurodė, kad 2010-11-08 (duomenys neskelbtini) dėl D. Š., vairavusio S.P. P. priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta 31902,11 Lt sumai žala. Transporto priemonė, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis S.P. P., nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šią pareigą turėjo atlikti S.P. P.. Žalą administravęs Airijos nacionalinis draudikų biuras atlygino nukentėjusiajam žalą, o kadangi, Lietuvoje registruota transporto priemonė nebuvo drausta, žalą atlygino ieškovas. Atlyginęs žalą ieškovas, regreso tvarka, reikalauja atlyginti patirtus nuostolius ir kalto asmens bei automobilio savininko solidariai patiltus nuostolius.

Atsakovas S. P. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 2005 m. gruodžio 22 d. ir kitą dieną jį apdraudė civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2006 m. sausio mėn., be rašytinės pirkimo - pardavimo sutarties automobilį perdavė savo sūnui M. P.. Tą patį sausio mėn. automobilis buvo išgabentas į Airiją, kur tuo metu gyveno jo sūnus. 2008 m. spalio 8 d. jo sūnus buvo nuteistas ir iki šiol atlieka bausmę. Automobilį buvo perdavęs sūnui, todėl negali būti atsakingas už tolimesnius veiksmus perduodant automobilį naudotis jam nežinomam asmeniui, ar galimai užvaldant jį nusikalstamu būdu. D. Š. automobilį valdė be jo sutikimo, todėl turi asmeniškai

2

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį patenkino pilnai. Teismas nustatė, kad 2010-11-08 Airijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu (duomenys neskelbtini) automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. Š., atsitrenkė į kito automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galą. Autoįvykio metu buvo apgadintas automobilis ir nesunkiai sužalotas jį vairavęs pilietis D. D. (b.1.57-67). Dėl įvykusio autoįvykio kaltu buvo pripažintas D. Š. (b.1.59). Kaltės klausimo atsakovai neginčijo ir ją pripažino.

Byloje pateikta pažyma, kad kompensacija asmeniui siekia 6495,95 eurus, tai yra skausmas, kančios- 2000 eurų, ligoninės išlaidos -546,82 eurai, prarastos pajamos -1024,13 eurų, 2580 žala transporto priemonei, mokesčiai -345 eurų (b.1.19). 1769,15 eurų Airijos nacionalinio draudikų biuro išlaidos (b.l. 15,23,25,31). Viso bendra suma 9239,49 eurai arba 31902,11 Lt. Ieškovas atlygino Airijos nacionaliniam draudikų biurui minėtą sumą (b.1.9).

Eismo įvykio padarymo metu transporto priemonė, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b.l.6-7). Eismo įvykio metu 2010-11-08 transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsakovas S.P. P.. (b.1.5).

Privalomai draudžiama yra kiekviena privaloma registruoti transporto priemonė (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 str.3d. -toliau-Įstatymo). Naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorija, privalo būti apdrausta transporto priemonių privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (Įstatymo 4 str.ld.). Įstatyme nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi numatyta, kad šio įstatymo 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudotis patys ir leisti naudotis kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemones. Iš to seka, kad atsakovas, būdamas transporto priemonės savininku, neįvykdė pareigos sudaryti privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo sutarties, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, atlyginti patirtus nuostolius iš atsakovo S.P. P.. Atsakovas S.P. P. nurodė, kad jis 2006 metais transporto priemonę padovanojo sūnui, kuris su ja išvyko į Airiją. Tačiau atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, kad transporto priemonę jis buvo padovanojęs ar kitokiu, įstatymų numatytu būdu, perleidęs tretiesiems asmenims. Vien tai, kad jis transporto priemonę davė naudotis savo sūnui, jam, tai yra sūnui, neperėjo pareiga sudaryti valdytojų civilinės atsakomybės sutartį. Pažymėtina, kad S.P. P., nors ir atidavęs transporto priemonę sūnui ir nurodęs, kad perleido sūnui ir visus įsipareigojimus, dar keletą kartų pats draudė automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra 2006 gruodžio mėnesį 2010 metų gegužės mėnesį. Iš to seka, kad atsakovas žinojo ir buvo transporto priemonės savininkas ir neatliko savo pareigos apdrausti transporto priemonę, nes įvykio dienai transporto priemonė buvo nedrausta. Tai iš dalies paneigia atsakovo aiškinimą, kad jis ne tik, kad transporto priemonę buvo atidavęs sūnui, bet perleidęs sūnui visas pareigas, kas liečia transporto priemonės draudimą. Atsakovas ne tik kad netinkamai vykdė savo pareigą, bet ir leido naudotis neapdrausta transporto priemone kitiems asmenims. Atsakovas nepeikė teismui jokių įrodymų, kad transporto priemonė buvo užvaldyta prieš jo valią ir tai neatleidžia atsakovo S.P. P., kaip transporto priemonės savininko, nuo solidarios atsakomybės prieš biurą. Iš to seka, kad atsakovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, kad didesnio pavojaus šaltinis būtų tinkamai saugomas ir eksploatuojamas.

Ieškovas reikalauja nuostolių atlyginimo vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta teise iš dėl autoįvykio kalto asmens tai yra D. S. ir iš asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti transporto priemonę, tai yra S. P. P..

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Atsakovas S. P. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo

ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, atliko tik formalų įrodymų tyrimą. Teismas spręsdamas, kuris asmuo yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turi vadovautis Civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais bei faktinėmis bylos aplinkybėmis. Ieškovo pateikti įrodymai neįrodo jo kaltės. Iš teismui pateiktų įrodymų negalima spręsti kas yra kaltas. Tokią pareigą turėjo ieškovas, tačiau teismas apie tai net nepasisakė.

Eismo įvykio metu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas buvo D. Š., nes jis (atsakovas S. P. P.) automobilį buvo padovanojęs sūnui, todėl negali būti atsakingas už to asmens veiksmais padarytą žalą. Bet kokiu atveju D. Š. automobilį valdė be jo leidimo ar sutikimo, tai yra neteisėtai užvaldęs automobilį, todėl turi asmeniškai atlyginti padarytą žalą, o jis nėra solidarus skolininkas. Tai, kad jis nebuvo apdraudęs automobilio, ir pasitikėdamas savo sūnumi, nebuvo tinkamai įforminęs dovanojimo sutarties, nesuponuoja jo kaltės dėl žalos atlyginimo (b. 1. 1 - 5, t. 2).

Atsiliepimas

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras draudikų atsiliepimu į ieškinį su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas S. P. P. nepateikė teismui jokių įrodymų, kad transporto priemonės nuosavybės teisę perleido trečiajam asmeniui. Dėl šios priežasties, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog eismo įvykio metu būtent S. P. P. buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Kadangi atsakovas S. P. P. nesudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, tai jis turi atlyginti atsiradusią žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas S. P. P. apeliaciniame skunde teigia, kad eismo įvykio metu D. Š. transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdė be S. P. P. sutikimo ar leidimo. Dėl šios priežasties, S. P. P. manymu, žalą biurui turi atlyginti ne jis, o atsakovas D. Š.. Tos atsakovo S. P. P. teiginys yra nepagrįstas jokiais įrodymais., bet ir mažai tikėtinas, dėl ko vertintinas kaip niekuo nepagrįsta gynybinė taktika.

Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, remiantis vien tik atsakovo S. P. P. nepagrįstomis abejonėmis, konstatuoti, jog Airijos nacionalinis draudikų biuras nesilaikė Airijoje galiojančių teisės aktų reikalavimų ir nepagrįstai atlygino nukentėjusiam patirtą žalą, ar kad apskaičiuota ir atlyginta žala yra neprotingai didelė, bei netenkinti ieškinio, ar tenkinti ieškinį tik iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų aiškinimo ir taikymo

Transporto priemonių, skirtų važiuoti žeme, taip pat mopedų, priekabų ir puspriekabių, išskyrus bėgines transporto priemones, valdytojų civilinės atsakomybės draudimas reglamentuojamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybes privalomojo draudimo įstatyme (toliau - Įstatymas). Šio įstatymo tikslas - nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas. Šiuo draudimu siekiama užtikrinti tiek nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių, tiek asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojamos transporto priemonės yra didesnio pavojaus

4

šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, lemia jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant.

Privalomai draudžiama kiekviena privaloma registruoti motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti žeme, taip pat mopedai, priekabos ir puspriekabės, išskyrus bėgines transporto priemones.

Pagal Įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šioje normoje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Biuras, pareiškęs reikalavimą kaltam dėl eismo įvykio asmeniui, kuris padarė žalos, valdydamas neapdraustą transporto priemonę, ir negavęs visos išmokėtos išmokos grąžinimo, turi teisę pareikšti reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį.

Įstatyme suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių

CPK 13 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis teisėmis. Dispozityvumo principas reiškia, kad, vykstant procesui, šalis pati nusprendžia, kokiomis procesinėmis priemonėmis ginti savo pažeistą teisę arba gintis nuo jai pareikšto materialinio ar kitokio reikalavimo. Nagrinėjant šį ginčą teisme ir atsakovui nurodžius aplinkybę, kad automobilį jis perdavė sūnui M. P., ir jam nežinoma, kokiu būdu automobilis pateko pas atsakovą D. Š.. Yra tos nuomonės, jog D. Š. automobilį užvaldė neteisėtai.

Atsakovas nesiėmė priemonių, kad jo sūnus M. P., kuris nuo 2011 m. kovo mėn. bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), būtų apklaustas liudytoju. Galimai, kad M. P. apklausa leistų nustatyti bylai reikšmingą aplinkybę, t.y. kokiu būdu automobilis atsidūrė pas D. Š.. Šaliai, nepasirinkusiai tinkamos reikiamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika.

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo išreikalauti iš draudimo bendrovės BTA Draudimas 2006 - 12 02 Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo

draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 20140 - 05 - 04 Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą (duomenys neskelbtini), draudimo sandorių Nr. (duomenys neskelbtini) pinigų apmokėjimo dokumentus bei paskirti rašysenos ekspertizę.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuos prašymus atsakovas S. P. P. turėjo galimybę pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet šia teise nepasinaudojo, todėl nėra pagrindo iš draudimo bendrovės reikalauti naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios

instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,argun^n^lįi^SfaSsti^rf' “ *U„de nurodytais

(CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkt^). **** V"™³'⁰³ mS,anCij°S teism0 V^ną

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio I dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkėKolegijos teisėjaiŽibutė BudžienėRaimondas BuzelisLeonas Jachimavičiusape