- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-674-516/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė (pran.), Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
- 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei A. B.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei E. K. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove E. K. : priteisti jai natūra gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 0,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovei už jos turimą 1/6 dalį bendrojoje nuosavybėje priteisti 39333 Lt piniginę kompensaciją, nustatant piniginės kompensacijos išmokėjimo terminą per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei iškeldinti atsakovę E. K. su visu jai priklausančiu turtu iš ginčo patalpų.
Ieškinyje ir patikslintuose ieškiniuose ieškovė nurodė, kad mirus jos ir atsakovės tėvams, paveldėjimo būdu ji įgijo nuosavybės teisę į 5/6 dalis gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais bei į 5/6d. žemės sklypo, atsakovė- į l/6 dalį gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais bei į l/6d. žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Nepaisant šalims nuosavybės teise priklausančių dalių, atsakovė faktiškai naudojasi visu gyvenamuoju namu su priklausiniais bei žemės sklypu ir neleidžia ieškovei naudotis jai priklausančia nuosavybės dalimi, tuo pažeisdama jos, kaip bendraturtės, teises. Tarpusavio susitarimu išspręsti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe klausimų nepavyko, kadangi atsakovė neįsileidžia jos į gyvenamąjį namą, be to, atsakovė visiškai nesirūpina gyvenamojo namo ir kitų pastatų būkle bei ją blogina. Atsižvelgiant į turimas dalis bendrajame turte, padalinti turto natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, nėra galimybės. Atsakovei pagal jos nuosavybės teise turimą 1/6 dalį turto priklauso 22,61 kv.m. gyvenamojo namo bendro ploto. Gyvenamajame name nėra atskirų patalpų, atitinkančių atsakovės turimą turto dalį. Paaiškino, kad atsakovė elgiasi agresyviai, yra linkusi girtauti, leidžia nuolat lankytis ir girtauti name pašaliniams asmenims, linkusi į konfliktus, kas taip pat sudaro netinkamas sąlygas gyvenimui viename name. Be to, atsakovės dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su jos dalimi, yra gerokai mažesnė. Nesant galimybės atidalinti turto iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, atsakovei priteistina už jos turimą turto dalį piniginė kompensacija.
Atsakovė E. K. pareiškė priešieškinį, kurio reikalavimus patikslinusi, prašė:
1) atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškove ir priteisti jai natūra gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, jos pateiktame projektiniame pasiūlyme pažymėtas indeksais: 1.1-1/2,82 kv.m (dalis patalpos 1-12), 1.1-2/15,56 kv.m(1-5),1.1-3/13,55 kv.m (1-6), kurių bendras plotas sudaro 31,93 kv.m.;
2) priteisti ieškovei natūra gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) patalpas, projektiniame pasiūlyme pažymėtas indeksais: R-l/3,04 kv.m, R-2/4,61 kv.m, R-3/8.88 kv.m, 1.2-1/3,68kv.m(1-11),1.2-2/4,59 kv.m (1-1), 1.2-3/10,02 kv.m (1-2), 1.2-4/7,81 kv.m (dalimi 1-12),1.2-5/2,58kv.m(1-3), 1.2-6/1,03 kv.m (1-4), 1.2-7/1,84 kv.m (1-9), 1.2-8/2,85 kv.m (1-10), 1.2-9/18,27kv.m1-7),1.2-10/18,67 kv.m (1-8), 2.2-1/7,99 kv.m (1-13), 2.2-2/24,74 kv.m (1-4), kurių bendras plotas sudaro 120,28 kv.m.;
3) priteisti iš atsakovės ieškovei 4.053,36 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę gyvenamojo namo dalį;
4) priteisti ieškovei natūra visą ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
5) priteisti atsakovei iš ieškovės 5.658,76 Lt kompensaciją už jai tenkančią 1/6 ūkinio pastato dalį;
6) įpareigoti atsakovę savo lėšomis per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti pertvaras: verandos patalpoje, kadastrinėje byloje pažymėtoje indeksu (1-12) bei tarp patalpų, kadastrinėje byloje pažymėtų indeksais 1-6 ir 1-9, panaikinant duris tarp šių patalpų ir iš abiejų pusių šią angą aklinai užtaisant;
7) nustatyti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką taip: atsakovei E. K. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu "PI" 480 kv.m; ieškovei A. B. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „P2" 2479 kv.m; bendram naudojimuisi paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu "P3" 40 kv.m.;
8) nustatyti, kad kiemo įrenginiais: tvora, varteliais, šuliniu, šiukšlių dėže bendraturčiai naudosis bendrai, proporcingai turimoms nuosavybės dalims.
Atsiliepimas
Atsakovė E. K. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi iki šio laiko ji viena naudojosi paveldėtu gyvenamuoju namu bei kitais statiniais ir žemės sklypu, nes ieškovė šiuo turtu nesirūpino. Atitinkamai tik ji mokėjo ir visus su šio turto išlaikymu susijusius mokesčius. Tik pastaruoju metu tarp jos ir ieškovės kilo ginčas dėl turto, nes ieškovė pareikalavo, kad ji šį turtą apleistų, kadangi jai priklauso mažesnė turto dalis. Ieškovė šiuo turtu naudotis ateityje neketina, kadangi jau į ją buvo kreipęsi asmenys, kurie pareiškė perką iš ieškovės šį turtą. paaiškino, kad ginčo turte ji gyvena ne vienerius metus, šis turtas yra jos gyvenamoji patalpa, todėl ji pageidauja jame ir toliau gyventi. Kadangi su ieškove nesutaria, todėl teigė, kad neatidalinus kiekvieno bendraturčio dalies iš bendrosios dalinės nuosavybes, normalus gyvenimas bei sutarimas su bendraturčiu yra neįmanomas. Kaip matyti iš VĮ "Registrų centras" domenų išrašo, ginčo objekto - gyvenamojo namo — bendras plotas yra 152,21 kv.m., o tai reiškia, kad jai nuosavybes teise priklauso - 25,36 kv.m, o ieškovei - 126,84 kv.m. Kadangi yra galimas jos dalies iš ginčo turto atidalijamas, nepadarant žalos turtui, todėl tikslu parengti atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybes projektinį pasiūlymą, kreipėsi į UAB "Fidesa". Pagal bendrovės paruoštą projektą yra galimas ginčo objekto — gyvenamojo namo — padalijimas natūra be proporcingos žalos jo paskirčiai. Iš pateikto projektinio pasiūlymo matyti, kad atidalinus kiekvieno bendraturčio turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, jai tektų 6,57 kv.m daugiau, negu šiuo metu ji valdo nuosavybės teise, todėl už jai tenkančią didesnę turto dalį ji sutinka sumokėti ieškovei kompensaciją rinkos verte. Taip pat jai nuosavybes teise priklauso 1/6 dalis ūkinio pastato, į kurį ji nepretenduoja, nes jo atidalinti natūra negalima, todėl ūkinis pastatas pripažintinas ieškovės nuosavybe, o ši turi sumokėti kompensaciją. Be to, jai atitinkama dalimi priklauso ir žemės sklypas. Iki šiol naudojimosi tvarka žemės sklypu nebuvo nustatyta, todėl siekiant išvengti ateityje bylinėjimosi bei įvertinant tai, kad tarp jos ir ieškovės yra nesutarimai, būtina šioje byloje tuo pačiu nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsižvelgiant į jai nuosavybės teise priklausančią turto dalį, bei į tai, kuria pastato dalimi ji naudosis, atidalinus turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, buvo padarytas žemės sklypo naudojimo tvarkos projektas. Projekte nurodyta žemės sklypo naudojimosi tvarka nepažeis bendraturčių interesų, kadangi kiekvienas bendraturtis galės naudotis vientisu jam priskirtu žemės sklypu, galės prieiti prie gyvenamojo namo dalies, kuria naudosis bei galės bendrai naudotis šuliniu.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovės A. B. ieškinį atmetė, o atsakovės E. K. priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas atidalino atsakovės E. K. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškove A B. ir priteisė E. K. natūra gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, projektiniame pasiūlyme pažymėtas indeksais: 1.1-1/2,82 kv.m (dalis patalpos 1-12), 1.1-2/15,56 kv.m (1-5), 1.1-3/13,55 kv.m (1-6), kurių bendras plotas sudaro 31,93 kv.m; priteisė ieškovei natūra gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, projektiniame pasiūlyme pažymėtas indeksais: R-l/3,04 kv.m., R-2/4,61 kv.m., R-3/8.88 kv.m., 1.2-1/3,36 kv.m. (1-11),1.2-2/4,59 kv.m. (1-1), 1.2-3/10,02 kv.m. (1-2), 1.2-4/7,81 kv.m. (dalimi 1-12), 1.2-5/2,58 kv.m. (1-3), 1.2-6/1,03 kv.m. (1-4), 1.2-7/1,84 kv.m. (1-9), 1.2-8/2,85 kv.m. (1-10), 1.2-9/18,27 kv.m.(1-7), 1.2-10/18,67 kv.m. (1-8), 2.2-1/7,99 kv.m. (1-13), 2.2-1/24,74 kv.m. (1-14), kurių bendras plotas sudaro 120,28 kv.m.;
3) priteisę iš atsakovės ieškovei A. B. 5749,97 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę gyvenamojo namo dalį;
4) priteisė ieškovei natūra visą ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
5) priteisė atsakovei iš ieškovės 5658,76 Lt kompensaciją už jai tenkančią 1/6 ūkinio pastato dalį;
6) įpareigojo atsakovę savo lėšomis per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti pertvaras gyvenamajame name (duomenys neskelbtini): pertvarą verandos patalpoje, kadastrinėje byloje pažymėta indeksu (1-12) bei pertvarą tarp patalpų, kadastrinėje byloje pažymėtų indeksais 1-6 ir 1-9, panaikinant duris tarp šių patalpų ir iš abiejų pusių šią angą aklinai užtaisant;
7) nustatė žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką taip: E. K. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu "PI" 480 kv.m; A. B. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „P2" 2479 kv.m; bendram naudojimuisi paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu "P3" 40 kv.m.;
8) nustatė, kad kiemo įrenginiais: tvora, varteliais, šuliniu, šiukšlių dėže bendraturčiai naudosis bendrai, proporcingai turimoms nuosavybės dalims;
9) priteisė iš ieškovės atsakovei 3475 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad atidalijus ginčo turtą ieškovės pasiūlytu būdu, t.y. jai priteisiant visą turtą natūra, o atsakovei išmokant kompensaciją, būtų pažeistas vienas esminių Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintų nuosavybės neliečiamumo principų. Teismas nustatė, kad atsakovė kito gyvenamojo ploto, išskyrus ginčo pastatus, neturi. Atsakovei priklausanti 9/100 gyvenamojo namo dalis (duomenys neskelbtini)., sudaro 3,36 kv.m. gyvenamo šio namo ploto (t.1, b.l. 132-133), o 1/3 lauko virtuvės sudaro apie 4 kv.m. jos ploto, tad akivaizdu, kad tokio dydžio patalpoje gyventi neįmanoma, juolab, kad šis turtas nuosavybės teise priklauso dar keturiems ten gyvenantiems asmenims. Be to, teismas nustatė, kad ieškovė neturi jokios kitos galimybės sumokėti atsakovei kompensaciją. Teismas laikė, kad ieškovė neturi jokių finansinių galimybių išmokėti atsakovei 39333 Lt kompensaciją už jos turimą nuosavybės dalį ginčo turte. Neturėdama jokių galimybių išmokėti kompensaciją ir reikalaudama iškeldinti atsakovę iš ginčo patalpų, ieškovė elgiasi nesąžiningai, iškeldama savo interesus aukščiau atsakovės interesų. Be to, kadangi ieškovė turi kitą gyvenamąją patalpą, priešingai nei atsakovė, o ginčo turtą ketina parduoti, teismas padarė išvadą, kad ieškovės poreikis dalintinam daiktui nėra toks svarbus ir reikšmingas, kaip atsakovės.
Teismas pažymėjo, kad atidalijus ginčo turtą atsakovės pasiūlytu būdu, būtų užtikrinta CK 4.80 str. 2 d. numatytas imperatyvas dėl atidalijimo natūra. Pagal pateiktą atidalijimo projektą įrengus pertvarą verandos patalpoje (indeksas 1-12) bei uždarius praėjimą iš koridoriaus (indeksas 1-9), namas pasidalintų tokiu būdu, kad atsakovei tektų du kambariai, apšildomi viena krosnimi ir maža dalis verandos patekimui į kambarius. Visa kita namo dalis, įskaitant virtuvę, vonią, tualetą, mansardą, rūsį atitektų ieškovei. Atsakovė savo noru atsisakė kitų patalpų, nurodydama, kad ir šiuo metu vandenį ima iš šulinio, nešildo kitų patalpų, nes neturi lėšų sutvarkyti katilinę, todėl atsisako rūsio, o maistą ruoš dujinės viryklės pagalba. Atidalijus turtą pagal atsakovės pasiūlytą projektą, atsakovei tenka 9,32 kv.m. daugiau, negu jai priklauso pagal jos turimą nuosavybės dalį, todėl už jai tenkančią didesnę turto dalį atsakovė privalo sumokėti ieškovei kompensaciją rinkos verte, kas sudaro 5749,97 Lt (9,32 kv.m x 616,95 Lt = 5749,97 Lt). Teismas konstatavo, kad atsakovės pasiūlytas atidalijimo projektas nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių, užkerta galimybę šalims tarpusavyje konfliktuoti, nes be žalos gyvenamojo namo paskirčiai atidalija turtą taip, kad šalys turi atskirą įėjimą į namą, atskiras, izoliuotas patalpas ir neturi jokių bendrų patalpų, projektas atitinka proporcingumo principą, už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį priteisiama teisinga kompensacija rinkos verte.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė A. B. prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
pirmosios instancijos teismas pažeidė įstatymo nustatytą teisę disponuoti apeliantei priklausančia turto dalimi, kadangi teismo sprendimu buvo padalintas ne visas turtas, o tik 0,2999 ha dydžio žemės sklypas, nors bendras žemės sklypo plotas sudaro 0,3000 ha. Teigia, kad tokiu teismas pažeidė ne tiktai CK 4.37 str. 1 d. , bet ir CK 4.80 str. 1 d. nuostatas, nes atidalino mažesnę nuosavybės dalį, negu priklauso. Be to, pirmosios instancijos teismas padalino žemės sklypą, nesant žemės sklypo geodezinio plano;teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovės pasiūlytas namo atidalijimo projektas nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių, nes šalys neturi jokių bendrų patalpų. Teigia, kad teismas paskirdamas atsakovei krosnimi kūrenamas patalpas, neatsižvelgė į tai, jog kaminas liko apeliantei priskirtoje 1,03 kv.m. patalpoje. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės nuomone, atsakovė neturi jokios galimybės prižiūrėti kamino, jį valdyti ir užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimų. Tokiu būdu yra keliama grėsmė ieškovei priklausančiam turtui, juolab atsižvelgiant, kad namas yra medinis. Teigia, kad teismas neišsprendė klausimo, kokiu būdu atsakovė ruoš maistą dujinės viryklės pagalba, kadangi gamtinių dujų vamzdis ir skaitiklis yra ieškovei priskirtoje patalpoje – virtuvėje. Apeliantės nuomone, teismas paskirdamas ieškovei naudotis vienintelį esantį tualetą, neišsprendė klausimo, kokiu būdu ir kokiu tualetu naudosis atsakovė. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad vienintelis gyvenamajame name esantis elektros energijos apskaitos skaitiklis randasi apeliantei priskirtose patalpose ir neišsprendė klausimo kokiu būdu atsakovė apskaičiuos jos suvartotą elektros energiją ir už ją atsiskaitys. Be to, nurodo, kad teismo sprendimu ieškovei yra paskirtos netinkamos gyventi, neapšildomos namo patalpos, tuo tarpu atsakovei paskirtos vienintelės šildomos namo patalpos. Pažymi, kad teismo sprendimas neatitinka ir LAT suformuotos teisės taikymo praktikos atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bylose;pirmosios instancijos teismo sprendimas neužtikrina kiekvienai iš šalių galimybės savarankiškai disponuoti paskirtomis gyvenamojo namo patalpomis. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog teismo sprendimas užkerta šalims galimybę konfliktuoti ateityje. Teismas nemotyvuojant suteikė prioritetą atsakovės interesams, neatsižvelgdamas į tai, kad bendras gyvenimas tame pačiame name su atsakove dėl jos antivisuomeniško elgesio yra neįmanomas. Teigia, kad teismas neįvertinęs byloje esančių įrodymų, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovės elgesys yra deramas. Pažymi, kad teismas nesivadovavo protingumo kriterijais, spręsdamas apie ieškovės ir atsakovės gyvenamosios patalpos poreikį. Be to, apeliantės nuomone, teismo išvada, jog ieškovės negalės išmokėti atsakovei priteistos piniginės kompensacijos yra nepagrįsta. Nurodo, kad nesant teismo sprendimo dėl piniginės kompensacijos atsakovei išmokėjimo, nebuvo pagrindo apeliantei iš anksto sudaryti paskolos sutartį ir prisiimti palūkanų mokėjimą. Teigia, kad apeliantės pateikti fizinių asmenų patvirtinimai dėl paskolos suteikimo turi tokią pačią reikšmę, kaip ir banko patvirtinimas, nes bankas suteikia paskolą kredito sutarties sudarymo metu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundu atsakovė E. K. prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pareikštų reikalavimų ribose, nedalijo žemės sklypo – ginčijamu sprendimu yra nustatyta naudojimosi šiuo sklypu tvarka. Pažymi, kad teisės normos, reglamentuojančios naudojimosi bendru daiktu tvarką, taip pat nebuvo pažeistos. Šios tvarkos nustatymo tikslas – išskirti daikto dalis, kurioms kiekvienas bendraturtis naudosis atskirai nuo kitų bendraturčių. Atsakovė nurodo, kadangi nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, atskiri turtiniai vienetai nėra formuojami, šiai tvarkai nėra taikomi žemės sklypų padalijimą reglamentuojantys reikalavimai: nebūtinas detalusis plas, dalių ribų tikslus atitikimas kordinačių sistema ir t.t. Ieškovė nepateikė argumentų, patvirtinančių, kad nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia ieškovės teise. Teigia, kad krosnis, kuria yra šildomos atsakovei priskirtos patalpos, yra atsakovės patalpos. Dėl to atsakovė turi neribotą galimybę užtikrinti tinkamą krosnies eksploatavimą, nepažeisdama ieškovės teisių. Nurodo, kad elektros ir dujų vartojimo skaitiklių įrengimas nėra būtina bendro daikto padalijimo sąlyga. Galiojančios teisės normos tokio reikalavimo nenumato. Šie skaitikliai yra įrengiami sudarius atskirą atitinkamos energijos rūšies sutartį su tiekėju. Teigia, kad daiktinės teisės normos, reglamentuojančios bendros nuosavybės padalijimą, nereguliuoja šių prievolinių santykių. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, jog argumentai dėl atskiros tualeto patalpos nebuvimo atsakovei priskirtoje namo dalyje taip pat nepagrįsti. Atsakovė pati sutiko su tokiu padalijimo variantu, pati pasiūlė, toks padalijimas atsakovės teisių nepažeidžia ir atitinka susiklosčiusią naudojimosi namu tvarką. Teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės paskirtos patalpos yra iš esmės geresnės už ieškovės atidalintas patalpas. Be to, apeliantė nepateikė teismui bendros nuosavybės padalijimo projekto. Nurodo, kad atsakovės atžvilgiu nėra priimti procesiniai sprendimai, patvirtinantys atsakovės netinkamą elgesį apeliantės ar padalinto turto atžvilgiu. Kitokių įrodymų, liudijančių šias aplinkybes taip pat nėra. Teigia, kad atsakovė naudojasi ginčo turtu, moka už jį mokesčiu, todėl esant šioms aplinkybėms atsakovei priklausančios dalies atėmimas pažeistų tiek atsakovės nuosavybės teisę, tiek protingumo, teisingumo principus. Pažymi, kad ieškovės neįrodė galinti išmokėti atsakovei kompensaciją iš karto po sprendimo įsiteisėjimo, nes tik toks kompensacijos mokėjimo būdas tinkamai užtikrintų ieškovės teisę į gyvenamąjį plotą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 0,3000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 5/6 dalys, o atsakovei- 1/6 dalis nurodyto turto.
Civilinio kodekso 4.80 str. nustatyta bendraturčio teisė reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios nuosavybės. Remiantis šio straipsnio 2 d. nuostatomis, bendraturčiams nesutariant dėl atidalijimo būdo, daiktas padalijamas natūra, kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Analizuojant šios teisės normos turinį, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia turto atidalinimui natūra, tačiau tik su sąlyga, kad padalijant tokiu būdu, nebūtų padaroma neproporcinga žala daikto paskirčiai.
Remiantis teismų praktika, ši įstatymo formuluotė reiškia tai, kad daikto paskirčiai gali būti padaroma tam tikra žala; jeigu atidalijant daiktą jo paskirčiai padaryta žala yra proporcinga, tai toks atidalijimas nepažeidžia CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. J., R. V., O. Š. v. S. B., E. G., Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-780/2003, konstatavo, kad, atidalijant daiktą, žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, praktiškai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Taigi, ar žala yra proporcinga ar ne, sprendžiama pagal tai, ar daikto paskirtis išlieka ar jos neišlieka. Ši paskirtis gali pasižymėti įvairiai, pavyzdžiui, daikto techninės būklės esminiu pablogėjimu, meninės vertės esminiu sumažėjimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005). Atidalijimu turi būti užtikrintas tokio turto naudojimo racionalumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. v. V. M., G. M., bylos Nr. 3K-3-166/2007). Kiekvienu atveju, ar padaryta žala yra proporcinga daikto paskirčiai, teismas sprendžia nagrinėdamas bylą dėl daikto atidalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v V. R.., bylos Nr. 3K-7-466/2008).
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, priteisė atsakovei E. K. gyvenamojo namo patalpas, projektiniame pasiūlyme pažymėtas indeksais: 1.1-1/2,82 kv.m (dalis patalpos 1-12), 1.1-2/15,56 kv.m (1-5), 1.1-3/13,55 kv.m (1-6), kurių bendras plotas sudaro 31,93 kv.m., t.y. atsakovei priteisė natūra patalpas, kurių plotas 9,32 kv.m. didesnis, negu jai priklausanti 1/6 dalis bendrojoje nuosavybėje. Remiantis ginčo gyvenamojo namo patalpų eksplikacija, šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje labiau atitiktų atidalijimas, atsakovei priteisiant patalpą, projektiniame pasiūlyme pažymėtą indeksu 1.1-1, kurios plotas 2,82 kv.m. ir patalpą 1.1-2, kurios plotas 15,56 kv.m.. Tokiu būdu atsakovei tektų 18,38 kv.m. ploto patalpos ir jos būtų tik 4,23 kv.m. mažesnės už atsakovei priklausančią dalį (22,61 kv.m.- 18,38 kv.m. = 4,23 kv.m.). Akivaizdu, jog nukrypimas nuo turimo turto dalių 4,23 kv.m. plotu būtų žymiai proporcingesnis negu nukrypimas 9,32 kv.m. plotu. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pasirinkdamas tokį atidalinimo variantą, nurodė, jog atidalinimas tik vienos gyvenamosios patalpos (vieno kambario, plane žymimo indeksu 1-5) ir dalies verandos nėra galimas dėl to, kad tokiu atveju atsakovei tenkančios patalpos liktų be apšildymo šaltinio, nes krosnies pakura yra patalpoje, plane pažymėtoje indeksu 1-6 (projektiniame pasiūlyme žymimas indeksu 1.1-3). Vadinasi, pats teismas, priimdamas sprendimą, pripažino, jog nešildomų patalpų atidalinimas yra negalimas, nes tokiu būdu atidalinamam turtui padaroma neproporcinga žala, t.y. turtas nebegali būti naudojamas pagal paskirtį. Tačiau tuo pačiu teismas priteisė ieškovei natūra patalpas, kurios yra nekūrenamos, taigi, atidalino patalpas, kurios negali būti naudojamos pagal paskirtį- gyvenimui ne tik šiltuoju metų sezonu, bet ir žiemą, taip pat, iš dalies- rudenį ir pavasarį, kada įprastai Lietuvoje yra šildymo sezonas (apytikriai- spalio- balandžio mėnesiais, t.y. maždaug septynis mėnesius).
Siekdamas nustatyti ieškovei tekusiai namo daliai, jo paskirčiai padarytos žalos proporcingumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas 2009-07-03 nutartimi šalims pasiūlė pateikti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų arba paneigtų šalių argumentus dėl name anksčiau veikusios šildymo gamtinėmis dujomis sistemos funkcionalumo ar sąnaudų, reikalingų, kad ši sistema galėtų veikti, dydžio. Šalys pateikė teismui įrodymus, kurie iš esmės patvirtina aplinkybę, jog name veikusi šildymo gamtinėmis dujomis sistema yra neveikianti. Šią aplinkybę patvirtina ne tik ieškovės pateikti UAB ,,Komforta“ pažyma dėl ginčo namo vidaus šildymo sistemos esamos būklės bei vidaus šildymo sistemos sandarumo hidraulinio bandymo aktas, kuriuose nurodyta, kad šildymo ir vandentiekio sistemos sugedusios, t.y. neveiksnios, netinkamos eksploatuoti, bet ir atsakovės E. K. pateiktas UAB ,,Jogmina“ pasiūlymas, kuriame nurodoma, kad ši bendrovė siūlo (sutinka, gali- rašte nenurodyta) atlikti šildymo sistemos remonto darbus už 3685,66 Lt, su sąlyga, kad bandant sistemą neatsiras papildomų darbų. Vadinasi, abiejų šalių pateikti nauji rašytiniai įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, kad šildymo sistema yra neveikianti, be to, ji netgi negalėjo būti išbandyta be papildomo remonto, t.y. be papildomų sąnaudų. Ši aplinkybė patvirtina, kad pagal teismo pasirinktą atidalinimo variantą ieškovė be papildomų sąnaudų neturi galimybės naudoti atidalintą daiktą pagal jo paskirtį, t.y atidalinta iš bendrosios nuosavybės pažeidžiant Civilinio kodekso 4.80 str. 2 d. nuostatas.
Nors nagrinėjant turto atidalinimo iš bendrosios nuosavybės klausimą, turto atidalinimo klausimas svarstytinas pagal esamą padėtį, t.y. turi būti sprendžiama ar turtą, tokį koks jis yra atidalinimo momentu, yra galimybė atidalinti, nepadarant žalos jo paskirčiai, tam tikrų, nedidelių sąnaudų poreikis, kada atidalinimas natūra būtų įmanomas, negalėtų būti laikomas neproporcingos žalos padarymu. Tačiau nagrinėjamoje byloje tam, kad namo dalį, atidalinus iš jo patalpas pagal atsakovės pateiktą pasiūlymą, būtų galima naudoti gyvenimui (t.y. ne kaip vasarnamį, o kaip būstą), jame turi būti atnaujinta (rekonstruota, suremontuota) šildymo sistema bei įrengtas vandentiekis. Šalys, apeliacinės instancijos teismui pasiūlius pateikti įrodymus, kokios sąnaudos reikalingos šioms sistemoms sutvarkyti, pateikė naujus įrodymus, esą pagrindžiančius reikalingas sąnaudas. Ieškovės pateiktoje darbų, reikalingų sutvarkyti šildymo sistemą, sąmatoje numatyta medžiagų bei darbų vertė 30481 Lt (UAB ,,Komforta“ lokalinė sąmata). Atsakovė pateikė dvi UAB ,,Jogmina“ sąmatas: 3685,66 Lt ir 8091,27 Lt sumoms. Vienoje jų numatyti šildymo sistemos remonto darbai, kitoje- katilo pakeitimo darbai. UAB ,,Jogmina“ pasiūlyme nurodoma, kad už 3685,66 Lt sumą darbus ji galėtų atlikti su sąlyga, kad bandant sistemą neatsiras papildomų darbų. Šis pasiūlymas suformuluotas neaiškiai ir nekonkrečiai, nes po minėtos sąlygos nurodoma, kad šildymo katilas, kuris sumontuotas rūsyje, išlaikys išbandymą ir pirmo aukšto patalpose bei palėpėje esančioje patalpoje šildymo prietaisai, vamzdynai išlaikys išbandymus. Iš tokios formuluotės negalima suprasti, ar siūloma už atitinkamą sumą atlikti remontą, jeigu nurodyti prietaisai išlaikys išbandymus, ar raštu tvirtinama aplinkybė, kad sistemų būklė tokia, jog jie tikrai išlaikys išbandymus (tuomet neaišku, kodėl keliama sąlyga, kad neatsiras papildomų darbų bei rengiama sąmata katilo keitimui). Bet kuriuo atveju, toks pasiūlymas nėra konkretus ir juo nustatant darbų kainą negalima vadovautis vien dėl tos priežasties, kad byloje be ieškovės pateiktų UAB ,,Komforta“ išvadų, jog šildymo sistema yra neveikianti ir fotografijų, kuriose užfiksuota, kad kai kuriose patalpose radiatoriai apskritai yra demontuoti, yra ir kitų įrodymų, kurie patvirtina, kad šildymo sistema negali išlaikyti išbandymų dėl jos būklės: išvažiuojamojo teismo posėdžio metu ginčo name tiek atsakovė E. K. , tiek jos atstovė ne vieną kartą nurodė, kad radiatoriai yra susprogę (2 t., b.l. 74). Vadinasi, sistema pagal UAB ,,Jogmina“ pasiūlymą negali būti išbandyta ir darbo sąnaudos net ir pagal atsakovės teikiamus įrodymus būtų ne mažesnės negu 11776,93 Lt (3685,66+ 8091,27 Lt = 11776,93 Lt). Be to, pažymėtina, kad esant susproginėjusiems radiatoriams, katilo pakeitimas nebūtų pakankamas, nes šildymo sistema gali veikti tik būdama sandari, taigi, reikėtų keisti visą šildymo sistemą nauja, o tai, kaip nurodyta UAB ,,Komforta“ sąmatoje, kainuotų 30481 Lt. Tokia didelė sąnaudų, reikalingų ieškovei paskirtą namo dalį pritaikyti gyvenimui, suma patvirtina faktinę aplinkybę, kad teismo parinktas atidalinimo variantas yra pažeidžiantis ieškovės teises ir suteikiantis teisiškai nepagrįstą prioritetą atsakovei.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bylose dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, pagal kurią remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, kad bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J., R. V. ir kt. v. S. B., Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U., T. G., bylos Nr. 3K-3-638/2005), bei į tai, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M. ir kt., Nr. 3K-3-485/2005), vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 7 str. įtvirtintu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, ir siekdamas išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, šalių dalyvavimą teismo posėdyje tiek šalių valios suderinimo aspektu, tiek ir siekiant nustatyti optimaliausius atidalinimo variantus, 2009-07-03 nutartimi, pripažino būtinu (CPK 51 str. 2 d.). Atsakovei teismo nutartis, kuria jos dalyvavimas teisme pripažintas būtinu, buvo įteikta, ką patvirtina aplinkybės, jog, vykdydama šią nutartį, E. K. teikė teismui papildomus įrodymus, tačiau į teismo posėdį atsakovė neatvyko ir teismui nepranešė neatvykimo priežasčių. Tokiu būdu, atsakovė pažeidė ne tik teismo nutartį, tačiau ir paminėtą kooperavimosi principą, iš esmės paneigė galimybę nevilkinant bylos nagrinėjimo, nustatyti optimaliausią atidalijimo variantą bei išnaudoti visas galimybes suderinti bendraturčių valią dėl atidalijimo.
Teisėjų kolegija pažymi, jog šalims bendradarbiaujant ir kooperuojantis, iš principo turto atidalinimo natūra galimybė nėra paneigta (teoriškai galėtų būti svarstomi įvairūs alternatyvūs atsidalinimo variantai, kaip antai, įrengiant atskiras gyvenamąsias patalpas ūkio pastate (remiantis bylos duomenimis, jis gali būti nesunkai pritaikomas gyvenamajai paskirčiai); šalims bendrai rekonstruojant šildymo sistemą, o išlaidas pasidalijant proporcingai nuosavybės dalims; vienai iš šalių rekonstruojant šildymo sistemą, o kitai šaliai atitinkamai kompensuojant išlaidas ir pan.). Tačiau atsakovei nevykdant teismo nutarties, nesiekiant išnaudoti visų galimybių derinant bendraturčių valią dėl atidalijimo bei aktyviai neieškant bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, teismas tarp šalių kilusį ginčą turi išspręsti iš esmės, t.y turi nuspręsti, ar vienos ir kitos šalių siūlomi atidalinimo variantai atitinka Civilinio kodekso 4.80 str. nuostatas, kuris iš siūlomų atidalinimo variantų yra optimalesnis, labiau atitinka ne vieno iš bendraturčių, o jų abiejų interesų pusiausvyrą.
Kaip jau buvo minėta, teismo sprendimu parinktas atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas neatitinka Civilinio kodekso 4.80 str. 2 d. nuostatų dėl to, kad ieškovei atidalinta namo dalimi esamoje situacijoje naudotis pagal turto paskirtį nėra galimybės, t.y. tokiu atidalinimu padaroma neproporcinga žala turto paskirčiai. Be to, tokiu atidalinimo būdu be svaraus pagrindo, atsižvelgiant tik į atsakovės interesą gauti šildomą namo dalį ir ignoruojant visiškai analogišką ieškovės interesą, atsakovei ne tik priskirtos vienintelės šildomos namo patalpos, bet jų paskirta gerokai daugiau, negu priklauso atsakovei pagal jos turimą dalį, tuo tarpu gyvenamųjų patalpų ploto skirtumas, priteisiant pinigines kompensacijas, ieškovei iš esmės yra kompensuojamas negyvenamosiomis ūkinio pastato patalpomis, kas taip pat negali būti pripažįstama proporcingumo principo paisymu. Pasirinkdamas tokį atidalinimo variantą, teismas akcentavo konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą, tačiau jį taip pat taikė tik atsakovei, tuo tarpu ieškovės nuosavybės dalį teismas sumažino, nelaikydamas to nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimu. Nagrinėjamu atveju nuosavybės neliečiamumo principo įgyvendinimas aktualus tuo aspektu, kad nesant galimybės atidalinti turtą natūra arba, jeigu tokia galimybė ir yra, tačiau tokiu atidalinimu padaroma neproporcinga žala daikto paskirčiai, nuosavybė turi būti teisingai kompensuojama, nes vieno iš bendraturčių nuosavybė, kaip Konstitucijos saugoma vertybė, nėra svarbesnė ir reikšmingesnė bei labiau saugoma negu kito bendraturčio nuosavybė.
Atsakovė, atsikirsdama į pareikštus ieškinio reikalavimus ir siūlydama alternatyvų atsidalinimo būdą, akcentavo aplinkybę, kad ieškovė neketina gyventi ginčo name, kad ji turi kitą gyvenamąją vietą, o jai (atsakovei) nuosavybės dalies ginčo turte išsaugojimas ir turto atidalinimas natūra labai svarbus tuo aspektu, jog namas Nepriklausomybės a. 22, Širvintose yra vienintelis jos būstas, ji čia gyvena ir neturi kur išsikelti, kai tuo tarpu ieškovė A. B. turi kitas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini).. Dėl šios aplinkybės teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nustatyta, kad A. B. nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini).) priklauso 2/20 dalys gyvenamojo namo; kitos šio namo dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso dar septyniems bendraturčiams (2 t., b.l. 128- 131). A. B. tenkanti dalis sudaro 16.39 kv.m. bendro ploto, iš jų- 10.78 kv.m. gyvenamojo ploto. Įvertinant aplinkybę, nurodytą išraše iš Nekilnojamojo turto registro, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra vieno buto pastatas, ieškovei priklausanti dalis nuosavybės teisėje, atsižvelgiant į bendraturčių skaičių, negali būti vertinama kaip užtikrinanti tinkamą būstą A. B. , kaip kad teismas pagrįstai pažymėjo ir dėl atsakovei E. K. priklausančios nedidelės turto dalies (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 132-134). Tačiau vertindamas šią aplinkybę, kaip socialiai reikšmingą, šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, teismas pažymi, jog E. K. iki 2006-07-25 asmeninės nuosavybės teise priklausė ir ¼ dalis buto (duomenys neskelbtini), kurią ji padovanojo N. J. (1 t., b.l. 135-136); pastaroji, remiantis šalių paaiškinimais, yra atsakovės dukra. Vadinasi, atsakovės E. K. argumentas dėl 1/6 dalies gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kaip vienintelio jos būsto, negali būti laikomas socialiai reikšmingu nagrinėjamu atveju, kadangi pati atsakovė, neatlygintinai perleisdama jai priklausiusią gyvenamąją patalpą, šią situaciją ir sukūrė.
Tokiu būdu, esant situacijai, kada nei viena iš ginčo šalių be ginčo objekto neturi tokio būsto, kuris būtų tinkamas gyvenimui, ir nesant galimybės turto pagal esamą situaciją atidalinti iš bendrosios nuosavybės be neproporcingos žalos jo paskirčiai, remiantis Civilinio kodekso 4.80 str. 2 d., galimas atidalinimas, vienam iš bendraturčių priteisiant turtą natūra, o kitam jo dalį bendrojoje nuosavybėje kompensuojant pinigais. Sprendžiant, kuriam bendraturčiui tokiu atveju priteistina turtas, o kuriam piniginė kompensacija, turi reikšmės dalys, kuriomis bendraturčiai valdo ginčo turtą. Šiuo atveju žymiai didesnė turto dalis- 5/6 dalys- priklauso ieškovei, o atsakovei priklauso 1/6 dalis bendrame turte. Todėl logiškai pagrįsta ieškovės pozicija, kad jai natūra turi atitekti visas turtas, o atsakovei už jos dalį bendrame turte- piniginė kompensacija, paskaičiuota pagal turto rinkos vertę. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl turto vertės ginčo tarp šalių nėra- turto vertė nustatyta 2008-04-08 turto ekspertizės aktu (2 t., b.l. 22), kuriame nurodyta, jog gyvenamojo namo, žemės sklypo ir kitų nekilnojamojo turto objektų bendra vertė yra 236 000 Lt. Tokiu būdu, 1/6 dalies, priklausančios atsakovei, vertė yra 39333 Lt. Įvertinant tai, kad dėl visuotinai žinomos aplinkybės- ekonominės krizės- nekilnojamojo turto kainos nuo 2008 m. pradžios nuolat kinta mažėjimo linkme, tokio dydžio piniginės kompensacijos priteisimas atsakovei negali būti vertinamas kaip socialiai neteisingas jos atžvilgiu, ar kaip jos turto nusavinimas, nes už jai priklausančią turto dalį yra teisingai atlyginama.
Kadangi ieškovei priteisiamas natūra turtas, teisinio pagrindo gyventi atsakovei name Nepriklausomybės a. 22, Širvintose, nėra, todėl tenkintinas ir ieškinio reikalavimas dėl E. K. iškeldinimo (Civilinio kodekso 4.98 str.).
Kadangi apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs teismo sprendimą, priima naują sprendimą ir tenkina pareikštą ieškinį, o priešieškinį atmeta, ieškovei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos tiek patirtos pirmosios instancijos teisme, tiek nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 93 str. 1, 3, 4 dalys, 98 str.) Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti – 2200 Lt + 1000 + 700 Lt( 2 tomas, b.l.. 67, 1 tomas, b.l.23, 155); žyminis mokestis už ieškinį – 100 Lt + 2714 Lt (1 tomas, b.l. 80, 154), žyminis mokestis už patikslintą ieškinį – 127 Lt ( 2 tomas, b.l. 134), žyminis mokestis už apeliacinį skundą – 127 Lt (2tomas, b.l. 155), taip pat 800 Lt papildomų išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme renkant bei teikiant papildomus įrodymus (100 Lt už preliminarų turto vertinimą bei 700 Lt už namo šildymo sistemos būklės įvertinimą) (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 8 p.). tačiau, kadangi ieškovė, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, paduodama ieškinį, permokėjo žyminį mokestį, iš valstybės biudžeto jai grąžintina 1634 Lt permokėto žyminio mokesčio suma (Civilinio proceso kodekso 87 str. 1 d. 1 p.), atitinkamai mažinant ieškovei iš atsakovės priteisiamą žyminio mokesčio sumą.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių atidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, taikymo, naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 330 str.) ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkina, o priešieškinį atmeta (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nusprend ė:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
A. B. ieškinį patenkinti, E. K. priešieškinį atmesti.
Atidalinti ieškovės A. B. ir atsakovės E. K. turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės: priteisti ieškovei A. B. natūra gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. 8994-0001-3030 ir 0,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovei E. K. už jai priklausančią 1/6 dalį turto bendrojoje nuosavybėje priteisti 39333 Lt piniginę kompensaciją.
Iškeldinti atsakovę E. K. iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,3000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei A. B. iš atsakovės E. K. 1434 Lt žyminio mokesčio, 3900 Lt atstovavimo išlaidų, 800 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų, iš viso- 6134 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės E. K. 77,90 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Grąžinti ieškovei A. B. iš valstybės biudžeto 1634 Lt permokėto žyminio mokesčio.