Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1998-03-03 Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro 9 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Šatrininkų sen., Vilniaus r. sav., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. E., 2013-04-22, apie 16.45 val., iš buto, esančio adresu Varpo g. 53-4, Šiauliuose, pagrobė svetimą, V. V. priklausantį turtą – pinigus – 1200 litų, tuo padarė nukentėjusiajai V. V. 1200 Lt vertės turtinę žalą.

Kaltinamasis D. E. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl įvykdytos vagystės prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis kaltas dėl to, kad paėmė 400 Lt iš A. D. ir nepasakė P. mamai, kad A. D. tuos pinigus paėmė. Kai buvo grįžęs pas P., P. mamai apie A. D. pavogtus pinigus nieko nepasakė, nes buvo apie juos užmiršęs. Įvykio dieną buvo su A. D. ir nuėjo pas P.. P. mama leido neilgai pabūti. Jie visi nuėjo pas P. į kambarį, kur žaidė kompiuteriu. Paskui A. D. nuėjo į svetainę, kažką ten darė, tuo metu jis su Petru liko kambaryje. Po to, A. D. grįžo į kambarį ir pasakė, kad skambino jo mama. Jie atsisveikino su Petru ir išėjo. Nuėjus toliau nuo namų, A. D. parodė 400 Lt. A. D. jam davė 400 Lt, tuo metu A. D. turėjo 1200 Lt. A. D. jam davė pinigų todėl, kad jis yra geras draugas. Jis A. D. neklausė iš kur pinigai. Nuėjo su A. D. ir S. P. į prekybos centrą „T.“, ten jis nusipirko batus, telefoną, „hesburgerių“, vaišino kitus, S. P. davė pinigų, išleido visus pinigus. S. P. sakė, kad pinigai iš A. D. dėdės. Tą patį vakarą ir sekančią dieną buvo grįžęs pas P., norėjo pažaisti. Nežino, kodėl kiti jį apkalba, nėra piktuoju su jais. Atėjus pas P., jis prisistatė Deividu. Pas P. buvo pirmą kartą. Būnant pas P., į svetainę jis nebuvo nuėjęs, vandens atsigėrė virtuvėlėje ir grįžo. Jis gyvena ne namie, o socializacijos centre, jį išvežė už tėvų neklausymą, jis negrįždavo namo. Baigė 8 klases, mokslas sekasi gerai.

Nukentėjusioji V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013-04-22 ji dirbo namie, adresu Varpo g. 53, Šiauliuose, o jos sūnus žaidė lauke. Sūnus jos paklausė ar gali atsivesti draugus A. ir D., ji sūnui leido. Ji buvo virtuvėje, kai vaikai įėjo į kambarį ir užsidarė duris, ji nuėjo patikrinti kas atėjo. Įėjus į sūnaus kambarį, pamatė 2 berniukus – A. ir D., jie sakė, kad nori pažaisti kompiuteriu. Ji paklausė kiek jiems metų, D. pasakė, kad jam 15 metų. D. E. prisistatė Deivido vardu. Ji nuėjo į vonią, tuo metu vienas iš berniukų patraukė vonios duris, ji pasakė palaukti. Berniukas paklausė ar nėra kito tualeto. Ji, būdama vonioje, girdėjo, kaip berniukas vaikščiojo po svetainę. Paskui sūnus pasakė, kad draugai išėjo, kad juos pakvietė mama. Apie 21 val. buvo skambutis į duris, prie durų sutiko D., jis labai norėjo įeiti, sakė, kad nėra jo tėvų. Ji pasiūlė jam paskambinti iš savo telefono, tačiau jis nežinojo numerio. Jai pasirodė keista, kad į svečius ateina 21.00 val. 2013-04-23, apie 17.00 val., vėl skambino į duris, D. prašė leisti įeiti nors 5 minutėms, ji jo neleido. Tą dieną turėjo eiti į svečius, kitą dieną turėjo išvykti į kelionę, turėjo nemažą sumą pinigų, kai pakalbėjo su aukle, pamatė, kad skrynutėje trūksta 1200 Lt, ji iš karto suprato, kad pinigų dingimas susijęs su vaikų buvimu. Sūnus sakė, kad jie žaidė kompiuteriu, išskyrus, kai D. buvo išėjęs atsigerti vandens, po to abu berniukai greitai išėjo. Žala 1200 Lt, ieškinį palaiko, prašo jį priteisti. Tą vakarą buvo 1800 Lt, dieną pasiėmė 200 Lt, po to neperskaičiavo. Visi pinigai buvo po 200 Lt.

Liudytojas E. P. teisme parodė, kad 2013-04-24 buvo pranešimas, kad į duris skambino jaunuolis, duris atidarė mergina, o jaunuolis stovėjo laiptinėje. Mergina pasakė, kad jaunuolis anksčiau galėjo būti bute ir pavogti pinigus. Mergina paaiškino, kad prižiūri nepilnametį šeimininkės sūnų, o šeimininkės nebuvo. Atvykus, vaikinas buvo laiptinėje prie durų, todėl jį sulaikė. Šis prisistatė kaip vaikų globos namų auklėtinis. Savininkė buvo išvykusi į Ameriką. Vaikinas nieko nepripažino apie vagystę, sakė, kad bute žaidė kompiuteriu. Laiptinėje vaikinas buvo vienas, rodos, jis pats pasakė, kad yra iš vaikų globos namų. Jam buvo paaiškinta, jog vagystės metu vaikinai buvo dviese, bet laiptinėje jis rado vieną vaikiną. Pas tą vaikiną tuo metu pinigų nerado.

Liudytoja E. L. teisme paaiškino, kad ji pas nukentėjusiąją V. V. dirbo aukle, kai V. V. rodė kur yra pinigai, ši pamatė, kad nėra 1200 Lt. Kiek ji suprato, buvo atėję vaikai ir jie tuos pinigus paėmė. Sekančią dieną po įvykio atėjo tie patys vaikai, ji jiems durų neatidarė, jie šaukė „Petrai įleisk“, tada ji iškvietė policiją. Policija sulaikė vieną D.. P. sakė, kad D. paėmė pinigus, todėl ji ir iškvietė policiją. P. sakė, kad buvo atėję berniukai, D. vaikščiojo po namus, jis prisistatė Deividu ir jis turbūt paėmė pinigus.

Liudytojas S. P., teisme parodė, kad 2013 m. balandžio mėnesį išėjo į kiemą, sutiko D. E. ir A. D., visi nuėjo į „Tilžę“, kur vaikščiojo po parduotuves, pirko gerti, čipsų. D. E. pirko batus, A. D. pirko gėrimus. Kitą dieną pamatė, kad D. E. išvežė. Jis klausė iš kur pinigai, A. D. sakė, kad jo dėdė grįžo iš užsienio ir davė pinigų, paskui sakė, kad kaimynas mulatas miegojo, rado pinigų, paskui vėl sakė, kad iš dėdės, kad žaidė kompiuteriu nepasakojo. Jam A. D. atidavė 40 Lt skolą, tą dieną kai vaikščiojo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagarsino liudytojo S. P. 2013-08-23 duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013 m. balandžio mėnesį, Varpo g. 35 namo kieme susitiko A. D. ir D. E., kurie pasiūlė kartu praleisti laiką ir jie visi nuėjo į PC „T.“. Batų parduotuvėje D. E. išsirinko sportinius batelius, kurie kainavo apie 40 Lt, padavė pinigus ir jis girdėjo, kad pardavėja sakė, jog jai reikia išsikeisti pinigus, kad atiduoti grąžą. Naujus batus apsiavė D. E.. Po to jie ėjo į parduotuvę „N.“, kur pirko maisto produktus, į kavinę „H.“ ir visur pinigus mokėjo D. E., kuris minėjo, kad pinigų gavo iš kažkokio kaimyno mulato. Todėl jis suprato, kad pinigų D. E. davė kažkoks suaugęs kaimynas ar dėdė. Kiek pinigų turėjo D. E. jis nežino ir neklausė. Pastebėjęs, kad D. E. turi pinigų, paprašė grąžinti skolą 40 Lt ir D. E. iš kišenės išsitraukė 2 kupiūras po 20 Lt ir padavė jam. Po to jie išsiskyrė. Po kelių dienų kieme pastebėjo, kaip policijos pareigūnai nusivedė D. E.. A. D. jam po to pasakojo, jis su D. E. buvo pas P. bute ir D. E. nuėjo į kambarį kažko pažiūrėti ir tuo metu galėjo pavogti pinigus, kol jis su Petru žaidė kompiuteriu, o P. mama buvo vonioje (36-37 b. 1.).

Pagarsinus liudytojo S. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino ir papildomai paaiškino, kad A. D., kai išvežė D. E., pasakojo, kad žaidė pas P. kompiuteriu, jo mama buvo duše, paskui jie išėjo. Pirmą kartą D. E. sakė, kad dėdė davė pinigų, antrą kartą sakė, kad buvo pas kaimyną mulatą.

Liudytojas A. D. teisme parodė, kad 2013-04-22 buvo su D. E. pas P.. P. mama leido pabūti 10-15 min., jie visi žaidė kompiuteriu. Tuo metu D. E. buvo nuėjęs į svetainę ir užsidarė duris, ten prabuvo 2-3 min. Paskui P. jo paklausė, ko jis ieško, D. E. atsakė, kad vandens. Po to visi trys grįžo į P. kambarį. Paskui D. E. vėl išėjo iš kambario, o vėliau jis pamatė, kad D. E. aunasi batus ir jie išėjo. Kai išėjo, D. E. ištraukė iš kojinės 1200 Lt, dar jis turėjo telefoną. Jis D. E. pasakė viską gražinti. Paskui D. E. vėl nuėjo į P. butą, gal telefoną padėti, bet grįžo su pinigais. Pas D. E. buvo 6 kupiūros po 200 Lt. Jis, D. E. ir S. P. ėjo į prekybos centrą „Tilžė“, kur D. E. pirko batus, telefoną, paskui ėjo į „hesburgerinę“. Jis pinigų neėmė. Ant D. E. pykčio neturi. D. E. iš pradžių S. P. sakė, kad iš mulato gavo pinigus, vėliau sakė, kad iš dėdės. Jis žinojo, kad D. E. paėmė pinigus iš svetainės, bet iš kurios vietos nežinojo. Kitą dieną D. E. nuėjo pas P., bet jis jo neįsileido, o paskui policijos pareigūnai atvažiavo. Po įvykio su D. E. nebendravo. P. mamai nepasakė dėl pinigų, nes galvojo, kad D. E. grįžęs padės pinigus. D. E. P. mamai prisistatė kitu vardu, jis nelabai girdėjo kokį vardą sakė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino nepilnamečio liudytojo P. M. V. parodymus, duotus 2013-06-26 pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad į butą, kur gyvena kartu su mama, svečius buvo atėję du berniukai – A. ir D., pastarasis tuo metu save vadino Deividu. Jie visi trys žaidė jo kambaryje kompiuteriu. Iš kambario buvo išėjęs tik D., A. išėjęs nebuvo. D. buvo išėjęs į svečių kambarį. Po to D. grįžo ir pasakė A., kad jiems reikia išeiti ir jie išėjo. Kadangi jo mama turėjo išvykti, auklei buvo palikusi 2000 Lt, tačiau prieš išvažiuodama rado tik 800 litų. Jam vėliau A. pasakojo, jog matė, kaip po vagystės D. išsitraukė 1200 litų. Sekančią dieną D. vėl atėjo pas juos ir tada jį sulaikė policijos pareigūnai (34-35 b. l.).

Kaltinamojo D. E. įstatyminis atstovas A. E. teisme paaiškino, kad sūnus yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje dėl elgesio mokykloje. Jo atsakymai dažnai būdavo „ne“. Jis mano, kad D. E. padarys išvadas. D. E. dažnai meluoja. D. E. melavo, kad mama jį primušė, žmonai buvo byla, bet buvo nutraukta.

Iš 2013-04-24 V. V. protokolo-pareiškimo matyti, kad ji pranešė apie tai, kad 2013-04-23, apie 23.30 val. pastebėjo, jog iš buto pagrobti 1200 Lt, kurie buvo įdėti į ant židinio buvusią dėžutę (3 b. l.).

Iš 2013-04-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti Varpo g. 53-4, Šiauliuose. Apžiūros metu buvo fotografuota (5-13 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. E. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2013-04-22, apie 16.45 val., iš buto, esančio adresu Varpo g. 53-4, Šiauliuose, pagrobė svetimą, V. V. priklausantį turtą – 1200 Lt, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis D. E. savo kaltę neigia, teigdamas, kad įvykio dieną su A. D. buvo nukentėjusiosios bute, kur su jos sūnumi žaidė kompiuteriu, A. D. buvo išėjęs iš kambario, kuriame jie visi žaidė kompiuteriu, ir kažką veikė svetainėje, po to grįžęs pasakė, kad jam skambino jo mama ir jie abu išėjo iš nukentėjusiosios buto, išėjus iš buto A. D. jam parodė 1200 Lt, iš kurių jam davė 400 Lt, už šiuos pinigus prekybos centre „Tilžė“ jis pirko batus, maisto, valgė ir vaišino draugus „hesburgerinėje“, davė S. P. pinigų, taigi, A. D., o ne jis iš nukentėjusiosios pavogė 1200 Lt, o jo kaltė pasireiškia tik tuo, kad jis iš A. D. paėmė 400 Lt, kuriuos jis išleido savo reikmėm ir apie pinigų vagystę nepasakė nukentėjusiajai. Tokius kaltinamojo parodymus, kuriuos teismas laiko kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kurią paneigia teismo posėdžio metu apklaustų kitų proceso dalyvių išsamūs, nuoseklūs, vieną kitą papildantys parodymai: nukentėjusioji V. V. parodė, kad įvykio dieną jos sūnus į namus parsivedė du berniukus A. ir Deividą, taip kaltinamasis D. E. tuo metu save pavadino, kurie kartu su jos sūnumi nuėjo žaisti kompiuteriu, jai būnant vonioje, vienas iš berniukų, t. y. D. E., paklibino vonios duris, ieškojo tualeto, nukentėjusioji būdama vonioje girdėjo, kaip D. E. vaikščiojo po svetainę, išėjusi iš vonios ji sužinojo, kad berniukai išėjo, kitą dieną ji auklei rodė, kur yra padėti pinigai ir atidarius dėžutę, kurioje buvo padėti pinigai, pasigedo 1200 Lt; nukentėjusiosios sūnus, nepilnametis liudytojas P. M. V. tiek nukentėjusiajai, tiek liudytojai E. L., kuri dirbo aukle, pasakojo, kad jiems trims žaidžiant kompiuteriu, D. E. buvo išėjęs iš kambario atsigerti, po ko jie abu su A. D. greitai išėjo iš jų buto, A. D. iš kambario nebuvo išėjęs. Šiuos savo parodymus nepilnametis liudytojas P. M. V. pavirtino apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu; analogiškas aplinkybes paliudijo ir liudytojas A. D., kuris paaiškino, kad įvykio dieną kartu su D. E. buvo svečiuose pas nukentėjusiosios sūnų, žaidė kompiuteriu, tuo metu D. E. buvo kelis kartus išėjęs iš kambario, sakė, kad ieškojo vandens, po antro išėjimo jis pamatė, kad D. E. aunasi batus ir jie greit išėjo iš nukentėjusiosios buto, jiems išėjus D. E. iš kojinės išsitraukė 1200 Lt, t. y. 6 kupiūras po 200 Lt, jis liepė D. E. viską grąžinti, D. E. nuėjo atgal į namą, kuriame gyveno nukentėjusioji ir grįžo, tada jie kartu su S. P. buvo prekybos centre „Tilžė“, kur D. E. leido pinigus, pirkdamas batus, maistą, gėrimus, „hesburgerius“, D. E. S. P. sakė, kad pinigus jam davė mulatas kaimynas, vėliau, kad dėdė, tokius liudytojo A. D. parodymus patvirtino ir liudytojas S. P.. Taigi, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. E. kaltę įvykdžius vagystę įrodo nukentėjusios V. V., liudytojų E. L., S. P., A. D. teismo posėdžio metu duoti parodymai, pagarsinti nepilnamečio liudytojo P. M. V. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymai, nukentėjusiosios V. V. protokole-pranešime, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių leidžiančių teigti, kad nukentėjusioji V. V., nepilnamečiai liudytojai A. D., S. P. ir P. M. V. turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį D. E., todėl teismas neturi pagrindo abejoti šių asmenų parodymų teisingumu ar jai nesiremti.

Kaltinamojo D. E. veika, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes ir pagrobto turto vertę, teisingai kvalifikuota kaip svetimo turto pagrobimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1200 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė dėl vagystės metu iš jos pavogtų 1200 Lt (18 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje surinktais duomenis, todėl tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo D. E. priteistini 1200 Lt nukentėjusiosios V. V. naudai. Atsižvelgiant į tai, kad D. E. yra nepilnametis, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.276 straipsnio nuostatomis, jam neturint turto ar uždarbio, turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš jo atstovo pagal įstatymą.

Kaltinamojo D. E. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas D. E. bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę – yra neteistas (109 b. l.), nebaustas administracine tvarka (110 b. l.), policijos įstaigos charakterizuojamas neigiamai, kaip nepažangus mokinys, nuolatos praleidinėjantis pamokas, bendraujantis su teisės pažeidimus darančiais asmenimis, kurie daro neigiamą įtaką jo elgesiui, konfliktinis, linkęs į delinkventinį elgesį, nesugebantis savęs sukontroliuoti, nuo 2013-02-14 įrašytas į Centro policijos nuovados informacijos apie policiją dominančių vaikų elgesio apskaitą (114-115 b. l.), (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro charakterizuojamas teigiamai (118 b. l.), įrašytas į VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pacientų registrą, jam diagnozuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas (138 b. l.), į D. E. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad D. E. yra nepilnametis, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam D. E. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, laisvės apribojimo bausmę. Įvertinant tai, kad D. E. teisiamas pirmą kartą, yra nepilnametis, jam skirtina mažesnė nei šios bausmės rūšies vidurkis bausmė.

D. E. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, naikintina, nes D. E. Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-02 nutartimi leista skirti vidutinės priežiūros priemonę – atidavimą į (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centrą vieneriems metams, nuo 2013-07-02 iki 2014-07-01 (121-122 b. l.), o 2013-07-09 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-840 „Dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo D. E.“ paskirta vaiko vidutinės priežiūros priemonė – atidavimas į (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centrą iki 2014-07-02 (123 b. l.), todėl kardomoji priemonė yra nebereikalinga (BPK 139 str. 1 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir jai nagrinėti – CD diskas su nepilnamečio P. M. V. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. E. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 21 val. iki 7 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei tęsti mokslą.

Nukentėjusiosios V. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. E. priteisti 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) litų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios V. V. naudai. D. E. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, turtinę žalą V. V. priteisti iš D. E. įstatyminio atstovo A. E., nustatant, kad ši pareiga pasibaigia kai D. E. sulaukia pilnametystės, taip pat jei D. E. prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir jai nagrinėti – CD diską su nepilnamečio P. M. V. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.