- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-04-16
- Bylos Nr.
- 1A-259-366-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė, Tomas Zdanavičius
- Nuteistasis
- G. P.
- Nukentėjusysis
- D. E.
- Advokatai
- Vytautas Sketeris, Sergėjus Korznikovas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal G. P. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-02-02 nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu pagal BK 164 str., ir nubaustas viešaisiais darbais keturiems mėnesiams per šį laikotarpį neatlygintinai dirbant po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Iš G. P. priteistas vienas tūkstantis du šimtai devyniasdešimt vienas litas, 77 centai už suteiktą nukentėjusiai antrinę teisinę pagalbą ir penkiolika litų proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. nuteistas už tai, kad tyčia vengė pareigos pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 2001-05-14 sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą, o būtent: žinodamas, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2001-05-14 sprendimu iš jo yra priteisti alimentai D. P. naudai nepilnametės dukros K. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po ketvirtadalį visų rūšių pajamų, bet ne mažiau kaip po 1 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 2001-04-25 iki dukters pilnametystės laikotarpiais nuo 2002-12-01 iki 2003-04-30, 2003-10-01 iki 2004-05-31, nuo 2004-08-01 iki 2004-09-03, nuo 2008-01-01 iki 2008-11-13 išlaikymo neteikė visai.
Taip pat G. P. nuteistas už tai, kad tyčia vengė pareigos pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-01-29 sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą, o būtent: žinodamas, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-01-29 sprendimu nuo 2008-10-31 yra pakeistas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2001-05-14 nutarimas ir iš jo yra priteisti alimentai D. E. naudai nepilnametės dukros K. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki dukters pilnametystės, nuo 2009-01-01 iki 2009-02-29, nuo 2009-07-01 iki 2009-07-31 išlaikymo neteikė visai.
G. P. skundžia 2010-02-02 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir vadovaudamasis LR BPK 312 str. 1 d., 329 str. 1 p. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžiu, kadangi teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, dėl to priėmė neteisingą nuosprendį.
Nurodo kad Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroras, kuris atliko ikiteisminį tyrimą, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo principą atlikti tyrimą objektyviai, nešališkai ir visapusiškai. Prokuroras ne tik nerinko duomenų, teisinančių kaltinamąjį, tačiau sąmoningai formavo informaciją suklaidinti teismą, ir tai pasireiškė kaltinime, kuris neatitinka faktinių aplinkybių. Duomenys dėl nemokėjimo terminų, buvo pateikiami net neatsižvelgiant į tai, jog buvo šis klausimas buvo išspręstas LR BK 38 str. pagrindais nutraukiant bylą. Dėl to nurodo, baudžiamoji byla teismui buvo perduota su kaltinamuoju aktu, kuris neatitiko BPK įstatymo 219 str. 3 d. reikalavimų, teisiškai reikšminga informacija apie nemokėjimo terminus neatitiko faktinių aplinkybių.
Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą vertino tik duomenis, kuriuos pateikė prokuroras, taigi pažeidė BPK 7 str. numatytą rungimosi principą, nes teismas privalėjo vertinti ne tik prokuroro pateiktus dokumentus, bet ir pateiktus gynybos įrodymus, o nuosprendyje turėjo pateikti argumentus dėl gynybos pateiktų dokumentų, bei apklaustų liudytojų.
Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendyje nurodė, kad jo kaltė yra įrodyta, jog jis laikotarpiais nuo 2002-12-01 iki 2003-04-30, 2003-10-01 iki 2004-05-31, 2004-08-01 iki 2004-09-03, 2008-01-01 iki 2008-11-13 neteikė išlaikymo visai, bei tyčia vengė pareigos skirti išlaikymą nuo 2009-01-01 iki 2009-02-29, nuo 2009-07-01 iki 2009-07-31, duomenimis gautais iš Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, nes jis įsigydavo verslo liudijimus, taip pat duomenimis apie tai, kad jis kirsdavo Lietuvos valstybės sieną. O išvadą, kad jis neturėjo svarbių priežasčių neskirti išlaikymo, padarė, nes darbo biržoje - nesiregistravo ir darbo neieškojo.
Nurodo, kad laikotarpiais nuo 2002-12-01 iki 2003-04-30, 2003-10-01 iki 2004-05-31, 2004-08-01 iki 2004-09-03 išlaikymas buvo skiriamas pasitikėjimo pagrindais, kol su buvusia sutuoktine buvo normalūs santykiai. Tačiau pašlijus santykiams, vaiko motina kreipėsi į policiją. Teigia, nenorėdamas bylinėtis, bei norėdamas išspręsti klausimą iš esmės, sutiko su iškeltais įtarimais ir sudarė taikos sutartį, byla buvo nutraukta asmenims susitaikius, įsiskolinimą padengė, todėl nurodo, kad teismo nuosprendyje nurodyti teisiškai reikšmingi terminai yra nurodyti nepagrįstai ir neteisėtai. Be to, nurodo, kad teismas iš kaltinimo pašalino laikotarpius nuo 2005-03-02 iki 2006-12-31 ir nuo 2007-01-01 iki 2007-08-31, kai jis išlaikymui skirdavo po 1 MGL, tuo pripažindamas, kad jis dirbo, tačiau negalėjo skirti išlaikymui daugiau lėšų.
Dėl laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2008-11-13 nurodo, kad jis paaiškino priežastis, kodėl susidarė sunki finansinė situacija šeimoje. Pateikė tai patvirtinančius įrodymus, juos patvirtino ir E. P.. Tačiau nurodo, teismas nei paneigė, nei patvirtino šiuos jo argumentus, dėl to pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (LR BPK 20 str.), padarė neteisingą išvadą, nurodydamas, kad jis sąmoningai vengė skirti išlaikymą.
Šalies argumentai
Dėl laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-02-29, nuo 2009-07-01 iki 2009-07-31, jis apeliaciniame skunde nurodo, kad pats neturėjo ką valgyti, ir tik atsiradus galimybei teikė išlaikymą. Tai buvo epizodiniai momentai, ir jie nebuvo iššaukti kitokiais sąmoningais veiksmais. Tačiau teismas, neturėdamas jokių duomenų apie tai, kad jis galėjo teikti išlaikymą, bet to nedarė, negalėjo padaryti išvados paremtos tik samprotavimais bei spėlionėmis.
Nurodo, kad tai, jog jis darbo neieškojo, paneigia bylos duomenys apie tai, kad jis stengėsi dirbti ir pagal verslo liudijimą, ir vyko į užsienį, ieškojo galimybių užsidirbti pinigų. Teigia, kad buvimas darbo biržos sąrašuose nėra geriau. Todėl teigia, teismas neteisingai įvertino VMI pažymas ir padarė neteisingą ir klaidingą išvadą apie jo nenorą ieškoti darbo ir vengimą mokėti išlaikymą.
Teigia, kad nuosprendyje nurodoma, kad jis savavališkai negalėjo keisti teismo nustatyto mokėjimo formos. Tačiau, teigia, jis ir nekeitė, tokios situacijos susidarydavo, kai negalėjo laiku jos teikti, o kai tik atsirasdavo galimybė - pinigai nedelsiant buvo skiriami.
Taip pat nurodo, kad buvusi sutuoktinė, vaiko motina, tik pašlijus jų santykiams - kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, kaip tik tuo laikotarpiu, kai jo finansinė padėtis buvo pati blogiausia, tai yra 2008 metais. Tuo pat metu ji kreipėsi ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Rokiškio rajono apylinkės teisme civilinę bylą dėl išlaikymo dydžio padidinimo nagrinėjo teisėja I. Stulgienė, ji buvo ir ikiteisminio tyrimo teisėja. 2009 m. sausio 29 d. teisėja I. Stulgienė priėmė sprendimą civilinėje byloje, kuriuo pakeitė išlaikymo formą ir priteisė išlaikymą periodinėmis įmokomis po 400 Lt kas mėnesį. Mano, kad teisėja privalėjo nusišalinti nuo sprendimo priėmimo kaip ikiteisminio tyrimo teisėja, nes ginčas vyko dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių asmenų. Be to, 2009-07-27 teisėja I. Stulgienė panaikino prokuratūros nutarimą, įpareigodama atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Dėl to mano, kad buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai, dėl teisėjos I. Stulgienės dalyvavimo ir civilinėje byloje ir kaip ikiteisminio tyrimo teisėja. Dėl šio pažeidimo, teigia, visas baudžiamasis procesas yra neteisėtas, o byla nutrauktina.
Taip pat byloje yra gautas ir D. E. atsikirtimas į G. P. apeliacinį skundą. Ji sutinka, kad nuteistajam G. P. iš kaltinimų būtų pašalintas laikotarpis kai jis neteikė išlaikymo nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2003 m. balandžio 30 d. bei nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2004 m. gegužės 31 d. Tokie G. P. veiksmai buvo įvertinti kaip nusikaltimo sudėtis, numatyta LR BK 164 str., tačiau jiems susitaikius, BK 38 str. l d. pagrindu byla buvo nutraukta.
Šalies argumentai
Likusioje dalyje apeliacinio skundo prašo netenkinti, nuteistojo skunde išdėstyti argumentai nepagrįsti, nurodo, kad rungimosi principas nebuvo pažeistas, nes jis jokių įrodymų neteikė, tai pradėjo daryti, kai byla buvo teisme. Nurodo, kol vyko ikiteisminis tyrimas jis ir toliau vengė išlaikyti dukrą ir neteikė išlaikymo, t.y. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-02-29 ir nuo 2009-07-01 iki 2009-07-31.
Dėl laikotarpio nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 13 d., D. E. nurodo, kad nuteistojo pateikti dokumentai yra 2007 metų. Teigia, kad nėra pateisinamų priežasčių dėl neišlaikymo ir laikotarpiais nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. vasario 29 d. bei nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d., nes G. P. nedirbo ir darbo neieškojo. Nurodo, kad pažymose iš Darbo biržos aiškiai nurodoma, kad jis darbo neieškojo ir Darbo biržoje registruotas tik 2009 m. gruodžio 28 d.
Taip pat savo atsikirtime D. E. nurodo, kad tokio nusišalinimo pagrindo, jei ginčas vyko dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių asmenų, nei baudžiamojo proceso, nei civilinio proceso įstatymai nenumato. Be to, G. P., nagrinėjant civilinę bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nušalinimo teisėjai nepareiškė, teismo sprendimo neapskundė.
Teismo posėdyje apeliantas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė G. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusioji ir jos atstovas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Apelianto G. P. apeliacinio skundo ir D. E. pateikto atsikirtimo į G. P. apeliacinį skundą argumentai dėl G. P. nuteisimo už vengimą išlaikyti vaiką laikotarpiais nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2003 m. balandžio 30 d. bei nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2004 m. rugpjūčio 1 d. kaip nepagrįsto nuteisimo už veiką, dėl kurios padarymo G. P. su D. E. susitaikė, yra pagrįsti.
G. P. veiksmai (neveikimas) už minėtą laikotarpį teismo nebuvo įvertinti ir pripažinti nuskalstama veika, numatyta LR BK 164 str., kadangi G. P. ir D. E. susitaikė BK 38 str. l d. pagrindu ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2004-10-04 nutarimu buvo nutrauktas. Iš minėto prokuroro nutarimo matyti, kad G. P. prisipažino ir susitaikė su nukentėjusiąja D. E. dėl nusikaltimo, numatyto BK 164 str. padarymo, kuris truko nuo 2002 m. gruodžio mėn. iki 2003 m. balandžio mėn. ir nuo 2003 m. rugsėjo mėn. iki 2004 m. rugpjūčio mėn. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje G. P. buvo inkriminuotas vengimas išlaikyti vaiką minėtais laikotarpiais, nuo 2002-12-01 iki 2003-04-30, nuo 2003-10-01 iki 2004-05-31, ir už tai G. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas. Tačiau BK 38 str. 3 dalis nustato, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o 4 dalis nustato, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. G. P., po 2004-10-04 Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas susitaikius įtariamajam ir nukentėjusiajai, buvo inkriminuota analogiška nusikalstama veika, tačiau padaryta laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-11-13, taigi padaryta praėjus daugiau nei trims metams po minėto 2004-10-04 prokuroro nutarimo, kuriuo baudžiamoji byla R. P. atžvilgiu buvo nutraukta, ir suėjus BK 38 str. numatytam vienerių metų terminui. Taip pat byloje nėra duomenų, kad G. P. būtų neatlyginęs minėtu prokuroro nutarimu nustatytos likusios neatligintos 1741 lito žalos nukentėjusiajai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad 2004-10-04 Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas yra galutinis sprendimas baudžiamajame procese ir G. P. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo nutarime nurodytu laikotarpiu nebekvestionuotina. Rokiškio rajono apylinkės teismas, pripažindamas G. P. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiais nuo 2002-12-01 iki 2003-04-30, 2003-10-01 iki 2004-05-31 netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas (LR BPK 328 str. 1 p.).
Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas ir už tai, kad išlaikymo savo vaikui neteikė laikotarpiais nuo 2008-01-01 iki 2008-11-13, nuo 2009-01-01 iki 2009-02-29 bei nuo 2009-07-01 iki 2009-07-31. Apeliantas savo skunde dėl nusikalstamos veikos minėtais laikotarpiais pripažinimo jį kaltu nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė neteisingas išvadas, jog jis sąmoningai vengė skirti išlaikymą. Teigia laikotarpiais nuo 2008-01-01 iki 2008-11-13, nuo 2009-01-01 iki 2009-02-29 ir nuo 2009-07-01 iki 2009-07-31, jis buvo labai sunkioje finansinėje padėtyje ir tik atsiradus galimybei teikdavo išlaikymą.
Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Pagal teismų praktiką nėra nusikaltimo, kai asmuo, iš kurio priteisti alimentai savo vaikui išlaikyti, šios pareigos nevykdo dėl pateisinamų priežasčių - nedirba dėl ligos, mokymosi, bedarbystės, t.y. neturi pajamų dėl pateisinamų priežasčių.
Iš antstolės O. Narbutienės 2009-11-30 pažymos matyti, kad pagal 2009-03-03 Rokiškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.: 2-69-233/2009, G. P. įsiskolinimo vaiko išlaikymui 2009-01-01 nebuvo ir pagal 2009-03-09 gautą vykdomąjį raštą G. P. sumokėjo už laikotarpį iki 2009-04-01 – 718 Lt, bei už balandžio, gegužės, birželio rugsėjo, liepos, rugpjūčio mėnesius po - 400 Lt (t.1., b.l. 117). Iš minėtos antstolės pažymos matyti, kad už liepos mėnesį G. P. sumokėjo spalio mėnesį, o už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-04-01 – 718 Lt sumokėjo balandžio ir gegužės mėnesiais po 500 ir 218 Lt. Iš antstolės pažymos matyti ir tai, kad vykdomasis raštas pagal teismo 2009-01-29 sprendimą, kuriuo buvo priteistas iš skolininko G. P. vaiko išlaikymas periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį, antstolės buvo gautas 2009-03-09 ir pagal jį buvo suderintas G. P. vaiko išlaikymo mokėjimas pagal senąjį ir naująjį vykdomuosius raštus ir už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-04-01 buvo paskaičiuota 718 Lt suma vaiko išlaikymui, kuri G. P. jau balandžio mėnesį padengta sumokant 500 Lt, gegužės -218 Lt. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo priteistos 400 Lt periodinės išmokos, priimtas 2009-01-29, bei tai, kad iš Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Rokiškio skyriaus 2009-11-25 rašto Nr. (24.2.3)-194-10062 matyti, kad G. P. buvo įsigijęs verslo liudijimą galiojimo laikotarpiu nuo 2009-09-25 iki 2009-10-24 (t.1., b.l. 158), t.y. dirbo tik vieną mėnesį ir faktiškai sumokėjo visų metų vaiko priteistas padidintas 400 Lt periodines išmokas, tame tarpe ir už inkriminuotus laikotarpius, tačiau vėliau, kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad G. P. tyčia vengė išlaikyti savo vaiką laikotarpiais nuo 2009-01-01 iki 2009-02-29 ir nuo 2009-07-01 iki 2009-07-31.
Iš byloje esančios antstolės O. Narbutienės 2008-10-28 pažymos apie gaunamus alimentus, matyti, kad nuo 2008 metų sausio iki 2008 metų rugsėjo alimentai iš skolininko G. P. nebuvo išieškoti ( t.1., b.l. 109), iš 2009-01-21 pažymos Nr.: 122-930/04 matyti, kad D. E. dukros K. P. išlaikymui laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2008-12-31, 2008 metų spalio mėnesį alimentai neišieškoti, o 2008 metų lapkričio mėnesį išieškota 1170 Lt suma, 2008 metų gruodžio mėnesį – 445 Lt suma (t.1., b.l. 110), o iš 2009-11-30 pažymos matyti G. P. įsiskolinimo vaiko išlaikymui 2009-01-01 dienai nebuvo (t.1., b.l. 117). Iš Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Rokiškio skyriaus 2009-11-25 rašto Nr. (24.2.3)-194-10062 matyti, kad G. P. buvo įsigijęs verslo liudijimą laikotarpiu nuo 2008-11-05 iki 2008-12-04 (t.1., b.l. 158), o iš byloje esančios statybos darbų rangos sutarties matyti, kad G. P. sudarė sutartį dėl rangos darbų, kuriuos įsipareigojo baigti iki 2008-12-01, 2008-12-01 pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą, iš kurio matyti, kad su G. P. buvo atsikaityta ir jam sumokėta 1500 Lt ( t.1., b.l. 77), kas atitiktų nuteistojo paaiškinimus, jog jis 2008 metais buvo blogoje finansinėje padėtyje ir tik atsiradus finansinei galimybei priteistas mokėti išlaikymo sumas sumokėjo. Tačiau, kolegija pažymi, kad apeliantas 1170 Lt sumą sumokėjo jau 2008 m. lapkričio mėnesį, kai tuo tarpu iš darbų priėmimo-perdavimo akto matyti, kad su apeliantu buvo atsiskaityta 2008-12-01, o iš byloje esančios 2008-11-05 statybos rangos sutarties matyti, kad prieš pradedant darbus apeliantas gavo 200 Lt dydžio avansą ( t.1., b.l. 76). Be to, pats apeliantas dėl laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2008-11-13 apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad jis neturėjo finansinių galimybių mokėti priteistą išlaikymą, kadangi buvo išvykęs į Švediją dirbti, o ten susilaužė koją, todėl dirbti negalėjo. Tačiau iš byloje esančių duomenų, apie tai, kada G. P. kirto LR sieną, matyti, kad jis išvykęs į Švediją buvo 2007-04-15 (t.1., b.l. 161), kas atitinka jo pateiktus dokumentų apie apmokėjimą už suteiktas gydymo paslaugas Švedijoje. Iš jų matyti, kad sąskaita – faktūra už gydymo paslaugas buvo išrašyta 2007-10-01 (t.1., b.l. 208), todėl G. P. nurodyta versija, kad jis negalėjo mokėti savo dukrai išlaikymo laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2008-12-31 dėl objektyvių priežasčių yra paneigta bylos įrodymais. Be to, kolegija pažymi, kad G. P., tik jam įteikus 2008-11-11 pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 str. padarymo, 2008-11-13 jis apmokėjo susidariusį įsiskolinimą už priteistą mokėti vaiko išlaikymą, kas savaime nepašalina baudžiamosios atsakomybės už BK 164 str. numatytą nusikaltimą, nes BK 164 str. numatytas nusikaltimas yra trunkamasis, kuris trunka tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta kaltininko pareiga išlaikyti vaiką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, G. P. už vengimą išlaikyti vaiką laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-11-13 kaltu pripažintas pagrįstai.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad G. P. vengė išlaikyti vaiką laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-11-13, t.y. sumažėjus nusikalstamos veikos apimčiai, G. P. paskirta skundžiamu nuosprendžiu bausmė yra mažintina - G. P. paskirtą keturių mėnesių viešųjų darbų bausmę trumpinant iki dviejų mėnesių. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais G. P. parenkant bausmės rūšį, kuri atitinka bylos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, apelianto asmenybę.
Nepagrįsti apelianto skundo argumentai dėl teisėjos šališkumo. Kaip matyti skundžiamą nuosprendį šioje byloje yra priėmusi teisėja N. Bražiūnienė. Dėl jos šališkumo jokių pretenzijų nėra reiškiama. G. P. kelia klausimą dėl teisėjos I. Stulgienės šališkumo, kadangi ji nagrinėjo tiek civilinę bylą dėl alimentų dydžio nustatymo, tiek skundus dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. Jei apeliantas įžvelgė šios teisėjos šališkumą, jis turėjo jai reikšti nušalinimus nagrinėjant civilinę bylą ar skundus dėl ikiteisminio tyrimo metu priimtų sprendimų. Kadangi šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo kita teisėja, todėl kaltinimai šališkumu teisėjai I. Stulgienei yra ne šios bylos dalyku ir negali būti nagrinėjami sprendžiant apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismui pateikta pažyma apie tai, kad antrinės teisinės pagalbos, suteiktos nukentėjusiai D. E. išlaidos yra 360 Lt. Kadangi apelianto skundas yra iš dalies patenkintas, bausmė sumažinama per puse, todėl iš nuteistojo priteistina tik pusė sumos už antrinę teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
nuspre ndžia:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nuosprendį pakeisti:
Kaltinimo apimtį sumažinti pašalinant iš kaltinimo, kad G. P. tyčia vengė pareigos išlaikyti vaiką laikotarpiais nuo 2002 12 01 iki 2003 04 30, nuo 2003 10 01 iki 2004 05 31, nuo 2004 08 01 iki 2004 09 03, nuo 2009 01 01 iki 2009 02 29 ir nuo 2009 07 01 iki 2009 07 31.
G. P. pagal BK 164 str. paskirtą bausmę sumažinti paskiriant viešuosius darbus dviems mėnesiams per šį laikotarpį neatlygintinai dirbant po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Iš G. P. papildomai priteisti 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) Lt už nukentėjusiai suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei, priteistą sumą sumokant į Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“ banko kodas 73000.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.