Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. M., J. G., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad 2021 m. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos močiutė S. G., kuri testamentu savo turtą paliko pareiškėjai. Palikimą sudaro butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pareiškėja 2021 m. birželio 8 d. pareiškimu priėmė palikimą, tačiau paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas jai nebuvo išduotas, nes paaiškėjo, jog pareiškėjos močiutė nebuvo priėmusi savo sutuoktinio (pareiškėjos senelio) J. G., gimusio 1932 m. (duomenys neskelbtini) d., mirusio 2005 m. (duomenys neskelbtini), palikimo. Po J. G. mirties liko palikimas – 1/2 dalis S. G. vardu registruoto buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuris buvo įgytas 1992 m. birželio 30 d. pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, pareiškėjos seneliams esant santuokoje. Mirus pareiškėjos seneliui J. G., visas butas atiteko pareiškėjo močiutei S. G., tačiau ji dėl nepakankamų teisinių žinių ir amžiaus dėl sutuoktinio palikimo į notarą nesikreipė, manė, jog butas buvo jos asmeninė nuosavybė, nes buvo įregistruotas jos vardu, be to, šį turtą ji nuolat valdė, prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius iki pat savo mirties. J. G. testamento nebuvo surašęs, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Dėl S. G. palikimo priėmimo be pareiškėjos į notarą niekas nesikreipė. Pareiškėjos mama V. M. ir dėdė J. G. dėl palikimo pareiškėjai pretenzijų nereiškia bute, kurį testamentu pareiškėjai paliko močiutė, negyvena, mokesčių už jį nemoka. Nurodytame bute gyvena ir juo rūpinasi tik pareiškėja su šeima. Atsižvelgiant į tai, pareiškime prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos močiutė S. G. po savo sutuoktinio J. G. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos senelių J. G. ir S. G. santuoka buvo įregistruota 1953 m. liepos 2 d. Iš mirties liudijimo matyti, kad J. G. mirė 2005 m. (duomenys neskelbtini) (pareiškimo Nr. CBP-5258 priedai). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad nuo 1992 m. birželio 30 d. pareiškėjos močiutės S. G. vardu 1992 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra įregistruota patalpos – buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė. Pažymėtina, kad aptariamas turtas buvo įgytas ir nuosavybės teisė į jį įregistruota iki naujojo 2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 2000 m. CK) įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d.

Pagal 2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 25 straipsnį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (1 dalis); 2000 m. CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui (3 dalis). 2000 m. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į Įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, sprendžiant dėl aptariamo garažo teisinio režimo, taikytinas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, tačiau netaikytina CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta išlyga – būti nurodžius turtą registre kaip bendrąją jungtinę nuosavybę. Vadinasi, patalpa – butas, esantis adresu Statybininkų g. 14-55, Klaipėda, unikalus Nr. 2197-5003-4011:0048, J. G. mirties momentu buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal CK 3.100 straipsnio 1 punktą bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių. Taigi po J. G. mirties atsirado palikimas – ½ dalis patalpos – buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad J. G. mirties, taigi palikimo atsiradimo momentu, galiojo 2000 m. CK, todėl atsiradusiems paveldėjimo santykiams taikomos 2000 m. CK penktosios knygos normos (Įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).

CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. G. savo turtą testamentu paliko pareiškėjai, o J. G. nebuvo sudaręs testamento (CBP-5258 priedai).

CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Byloje esančiais gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad palikėjo mirties momentu buvo trys pirmos eilės įpėdiniai – mirusiojo sutuoktinė S. G., jų dukra V. M. bei sūnus J. G.. Byloje esančioje Klaipėdos miesto 7-ojo notaro biuro pažymoje (CBP-5258 priedai) nurodyta, kad po J. G. mirties į šį notaro biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Šis dokumentas patvirtina, kad niekas iš įpėdinių dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė.

Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra palikimo priėmimas, pradėjus jį faktiškai valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiškai valdyti, gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus.

Pareiškėja nurodė, kad po sutuoktinio mirties S. G. ir toliau naudojosi butu, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, jame gyveno, mokėjo su šiuo turtu susijusius mokesčius.

Nustatęs, kad butu palikėjo sutuoktinė naudojosi, jame gyveno ir juo rūpinosi bei mokėjo su juo susijusius mokesčius, ir šie veiksmai buvo pradėti atlikti nepraleidus trijų mėnesių termino palikimui priimti, o šiuos veiksmus S. G. tęsė iki savo mirties, naudojosi palikimą sudarančiu turtu kaip jo savininkė, kartu nenustatęs, kad kiti įpėdiniai būtų kokiu nors būdu priėmę palikimą, teismas daro išvadą, kad S. G. priėmė J. G. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka nei nustatant juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjai nėra galimybės gauti buto paveldėjimą ir palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2005 m. (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.