Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Pareiškėjui ir atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; 2 t., b. l. 82, 83), pareiškėjas ir atsakovas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (1 t., b. l. 16, 123), byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d., 78 str. 6 d.).

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalę, kurią kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. Pravieniškių PN 2-ame ir 3-iame sektoriuose.

Dėl privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto atliekant bausmę 2-ame sektoriuje trūkumo.

Bylos duomenimis nustatyta (1 t., b. l. 134–138, 145–149; 2 t. b. l. 87, 88), kad pareiškėjas Pravieniškių PN ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apgyvendintas:

nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. liepos 30 d. – 2-o sektoriaus karantino patalpoje;

nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. – 2-o sektoriaus 3-io būrio 3 brigadoje;

nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. sausio 24 d. – 3-io sektoriaus 12-o būrio 11-oje gyvenamojoje patalpoje;

nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. – 3-čio sektoriaus 9-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje.

Nuobaudą pareiškėjas atliko nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. sausio 7 d. 3-io sektoriaus kameroje Nr. 9.

Taigi, pareiškėjas 2-ame sektoriuje buvo apgyvendintas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. karantino patalpoje ir 3-io būrio 3-ioje brigadoje.

Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. liepos 30 d. pareiškėjas gyveno karantino patalpoje, kurios plotas 40,69 kv. m., o miegamųjų vietų buvo 13, todėl pareiškėjui teko 3,13 kv. m. gyvenamojo ploto. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, jog karantino patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, dėl to šiose patalpose (pataisos namuose) vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1907-525/2018). Kadangi pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. liepos 30 d. karantino patalpoje teko 3,13 kv. m., todėl konstatuotina, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jo teisė į teisės aktuose nustatytą minimalų gyvenamąjį plotą nebuvo užtikrinta (6 paras trūko 0,47 kv. m. ploto). Teismas sutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad karantino patalpoje esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

Pareiškėjas motyvuodamas gyvenamojo ploto trūkumą pateikia laisvo grindų ploto (atskaičius baldų, daiktų ir inventoriaus užimamą plotą) skaičiavimą. Pastebėtina, kad galiojantys teisės aktai nenumato, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos LVAT praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą. Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m. ploto pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017). Nagrinėjamu atveju, bendrabučio tipo patalpose gyvenamojo ploto normos pažeidimas nenustatytas, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į baldų, daiktų ir inventoriaus užimamą plotą jose. Tokį pareiškėjui tekusios gyvenamojo ploto normos vertinimą šioje byloje pateikė LVAT 2020 m. liepos 22 d. nutartyje (administracinės bylos Nr. A-3166-968/2020; 2 t., b. l. 69–77).

Dėl nesančių patalpų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad bendrabučio tipo patalpose, kuriose jis gyveno ginčui aktualiu laikotarpiu, nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, buvo per mažos patalpos maistui susidėti, per mažos virtuvėlės bei per mažai šaldytuvų, nebuvo rūbų džiovinimo patalpų, todėl visi laisvalaikiui skirti įrenginiai, baldai, maistas, rūbų džiovinimas buvo laikomi gyvenamoje patalpoje.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), 5 punktą pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų – laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.8. p.), drabužių bei avalynės džiovykla (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.9 p.), kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.10 p.), esant techninėms galimybėms, įrengiama virtuvėlė (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.11 p.). Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo norma), 2.9 punkte numatyta, jog bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlėje, patalpoje maistui laikyti gali būti buitinis šaldytuvas pagal poreikį.

Atsakovas pripažino, kad 2-ame ir 3-iame sektoriuose nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pažeidžiamas Taisyklių 5.8 punkte nustatytas reikalavimas.

Atsakovas nurodė, jog 2-ame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme. 3-iame sektoriuje drabužiams ir avalynei džiovinti įrengta vieta skalbykloje. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl negalėjimo džiovinti rūbus atskirose patalpose atmestini kaip nepagrįsti.

Į bylą pateiktoje Pravieniškių PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. pažymoje (1t., b. l. 135–137; toliau – ir Pažyma) nurodomi baldai ir inventorius, kuriais buvo aprūpintos pareiškėjo gyvenamosios patalpos, šaldytuvo tarp jų nėra. Taip pat nurodoma, kad būriuose įrengtos virtuvėlės, kurios skirtos maisto produktams laikyti – 3-io sektoriaus virtuvėlėje yra šaldytuvai. Pažymoje nurodoma, kad 2-o sektoriaus 3-iame būryje yra virtuvėlė, tačiau priešingai nei apibūdinant 3-io sektoriaus virtuvėles, nepažymima, kad joje yra šaldytuvai. Minėti Pažymos duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl 2-o sektoriaus gyvenamojoje patalpoje buvusio šaldytuvo, kuris galimas tik maisto laikymo patalpoje arba virtuvėlėje, atsakovas nepaneigė. Todėl konstatuotinas Aprūpinimo normos 1 punkto, reglamentuojančio bendrabučio gyvenamųjų patalpų aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi pažeidimas, nes gyvenamojoje patalpoje buvo perteklinis inventorius, t. y. šaldytuvas.

Galiojantys teisės aktai nereglamentuoja virtuvėlės ar maisto laikymui skirtų patalpų plotų, taip pat privalomo šaldytuvo maisto produktams laikyti jose, todėl pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo virtuvės ar maisto produktams laikyti skirtos patalpos ploto, taip pat šaldytuvo dydžio atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl sanitarinių patalpų įrengimo.

Pareiškėjas nurodė, kad buvo per mažai sanitarinių įrenginių, nes 2-o sektoriaus tualete buvo 5 unitazai, prausyklos patalpoje 6 praustuvės.

Atsakovas pažymėjo, jog 2-o sektoriaus 3-iame būryje buvo įrengti 5 unitazai ir 3 pisuarai, 6 praustuvės, 1 kojų plautuvė (1 t., b. l. 135–137), atsakovo pateiktoje Turto valdymo skyriaus pažymoje (2. t., b. l. 89) nurodoma, kad 2-o sektoriaus karantino patalpoje yra 2 klozetai, 3 plautuvės 2 dušo kabinos.

Atsakovo nurodytų įrenginių kiekio, gavęs atsiliepimą, pareiškėjas neginčijo, jas patvirtina oficialūs įrodymai, t. y. Pažyma (1 t., b. l. 135–137) ir Turto valdymo skyriaus pažyma (2. t., b. l. 89), todėl teismas neturi pagrindo atsakovo pateiktais duomenimis netikėti, laiko juos iš esmės neprieštaraujančiais pareiškėjo nurodytam įrenginių kiekiui, tačiau tikslesniais, t. y. 2-o sektoriaus 3-iame sanitarinėse patalpose, be pareiškėjo nurodytų įrenginių, buvo 3 pisuarai (jie matomi fotonuotraukoje, 2 t., b. l. 29) ir kojų plautuvė.

Aprūpinimo normose nurodoma, kad prausykloje turi būti: praustuvė - 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų (Aprūpinimo normų 7.4 p.), klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų (Aprūpinimo normų 7.6 p.).

Esant atsakovo nurodytam įrenginių kiekiui, 2-o sektoriaus 3-io būrio praustuvėmis galėjo naudotis ne daugiau kaip 90 (15 x 6) asmenų, klozetais ir pisuarais 120 ((5 + 3) x 15) asmenų, karantino patalpoje esančiomis plautuvėmis galėjo naudotis ne daugiau kaip 45 (3 x 15) asmenų, klozetais – ne daugiau kaip 30 (15 x 2) asmenų.

Atsakovas pateikė duomenis, kad 2-ojo sektoriaus 3-iame būryje ginčo laikotarpiu buvo nuo 31 iki 51 nuteistojo (1 t., b. l. 127), teikdamas papildomus duomenis, atsakovas patikino, kad sanitarinėmis patalpomis naudojosi 51 nuteistasis (2 t., b. l. 84–86). Pareiškėjas skunde teigė, jog 3-iame būryje buvo 58 asmenys (1 t. b. l. 7), apeliaciniame skunde nurodė būryje buvusius 74 asmenis (2 t., b. l. 48), taip pat bylos duomenys patvirtina, kad karantino patalpoje buvo apgyvendinta daugiausiai 13 asmenų. Todėl tiek pagal pareiškėjo, tiek pagal atsakovo pateiktus duomenis sanitarinių patalpų įrenginių kiekis nuteistųjų skaičiui buvo pakankamas (skirtas naudoti atitinkamai 90 asmenų būryje ir 45 asmenims karantino patalpoje), o tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Aprūpinimo normos dėl sanitarinių įrenginių kiekio galėjo būti pažeidžiamos.

Dėl privatumo užtikrinimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2-o sektoriaus 3-io būrio sanitariniame mazge tualeto ir prausyklos patalpos nebuvo tinkamai atitvertos, unitazai nebuvo atitverti pertvaromis iki lubų, prausykloje nebuvo kabinų, todėl nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitarinėmis patalpomis, taip pat naudojantis dušu.

Aprūpinimo normų 7.6 punkte nurodoma, kad klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m.

Atsakovas nurodė, kad būrio tualetuose buvo įrengtos kabinos, tarp pisuarų sumontuotos pertvaros, kurių aukštis 1,5 m., todėl privatumas buvo užtikrinamas. Į bylą atsakovas pateikė foto nuotraukas (2 t., b. l. 28, 29), kurios pakankamai akivaizdžiai iliustruoja unitazų įrengimą kabinose, kurių atitvaros pakankamai aukštos privatumo užtikrinimui. Aprūpinimo normos nereglamentuoja, unitazų (klozetų) atitvėrimo iki lubų, taip pat prausykloje privalomų įrengti kabinų, todėl šie pareiškėjo argumentai vertintini teisiškai nepagrįstais.

Pastebėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje kalinamo asmens privatumo pažeidimas naudojantis tualetu konstatuojamas tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiškai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., EŽTT 2008 m. spalio 9 d. sprendimą byloje M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 62936/00), 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje C. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09), 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12). Aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiškai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir šiems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal EŽTT praktiką, gali sudaryti prielaidas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Taigi, nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant EŽTT pripažįsta Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, neužtikrinant asmeniui privatumo, naudojantis tualetu kameroje. Todėl teismas vertina, kad pareiškėjui naudojantis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą užtikrinančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui pripažinti (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Pastebėtina, kad Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 16 ir 18 punktai reglamentuoja oro temperatūrą dušinėse, taip pat privalomą karšto vandens į jas tiekimą. Aprūpinimo normose nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius. Detalesnio dušo patalpų įrengimo (pvz. reikalavimo, jog dušuose privalomai turėtų būti pertvaros ar kabinos, teisės aktai nenumato) nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja. Privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo pareiškėjas nedetalizavo, todėl pagal bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, jog dušo patalpos buvo įrengtos pažeidžiant galiojančius teisės aktus, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo privatumas duše galėjo būti pažeidžiamas.

Dėl stogo konstrukcijose buvusio asbesto.

Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamųjų pastatų stogo dangoje buvo kenksmingos asbesto medžiagos, kuri iro veikiama laiko ir kritulių bei 2016-2018 metais 3 sektoriuje vykusios kapitalinės pastatų rekonstrukcijos.

Atsakovas atsiliepime pripažino, kad stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau paaiškino, jog asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios, akimi nematomos skaidulos. Patikino, kad 2-ame sektoriuje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių, o 3-iojo sektoriaus bendrabučių stogo dangoje asbestinio šiferio nėra. Asbesto plaušelių tyrimai gyvenamosiose patalpose nebuvo tiriami, nes tokios prievolės teisės aktai atsakovui nenumato.

Iš pareiškėjo į bylą pateikto Kalėjimų departamento 2018 m. rugsėjo mėnesio rašto Nr. 1S- (1 t., b. l. 75) ir Pravieniškių PN Turto valdymo skyriaus pažymos (2 t., b. l. 26) matyti, kad pastatų rekonstrukcijos darbų rangos sutartis pasirašyta 2017 m. kovo 6 d., o statybos užbaigimą patvirtina 2018 m. kovo 23 d. Statybos užbaigimo aktas. Nagrinėjamos bylos ribas pareiškėjas apibrėžė laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. patirta neturtine žala. Taigi, ginčo laikotarpis nagrinėjamoje byloje prasideda po pastatų rekonstrukcijos pabaigos praėjus keturiems mėnesiams. Kadangi pareiškėjo nurodyti 2016-2018 m. vykdyti pastatų rekonstrukcijos darbai, nepatenka į jo paties skunde apibrėžtas ginčo nagrinėjimo ribas, todėl jų poveikis detaliau neanalizuotinas. Minėti bylos dokumentai leidžia daryti išvadą, kad ginčui aktualiu laikotarpiu įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių, duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atitinkamas institucijas dėl asbesto dulkių aplinkoje nustatymo, byloje nėra, todėl teismas neturi teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje (aplinkoje) galėjo būti kenksmingų asbesto dulkių. Pareiškėjo pateikti samprotavimai dėl asbesto dulkių pavojaus atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymosi ir patalpų rakinimo.

Pareiškėjo teigimu, 1-as būrys neturėjo papildomo evakuacinio išėjimo, 3-io sektoriaus 9-ame būryje ir 12-ame būryje (1 ir 11 kameros) nebuvo evakavimo planų, nes pastatas pertvarkytas, o planai seni, pritaikyti iki pastatų rekonstrukcijos, todėl klaidinantys. Nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo pradėtas rakinti 3-ias būrys, todėl jis nuo 20.30 val. iki 6.30 val. buvo kalinamas patalpoje, kurioje nebuvo jokių evakuacinių išėjimų, nebuvo aliarmo skambučio.

Pravieniškių PN pateiktoje Pažymoje (1 t., b. l. 135–137) nurodoma, kad įstaigoje yra parengtos ir su Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais suderintos gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje, taip pat iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti. Pareiškėjas, gavęs atsakovo atsiliepimą, minėtoje Pažymoje pateiktos informacijos iš esmės neginčijo.

Į bylą pateikti Žmonių evakavimo planai (1 t., b. l. 68, 69, 70, 139, 140, 141, 142143, 144) yra patvirtinti 2012 metais. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad jie seni ir klaidinantys, tačiau konkrečių klaidų nedetalizavo, todėl argumentai dėl klaidinančių evakavimo planų laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami. BVK 75 straipsnio 2 dalis (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 6 d.) numato, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus.

Dėl patalpų atitikimo higienos normų reikalavimams.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog patalpose buvo drėgna, pelėsis, nešvaru, nepakankamas apšvietimas dėl silpnai šviečiančių lempučių arba jų trūkumo, sanitarinis mazgas buvo netinkamai vėdinimas, todėl jautėsi smarvė.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 16 punktą gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Iš į bylą pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) patikrinimo aktų (1 t., b. l. 195–203; 2 t., b. l. 1–5, 6–13) matyti, kad 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo metu 3 sektoriaus 12 būrio 11 gyvenamojoje patalpoje (pareiškėjo apgyvendinimo minėtoje patalpoje metu) buvo nustatyti Higienos normos HN 134:2015 16 punkto pažeidimai – dėl santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio neatitikimo normoms, 34 punkto pažeidimas dėl 3-io sektoriaus duše ant lubų ir sienų vizualiai matomo pelėsio, 39 punkto pažeidimas dėl nevalytų, su vizualiai matomais teršalais ir nešvarumais dušo grindų ir paviršių, 37 punkto pažeidimas dėl nuteistiesiems neišduodamų valiklių. Nešvarumai, pelėsis taip pat santykinės oro drėgmės bei oro judėjimo greičio neatitikimai Higienos normos HN 134:2015 reikalavimams ne kartą buvo fiksuojami ir kitose 3-io sektoriaus12-o būrio gyvenamosiose patalpose (2-oje, 5-oje, 8-oje, 10-oje), taip pat kituose 3-io sektoriaus būriuose. Teismas neturi pagrindo minėtais atsakingos institucijos patikrinimo aktuose fiksuotais pažeidimais netikėti, todėl konstatuotina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas neužtikrino pareiškėjo teisė į Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas, todėl pareiškėjas galėjo patirti perteklinius nepatogumus.

Atsakovas nurodė, jog pareiškėjui buvo taikoma 3-io sektoriaus nuteistųjų, poilsio dienomis bei nedirbančių nuteistųjų, dienotvarkė, patvirtinta Pravieniškių PN direktoriaus 2018 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-515 (1 t., b. l. 166, 170), iš kurios matyti, jog gyvenamosios patalpos buvo rakinamos nuo 20.30 iki 8.40 val. Todėl pareiškėjo teiginiai, jog jis buvo rakinamas 21 val. per parą atmestini.