Tauragės apylinkės teismo sprendimas, 2-227-750/2012

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-10-15
Bylos Nr.: 2-227-750/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-02246-2011-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalia Zimantienė
Ieškovas: UAB „Statybų valdymo sprendimai“
Atsakovas: UAB „Šilutės leidyba“
Advokatai: Henrikas Mackevičius

Kategorijos

27.12pavadinimo nepavyko patikrinti
116.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-227-750/2012Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02246-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 27.12; 116.4.; (S)

ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 15 d.Šilutė

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zimantienė,sekretoriaujant Eglei Ignotaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui Henrikui Mackevičiui, D. S., atsakovės ir trečiojo asmens atstovei advokatei A. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų S. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Statybų valdymo sprendimai“ ieškinį atsakovei UAB „Šilutės leidyba“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų S. G. dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo, įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją ir neturtinės žalos kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo dėl tikrovės neatitinkančios ir ieškovės dalykinės reputacijos žeminančios informacijos paskleidimo priteisti jai iš atsakovės 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, įpareigoti atsakovę paneigti tikrovės neatitinkančią ir ieškovės dalykinę reputaciją žeminančią informaciją, nurodytą UAB „Šilutės leidyba“ laikraščio „Šilutės naujienos“ 2011-09-23 leidinio Nr. 72 (844) straipsnyje „Sugriovę muziejų, statybininkai prašo dar primokėti“ (toliau – Straipsnis). Ieškinyje nurodė, kad minėtame Straipsnyje paskelbus apie ieškovę tikrovės neatitinkančią ir žeminančią jos dalykinę reputaciją, ji 2011-10-21 prašymu kreipėsi į atsakovę reikalaudama paskelbti šios informacijos paneigimą, tačiau atsakovė į šį prašymą neatsakė. Be to, buvo kreiptasi į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją bei į Žurnalistų etikos inspektorę. Nors Straipsnio pavadinime neminima ieškovė, tačiau tolimesni jo teiginiai akivaizdžiai nurodo, jog pavadinime sąvoka „statybininkai“ apibūdinama būtent ieškovė. Straipsnio pavadinimas laikytinas sudėtine Straipsnio teiginių dalimi, kurioje teigiama, kad „sugriovę muziejų statybininkai prašo dar primokėti“, o tolimesniuose Straipsnio teiginiuose kalbama apie ieškovės darbus rekonstruojant Žemaičių Naumiesčio muziejaus pastatą (toliau – Pastatas). Tokiu būdu su Straipsniu susipažinusių asmenų sąmonėje „statybininkai, sugriovę muziejų“ bei „prašantys dar primokėti“ yra sutapatinama su ieškove. Kadangi Straipsnio pavadinime minima ieškovė, toks pavadinimas yra klaidinantis bei formuojantis apie ieškovę neigiamą įspūdį. Sąvoka „sugriovė“ reiškia tam tikro daikto (pastato) sunaikinimą, tuo tarpu ieškovė ne tik nenaikino ir nesunaikino rekonstruojamo pastato, tačiau ir neatliko jokių kitų veiksmų, kuriais rekonstruojamam pastatui būtų kenkiama. Straipsnio pavadinimo teiginiai ieškovės atžvilgiu yra įžeidžiančio pobūdžio, žemina ieškovės dalykinę reputaciją, formuoja ypatingai neigiamą įspūdį visuomenės akyse, nes ieškovė, besiverčianti statybos verslu, visuomenei pristatoma kaip statybos įmonė sunaikinusi rekonstruojamą pastatą ir po šių veiksmų reikalaujanti papildomo apmokėjimo už darbus. Straipsnio teiginiuose: „žinia apie avariją į viešumą nepateko, tačiau savivaldybės vadovai apie įvykį žinojo. Net žinodama apie kilusią problemą, administracija neinicijavo jokio tyrimo, nepakvietė ekspertų, kurie nustatytų, dėl kieno kaltės įvyko nelaimė ir kas turėtų prisiimti atsakomybę“ - pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija, nes jokia avarija ar nelaimė ieškovės rekonstruojamame Pastate neįvyko, todėl taip žeminama ieškovės dalykinė reputacija. Straipsnio teiginiuose: „S. Š. politikams papasakojo apie muziejaus pastato remonto pradžią ir įvykusią avariją. Jis aiškino, kad dabar vyksta II remonto darbų etapo ir I etapo darbai kartu, nes po avarijos pasikeitė darbų technologiniai ryšiai - neatstačius stogo ir perdangų konstrukcijų neįmanoma atlikti vidaus remonto. Tačiau pasakodamas apie remontą, S. Š. vengė esminių paaiškinimų apie avarijos priežastis ir atsakomybę.“„Komiteto nariams šį kartą taip ir liko neatsakyta į klausimą, kas atsakingas, kad be pastato konstrukcijų ekspertizės buvo atliekami projektavimo darbai ir pradėtas remontas, pasibaigęs avarija“ - pakartotinai vartojama daug kartų neteisinga sąvoka „avarija“, nors jos nebuvo. Pareigūnas S. Š. apie Straipsnyje minimą avariją susirinkusiems nepasakojo ( atpasakodamas vėlesnį pokalbį pripažįsta ir pats straipsnio autorius). Iš Straipsnio teiginio: „Svarstant šį klausimą iškeltos prielaidos, kad už remonto metu įvykusią avariją atsakomybę turėtų prisiimti UAB „Statybų valdymo sprendimai“, nes pasisamdžiusi savą remonto darbų projektuotoją nesivargino atlikti pastato konstrukcijų ekspertizę“ lieka neaišku, kas iškėlė minimas prielaidas - posėdžiavę komiteto nariai ar pats autorius. Šiame teiginyje ne tik pakartotinai nurodoma neva įvykusi statinio avarija, tačiau dar ir nepagrįstai nurodoma, jog buvo keliamas klausimas dėl ieškovės atsakomybės už ją, taip sukuriant nepagrįstą nuomonę, jog dėl ieškovės veiksmų įvyko rekonstruojamo statinio avarija, atsakomybė už kurią tenka ieškovei. Ieškovė laimėjusi Šilutės r. savivaldybės administracijos skelbtą konkursą, 2009-12-31 Projektavimo ir statybos darbų rangos sutarties pagrindu parengė Žemaičių Naumiesčio muziejaus rekonstrukcijos, pritaikant patalpas bendruomenės namams, techninį projektą. Projektas parengtas vadovaujantis Šilutės r. savivaldybės administracijos 2009-10-23 išduotu projektavimo sąlygų sąvadu, pateiktu kartu su pirkimo sąlygomis bei savivaldybės patvirtinta ir suderinta Statinio projektavimo užduotimi. Atliekant minėto pastato paruošiamuosius statybos darbus, atsirado papildomų, nenumatytų darbų, kurie pasimatė tik vykdant darbus ir kurių nebuvo galima iš anksto numatyti. Ieškovės iniciatyva raštu buvo nurodytos problemos: nuo drėgmės dalis stogo ir perdangų laikančių konstrukcijų buvo suirusios, kai kuriose sienose buvo didesnių ir mažesnių įtrūkimų. Pirmo etapo Sutartyje buvo numatytas kosmetinis patalpų remontas ir stogo keitimas, tačiau dėl neišspręstų konstrukcinių pastato problemų šio etapo darbų vykdyti ieškovė negalėjo. Dėl šios priežasties savivaldybės administracijos direktorius Š. L. sudarė komisiją, kuri turėjo nustatyti ir nuspręsti pastato ekspertizės reikalingumą. Jokia avarija, atliekant Pastato sutvarkymo darbus, neįvyko - neįlūžo nei pastato stogas, nei perdangos, todėl nurodyti Straipsnio teiginiai laikytini neatitinkančiais tikrovės, be to, jie žemina ieškovės dalykinę reputaciją, todėl atsakovė įpareigotina paskelbti tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą. Ieškovė dėl tikrovės neatitinkančios ir ieškovės dalykinę reputaciją žeminančios informacijos neatsakingo paskelbimo patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių sumažėjimu. Viešai paskelbus, jog ieškovė sugriovė rekonstruojamą pastatą ir kad jai vykdant darbus įvyko rekonstruojamo statinio avarija, jos dalykinė reputacija visuomenės akyse akivaizdžiai bloginama, atbaidomi potencialūs ieškovės klientai, kurie dėl atsakovės paskelbtų teiginių gali laikyti ieškovę nepatikimu rangovu, menkinamos ieškovės galimybės konkuruoti su kitomis tuo pačiu verslu užsiimančiomis įmonėmis.

Ieškovės atstovas advokatas H. Mackevičius papildomai paaiškino, kad aiškinant semantiškai, žodis ”sugriovė” reiškia užbaigtą veiksmą, tačiau ieškovė Pastato nesugriovė, nes jis tebestovi. Pastato rekonstrukcijos metu avarijos nebuvo. Savivaldybės pareigūnas S. Š. apie įvykusią avariją nepasakojo, o Š. L. išsakė savo tikrovės neatitinkančią nuomonę Kontrolės komitete, kelių asmenų rate, tačiau jam nekeliami tokie atidumo ir rūpestingumo reikalavimai kaip viešosios informacijos skleidėjui. Kritika, kad ieškovė neatliko ekspertizės ir iškilo grėsmė statiniui neatitinka tikrovės, nepagrįsta, nes ieškovė nebuvo nusamdyta atlikti ekspertizės, tai turėjo išspręsti užsakovas. Atsakovė nepagrįstai kaltina ieškovę, kad ši nugriovė visuomeninį Pastatą, taip lyg pažeisdama viešą interesą, nors jis nesugriautas. Niekas nenustatė, kad už remonto metu nugriuvusias konstrukcijas atsakomybė tenka ieškovei, kaip kad nurodyta Straipsnyje. Tretysis asmuo Straipsnyje nurodė teiginius pasirėmęs tik savivaldybės kontrolės komiteto posėdžio metu išsakytais teiginiais, kuriais buvo išsakomi ne faktai, o nuomonė, jų nepatikrinęs ir nepasirėmęs keliais šaltiniais, kaip privalo pagal įstatymus. Žurnalistams keliami padidinti rūpestingumo, atidumo reikalavimai, nes jie turi išsakytą nuomonę patikrinti ar ji atitinka faktines aplinkybes ir yra teisinga. Tik vykdant Pastato remonto darbus paaiškėjo, kad per laiką buvo atsiradę pastato pažeidimai. Tam paaiškėjus prireikė papildomų lėšų remonto darbams užbaigti, tačiau šie Pastato pažeidimai atsirado nepriklausomai nuo niekieno valios, ne dėl ieškovės kaltės. Ieškovė už netinkamą rangos darbų atlikimą nebuvo nubausta ir nepripažinta atsakinga už šį įvykį, todėl tokie veiksmai nelaikytini nei tyčiniais, nei netyčiniais. Papildomos lėšos buvo reikalingos dėl padidėjusios darbų apimties, o ne dėl ieškovės sugriauto pastato, kaip nurodyta Straipsnyje. Skaitytojų sąmonėje susidaro nuomonė, kad neprofesionalūs statytojai tyčia sugriovė pastatą, vietoj to, kad jį suremontuotų. Atsakovė be jokio faktinio pagrindo tyčia Straipsnyje paskelbė nepagrįstus, neobjektyvius teiginius, trečiajam asmeniui neįvykdžius prievolės pasitikslinti ir pasitikrinti informacijos teisingumą.

Ieškovės atstovas UAB „Statybų valdymo sprendimai“ direktorius D. S. prašo tenkinti ieškinį. Patvirtino, kad jo vadovaujama bendrovė laimėjo konkursą dėl Pastato rekonstrukcijos darbų atlikimo. Atliekant darbus šiame objekte paaiškėjo, kad grindys visiškai supuvusios, kiauras stogas per kurį bėgo vanduo. Dėl to buvo sustabdyti darbai ir apie tai pranešta Šilutės rajono savivaldybei. Keletą kartų buvo atvažiavusi komisija, buvo ir savivaldybės darbuotojas S. Š., apžiūrėjo pastatą. Nebuvo avarijos, jokių perdangų lūžimo. Straipsnyje nurodyti faktai neteisingi. Ir tai turėjo neigiamos įtakos bendrovės veiklai, t.y. po to nepasirašytos kelios sutartys, buvo peržiūrėtos kelios sutartys su tiekėjais. Suprastėjo tiekimo sąlygos. UAB „Statyk pats“ informavo apie kredito limito sumažinimą.

Atsiliepimas

Atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą Savo bendrame atsiliepime (t1, b.l.37-46) nurodo bei teismo posėdžio metu jų atstovė advokatė A. K. paaiškino, kad neginčija fakto, jog atsakovė 2011-09-23 laikraštyje „Šilutės naujienos“ Nr. 72 (844) viešai paskleidė ieškinyje nurodytus ginčijamus teiginius, tačiau atsakovė nėra ginčijamų teiginių pirminis šaltinis. Šie teiginiai pirmą kartą buvo viešai pasakyti per atvirą Šilutės r. savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto (toliau - Kontrolės komitetas) 2011-09-20 posėdį, o atsakovė laikraštyje neiškraipė pasakytų teiginių esmės. Straipsnis buvo parengtas tikslu informuoti visuomenę ne apie ieškovę, jos vykdomą veiklą ar sumenkinti ieškovės dalykinę reputaciją, o apie minėtame Kontrolės komiteto posėdyje nagrinėtą visuomenei aktualų klausimą, susijusį su ieškovės vykdyta Pastato rekonstrukcija. Straipsnyje perteikiami posėdyje dalyvavusių Šilutės r. savivaldybės tarybos narių ir administracijos pareigūnų pasisakymai. Išraše iš Kontrolės komiteto 2011-09-20 posėdžio protokolo, kuriame užfiksuoti ieškovės ginčijamų teiginių pirminis informacijos šaltinis – Š. L., A. B., A. J. ir S. Š. konkretūs teiginiai patvirtina ieškovės ginčijamų teiginių teisingumą, t.y. paneigia ieškinio argumentus apie tai, kad ieškovės rekonstruotame Pastate niekada nebuvo įvykusi avarija, nebuvo įlūžęs nei pastato stogas, nei perdangos bei patvirtina, kad posėdžio metu buvo keliami pastato rekonstrukciją atlikusios ieškovės papildomo finansavimo bei atsakomybės klausimai. Ieškovės įmonė reikalavo apmokėti II etapo remonto darbus, žinodama apie kilusią problemą, administracija neiniciavo jokio tyrimo. Kontrolės komiteto nariams nebuvo neatsakyta į klausimą, kas atsakingas, kad be pastato konstrukcijų ekspertizės buvo atliekami projektavimo darbai ir pradėtas remontas, pasibaigęs avarija, taip pat iškeltos prielaidos, kad už remonto metu įvykusią avariją atsakomybę turėtų prisiimti ieškovė, nes pasamdžiusi projektuotoją UAB „TS Projects“, ji neatliko pastato konstrukcijų ekspertizės, nors seniems pastatams tokios ekspertizės dažniausiai atliekamos. Iš garso įrašo atlikto Kontrolės komiteto 2011-09-20 posėdžio metu matyti, kad šio posėdžio metu užfiksuoti pradiniai teiginiai, kuriuos atsakovė vėliau perkėlė į Straipsnį. Atsakovė viešai paskelbė ginčijamus teiginius perteikdama posėdžio metu viešai išsakytus pasisakymus, užduotus klausimus diskutuojamu Pastato rekonstrukcijos klausimu ir šiuos pirminius duomenis atsakovė paskelbė neiškraipydama jų esmės, todėl ji nėra atsakinga už straipsnyje pakartotus teiginius. Kontrolės komiteto 2012-01-05 posėdžio protokolo išraše nurodyta tai, kad pats Kontrolės komitetas, kurio posėdžio metu buvo pirmą kartą viešai pasakyti ieškovės ginčijami teiginiai, konstatavo, jog laikraštyje žurnalisto S. G. pateikti faktai yra pateikti objektyviai. Straipsnis yra susijęs su vieša diskusija viešojo sektoriaus kontekste. Tokia diskusija yra svarbi demokratinėje visuomenėje, kurioje viešojo konkurso būdu užsakytus remonto darbus atlikusios ieškovės ūkinė veikla gali būti vertinama savivaldybės institucijų, jų pareigūnų, savivaldybės gyventojų ir kitų asmenų, taip pat ir visuomenės informavimo priemonių. Straipsnyje perteikiama Kontrolės komitete įvykusi vieša diskusija turi visuomenine reikšmę, nes joje aptariami klausimai buvo susiję su Šilutės r. savivaldybei ir visai Lietuvai aktualiu viešųjų piniginių lėšų klausimu. Ieškovė Pastato projektavimo ir rekonstrukcijos darbus atliko laimėjusi viešąjį konkursą, darbai buvo finansuojami Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos administruojamų ES struktūrinių fondų lėšomis, kurias sudaro dalis ES, dalis Lietuvos valstybės biudžeto lėšų ir Šilutės r. savivaldybės. Straipsnis buvo parengtas ir viešai publikuotas tikslu ne pažeminti ieškovę, jos dalykinę reputaciją ar gerą vardą, o informuoti Šilutės r. visuomenę jai aktualiais klausimais, apsvarstytais Kontrolės komitete. Kontrolės komiteto posėdyje išsakyti teiginiai, kurie vėliau buvo perteikti Straipsnyje, yra viešoji nuomonė. Kontrolės komiteto išreikštą viešąją nuomonę perteikiančiuose ginčijamuose teiginiuose pavartoti žodžiai („Komiteto nariams šį kartą taip ir liko neatsakyta į klausimą“, „Svarstant šį klausimą iškeltos prielaidos“, „atsakomybę turėtų prisiimti“) leidžia teigti, kad jais yra keliamos abejonės; perteikiamas Kontrolės komiteto narių susirūpinimas dėl ieškovės vykdomos veiklos remontuojant Pastatą, - šie ginčijami teiginiai perteikti kaip spėjimas, pasireiškiantis kitų asmenų išsakytais teiginiais, o ne duomenų paskleidimu. Todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovės perteiktos Kontrolės komiteto viešosios nuomonės paskleidimu būtų pažeista ieškovės (juridinio asmens) dalykinė reputacija. Straipsnio pavadinime išreikšta autoriaus nuomonė buvo perteikta šaržo forma, su sarkazmu, panaudojant vaizdingumo priemones, metaforą ir hiperbole („sugriovė muziejų“, „prašo dar primokėti“). Ši nuomonė nebuvo paskleista žeminančia forma, ji buvo suformuota tikrų faktų pagrindu, todėl tokia literatūrinė nuomonės paskleidimo forma nelaikytina ieškovo dalykinės reputacijos pažeidimu. Ieškovės ginčijamas teiginys„žinia apie avariją į viešumą nepateko, tačiau savivaldybės vadovai apie įvykį žinojo. Net žinodama apie kilusią problemą, administracija neinicijavo jokio tyrimo, nepakvietė ekspertų, kurie nustatytų, dėl kieno kaltės įvyko nelaimė ir kas turėtų prisiimti atsakomybę“ liečia ne ieškovę , o Šilutės rajono savivaldybės valdovus ir kitus administracijos pareigūnus. Analizuojant ginčijamus teiginius viso Straipsnio kontekste, šių teiginių pasakymo aplinkybes, jų konstrukciją panaudotas literatūrinės raiškos priemones, visą publikacijos turinį, tikslą kryptingumą pavartotų meninės išraiškos formų, sakinių konstrukcijas ir pan., matyti, kad dalyje teiginių pateikiama esminė neigiamai apibūdinanti informacija ne apie ieškovę, o apie Šilutės r. savivaldybės vadovus ir administracijos pareigūnus, nes jie po avarijos neatliko jokio tyrimo, nepakvietė ekspertų, nenustatinėjo kaltų asmenų ir nesvarstė atsakomybės klausimo. Ieškovės ginčijamas teiginys: „Komiteto nariams šį kartą taip ir liko neatsakyta į klausimą, kas atsakingas, kad be pastato konstrukcijų ekspertizės buvo atliekami projektavimo darbai ir pradėtas remontas, pasibaigęs avarija“ liečia taip pat ne ieškovę, o Šilutės rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdyje dalyvavusius Šilutės rajono savivaldybes tarybos administracijos pareigūnus. Atsakovė tik perteikė ginčijamus teiginius, kurie buvo viešai pirmą kartą paskleisti Kontrolės komiteto 2011-09-20 posėdžio metu, ji šių teiginių neiškraipė, nieko nepakeitė ir nepridėjo, taip pat Straipsnio viešo publikavimo metu nebuvo jokių duomenų apie tai, kad paskleisti duomenys galėtų neatitikti tikrovės. Ieškovė nepateikė jokių argumentų apie tai, kokius neigiamus padarinius sukėlė ginčijamų teiginių paskleidimas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. G. papildomai paaiškino, kad Straipsnyje pateiktą informaciją jis gavo iš pirminio šaltinio - oficialiame Kontrolės komiteto posėdyje, kur vyko komiteto narių pokalbis, diskusija ir klausinėjimas. Posėdyje buvo paminėta, kad Pastato stogas „nuvažiavo“, pastato perdengimai įgriuvo, įlūžo, todėl jis tai supranta kaip sugriuvimą. Be to posėdyje rajono politikai domėjosi kodėl nepabaigus vieno rekonstrukcijos projekto buvo pradėtas kitas pastato projektas. Savivaldybės administracijos ūkio dalies vedėjas S. Š. kalbėjo, kad nebuvo atlikta pastato ekspertizė , įgriuvo visi perdengimai. Straipsnį parašė apie savivaldybės administracijos darbuotojų dialogą visuomenei svarbiu ir aktualiu klausimu, apie tai kuo politikai domėjosi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją apsauga įtvirtinta CK 2.24 str. Vadovaujantis šio straipsnio 8 d. norma, pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (LAT CBS 2006-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

Šalys neginčija žinių paskleidimo fakto, t. y., kad atsakovės UAB „Šilutės leidyba“ laikraščio „Šilutės naujienos“ 2011-09-23 leidinyje Nr. 72 (844) atspausdintame straipsnyje „Sugriovę muziejų, statybininkai prašo dar primokėti“ paskelbti ieškinyje ginčijami teiginiai.

Faktui, jog paskleisti duomenys yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, kad pagal nurodytus požymius aplinkiniai atpažintų asmenį, apie kurį yra paskleistos žinios. Ieškovė ginčija teiginius: „Žinia apie avariją į viešumą nepateko, tačiau savivaldybės vadovai apie įvykį žinojo. Net ir žinodama apie kilusią problemą, administracija neiniciavo jokio tyrimo, nepakvietė ekspertų, kurie nustatytų, dėl kieno kaltės įvyko nelaimė ir kas turėtų prisiimti atsakomybę“. „S. Š. politikams pasakojo apie muziejaus pastato remonto pradžią ir įvykusią avariją. Jis aiškino, kad dabar vyksta II remonto darbų etapo ir I etapo darbai kartu, nes po avarijos pasikeitė darbų technologiniai ryšiai - neatstačius stogo ir perdangų konstrukcijų neįmanoma atlikti vidaus remonto. Tačiau pasakodamas apie remontą, S. Š. vengė esminių paaiškinimų apie avarijos priežastis ir atsakomybę“ „Komiteto nariams šį kartą taip ir liko neatsakyta į klausimą, kas atsakingas, kad be pastato konstrukcijų ekspertizės buvo atliekami projektavimo darbai ir pradėtas remontas, pasibaigęs avarija“. Teigia, kad buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, kadangi ieškovės rekonstruojamame pastate jokia avarija ar nelaimė neįvyko. Ieškovė neatliko jokių veiksmų, sąlygojusių žalos atsiradimą rekonstruojamame pastate. Ieškovė teigia, kad jokia avarija neįvyko o savivaldybės pareigūnas S. Š. apie Straipsnyje minimą avariją susirinkusiems nepasakojo, tokią sąvoką panaudojo tik komiteto narys Š. L. išsakydamas savo nuomonę. Iš Kontrolės komiteto posėdžio protokolo (t.1, b.l.47) ir šio posėdžio garso įrašo matyti, kad atsakingas už Pastato remontą Šilutės rajono savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas S. Š. posėdžio metu pasakė šiuos teiginius, kad: „Pradėjus vykdyti darbus, kadangi ekspertizė pastato nebuvo atlikta, įlūžo perdengimai, visi perdengimai, ir stogas suvažiavo“, „Kada įvyko ta, sakykim, ne avarija, bet, vykdant tuos rekonstrukcijos darbus, įvyko tai, kas nebuvo numatyta. Ir pirmas, ir antras perdengimas, ir stogas lūžo, ir suvažiavo, kadangi ekspertizė nebuvo atlikta prieš projektavimą ir būtent atsirado tie darbai, kuriuos vėliau skelbėm konkursui“. „Kai buvo pradėti darbai, įvyko, nu pavadinkim avarija, kadangi tie visi perdengimai jų vizualiai nebuvo matyti. Bet kada pradėjo daryti remonto darbus, ir būtent viskas lūžo, perdengimai lūžo. Ir kartu, kadangi stogas buvo įremtas į perdengimus, ir stogas lūžo“. Š. L. pažymėjo „ vieną kartą jau buvo pasirašyta sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra Žemaičių Naumiesčio muziejaus pastatui suremontuoti, paskui įvyko avarija, komisija turėjo nustatyti kokia padaryta žala, kas kaltas, paskelbė konkursą papildomiems darbams atlikti“. Teismo posėdyje apklausti liudytojais Š. L. ir A. J., dalyvavę Kontrolės komiteto posėdyje, patvirtino, kad šiame posėdyje minėtas įvykis pavadintas avarija, nes remontuojant pastatą įgriuvo pastato stogas ir perdanga, kilo pavojus žmonių saugumui. Liudytojas S. Š. neneigia, kad kalbėjo apie įvykį tai patvirtina ir garso įrašas, bei panaudojo žodį avarija, tačiau nežino ar stogo ir perdengimų lūžimas laikytina kaip avarija.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad yra atvejų, kai visuomenės informavimo priemonė turi teisę pasitikėti kitais informacijos šaltiniais ir neprivalo tikrinti informacijos tikrumo, pavyzdžiui, kai skelbiama oficialių valstybės institucijų pateikiama informacija. Taigi, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, kiekvienu atveju turi būti nustatomos faktinės aplinkybės, susijusios su informacijos šaltinio, kurio pateiktus duomenis citavo visuomenės informavimo priemonė, patikimumu, autoritetu ir, vadovaujantis protingumo principu, turi būti vertinama visuomenės informavimo priemonės pasitikėjimo tokiu šaltiniu atitiktis keliamiems žurnalistų profesionalumo standartams. Šios bylos atveju informacija apie įvykį, kaip avariją, buvo pateikta atsakingo Šilutės r. savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjo viešame Kontrolės komiteto posėdyje, todėl atsakovė ir trečiasis asmuo, kaip viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), turėjo faktinį pagrindą pasinaudodami šiuo šaltiniu skleisti konstatuojamąją informaciją apie tai, kad vykdant remonto darbus įvyko avarija. Avarija- stambus ko nors gedimas, sutrikimas, nelaimė susijusi su technika ( Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 1993 m.). Nors atsakovės paskleista ši informacija galbūt yra hiperbolizuota, tačiau ji iš esmės yra teisinga ir atitinka faktinę situaciją, atsakovė ją pateikė sąžiningai ir atsakovės sąžiningumas nėra paneigtas byloje esančiais įrodymais. Trečiasis asmuo, prieš paskelbdamas Straipsnį, ėmėsi priemonių skelbiamų žinių (faktų ir duomenų) tikrumui (jų atitikčiai tikrovei) patikrinti, t. y. padarė viską ką tokioje situacijoje turėjo padaryti sąžiningas duomenų skleidėjas, siekdamas nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą, todėl net ir neesminiai teiginių netikslumai nėra pagrindas CK 2.24 str. taikyti. Esant šioms aplinkybėms nelaikytina, kad atsakovė ir trečiasis asmuo paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie minėtą įvykį, kaip avariją.

Ieškovė teigia, kad Straipsnio teiginyje „svarstant šį klausimą iškeltos prielaidos, kad už remonto metu įvykusią avariją atsakomybę turėtų prisiimti UAB „Statybų valdymo sprendimai“, nes pasisamdžiusi savą remonto darbų projektuotoją nesivargino atlikti pastato konstrukcijų ekspertizę“ dar ir nepagrįstai nurodoma, jog buvo keliamas klausimas dėl ieškovės atsakomybės už ją, taip sukuriant nepagrįstą nuomonę, jog dėl ieškovės veiksmų įvyko rekonstruojamo statinio avarija, atsakomybė už kurią tenka ieškovei. Šiuo ginčijamu teiginiu pateikta informacija apie iškeltas prielaidas dėl ieškovės atsakomybės už minėtą įvykį. Iš Kontrolės komiteto posėdžio protokolo (t.1, b.l.47) ir šio posėdžio garso įrašo matyti, kad posėdyje buvo pateikta informacija apie įvykusią avariją ir keliamas klausimas ar būtų jos išvengta, jei iki Pastato projektavimo būtų buvusi atlikta ekspertizė. Ūkio skyriaus vedėjui S. Š. pateikus klausimą dėl ekspertizės, šis atsakė, kad „šiaip senų pastatų yra atliekama, kviečiami ekspertai“. Po to buvo pateikus papildomą klausimą: „Ar tai yra būtina, projektuojant padaryti tam rangovui ekspertizę?“ ir S. Š. atsakė: „Jei kyla įtarimų - reikia atsidaryti konstrukcijas, kad žinotum, kaip tą atlikti. Bet šiuo atveju įtarimų nekilo, nes pastatas buvo eksploatuojamas“. Kontrolės komiteto narys A. B. S. Š. žodžius posėdyje pakomentavo: „Atėjau, sulaužiau, išėjau, pinigų trūksta. <...>. Statybinę firmą aš turiu, projektuotojus turiu, ateinu, sulaužau, davai dar pusę milijono, todėl, kad sulaužiau <...>“. Posėdžio metu buvo išsakyta nuomonė, kad reikalinga juridinė išvada, kas atsakingas, kad neatlikta ekspertizė ir kas ją turėjo atlikti. Liudytojai Š. L., A. B., A. J. ir S. Š. patvirtino, kad Kontrolės komiteto posėdyje buvo klausinėjama Pastato rekonstrukciją prižiūrėjusio S. Š. dėl kokios priežasties įvyko tokia avarija, kas dėl avarijos kaltas ir kieno lėšomis turi būti sutvarkyta. Š. L., A. B. ir A. J. nuomone Pastato remonto ir projektavimo darbus vykdžiusi ieškovė turėjo atlikti ir ekspertizę bei prisiimti atsakomybę už minėtą įvykį (avariją). Taigi, iš pateiktų įrodymų matyti, kad Kontrolės komiteto posėdyje buvo ne kartą keliamas klausimas dėl ieškovės atsakomybės už minėtą įvykį (avariją), todėl nėra pagrindo teigti, kad Straipsnyje apie tai buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Teismo nuomone, šiuo teiginiu siekta atspindėti, jog Kontrolės komiteto posėdyje buvo išsakyta nuomonių ir dėl ieškovės galimos atsakomybės. Minėtame posėdyje iškeltos tokios prielaidos negalėjo sumenkinti ieškovės dalykinės reputacijos.

Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) požiūriu, dalyvaujant viešoje diskusijoje dėl opios bendrojo intereso problemos, galima tikėtis tam tikro „perdėjimo, hiperbolizavimo ar provokacijos lygio“, kuris turėtų būti neišvengiamai toleruojamas demokratinėje visuomenėje (pvz., Steel and Morris v. United Kingdom, par. 90).

Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi teisę turėti ir skleisti įsitikinimus. Į juos įeina nuomonės, kritika ir kiti saviraiškos būdai. Saviraiškos laisvė nėra absoliuti. Ji gali būti įstatymo ribojama svarbiausiems visuomenės gėriams ginti ir tokia apimtimi, kiek tai yra būtina demokratinėje visuomenėje (Konstitucijos 25 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str.). Skundžiamame Straipsnio pavadinime „Sugriovę muziejų, statybininkai dar prašo primokėti“ pateikiamas susidariusios situacijos remontuojamame Pastate vertinimas, kurį atsakovė ir Straipsnį parengęs trečiasis asmuo grindžia argumentais, publikacijoje išdėstytais teiginiais, įvykusiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl tai laikytina jų, kaip viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų), nuomonė. Pažymėtina, kad Straipsnio įžanginėje dalyje iš karto paaiškinama dėl Straipsnio pavadinimo: „Savivaldybei priklausantį pastatą prieš metus remontuoti ėmėsi UAB „Statybų valdymo sprendimai“. Laimėjusi Savivaldybės skelbtą konkursą, bendrovė sutiko atlikti projektavimo ir remonto darbus už 570 tūkst. litų. Tačiau sutartį pasirašius bendrovė, atlikdama darbus padarė avariją - įlūžo pastato stogas ir dvi perdangos. Tęsti darbus UAB „Statybų valdymo sprendimai“ apsiėmė tik tada, kai Savivaldybės administracija pasirūpino bendrovei gauti dar beveik 700 tūkst. litų“. Kaip minėta Kontrolės komiteto posėdyje buvo pateikta informacija, jog ieškovei vykdant remonto darbus įvyko avarija – įgriuvo stogas ir perdangos, todėl iškilo būtinybė atlikti papildomus darbus. Buvo paskelbtas konkursas, kurį laimėjo ieškovė. Atsižvelgiant į šiuos išsakytus faktus, jų vertinimas, perteiktas Straipsnio pavadinime „Sugriovę muziejų, statybininkai dar prašo primokėti“ negali būti laikomas neatitinkančiu tikrovės. EŽTT savo sprendimuose yra nurodęs, kad žurnalistų saviraiškos laisvė gali apimti tam tikrą perdėjimą ar provokaciją bei hiperbolizavimą (EŽTT 1999 m. rugsėjo 28 d. sprendimas byloje Dalban v. Rumunija, bylos Nr. 28144/95; 1995 m. balandžio 26 d. sprendimas byloje Pr?ger ir Oberschlik v. Austrija, bylos Nr. 15974/90; ir kt.), jeigu tai nepažeidžia EŽTK 10 str. 2 d. nustatytų šios teisės įgyvendinimo ribų (1986 m EŽTT byla Lingens v. Austria). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2002-12-23 nutartyje Nr. 3K-3-1621/2002) nurodė, kad teisė skleisti informaciją visuomenės informavimo srityje apima ir teisę naudoti tam tikras lingvistines, literatūrines, hiperbolizuojančias išraiškos priemones. Ne pažodžiui perteikti teiginiai, tam tikri publikacijos netikslumai, kurie nepakeičia norimos perteikti informacijos ir kuriais informacija nėra sąmoningai iškraipyta ar nutylėta, siekiant įžeisti ar pažeminti, nėra vertinami kaip viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) nustatytų pareigų pažeidimas. Tretysis asmuo atsakovo paskelbto Straipsnio pavadinime ir ginčijamose dalyse naudojo ne oficialų ar biurokratinį rašysenos stilių, o metaforas ir kitas meninės raiškos priemones, kurios ne visiems gali būti priimtinos. Tokiu būdu tretysis asmuo, naudodamasis savo saviraiškos laisve, išsakė savo subjektyvią nuomonę, kurią išreiškė literatūrinėmis išraiškos priemonėmis. Nors žodžio „sugriauti“ prasmė reiškia nuversti, suardyti ( Lietuvių kalbos žodynas), iš straipsnio teksto bei esančių rekonstruojamo pastato nuotraukų, kuriose pavaizduotas stovintis šis pastatas ir jo patalpos bei bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, matyti, kad nebuvo nustatytas pastato sugriovimo faktas, tačiau vien straipsnio pavadinimo netikslumas, kurį paneigia paties straipsnio turinys bei nuotraukos negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti neatitinkančia tikrovę bei žeminančia ieškovės dalykinę reputaciją informacija. Straipsnio pavadinime išreikšta autoriaus nuomonė buvo perteikta kažkiek hiperbolizuotai, išklausius Šilutės rajono savivaldybės administracijos darbuotojo bei kontrolės komiteto narių pasisakymus posėdžio metu, tačiau nėra įrodymų, kad autorius turėjo tikslą ieškovę įžeisti, pažeminti ar kitaip jai pakenkti, todėl laikytina, kad Straipsnio autorius, skelbdamas tokią konstatuojamojo pobūdžio informaciją jis nepažeidė ieškovės dalykinės reputacijos ir visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių teisės aktų.

Pažymėtina, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, išnagrinėjusi ieškovės direktoriaus D. S. skundą, 2012-01-20 nusprendė, kad minėtame Straipsnyje nebuvo pažeistas Žurnalistų ir leidėjų kodeksas (t.1, b. l. 62).

Be to, Žurnalistų etikos inspektorius, išnagrinėjęs ieškovės ir jos direktoriaus D. S. skundą dėl Straipsnyje paskelbtos informacijos, galimai pažeidžiančios bendrovės (ieškovės) dalykinę reputaciją ir žeminančios jos vadovo ir darbuotojų garbę ir orumą, 2012-02-20 priėmė sprendimą Nr. SPR-8 pripažinti šį skundą nepagrįstu (t.1, b. l. 73-81). Nagrinėjant skundą Žurnalistų etikos inspektorius kreipėsi į Kontrolės komitetą dėl duomenų ir Kontrolės komiteto pozicijos nagrinėjamu klausimu pateikimo. Iš 2012-01-15 Kontrolės komiteto posėdžio protokolo Nr. TR-54(5) išrašo matyti, kad Kontrolės komiteto narių A. J., Š. L., A. B. nuomone nutarta, kad žurnalisto S. G. paskelbti faktai buvo pateikti objektyviai (t.1, b. l. 48-49). Teismo posėdyje minėti asmenys apklausti liudytojais patvirtino savo nuomonę, kad Straipsnyje buvo tiksliai atspindėti teiginiai, kurie buvo išsakyti Komiteto posėdyje.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ieškovui tenka įrodinėjimo pareiga dėl dalykinės reputacijos pablogėjimo ar sumenkinimo, atsakovei paskleidus žinias, nuomonę ar faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Ieškovė dalykinės reputacijos pažeminimą iš esmės grindė tuo, kad remiantis atsakovės paskelbtais ginčijamais teiginiais ieškovė, besiverčianti statybos verslu, visuomenei buvo pristatyta kaip nepatikima statybos įmonė, sunaikinusi remontuojamą Pastatą ir po šių veiksmų dar reikalaujanti papildomo apmokėjimo už darbus. Ieškovės atstovo pateiktoje 2011-10-10 UAB „Statyk pats“ pažymoje teigiama, kad po straipsnio „Sugriovę muziejų, statybininkai prašo dar primokėti“ suabejota ieškovės kai gero pirkėjo reputacija nutarta sumažinti statybinių medžiagų pirkimo kredito limitą ir sugriežtinti atsiskaitymo sąlygas ( t. 1, b.l. 191). Minėtos bendrovės direktorius D. Ž. bei komercijos direktorius V. K. parodė, ieškovei laikinai buvo apribotas statybinių prekių kiekio limitas dėl vėlavimų atsiskaityti už prekes. 2012 metais su ieškove sudarė papildomą sutartį dėl prekių tiekimo, kurioje numatytas ilgesnis atsiskaitymo laikas už prekes bei padidintas tiekiamų prekių limitas. Minėti liudytojai nepatvirtino ieškovės atstovo pateiktoje pažymoje nurodytų aplinkybių bei iš jų parodymų matyti, kad ieškovei iš esmės nebuvo pablogintos prekių įsigijimo sąlygos. Esant tokioms aplinkybėms teismas, daro išvadą, kad ieškovė nęįrodė apie tai, kad dėl atsakovės paskelbto Straipsnio buvo pažeminta jos dalykinė reputacija. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis bei tuo, kad šiame sprendime nustatyta, jog atsakovė tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovę nepaskelbė, todėl ieškinio reikalavimo teiginiai, kad buvo pažeista dalykinė ieškovės reputacija, neturi pagrindo.

Iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 2400 lt už teisinę pagalbą, 84 Lt už Registrų centro duomenis, viso 2484 Lt atsakovei UAB „Šilutės leidyba“ bei 57, 51 Lt pašto išlaidų valstybei. (CPK 93 str.1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 260 str., 270 str.,

nusprendžia:

Atmesti ieškovės UAB „Statybų valdymo sprendimai“ ieškinį atsakovei UAB „Šilutės leidyba“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. G. dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo, įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją ir neturtinės žalos kompensacijos priteisimo.

Priteisti iš ieškovės UAB „Statybų valdymo sprendimai“ 2484 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „Šilutės leidyba“.

Priteisti iš ieškovės UAB „Statybų valdymo sprendimai“ 57,51 Lt pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Zimantienė