- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-07
- Bylos Nr.
- e2YT-9619-1051/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03915-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal B. Č. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja B. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, faktiškai jį valdydama, po savo motinos J. Z., mirusios (duomenys neskelbtini) , mirties.
2. Pareiškime pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina J. Z.. Po motinos mirties liko turtas: butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini) Šauliai. (duomenys neskelbtini) notaro patvirtintame testamente reg. Nr. 2-11785 yra nurodyta, kad J. Z. jos mirties atveju palieka dukrai B. Č. tiek butą, adresu (duomenys neskelbtini) , Šiauliai, tiek ir visą kitą turtą, kur jis nebebūtų ir iš ko besusidėtų. Kitų įpėdinių nėra, pareiškėja buvo vienintelė palikėjos dukra. Nors dėl teisinių žinių trūkumo pareiškėja per įstatymo numatytą terminą pas notarą nesikreipė ir paveldėjimo bylos neužvedė, bet motinos palikimą priėmė kitu būdu - pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pridedami mokesčių kvitai patvirtina, kad po motinos mirties pareiškėja butu naudojasi, juo rūpinasi ir moka komunalinius mokesčius.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. Z. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. Z. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad B. Č. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Pareiškimas patenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
4. Byloje nustatyta, kad pareiškėja B. Č., gim. (duomenys neskelbtini) , yra J. Z., gim. (duomenys neskelbtini) , mirusios (duomenys neskelbtini) , dukra. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog J. Z. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: butas su rūsiu adresu, (duomenys neskelbtini) Šiauliai. Iš Šiaulių miesto I-ojo notaro biure (duomenys neskelbtini) patvirtinto testamento reg. Nr. 2-11785 matyti, kad J. Z. padarė patvarkymą, kuriuo jos mirties atveju paliko dukrai B. Č. tiek butą, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, tiek ir visą kitą turtą, kur jis nebebūtų ir iš ko besusidėtų. Iš apmokėjimo išrašų matyti, jog po J. Z. mirties už komunalines paslaugas (komunalinių paslaugų tiekimą ir kt.) mokėjo pareiškėja.
5. Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
6. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad niekas dėl J. Z., mirusios (duomenys neskelbtini) , palikimo paveldėjimo nesikreipė, o pareiškėja B. Č. palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams.
7. Nors J. Z., mirusi (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi testamentą, tačiau kaip matyti iš byloje esančių faktinių aplinkybių, jos vienintelė dukra B. Č. po palikėjos mirties priėmė mirusiosios motinos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, nes pareiškėja butu toliau naudojosi, juo rūpinosi, mokėjo komunalinius mokesčius ir pan., t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios motinos turtą negavo. J. Z., mirusios (duomenys neskelbtini) , turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kitų įstatyminių palikėjos J. Z., įpėdinių nėra. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjos pateiktam pareiškimui.
9. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, jog CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl šiuo atveju teismas nenustato, konkrečiai kokį turtą pareiškėjas paveldėjo praktiškai pradėjęs valdyti palikėjos turtą, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.
10. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja B. Č. savo motinos J. Z., mirusios (duomenys neskelbtini) , palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) , priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.