- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-22
- Bylos Nr.
- 1-59-725/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54655-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Kaltinamasis
- E. N.
- Advokatai
- Ramūnas Gudašius, Ramutė Budrytė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.1.4.5.5Būtinas gynėjo dalyvavimas (BPK 51 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1993 m. rugsėjo 28 d., Kėdainių r., Lietuvos Respublikos pilietis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas:
- 2009 m. gruodžio 16 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
- 2010 m. gegužės 4 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
- 2012 m. gegužės 16 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
- 2014 m. vasario 5 d. Skuodo rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
- 2014 m. balandžio 2 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo;
- 2017 m. rugpjūčio 7 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, paskirta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo;
- 2018 m. kovo 9 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsni 2 dalį, paskirta bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmę subendrinus su 2017 m. rugpjūčio 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo, iš pataisos namų paleistas 2019 m. balandžio 9 d.,
- 2020 m. liepos 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė,
- 2020 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 3 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su 2020 m. liepos 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- 2020 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsni 3 dalį, paskirta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės atėmimo bausme, skirta galutinė bausmė – 2 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. N. 2019 m. gruodžio 24 d. apie 23.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės, kuri įsikūrusi (duomenys neskelbtini) pastate, (duomenys neskelbtini), stovėdamas prie automobilio ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) siekdamas padėti draugei L. K. atgauti asmens dokumentą, kurį kaip garantą buvo paėmęs minėtu automobiliu taksi paslaugas teikęs V. B., rankose laikydamas daiktą, panašų į pistoletą, nukreipė šį daiktą į V. B., siekdamas jį įbauginti, ir pasakė V. B.: ,,skirtomės. Nei tau, nei mums“. Tokius veiksmus ir žodžius nukentėjusysis V. B. suprato kaip grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, nes nukentėjusysis V. B. suvokė, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis E. N. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 24 d. jis su A. Š. ir L. K. taksi automobiliu važiavo į Jonavą atsiimti skolą. Taksi iškvietė L. K.. (duomenys neskelbtini) laukiant draugo A. Š., taksi vairuotojui jie pasakė, kad už taksi paslaugas sumokės grįžę į Kauną. Taksi vairuotojas paėmė iš L. K. pasą, žadėdamas jį atiduoti, kai jie susimokės už pavėžėjimą. Grįžus į (duomenys neskelbtini), parduotuvės „Rimi“ aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), reikėjo susimokėti už pavėžėjimą 50 eurų, bet jie neturėjo pinigų, todėl L. K. su A. Š. liko sėdėti taksi automobilyje, o kaltinamasis nuėjo į namus pasiimti banko kortelės. Bet, parėjęs namo, E. N. apsirengė bliuzoną, užsidėjo kaukę ir pasiėmė žaislinį šautuvą. Grįžęs atgal prie taksi automobilio iš kitos pusės, kaltinamasis staigiai atidarė keleivio pusės dureles ir, rankoje laikydamas pasiimtą žaislinį ginklą, pasakė vairuotojui, kad nei jam, nei kaltinamajam, kad vairuotojas važiuotų savais keliais. Galėjo būti, kad minėtą žaislinį ginklą kaltinamasis buvo nukreipęs į taksi vairuotoją. Kaltinamasis nurodė nukreipęs ginklą į žmogų, nes norėjo, kad taksi vairuotojas išsigąstų minėto pistoleto ir paleistų kaltinamojo draugę. Vairuotojas, pamatęs kaltinamojo rankoje kažką panašaus į pistoletą, išsigando, atidavė L. K. asmens tapatybės kortelę ir išvažiavo. Mintis nesusimokėti už pavėžėjimą kaltinamajam kilo grįžus į (duomenys neskelbtini). Žaislinį pistoletą kaltinamojo broliams ir sesėms kartu su kitais žaislais buvo atvežusi kaltinamojo mama iš Vokietijos. Veido kaukę kaltinamasis užsidėjo, kad taksi vairuotojas jo nepažintų. Kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 100–101), kuriuose parodė, kad jis ėjo į namus atsinešti banko kortelės, nes taksi vairuotojui melavo, kad sąskaitoje turi pinigų atsiskaityti už taksi paslaugas. Grįžus prie automobilio, atidarė automobilio priekines keleivio pusės dureles, nutaikė į vairuotoją pistoletą ir jam pasakė, kad vairuotojas te važiuoja savais keliais, o L. K. liepė eiti su E. N.. L. K. išlipus iš automobilio ir pasakius, kad jos asmens tapatybės kortelė liko pas vairuotoją, E. N. su L. K. priėjo prie jau išlipusio taksi vairuotojo, kuris, nieko nesakęs, atidavė L. K. asmens tapatybės kortelę. E. N. nuomone, taksi vairuotojas nieko nesakė, kadangi buvo šoke, labai išsigandęs.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. N. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gruodžio 24 apie 20.37 val. adresu (duomenys neskelbtini), dirbant su „Bolt“ programėle, teikiant pavėžėjo paslaugas, nuomotu automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gavo iškvietimą iš klientės, vardu Karolina. Atvykus minėtu adresu į PC „Rimi" automobilių stovėjimo aikštelę, po kelių minučių atėjo mergina ir du vaikinai. Asmenys nurodė vykstantys į Jonavą, Kosmonautų g. 2B. 2019 m. gruodžio 24 d. apie 21.10 val. atvykus minėtu adresu į Jonavą, V. B. paprašė atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Tuomet mergina pasakė, kad jaunuoliai važiuos atgal, vienas iš jos draugų eina pasiimt pinigų ir grįš. Laukiant grįžtančio vaikino su pinigais, įtariant, kad gali būti apgautas, V. B. paprašė šalia sėdinčios merginos asmens dokumento, su tikslu, jei negrįš minėtas vaikinas, kvieti policijos pareigūnus dėl to, kad asmenys nesutinka susimokėti už paslaugas. Mergina V. B. padavė savo asmens tapatybės kortelę, kurioje buvo nurodyta L. K., gim. 1996 kovo mėnesį. Mergina prižadėjo, kad Andriui negavus pinigų, su V. B. bus atsiskaityta (duomenys neskelbtini) – ji atsiskaitys už taksi paslaugas „nusiėmusi“ pinigus nuo bankinės kortelės. 2019 m. gruodžio 24 apie 23.00 val. kartu su minėtais asmenimis grįžo tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), iš kur ir paėmė klientus. V. B. sustojo PC „Rimi" automobilių stovėjimo aikštelėje, priešais SEB banko bankomatą. Buvo sutarta, kad jam sumokės 50 eurų. Mergina nurodė, kad jai reikia nueiti iki namų, nurodė kryptį link 5 aukštų daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), prieš tai pokalbio metu minėjo, kad gyvena su kartu važiavusiu vaikinu, pravarde „(duomenys neskelbtini)". V. B. nesutikus, kad ji išeitų, nes galvojo, kad liks apgautas, pasiūlė, kad iki namų nueitų jos vaikinas, pravarde „(duomenys neskelbtini)". Likus automobilyje Linai, Andriui, kuris kalbėjo mobiliuoju telefonu, į namus paimti banko kortelės nuėjo „Vaikas", jis nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo. Nesulaukus apie 5 minutes minėto vaikino, V. B. paprašė Linos jam paskambint ir paklausti, kur jis užtruko. Po pokalbio (duomenys neskelbtini) nurodė (duomenys neskelbtini) nueiti padėti „(duomenys neskelbtini)" surasti kortelę, neva, jos teigimu, jis geriau žino, kur ji padėta. Išėjus (duomenys neskelbtini), sėdint automobilyje, V. B. išgirdo automobilio gale triukšmą, sureagavęs, staigiai iššoko iš automobilio ir pamatė už automobilio, toje pačioje kairėje pusėje, kaip ir jo vairuotojo vieta, stovi vyriškis, dėvintis pilkos spalvos kaklinį šaliką ant veido (dėl ko matėsi tik akys), dėvintis juodos spalvos, aptemtą kepurę, rankoje laikydamas daiktą, panašų į pistoletą, kuris iš pažiūros atrodė tikras. Asmuo, stovėdamas apie 3–4 metrų atstumu nuo V. B., nukreipęs į jį daiktą, panašų į ginklą, akivaizdžiai demonstruodamas (judindamas į šalis), liepė skirstytis, pasakė, kad nei nukentėjusiajam, nei jiems. V. B. aiškiai matė, kad ant spynos esantis šovinio išmetimo lizdas yra balto metalo. Sprendžiant iš plono vamzdžio, ginklas galimai buvo mažo kalibro, pusiau automatinis. Supratus šiuos vyriškio grasinimus kaip realius, keliančius pavojų V. B. sveikatai ar net gyvybei, jis pasakė, kad nenori turėti problemų, nebereikalauja pinigų už paslaugas, atidavė merginai Linai asmens dokumentą ir išvažiavo. „(duomenys neskelbtini)“ su (duomenys neskelbtini) nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo. Įvykio metu V. B. patyrė 50 eurų turtinės ir moralinės žalos (1 t., b. l. 1–3). V. B. paaiškino, kad įvykio metu buvo labai išsigandęs, todėl gali būti, kad visų konkrečiai aplinkybių negali nurodyti. Apžiūrint vaizdo įrašą matė, kad „Vaikas", laikydamas ginklą dešinėje rankoje, buvo jį įkišęs pro priekines automobilio keleivio dureles, kuomet toje vietoje sėdėjo mergina. To fakto V. B. nepamena galimai dėl patirto netikėtumo ir išgąsčio. Ar ginklas, kuris buvo nukreiptas į V. B., buvo tikras ar ne, negali tiksliai pasakyti. 2019 m. gruodžio 24 d., kuomet jis buvo nukreiptas į jį, jis pasirodė tikras (t. 1, b. l. 106–108). V. B. parodė, kad kartu su pareigūnais peržiūrėjus filmuotą medžiagą, atpažino asmenį su ginklu kaip „(duomenys neskelbtini)", apie kurį jau davė parodymus (1 t., b. l. 95)
Liudytoja L. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad E. N. pažįsta apie 4 metus, kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, 2020 m. sausio 24 d. su juo išsiskyrė. 2019 m. gruodžio 24 d. apie 20 val. ji ir E. N. (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Rimi" susitiko su A. Š., buvo bare, visi vartojo alkoholinius gėrimus. Kai baigėsi pinigai, A. Š. pasiūlė važiuoti iki (duomenys neskelbtini), kur A. Š. ketino pasiimti kažkokią skolą. L. K. apie 20.30 val. paskambinusi iš savo mobilaus ryšio telefono iškvietė taksi. Taksi automobilis atvyko adresu (duomenys neskelbtini), iš kur visi trys važiavo iki Jonavos. A. Š. sakė, kad jam draugas skolingas apie 90 eurų. Jonavoje iš taksi automobilio buvo išlipęs tik A. Š., kuris, kaip teigė, ėjo pasiimti skolos iš draugo. Kadangi grįžęs iš draugo Jonavoje A. Š. pasakė, kad neatgavo skolos, taksi vairuotojas paprašė L. K., kad jam duotų savo asmens tapatybės kortelę, kadangi už kelionę jie žadėjo sumokėti grįžę į Kauną. Iš Jonavos visi trys grįžo atgal į Kauną, į tą patį adresą, į kur kvietė taksi. Dar (duomenys neskelbtini) taksi vairuotojas prieš paimdamas asmens tapatybės kortelę užsiminė, kad jei jie nesumokės už kelionę, jis kvies policijos pareigūnus. Kad to nedarytų, L. K. jam pasakė, kad Kaune turi banko kortelę, iš kurios nusiėmusi pinigų, atsiskaitys už taksi paslaugas. Tuo metu ji žinojo, kad kortelėje pinigų nėra, tačiau kaip iš šios situacijos išsisuks, negalvojo. Važiuojant į Kauną, kažką girdėjo, kaip A. Š. sakė E. N., kad sugalvojo ką daryti. Grįžus atgal į (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę prie prekybos centro „Rimi", E. N. išėjo tariamai pasiimti pinigų. Taksi automobilyje su vairuotoju liko L. K., sėdinti automobilio priekyje keleivio pusėje, ir už jos automobilio gale sėdintis A. Š.. Kadangi E. N. ilgokai negrįžo, taksi vairuotojas paprašė L. K., kad jam paskambintų. L. K. jam paskambino, ir jis pasakė, kad ateina. Taip pat A. Š. L. K. pasakė, kad jis nueitų padėti paieškoti banko kortelės, nors gerai žinojo, kad niekas greta šio adreso negyvena ir nei pinigų, nei kortelės nebus. Ką vaikinai sugalvojo daryti, kad išvengti policijos pareigūnų dėl nesumokėtų pinigų už taksi paslaugas, ji neįtarė. Andriui išėjus, L. K. su taksi vairuotoju sėdint automobilio priekyje, E. N. atėjo iš galo automobilio, atidarė priekines keleivio pusės dureles ir, laikydamas dešinėje rankoje juodos spalvos žaislinį ginklą, su oranžinės spalvos gaiduku tiesiai L. K. prieš veidą, nukreipęs į taksi vairuotoją, pasakė L. K., kad ji eitų su juo, o taksi vairuotojui – kad jis važiuotų savais keliais. Tada vairuotojas, galimai išsigandęs ginklo, išlipo iš automobilio. L. K. taip pat išlipo, apėjo iki vairuotojo aplink automobilį, pasiėmė savo asmens tapatybės kortelę ir abu su E. N. nuėjo toliau nuo automobilio. Taksi automobiliui išvažiavus , jie perėjo į kitą gatvės pusę, kur netrukus susitiko su A. Š.. E. N. 2019 m. gruodžio 24 d. vakare buvo su kuprine, kurioje turėjo persirengti drabužius ir žaislinį ginklą – pistoletą. Žaislinį pistoletą buvo jau seniai nupirkusi E. N. mama savo mažamečiams sūnums, su kuriais išvykusi į užsienį. Kai E. N. grįžo prie taksi automobilio su žaisliniu ginklu, jis ant galvos buvo užsidėjęs kapišoną (1 t., b. l. 123–125, 139–140).
2020 m. sausio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. B. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4 kaip tą, apie kurį davė parodymus, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuris V. B. grasino ginklu (1 t., b. l. 80–82).
2020 m. sausio 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. B. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 5 kaip apklausoje nurodytą vyriškį, vardu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 99–101).
Įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad įvykio vieta, nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), yra PC „RIMI" automobilių stovėjimo aikštelė. Prekybos centro dešinėje, lauke nuo įėjimo apie 5 m atstumu, yra SEB banko bankomatas, virš kurio įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Virš įėjimo į PC „Rimi" taip pat įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, nukreiptos į automobilių stovėjimo aikšteles (1 t., b. l. 40).
2020 m. sausio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kurį kompaktiniame diske pateikė „Rimi B. G.“ Apsaugos skyrius. Atidarius įrašą programa MP-HC x64, kurio trukmė 20 min. 35 sek., kairiajame viršutiniame kampe matomas užrašas „2019-12-24 22:29:59 - Laukas taromatas", kamera fiksuoja parduotuvės „Rimi" automobilių stovėjimo aikštelės prieigas, kairiajame kampe matomas taromatas, įraše matyti stovintys automobiliai, vaizdo įrašas nespalvotas. 22:35:10 į aikštelę įvažiuoja tamsios spalvos automobilis, valstybiniai numeriai neįžiūrimi, šone matomi informaciniai ženklai „BOLT 19991", automobilis sustoja priekiu į kamerą, dėl kameros nukreipimo matoma tik keleivio pusės dalis, vairuotojo pusės nematyti. Iš galinės keleivio pusės išlipa vyriškis, kurį nukentėjusysis įvardina kaip „Andrių", asmuo prilaiko priekines keleivio duris, iš priekio išlipa mergina, kurią nukentėjusysis įvardina kaip „(duomenys neskelbtini)", ši kažką paduoda vaikinui, galimai cigaretę, kurią vaikinas po kelių akimirkų prisidega, vaikinas, laikydamas telefoną kaire ranka, vaikšto pirmyn atgal, dešinėje rankoje laiko cigaretę. Mergina stovi automobilio priekyje, tuomet nueina prie vaikino, iš jo paima kažkokį daiktą, galimai žiebtuvėlį ir prisidega cigaretę. 22:43:32 dešiniajame kampe akimirkai pasirodo vyriškis, t. y. nukentėjusysis V. B., kuris stoviniuoja susikišęs rankas į kelnių kišenes. 22:46:48 mergina grįžta prie automobilio ir sėda į priekinę keleivio pusės vietą, palikdama dureles praviras. 22:54:14 nuo daugiabučių pusės ateina vyriškis, eina sparčiu žingsniu, šiek tiek palinkęs į priekį, rankas laiko kišenėse, vilki galimai tik džemperiu su užtrauktuku, kairėje pusėje ties krūtine kažkoks ženklas, galimai Puma", užsidėjęs gobtuvą, veidas lyg pridengtas, tačiau dėl vaizdo kokybės ir atstumo aiškiai nematyti. Vaikinas prieina prie keleivio pusės durelių, jas atidaro kaire ranka, dešine prilaiko, įrašas akimirkai užstringa, tuomet vaikinas pasilenkia, kad matytų sėdinčius keleivius, kuomet atsitraukia nuo automobilio, matyti, jog dešinėje rankoje laiko kažkokį daiktą, iš formos matyti galimai ginklo vamzdis. Iš automobilio išlipa mergina ir abu nueina pro galinę automobilio dalį prie vairuotojo pusės – pirmasis eina vaikinas, mergina eina iš paskos, vaikinas stabteli prie galinės automobilio dalies ir atsisukęs galimai į vairuotoją, nežymiai kilnodamas dešinę ranką, galimai kažką jam sako, tuomet mergina prieina prie vairuotojo pusės, vaikinas šiek tiek palaukęs eina iš paskos, pakelia dešinę ranką, tuomet vaizdas akimirkai užstringa, užsidega automobilio galiniai žibintai, automobilis pradeda judėti atbuline eiga ir apsisukęs 22:55:27 išvažiuoja iš automobilių stovėjimo aikštelės. Įrašas baigiasi 23:29:26 (1 t., b. l. 49–50).
2020 m. kovo 6 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato vyresniosios tyrėjos I. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. kovo 24 d. 13.58 val. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) skambinta asmeniui, kuris prisistatė A. Š., nurodė savo asmens kodą. A. Š. telefonu buvo išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos bei informuota, kad pokalbis telefonu bus įrašomas. Paprašius A. Š. papasakoti apie 2019 m. gruodžio 24 d. įvykį, kuomet taksi automobiliu vyko į Jonavą ir grįžo vėl į Kauną, A. Š. nurodė, kad Kūčių vakarą E. N. ir L. K. pakvietė pas save į svečius. Bute, kuriame gyveno E. N., visi trys vartojo alkoholinius gėrimus ir visi trys buvo apsvaigę. Kadangi degtinės jau nesinorėjo, o E. N. su L. K. norėjo gauti „žolės“, sugalvojo nuvažiuoti iki Jonavos. L. K. iškvietė taksi, kuriuo visi trys vyko į Jonavą. Grįžus atgal į Kauną, prie prekybos centro „Rimi“, L. K. nuėjo iki bankomato nusiimti pinigų. Kaip A. Š. suprato, sąskaita buvo tuščia. Tuomet ji išsiuntė E. N. į namus paimti dar vienos banko kortelės. E. N. išėjus, A. Š., išlipęs iš taksi automobilio, kalbėjo telefonu. E. N. ilgai negrįžtant, L. K. paprašė A. Š., kad jis taip pat nueitų iki buto ir padėtų E. N. rasti banko kortelę. A. Š. einant link E. N. buto, jis pasiklydo, kadangi ten yra buvęs tik vieną kartą. Klaidžiojant netoli E. N. namo, praėjus maždaug 15-20 minučių, išgirdo E. N. ar L. K. šaukiančius A. Š.. Susitikus su jais, kaip paaiškėjo, visai netoli E. N. namo, E. N. A. Š. papasakojo, kad E. N. pasiėmė iš namų žaislinį pistoletą, užsitraukė kaukę, užsidėjo kapišoną ir, grįžęs prie taksi automobilio, liepė vairuotojui atiduoti L. K. kortelę. Vairuotojas išsigandęs, pagalvojęs, kad šautuvas tikras, kortelę atidavė. A. Š. manymu, taip pasielgti sugalvojo E. N., norėdamas paimti iš taksi vairuotojo L. K. asmens tapatybės kortelę. A. Š. nesidomėjo kaip bus atsiskaityta už taksi paslaugas, kadangi taksi kvietė L. K.. Žaislinį pistoletą A. Š. dar prieš minėtą įvykį yra matęs pas E. N. kambaryje (1 t., b. l. 157–158).
Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo E. N. pagrįstumu, kadangi kaltinamasis E. N. savo kaltę visiškai pripažino, paaiškindamas, kad į taksi vairuotoją buvo nukreipęs žaislinį ginklą, nes norėjo, kad taksi vairuotojas išsigąstų minėto pistoleto ir paleistų kaltinamojo draugę, ir vairuotojas, pamatęs kaltinamojo rankoje kažką panašaus į pistoletą, išsigando, buvo šoke. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiojo V. B. parodymai, kad vyriškis, dėvintis pilkos spalvos kaklinį šaliką ant veido (dėl ko matėsi tik akys), dėvintis juodos spalvos, aptemtą kepurę, rankoje laikydamas ir nukreipęs į nukentėjusįjį daiktą, panašų į pistoletą, kuris iš pažiūros atrodė tikras, jį akivaizdžiai demonstruodamas (judindamas į šalis), pareikalavo skirstytis. Kadangi nukentėjusiajam ginklas pasirodė tikras, supratus vyriškio grasinimus kaip realius, keliančius pavojų V. B. sveikatai ar net gyvybei, nukentėjusysis nebereikalavo pinigų už paslaugas, atidavė merginos asmens dokumentą ir išvažiavo. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina liudytojų L. K., A. Š. parodymai, vaizdo įrašas, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolai ir kiti rašytiniai bylos įrodymai ir bylos duomenys. E. N. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis.
Taigi iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad kaltinamojo E. N. veiksmai nukreipiant daiktą, panašų į pistoletą, į nukentėjusįjį, juo mosikuojant, nukentėjusiojo V. B. dėl įvykio netikėtumo buvo suprasti kaip realūs, kadangi pats kaltinamojo turėtas daiktas, panašus į pistoletą, nukentėjusiajam pasirodė esantis tikras, dėl ko nukentėjusysis turėjo pagrindą bijoti galimų kaltinimo ketinimų. Akivaizdu, kad kaltinamasis E. N. ir norėjo tokios išsigandusios nukentėjusiojo V. B. būsenos, kad šis grąžintų L. K. jos asmens dokumentą ir jie galėtų nesusimokėję už taksi paslaugas pasišalinti.
Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis E. N. 2019 m. gruodžio 24 d. apie 23.00 val. nukreipęs rankose laikytą daiktą, panašų į pistoletą, į V. B., siekdamas jį įbauginti, ir reikalaudamas skirstytis, ką nukentėjusysis V. B. suprato kaip grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir kuris gali būti realiai įvykdytas, padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo E. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis E. N. teistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nuo 2001 m. sausio 1 d. nesigydė, ambulatoriškai nesilankė, nuo 2017 m. sausio 10 d. įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo priežiūros grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. sausio 30 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 83).
Nors kaltinamasis E. N. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau praeityje kaltinamasis daugybę kartų teistas, tame tarpe daugiausia už nusikaltimus nuosavybei bei apysunkių nusikaltimų padarymą, šį nusikaltimą padarė praėjus aštuoniems mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu už apysunkio nusikaltimo padarymą, atlikimo, po šio nusikaltimo padarymo kaltinamasis yra teistas dar už tris nusikalstamas veikas, iš jų už sunkaus nusikaltimo nuosavybei bei apysunkio (tęstinio) nusikaltimo nuosavybei padarymą, kas rodo, kad kaltinamasis jokių išvadų nedaro, ankstesniais nuosprendžiais skiriamos laisvės atėmimo bausmės įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė, atlikęs laisvės atėmimo bausmę bei grįžęs į laisvę kaltinamasis ir toliau vieną paskui kitą darė nusikalstamas veikas, kas rodo, kad paskutiniai kaltinamojo padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai ar nulemti nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, todėl E. N. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – realus laisvės atėmimas.
Atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo charakteristiką, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, skirtina bausmė dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu subendrintina su 2020 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 2020 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK kodekso 178 straipsnio 3 dalį paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinos bausmių dalys, atliktos pagal 2020 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų ir 2020 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžius.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis V. B. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 178–180) dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 250 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas.
Nukentėjusysis ieškinyje bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad žalą sudaro įvykio metu patirtas stresas, išgąstis, kad šaunamuoju ginklu bus sunkiai sužalotas ar net atimta jam gyvybė. Įvykio dieną jis nebegalėjo toliau dirbti. Dėl šio įvykio nukentėjusysis nurodė patyręs neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, dvasinius sukrėtimus, atsirado baimės jausmas, sutriko miego kokybė. Dirbant taksi pavėžėju, jis ir dabar baiminasi, kad gali būti vėl užpultas ir sužalotas ar net nužudytas, patiria stresą, jeigu reikia važiuoti į Šančių mikrorajoną, kuriame nukentėjo. Kaltinamojo nusikalstamų veikų padariniai jaučiami iki šiol.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė sukrėtimą, šoką, dėl patirto išgąsčio nukentėjusysis tą dieną daugiau nebegalėjo dirbti, teismas sutinka, kad dėl patirto išgąsčio nukentėjusiajam kurį laiką galėjo sutrikti miegas, kad jis nesmagiai jaučiasi, kai reikia važiuoti toje vietovėje, kur jam buvo grasinta, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad, nors, nukentėjusiojo teigimu, dirbdamas pavėžėju, jis baiminasi, kad vėl gali būti užpultas ir net nužudytas, tačiau teismas nemano, kad nukentėjusiojo įsibaiminimas toks stiprus, nes tolimesnė nukentėjusiojo darbinė veikla nebuvo sutrikdyta, nors nukentėjusysis nurodo, kad nusikaltimo padarinius jaučia iki šiol, tačiau dėl savo psichinės būklės jis į gydymo įstaigą nesikreipė, taigi, byloje taip pat ir nėra pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusiojo dvasiniai ir emociniai išgyvenimai tęsėsi ilgą laiką, kad jo dvasinė būklė gali blogėti ir ateityje, kad tai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, kad nukentėjusiajam dėl to ateityje bus reikalingas gydymas, be to, prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos teismų formuojamai praktikai. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys neturtinės žalos dalyje tenkintinas iš dalies – 600 Eur sumai (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam V. B. atmestina.
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusysis V. B. baudžiamojoje byloje prašė priteisti patirtas išlaidas už advokato paslaugas. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad už advokato paslaugas sumokėjo 350 eurų. Tačiau į bylą buvo pateikti pinigų priėmimo kvitai, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis už teisines advokato paslaugas yra sumokėjęs 1 250 Eur (2 t., b. l. 181–183).
BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajam šioje baudžiamojoje byloje teisinė pagalba buvo teikiama pagal sudarytą teisinės pagalbos sutartį su advokatu Ramūnu Gudašiumi.
Iš pinigų priėmimo kvitų matyti, kad nukentėjusysis 1 250 Eur yra sumokėjęs už teisines paslaugas – atstovavimą, dokumento surašymą. Nukentėjusįjį V. B. bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatas Ramūnas Gudašius, kuris dalyvavo 2020 m. spalio 30 d., 2020 m. gruodžio 4 d., 2021 m. sausio 8 d. teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 1 val. 36 min., kas pagrindžia nukentėjusiojo patirtas išlaidas už advokato atstovavimą teisme. Be to, bylos nagrinėjamu metu buvo pateiktas civilinis ieškinys.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje esančius objektyvius įrodymus, atsižvelgiant, kad prašoma priteisti suma neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių patvirtinimo“ numatytiems advokato atstovavimo teisme, procesinių dokumentų rengimo dydžiams, nukentėjusiojo turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 1 250 Eur išieškotinos iš kaltinamojo E. N..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu subendrinti su 2020 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 2020 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK kodekso 178 straipsnio 3 dalį paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis ir skirti galutinę bausmę – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmių dalis, atliktas pagal 2020 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų ir 2020 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžius.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo pradėjimo vykdyti bausmę dienos.
Nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, nukentėjusiajam V. B. priteisti 600 (šešių šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Priteisti nukentėjusiajam V. B. iš kaltinamojo E. N. 1 250 (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt) eurų teisinės pagalbos išlaidų.
Byloje esančius CD su vaizdo bei apklausų įrašais (1 t., b. l. 48, 142, 160) palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.