Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai metų šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 15 d. vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, savo gyvenamajame name Kuprių kaime, Lukšių seniūnijoje, Šakių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu dėl menkavertės priežasties sudavė ne mažiau kaip 11 smūgių rankomis bei kojomis A. Š. į įvairias kūno vietas, padarydamas jai poodines kraujosruvas pilve, kairiame dilbyje, dešiniame sėdmenyje-tarpvietėje, kairėje šlaunyje, pėdoje, dešiniame šone-juosmenyje, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus kairiame šone, nugaroje, kairiame klube, kelio sąnaryje, kraujosruvas krūtinės, pilvo minkštuosiuose audiniuose t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to jis ne mažiau kaip 9 kartus sudavė rankomis bei spardė kojomis A. Š. į galvos sritį, padarydamas jai kraujosruvas akių vokuose, nosyje, kairiame antakyje-skruoste-smilkinyje, pasmakrėje, viršutinėje lūpoje su gleivinės nubrozdinimais, kraujosruvas kaktos, nosies, akiduobių, skruostų, pakaušio, pasmakrės, smilkinių minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, kurio pasėkoje A. Š. mirė dėl padaryto galvos sumušimo, lydimo poodinių kraujosruvų ir minkštųjų audinių kraujosruvų galvoje, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį smegenų pusrutulį, kas komplikavosi dideliu galvos smegenų suspaudimu krauju ir krešuliais, susikaupusiais po kietuoju galvos smegenų dangalu, dideliu galvos smegenų ir kamieno pabrinkimu. Tuo būdu J. K. A. Š. nužudė.

Nuteistasis J. K. apeliaciniame skunde teigia, kad nusikaltimo, už kurį nuteistas, jis nepadarė. Pasak apelianto, bylos tyrimo metu, pasinaudojant tuo, kad jis buvo streso būsenoje, buvo išgauti jo parašai ant procesinių veiksmų protokolų, nuolat keičiami jo gynėjai, nesudarant galimybės su jais susitikti, daromas spaudimas, apeliantas neturėjo galimybės susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Nuteistasis J. K. teigia, kad nukentėjusiąją A. Š. 2007-04-15, 13.00-16.00 val., sumušė A. R. , kuomet apeliantas buvo išvykęs į parduotuvę.

Kadangi, apelianto teigimu, buvo pažeistos jo teisės ir jis buvo nuteistas nepagrįstai, jis prašo grąžinti bylą tirti ir atlikti objektyvų tyrimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras - skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo šią baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai pripažino, kad J. K. , suduodamas smūgius nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas bei į galvą, tyčia ją nužudė.

Kaip matyti iš bylos duomenų, tiesioginių įvykio liudytojų, kurie būtų betarpiškai matę J. K. suduodantį smūgius nukentėjusiajai, nėra. Tuo pasinaudodamas nuteistasis J. K. bylos tyrimo bei nagrinėjimo eigoje bandė kaltę suversti prieš nukentėjusiosios mirtį kartu su ja ir nuteistuoju buvusiems asmenims. Šias versijas pirmosios instancijos teismas išsamiai patikrino, apklausdamas liudytojus A. S. , A. S. bei A. R. , sugretindamas jų parodymus tarpusavyje ir su kitais byloje surinktais duomenimis, bei pagrįstai atmetė, kaip nepagrįstas.

Kad nukentėjusioji mirė ne dėl kokių nors kitų priežasčių (išgerto alkoholio kiekio, jo kokybės ar rūšies, ligos ir pan.), kaip apeliaciniame teisme bandė įrodyti nuteistasis, o būtent dėl galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis ir minkštųjų audinių kraujosruvomis, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį, kas komplikavosi dideliu galvos smegenų suspaudimu krauju ir krešuliais, susikaupusiais po kietuoju smegenų dangalu, bei dideliu galvos smegenų ir kamieno pabrinkimu, teismui abejonių nekyla. Nukentėjusiosios mirties priežastis aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta teismo medicinos ekspertų išvadose (t. 1, b. l. 24-25).

Nustatant kas šiuos sužalojimus nukentėjusiajai padarė, turint galvoje tai, kad įvykio liudytojų, kurie būtų matę mušamą A. Š. , byloje nenustatyta, labai svarbu nustatyti kiek įmanoma tikslesnį sužalojimų padarymo ir mirties laiką bei išsiaiškinti asmenį ar asmenis tuo metu buvusius kartu su nukentėjusiaja ir galėjusius padaryti jai teismo medicinos specialistų konstatuotus sužalojimus.

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad A. Š. lavonas rastas 2007-04-16, apie 5 val. 30 min. (t. 1, b. l. 1). Panašų negyvos nukentėjusiosios pastebėjimo laiką, t .y. apie 5 val. ryto, nurodė ir J. K. . Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji buvo sumušta ir jos mirtis įvyko iki 2007-04-16, apie 5 val. 30 min. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teismo medicinos specialisto išvadą, sužalojimai sukėlę nukentėjusiosios mirtį, buvo jai padaryti keletą valandų iki jos mirties, darytina išvada, kad A. Š. buvo sumušta 2007-04-15 vakare arba 2007-04-16 naktį, keletą valandų iki 2007-04-16, 5 val. 30 min. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad tuo laikotarpiu su nukentėjusiaja skirtingu metu buvo tik liudytojai A. R. , A. S. ir A. S. bei pats nuteistasis J. K. .

Iš liudytojo A. R. parodymu matyti, kad 2007-04-15, nuo maždaug 10 val. ryto A. Š. buvo kartus su J. K. ir A. R. . Pastarasis paskambino J. K. ir paprašė, kad šis savo automobiliu jį nuvežtų į parduotuvę. J. K. sutiko ir atvažiavo kartu su A. Š. . Visi trys nuvažiavo iki parduotuvės Lukšiuose, apsipirko. A. R. nupirko butelį svaraininės degtinės bei alaus ir pasiūlė J. K. bei A. Š. kartu išgerti šiuos gėrimus pas jį namuose. J. K. pasakė, kad nuvarys automobilį į savo namus ir atvažiuos dviračiu, o A. Š. liko laukti A. R. namo kieme. Po kiek laiko pas A. R. , kaip ir žadėjo, dviračiu atvažiavo J. K. ir visi trys ėmė gerti nusipirktus alkoholinius gėrimus. Išgėrus degtinę bei alų, J. K. su A. Š. išėjo į namus. A. Š. išvažiavo dviračiu, o J. K. išėjo pėsčiomis. Visą tą laiką jokių konfliktų nei tarp nuteistojo J. K. ir nukentėjusiosios, nei tarp pastarosios ir liudytojo A. R. neįvyko. Tai patvirtino liudytojas A. R. , o ir pats nuteistasis J. K. nenurodė, kad kas nors (jis pats arba kartu buvęs A. R. ) gėrimo pas A. R. metu būtų mušęs A. Š. .

Tiesa, J. K. , skirtingai nei liudytojas A. R. , tvirtino, kad po išgertuvių pas pastarąjį jis dviračiu grįžo namo, o A. Š. dar kuriam laikui buvo pasilikusi pas A. R. ir tik vėliau grįžo namo. Liudytojas A. R. tai neigė, sakydamas, jog nukentėjusioji su nuteistuoju išėjo kartu. Kitų duomenų, galinčių patvirtinti arba paneigti A. R. arba J. K. parodymus, byloje nėra. Bet kuriuo atveju, net jei ir A. Š. iš tiesų buvo dar kuriam laikui pasilikusi pas A. R. , tai neįrodo, kad ji tuo metu ir buvo pastarojo sumušta. Jos sumušimo pas A. R. galimybę paneigia liudytojų A. S. ir A. S. parodymai.

Minėti liudytojai pas J. K. atvyko tą pačią dieną, t. y. 2007-04-15, apie 18-19 val., kuomet, anot nuteistojo, A. Š. jau buvo grįžusi iš A. R. . Tiek A. S. , tiek ir R. S. abu tvirtino matę, kad A. Š. veidas buvo sumuštas, tačiau teigė, jog tai buvo ne „šviežūs“, bet kelių dienų sužalojimai, kadangi jau matėsi mėlynės, paakiai buvo pajuodavę (nuteistasis duodamas parodymus buvo pripažinęs, kad buvo sumušęs A. Š. anksčiau, t. y. 2007-04-08). Apie tai, kad ant nukentėjusiosios veido ar kitų kūno vietų matytųsi „šviežūs“ sužalojimai, liudytojai nenurodė. Tai leidžia teigti, kad nukentėjusioji iki kol pas J. K. į namus atvyko Sutkai, dar nebuvo tą dieną sumušta. Taigi, apeliacinio skundo teiginiai, jog A. Š. 2007-04-15, 13.00-16.00 val., sumušė A. R. , nepagrįsti.

Be to, iš liudytojų A. S. ir R. S. parodymų matyti, kad nukentėjusioji nebuvo mušama ir išgertuvių su jais metu. Abu liudytojai parodė, kad 2007 m. balandžio 15 d. abu važiavo dviračiais iš Lukšių k., pro J. K. vienkiemį. Iš namo išėjęs J. K. juodu pasivadino išgerti alaus, nes jau buvo išgėręs (kaip minėta, jis su A. Š. ir A. R. jau tą dieną gėrė degtinę ir alų pas A. R. ). Jie užėjo pas jį į namus ir kartu su juo bei A. Š. išgėrė du plastikinius 2 litrų butelius stipraus alaus. J. K. paprašytas, A. S. padėjo jam sugirdyti karvei vaistus ir J. K. , nuvažiavęs dviračiu į Lukšius, parsivežė dar du plastikinius butelius alaus. Vieną butelį jie visi keturi ėmė gerti. Begeriant A. Š. nuėjo prigulti, nes jau buvo girta. Butelį jie baigė gerti trise, po ko abu Sutkai dviračiais išvažiavo į namus. Juodu pro duris išlydėjo J. K. , nes A. Š. tuo metu jau miegojo kitame kambaryje. Sutkai patvirtino, jog išgertuvių metu jokių konfliktų nebuvo. Pats nuteistasis kiek kitaip aiškino išgertuvių pabaigą, teigdamas, jog parvežęs iš parduotuvės dar 2 butelius alaus, jis pasijuto blogai, todėl nuėjo ir atsigulė. Begulėdamas užmigo ir prabudo tik ryte. Tačiau ir jis patvirtino, kad išgertuvių su Sutkais metu jis nematė, kad nukentėjusiosios veidas būtų „šviežiai“ sumuštas, tvirtino, kad mėlynės veide buvo dar nuo Velykų, kuomet jis pats ją buvo sumušęs. Taigi, šie bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad iki to momento, kuomet iš J. K. namų išvažiavo Sutkai, nukentėjusioji taip pat dar nebuvo sumušta.

Iš pirmiau aptartų bylos duomenų aišku, kad būtent per tą laikotarpį nuo liudytojų Sutkų išvykimo 2007-04-15 vakare, iki 2007-04-16 ankstaus ryto (keleto valandų iki 5 val. 30 min, kuomet ji buvo rasta negyva), A. Š. ir buvo sumušta, padarant jai mirtį sukėlusius sužalojimus. Iš byloje surinktų duomenų taip pat matyti, kad tuo metu, t. y. po liudytojų Sutkų išvykimo, namuose liko tik J. K. ir A. Š. . Nuteistasis J. K. patvirtino, jog jam atsibudus ryte, savo namo duris jis rado užkabintas iš vidaus, langai taip pat buvo uždari, o name tuo metu buvo tik jis ir A. Š. . Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog esant tokioms aplinkybėms, joks kitas asmuo negalėjo patekti į namo vidų, negalėjo padaryti A. Š. daugiau nei 20 sužalojimų, nuo kurių ji po kelių valandų mirė, kad to negirdėtų ir nematytų J. K. . Be to, pastarasis taip pat nenurodė, kad naktį būtų dar kas nors iš pašalinių asmenų lankęsis jo namuose.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš A. R. parodymų matyti, jog 2007-04-16 ryte atėjęs pas jį J. K. ir pasakęs, kad A. Š. nebegyva, į liudytojo A. R. klausimą ar jis užmušė ją ir kas dabar bus, nuteistasis atsakė, kad jo (J. K. ) laukia kalėjimas.

Taigi, nors tiesioginių įvykio liudytojų byloje nenustatyta, jų, kaip matyti iš bylos duomenų, ir nebuvo, kadangi nukentėjusioji buvo sumušta name esant tik jai ir nuteistajam J. K. , iš byloje surinktų įrodymų viseto galima daryti neabejotiną išvadą, kad būtent J. K. , išvykus liudytojams Sutkams, ir sudavė A. Š. ne mažiau kaip 9 kartus rankomis bei kojomis į galvą, taip pat ne mažiau kaip 11 smūgių rankomis bei kojomis į įvairias kitas kūno vietas. Dėl J. K. nukentėjusiajai padaryto galvos sumušimo ši ir mirė.

Apeliacinio skundo deklaratyvūs teiginiai, jog nuteistajam J. K. buvo daromas spaudimas, buvo išgauti jo parašai ant procesinių veiksmų protokolų, nuolat keičiami jo gynėjai, nesudarant galimybės su jais susitikti, atmestini, kaip nepagrįsti. Kaip matyt iš bylos duomenų, visose tuo metu dar įtariamojo apklausose, akistatose ir kituose procesiniuose veiksmuose visuomet dalyvavo ir J. K. gynėjas, tačiau nei pats J. K. , nei jo gynėjai jokių pastabų dėl to, kad J. K. būtų daromas neteisėtas spaudimas ar kitaip prievarta būtų išgaunami jo parašai, nepareiškė. Valstybės finansuojamą teisinę pagalbą teikiantys gynėjai iš tiesų bylos tyrimo eigoje keitėsi, tačiau vien tai neleidžia tvirtinti, jog taip buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą. Visi nuteistojo skundai ir prašymai bylos tyrimo bei nagrinėjimo metu buvo išnagrinėti, į juos duotas atsakymas, o tai, kad jie nebuvo patenkinti, taip pat nėra pagrindas tvirtinti, kad buvo pažeistos nuteistojo procesinės teisės. Su bylos medžiaga J. K. buvo supažindintas Apeliaciniame teisme, dalyvaujant jo gynėjai. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta, byla išnagrinėta laikantis BPK reikalavimų, įrodymai surinkti ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. nuostatų ir J. K. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 129 str. 1 d. dėl A. Š. nužudymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

nuteistojo J. K. apeliacinį skundą atmesti.