- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-20
- Bylos Nr.
- 1S-464-485/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- G. C.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. C. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atsisakyti tvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. sausio 21 d. nutarimą taikyti nuteistajam G. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. C., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus laisvės atėmimu devyneriems metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas devyneriems metams.
Bausmės pradžia 2009-08-26, bausmės pabaiga – 2018-08-26.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. sausio 21 d. nutarimą taikyti nuteistajam G. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Šalies argumentai
G. C. skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos 2015 m. sausio 21 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų su intensyvia elektronine priežiūra. Teigia, kad teismas nepagrįstai vertino jo praeities teistumus, kadangi tokiu būdu jis yra baudžiamas antrą kartą. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kad ankstesni teistumai negali daryti įtakos sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, be to ir lygtinio paleidimo įstatyme yra aiškiai nurodyta, kad pagrindinis faktorius yra tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu. Apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos priimtą nutarimą, turėjo atsižvelgti ar jis yra pagrįstas ir atitinka įstatymuose numatytas lygtinio paleidimo nuostatas, tačiau teismas jį neargumentuotai atmetė. Nuteistasis pažymi, kad teismas turėjo įvertinti, tai jog jis 5 kartus skatintas, perkeltas bausmę atlikti lengvos grupės sąlygomis, dalyvavo įvairiose socialinėse programose, mokėsi, baigė 12 klasių, įgijo kelias specialybes.
Skunde taip pat nurodoma, kad nors nuteistasis ir atitinka visus lygtinio paleidimo formaliuosius pagrindus, tačiau teismas nutartyje rėmėsi tuo, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą ir jo neatliktos bausmės dalis (3 metai ir 6 mėnesiai) yra dar pakankamai didelė, nors įstatymas tokių ribojimų nenumato. Nepagrįstai buvo neatsižvelgta į nuteistojo tvirtus socialinius ryšius - turi šeimą, sutuoktinei vienai yra sunku auginti neįgalų vaiką, todėl jis šeimai yra labai reikalingas, kad išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą. Skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstai nurodyta, kad jis atsisakė dirbti pataisos namuose. Pažymėtina, kad nuteistasis atsisakė dirbti, nes tuo metu mokėsi 12 klasėje ir intensyviai ruošėsi brandos egzaminams. Kitą kartą kai buvo pasiūlytas darbas, jis buvo jau pradėjęs mokytis siuvėjo specialybės. Stiprią darbinę motyvaciją patvirtina ir mokymo centro pateikta charakteristika. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jis prašo taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, kas jokiu būdu negali būti laikomas atleidimu nuo bausmės, o tik jo teisinės padėties palengvinimas.
Nuteistasis skunde pažymi, kad teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos sprendimą, ignoravo teisingumo principą ir nepagrįstai nurodė, kad jo lygtinis paleidimas keltų grėsmę visuomenės saugomiems interesams. Pažymėtina, kad toks teismo sprendimas prieštarauja ir E. T. Ministrų Komiteto rekomendacijos Rec(2003)22 nuostatoms.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. C. skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, faktiškai atlikę minimalią šio straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdę individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Minėto straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus šešiems mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. C. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra skatintas penkis kartus, faktiškai atlikęs numatytą paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokėsi, įgijo specialybes, lankė įvairias papildomas programas, išėjęs į laisvę turėtų pastovią gyvenamąją vietą, darbą, palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais, yra motyvuotas koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Tačiau šios aplinkybės savaime nėra pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, net ir su intensyvia priežiūra.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms, kad šiuo metu lygtinai paleidus G. C. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nepakanka duomenų.
Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, negalima neatsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką, o šiuo atveju labai sunkų tyčinį nusikaltimą (pasikėsinimą nužudyti du asmenis), padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas, kad jis atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė, pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006). Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, be to, ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. C. teistas keturis kartus, nors galiojančių nuobaudų neturi, tačiau bausmės atlikimo metu yra baustas už grubų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, anksčiau jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, įstatymas dėl amnestijos, tačiau nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, kurios tik sunkėjo, ir tuo nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo. Jo nusikalstamo elgesio rizika įvertina kaip vidutinė – pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas yra 65 balai. Pakartotinių nusikalstamumų veiksmų riziką didinantys veiksniai: darbinės patirties stoka, draugų rato neigiama įtaka (bendrauja su nusikaltimus darančiais asmenimis, kai kuriuos nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje), ankstesni nusikalstami veiksmai. Akivaizdu, kad G. C. lygtinio paleidimo tikslus linkęs nepagrįstai susiaurinti, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro ir tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę.
Nors ir labai svarbus nuteistojo skundo argumentas, kad jis turi mažametį neįgalų sūnų, gimusį 2007 metais, kuriuo šiuo metu rūpinasi tik jo žmona, tačiau tai taip pat nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistąjį galima paleisti lygtinai. Pažymėtina, kad G. C. šiuo metu atlieka bausmę, už nusikalstamas veikas, padarytas 2009 m. liepos 27 d., t. y. tuo metu kai jis jau turėjo sūnų, tačiau ši aplinkybė nesulaikė jo nuo nusikaltimų darymo.
Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, net ir taikant jam intensyvią priežiūrą, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nuteistojo skunde nurodytos E. T. Ministrų Komiteto rekomendacijos taip pat nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų, todėl naikinti skundžiamą nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo G. C. skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.