Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-08-27 · Civilinė byla Nr. 2A-1157-603/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-10-27Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-08-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-27
Bylos Nr.
2A-1157-603/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-05829-2009-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė (pran.)
Ieškovas
Koncertinės įstaigos valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“
Atsakovas
UAB „Paslaugų ratas“
Trečiasis asmuo
UAB „Zeltika“, I. M., UAB Grinda
Kategorijos
  • 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1157-603/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05829-2009-2Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.8.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal Koncertinės įstaigos valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Koncertinės įstaigos valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Paslaugų ratas“, tretiesiems asmenims UAB „Zeltika“, I. M., UAB Grinda (buvusi UAB Avarija) dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Koncertinė įstaiga valstybinio dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Paslaugų ratas“ (toliau – atsakovas) 58 798,00 Lt žalos atlyginimo, 4 130,00 Lt žalos nustatymo ir įvertinimo išlaidų, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-04-12 9 val. 35 min. UAB „Avarija“ gavo pranešimą, jog pastate, adresu (duomenys neskelbtini) iš viršutinių aukštų liejamos patalpos. Pastate trūko šalto vandens tiekimo vamzdis tarp 3 ir 4 aukštų. Įvykio metu aplietos ieškovo patikėjimo teise valdomos administracinės patalpos, apgadintas kilnojamasis turtas. Žalos dydį nustatė specialistai. Iki šiol atlikta dalis avarijos padarinių šalinimo remonto darbų. Bendrų santechninių įrenginių eksploataciją ir priežiūrą vykdo atsakovas, kuris privalo atlyginti žalą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas UAB „Zeltika“ 1997-11-11 susitarimu su ieškovu susitarė dėl komunalinių ir kitų paslaugų mokesčio skaičiavimo, tame tarpe dėl mokesčių skaičiavimo už pastato santechninės įrangos eksploataciją ir priežiūrą. Šiuo susitarimu atsakovas neprisiėmė prievolės prižiūrėti trečiųjų asmenų patalpose esančių vandentiekio vamzdžių. Vandens tiekimo ir nukanalizavimo sutartį visam pastatui atsakovas sudarė su UAB „Vilniaus vandenys“, nes įvadinis apskaitos skaitiklis, cirkuliacinis siurblys yra atsakovo patalpose. Pastato vamzdynai yra patalpų savininkų bendra nuosavybė, todėl jų technine būkle privalo rūpintis patalpų savininkai. Kadangi žalos nustatymas atliktas po 6 mėnesių po įvykio, negalima teigti, kad žala yra 2008-04-12 įvykio pasekmė. Už remonto darbus nėra atsikaityta, todėl reikalavimas atlyginti žalą nepagrįstas.

Atsiliepimų į ieškinį tretieji asmenys nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, atitinkamai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2008-04-12 trūkus vamzdžiui aplietos ieškovo patikėjimo teise valdomos administracinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas su atsakovu sudarė susitarimą dėl mokesčių už komunalines ir kitas paslaugas mokėjimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnis numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimą netinkamam atsakovui, todėl ieškovo ieškinys atmestinas. Teismas išaiškino ieškovui, kad dėl žalos atlyginimo jis turi kreiptis su ieškiniu į teismą, atsakovu patraukdamas patalpų, iš kurių buvo aplietos ieškovo administracinės patalpos, savininką arba valdytoją; pastarasis regreso tvarka turi teisę žalos atlyginimą išieškoti iš patalpų administratoriaus, jei įrodytų, kad šis nevykdė savo įsipareigojimų.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pradinį ieškinį buvo pareiškęs patalpų valdytojui UAB „Zeltika“, kuri su atsakovu 1997-11-11 sudarė susitarimą, pagal kurį bendrų santechninių įrenginių eksploataciją ir priežiūrą vykdo atsakovas. UAB „Avarija“ specialistai, kurie buvo iškviesti likviduoti 2008-04-12 avarijos padarinius nustatė, jog pastate trūko šalto vandens tiekimo vamzdis q 40 mm tarp trečio ir ketvirto aukštų. Todėl darytina išvada, kad ieškovo patalpų apliejimas įvyko ne iš UAB „Zeltika“ valdomų patalpų, esančių trečiame aukšte, o dėl tarp trečiojo ir ketvirtojo aukštų trūkusio vamzdžio. UAB „Zeltika“ negali būti atsakinga už įvykusią avariją, nes užliejimas įvyko iš kito šaltinio, dėl to 2010-04-07 pateiktas patikslintas ieškinys, kuriuo pakeistas atsakovas iš UAB „Zeltika“ į patalpų administratorių – atsakovą. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis nevykdė jam, kaip namo bendrų santechninių įrenginių eksploatuotojui ir prižiūrėtojui privalomų pareigų, dėl to laiku nepastabėjo vamzdžio defekto, tokiu būdu pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, buvo nepakankamai rūpestingas. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas privalėjo nustatyti visus asmenis, sudariusius sąlygas žalai kilti ir prisidėjusius prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-04-12 avarijos metu trūko šalto vandens tiekimo vamzdis, esantis trečiojo aukšto UAB „Zeltika“ patalpose. Byloje apklausti liudytojai J. B. ir D. Š. parodė, kad vamzdis trūko maždaug 20 cm atstumu nuo lubų ir labai arti sienos, dėl ko neįmanoma buvo šio vamzdžio suvirinti. Vienintelis būdas, kuriuo buvo galima pašalinti avarijos padarinius – viso vamzdžio stovo tarp 3 ir 4 aukštų pakeitimas. Vandens vamzdis trūko atkarpoje tarp 3 ir 4 aukštų perdangos ir pakabinamų lubų. Patalpos, kurioje įvyko vamzdyno avarija, valdytojai UAB „Zeltika“ ir I. M., uždengę dalį vamzdynų pakabinamomis lubomis, neprižiūrėjo jų būklės ir neremontavo uždengtoje atkarpoje, dėl ko ir įvyko avarija. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovas pateikė ieškinį ne tam atsakovui, kadangi 2008-04-12 įvykusios avarijos metu vamzdis trūko UAB „Zeltika“ valdomose patalpose.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą tretieji asmenys nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, byloje nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2008-04-12 buvo aplietos ieškovo patikėjimo teise valdomos administracinės patalpos. Apeliaciniam skunde keliamas klausimas dėl atsakomybės subjekto, t.y. už padarytą žalą atsakingu laikytinas pastato bendrojo naudojimo objektų (santechninės įrangos) priežiūrą vykdantis asmuo ar patalpų, iš kurių užlietos ieškovo patalpos, savininkas (naudotojas).

Byloje esantys įrodymai tvirtina, kad ieškovas ir tretieji asmenys UAB „Zeltika“, I. M. su atsakovu sudarė rašytines sutartis dėl mokesčių už komunalines ir kitas paslaugas mokėjimo, kuriose sulygo dėl mokesčių už šalto vandens tiekimą, nuotekų šalinimą ir valymą, nuolatinės pastato bendros santechnikos įrangos priežiūrą (tomas II, b.l. 66 - 72). Ieškovas įrodinėjo, kad užliejimas įvyko iš trečiojo asmens I. M. nuosavybės teise valdomų, trečiojo asmens UAB „Zeltika“ nuomojamų (naudojamų) patalpų, esančių trečiame pastato aukšte, avarijos priežastimi nurodydami trūkusį šalto vandens tiekimo vamzdį q 40 mm tarp trečiojo ir ketvirtojo aukštų. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, t.y. netinkamai atliko pastato bendrų santechninių įrengimų priežiūrą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant atsakyti į apeliaciniame skunde keliamą klausimą, svarbu nustatyti avarijos šaltinio priklausomybės faktą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas neanalizuodamas, nesvarstydamas ir nenustatydamas avarijos priežasčių ir šaltinio priklausomybės konstatavo, kad ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo privalo reikšti patalpų, iš kurių buvo aplietos ieškovo administracinės patalpos, savininkui, kuris regreso tvarka turės teisę žalos atlyginimą išieškoti iš patalpų administratoriaus, jeigu įrodytų, kad šis neįvykdė savo įsipareigojimų.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad tokioms aplinkybėms išaiškinti svarbu ieškovo sugadintų patalpų ir atsakovo patalpose esančių galimų pavojaus židinių išsidėstymas ir jų sugretinimas, namo bendrų komunikacijų būklė ir išsidėstymas, kitos aplinkybės, iš kur gali kilti grėsmė sugadinti ieškovo turtą (pvz., statinio architektūriniai ypatumai, vykdomi darbai, gedimai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

Iš nurodyto spręstina, kad ieškovui, pareiškusiam ieškinį patalpų, iš kurių buvo aplietos ieškovo administracinės patalpos savininkui, tektų pareiga įrodyti, kad užpylimas vyko būtent iš savininko patalpų, o ne kitų šaltinių, t.y., kad ieškovo turtas sugadintas dėl užliejimo, kurį sukėlė atsakovas. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dal žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Šioje teisės normoje įtvirtintai deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos. Kadangi turto sugadinimo atveju neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas), o ne kitos aplinkybės privalo būti turto sugadinimo priežastis, ieškovas, reikšdamas ieškinį patalpų savininkui, privalėtų įvertinti, ar vanduo negalėjo patekti iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, iš bendrosios pastato inžinerinės sistemos - vandentiekio ar nuotėkų tinklų. Jeigu žala vienam iš bendrasavininkų būtų sąlygota pastato defekto arba gedimo bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, o ne vieno iš bendrasavininkio asmeninėje nuosavybėje, tai patalpų, iš kurių buvo aplietos ieškovo administracinės patalpos, savininko neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos nebūtų nustatytas, žalą turėtų atlyginti kaltas dėl žalos padarymo asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246 - 6.249 straipsniai), o CK 6.266 straipsnio nuostatos nebūtų taikomos.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, kaip pareikštą netinkama atsakovui, nenustatė vandentiekio avarijos priežasčių, šios avarijos šaltinio priklausomybės ir neįvertino, ar trūkęs šalto vandens tiekimo vamzdis aptarnavo tik konkrečios patalpos savininko poreikius, ar visų patalpų savininkų, t.y. ar yra bendroji dalinė namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė. Teismas taip pat neįvertino atsakovo pareigų, prisiimtų su ieškovu ir trečiaisiais asmenimis sudarytose sutartyse ir įtvirtintų teisės aktuose, apimties ir nepaneigė atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieškovui 2008-04-12 atsiradusios žalos tikimybės. Atsižvelgiant į tai, kad teismas šioje byloje pareikštą ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė vien tik argumentu dėl ieškovo netinkamai pasirinkto atsakovo, šios išvados nepagrindęs tinkamu visų žalos padarymo, kitų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių nustatymu ir ištyrimu bei teisiniu jų įvertinimu, taip pat į tai, kad skundžiamame sprendime nėra daugiau jokių motyvų dėl ieškinio atmetimo, konstatuotina, kad teismas bylos neišnagrinėjo iš esmės. Dėl tirtinų reikšmingų aplinkybių apimties ir pobūdžio bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais. Esant tokiai situacijai, byla visa apimtimi turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kadangi pirmosios instancijos teismo 2012-06-12 sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, jis turės būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą pagal visus ieškinio reikalavimus (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė TeisėjaiAndrutė Kalinauskienė Andžej Maciejevski