- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- eI-5311-505/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00939-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
- Atsakovas
- R. G.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Medvedevienės ir Janinos Vitunskienės,
dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui E. J., atsakovui R. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui R. G., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 29 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), reikalingo įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajojo savivaldybės teritorijoje), naudojimosi teisės nutraukimo ir nuostolių atlyginimo“ teisėtumą; 1.1. leisti įregistruoti V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjo atsakovo R. G., nekilnojamuosius daiktus: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo priklausinį: kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kurio naudojimosi teisė šiuo aktu buvo nutraukta, valstybės vardu; 1.2. leisti šį žemės sklypą ir statinius pradėti naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas - Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje; 1.3. nustatyti ne trumpesnį nei 3 mėnesių po nutarties įsiteisėjimo dienos terminą išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype esančių statinių; 2) nustatyti, kad V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjui atsakovui R. G. atlyginimo už nuostolius dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 29 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), reikalingo įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajojo savivaldybės teritorijoje), naudojimosi teisės nutraukimo ir nuostolių atlyginimo“ nutrauktos visuomenės poreikiams reikalingo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi teisės dydis yra 9 790 Eur, iš jų: atlyginimo už statinius: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo priklausinį: kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dydis – 9 670 Eur; kiti nuostoliai – 120 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašyme nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612) pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją (toliau - Susisiekimo ministerija arba Pareiškėja).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“ (toliau – Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31), kuriuo patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – Specialusis planas) ir pagal šį Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Įsigaliojus Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimui Nr. 31, buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra 0,3061 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT), atžvilgiu. Šiame žemės sklype V. G., kurio teisių perėmėjas yra atsakovas R. G. (toliau – Atsakovas), vardu yra registruoti nekilnojamieji daiktai: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo priklausinys: kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau kartu - Statiniai).
Pareiškėja V. G. teisių perėmėjui Atsakovui siuntė pranešimus ir informavo Atsakovą apie pradėtą žemės ir kito turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parengta 2018 m. vasario 21 d., ją rengė uždaroji akcinė bendrovė „Capital vertinimas“. Pagal Vertinimo ataskaitą visų Statinių rinkos vertė 2018 m. sausio 3 d. yra 9 670 Eur, nuostolių, susijusių su turto paėmimu, vertė 2018 m. sausio 3 d. 120 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) direktorius 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1P-381-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Kauno rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – NŽT 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr. 1P-381-(1.17 E.)) patvirtino Projektą. Taip pat šiuo įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše ir nustatyti jų kadastro duomenys.
NŽT Kauno rajono skyrius 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 7SD-5876-(14.7.104.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams“ informavo Susisiekimo ministeriją, kad patvirtintu NŽT 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1P-381-(1.17 E.) bus pertvarkomi žemės sklypai, atidalijant žemės sklypo dalį, reikalingą paimti visuomenės poreikiams, nurodyti žemės sklypai ir daiktinės teisės į juos bus registruojami Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre ir toliau bus rengiami žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktai.
NŽT direktorius 2018 m. lapkričio 29 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), reikalingo įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje), naudojimosi teisės nutraukimo ir nuostolių atlyginimo“ (toliau – NŽT 2018 m. lapkričio 29 d. Aktas) nutraukė valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kuriuo naudojosi V. G. (miręs) šiame žemės sklype esančiam nekilnojamajam turtui ir Statiniams eksploatuoti, naudojimosi teisę. Šis žemės sklypas reikalingas visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių (nekilnojamojo turto vertė ir kiti nuostoliai), susijusių su Žemės sklypo naudojimosi teisės nutraukimu, dydis – 9 790 Eur, iš jų atlyginimo už Statinius dydis – 9 670 Eur, kiti nuostoliai – 120 Eur.
Pareiškėja 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 2-15261 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo V. G. nekilnojamojo turto įpėdinius, kad NŽT priėmė 2018 m. lapkričio 29 d. aktą, pateikė šio akto kopiją ir pakvietė per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo raštu Pareiškėja taip pat informavo, kad jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, jame nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme.
2019 m. balandžio 2 d. raštu Nr. S/53 iš Kauno rajono 1-ojo notaro biuro Pareiškėjas gavo informaciją, kad V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla šiame biure nebuvo užvesta. Taip pat Lietuvos notarų rūmai 2019 m. balandžio 12 d. raštu Nr. S-210 informavo, kad buvusios Kauno rajono notarės R. S. pradėta V. G., mirusio (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nebaigtų paveldėjimo bylų perdavimo aktą perduota Kauno rajono 4-ojo notaro biuro notarei J. V.. Pareiškėjai pateikus prašymą dėl informacijos suteikimo Kauno raj. 4-ojo notaro biuro notarei J. V., 2019 m. balandžio 15 d. buvo gautas atsakymas, kad Kauno raj. 4-ame notaro biure vedama paveldėjimo byla dėl V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo. Palikimą priėmė jo sūnus R. G., gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Kadangi Atsakovas per nustatytą terminą NŽT priėmė 2018 m. lapkričio 29 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasirašė, todėl pareiškėja, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, kreipėsi į teismą dėl šio akto teisėtumo patvirtinimo.
Pareiškėja iki šio pareiškimo pateikimo pervedė NŽT 2018 m. lapkričio 29 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą – 9 790 Eur į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2019 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 2-3211 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir kitus nuostolius pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ pranešė Atsakovui.
Nurodė, jog šiuo atveju egzistuoja visos Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodytos sąlygos teismui patvirtinti NŽT 2018 m. lapkričio 29 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, kadangi šiuo metu galioja LR Seimo 2011 m. spalio 11 d. priimtas nutarimas Nr. XI-1612, kuriuo projektas „Rail Baltica“ yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu; galioja LR Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31, kuriuo patvirtintas Specialusis planas ir pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra; žemės savininkas Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; Projektas yra parengtas ir yra patvirtintas NŽT 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1P-381-(1.17 E.), taip pat yra parengta Vertinimo ataskaita, pagal kurią visų Statinių rinkos vertė yra 9 670 Eur, nuostolių, susijusių su turto paėmimu, vertė - 120 Eur; yra priimtas NŽT 2018 m. lapkričio 29 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas, kuriuo nutraukiama visuomenės poreikiams reikalingo žemės sklypo, kuriuo naudojosi V. G., po kurio mirties jo teisių perėmėjas yra Atsakovas, jame esančių Statinių eksploatavimui, naudojimosi teisė. Pareiškėja 2019 m. balandžio 18 d. pervedė NŽT 2018 m. lapkričio 29 d. akte nurodytą atlyginimo už Statinius ir kitus nuostolius sumą į notarės R. B. depozitinę sąskaitą.
Šalies argumentai
Atsakovas R. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Atsakovas teismo posėdžio metu su pareiškėjos pareiškimu sutiko, taip pat prašė pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareikštu pareiškimu sutinka. Kaip ir nurodė pareiškėja, visos Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos yra tinkamai įvykdytos, tai pagrindžiantys įrodymai pateikti kartu su pareiškimu teismui, todėl yra teisinis pagrindas teismo nutartimi patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta (ABTĮ 74 str. 7 d.)
Trečiasis suinteresuotas asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškimą taip pat nepateikė.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta (ABTĮ 74 str. 7 d.)
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti nutrauktos visuomenės poreikiams reikalingo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi teisės dydžio (atlyginimo už statinius: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo priklausinį: kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kitų nuostolių) nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys patvirtina, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 29 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), reikalingo įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajojo savivaldybės teritorijoje), naudojimosi teisės nutraukimo ir nuostolių atlyginimo“ teisėtumą;
1.1. leido įregistruoti V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjo atsakovo R. G., nekilnojamuosius daiktus: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo priklausinį: kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kurio naudojimosi teisė šiuo aktu buvo nutraukta, valstybės vardu;
1.2. leido šį žemės sklypą ir statinius pradėti naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas - Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje;
1.3. nustatė atsakovui R. G. 3 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype esančių statinių.
Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pareiškime teismui taip pat prašė nustatyti, kad V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjui atsakovui R. G. atlyginimo už nuostolius dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 29 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), reikalingo įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajojo savivaldybės teritorijoje), naudojimosi teisės nutraukimo ir nuostolių atlyginimo“ nutrauktos visuomenės poreikiams reikalingo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi teisės dydis yra 9 790 Eur, iš jų: atlyginimo už statinius: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo priklausinį: kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dydis – 9 670 Eur; kiti nuostoliai – 120 Eur.
Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Seimo nutarimas XI-1612) pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėja, Ministerija) buvo paskirta Projektą įgyvendinančia institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 31), pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Įsigaliojus Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimui Nr. 31 buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra 0,3061 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT), atžvilgiu. Šiame žemės sklype V. G., kurio teisių perėmėjas yra atsakovas R. G. (toliau – Atsakovas), vardu yra registruoti nekilnojamieji daiktai: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo priklausinys: kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau kartu - Statiniai).
Po Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje projekto (toliau - Projektas) parengimo, buvo parengta 2018 m. vasario 21 d. Turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurią rengė uždarosios akcinės bendrovės „Capital vertinimas“ atestuotas nekilnojamojo turto vertintojas D. G., nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas Vilniuje 2008 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto direktoriaus 2008 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 16 (toliau – Vertinimo ataskaita). Pagal Vertinimo ataskaitą visų Statinių rinkos vertė 2018 m. sausio 3 d. yra 9 670 Eur, nuostolių, susijusių su turto paėmimu, vertė 2018 m. sausio 3 d. 120 Eur.
NŽT direktorius 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1P-381-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Kauno rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – NŽT 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr. 1P-381-(1.17 E.)) patvirtino Projektą. Šiuo įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše, ir nustatyti jų kadastro duomenys.
NŽT Kauno rajono skyrius 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 7SD-5876-(14.7.104.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams“ informavo Susisiekimo ministeriją, kad patvirtintu NŽT 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1P-381-(1.17 E.) bus pertvarkomi žemės sklypai, atidalijant žemės sklypo dalį, reikalingą paimti visuomenės poreikiams, nurodyti žemės sklypai ir daiktinės teisės į juos bus registruojami Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre ir toliau bus rengiami žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktai.
NŽT direktorius 2018 m. lapkričio 29 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), reikalingo įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje), naudojimosi teisės nutraukimo ir nuostolių atlyginimo“ (toliau – NŽT 2018 m. lapkričio 29 d. Aktas) nutraukė valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kuriuo naudojosi V. G. (miręs) šiame žemės sklype esančiam nekilnojamajam turtui ir Statiniams eksploatuoti, naudojimosi teisę. Šis žemės sklypas reikalingas visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių (nekilnojamojo turto vertė ir kiti nuostoliai), susijusių su Žemės sklypo naudojimosi teisės nutraukimu, dydis – 9 790 Eur, iš jų atlyginimo už Statinius dydis – 9 670 Eur, kiti nuostoliai – 120 Eur.
Pareiškėja prašė nustatyti 9 790 Eur atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą nekilnojamąjį turtą ir nuostolių dydį pagal uždarosios akcinės bendrovės „Capital vertinimas“ vertintojo D. G. 2018 m. vasario 21 d. parengtą Turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- Turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini)).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (toliau- ir Žemės paėmimo įstatymas) (Žemės paėmimo įstatymo 1 str. 1 d., 3 str.). Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.
Šiuo atveju, pagal Turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, iš atsakovo visuomenės poreikiams paimti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Statiniai. Pagal Vertinimo ataskaitą visų Statinių rinkos vertė 2018 m. sausio 3 d. yra 9 670 Eur, nuostolių, susijusių su turto paėmimu (iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos), vertė 2018 m. sausio 3 d. yra 120 Eur.
Iš Turto vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad visuomenės poreikiams reikalingame Žemės sklype esančių Statinių būklė apžiūros metu buvo prasta: patalpos/pastatai neatitiko tokios paskirties, statybų metų ir konstrukcijų patalpoms/pastatams keliamų reikalavimų, jiems buvo reikalingas kapitalinis remontas ar rekonstrukcija. Pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fizinio nusidėvėjimo procentas buvo 70 proc. Vertinimo ataskaitoje nurodyta Statinių rinkos vertė – 9 670 nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau - Metodika). Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (Metodikos 57 punktas). Statinių rinkos vertę nustatė uždarosios akcinės bendrovės „Capital vertinimas“ vertintojas D. G., turintis turto vertintojo kvalifikaciją. Turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimas ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).
Taip pat Turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta su visuomenės poreikiams paimamu turtu susijusių nuostolių vertė – 120 Eur. Šiuos nuostolius sudaro išlaidos, susijusios su išsikėlimu iš visuomenės poreikiams paimamo turto.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovui pagal Turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas atlyginimo už Statinius ir kitus nuostolius, susijusius su žemės sklypo naudojimosi teisės nutraukimu, dydis yra teisingas ir atspindi Atsakovo turto rinkos vertę, todėl atlyginimo dydis už Statinius ir kitus nuostolius nustatytinas pagal Turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŽT 2018 m. lapkričio 29 d. Akte nustatytą nuostolių dydį – 9 790 Eur, iš kurių atlyginimo už Statinius dydis – 9 670 Eur, kiti nuostoliai – 120 Eur.
Atsakovas R. G. nepasinaudojo savo teise ir per įstatymų nustatytą terminą neteikė jokių pastabų, pasiūlymų dėl turto vertinimo proceso bei Statinių ir nuostolių vertės nustatymo, taip pat neskundė teismui nei Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. (duomenys neskelbtini), nei Turto vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas R. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, su pareiškėjos pareiškimu dėl nuostolių atlyginimo dydžio sutiko, todėl byloje nėra duomenų, kad atsakovas R. G. kelia ginčą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę (ABTĮ 56 str.).
Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Šiuo atveju nėra nustatytas nei vienas iš minėtų pagrindų.
Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų dėl Turto vertinimo ataskaitos (duomenys neskelbtini) nuginčijimo įstatyme nustatyta tvarka, taip pat nėra jokių faktinių duomenų ir įtikinamų argumentų, leidžiančių abejoti jos turiniu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasi ginčo santykius reglamentuojančiais teisės aktais, daro išvadą, kad atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamus Statinius ir nuostoliai pagrįstai nustatyti pagal Turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą nekilnojamojo turto rinkos vertę ir nurodytas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjui atsakovui R. G. atlyginimo už nuostolius dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 29 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), reikalingo įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajojo savivaldybės teritorijoje), naudojimosi teisės nutraukimo ir nuostolių atlyginimo“ nutrauktos visuomenės poreikiams reikalingo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi teisės dydis yra 9 790 Eur, iš jų: atlyginimo už statinius: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo priklausinį: kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dydis – 9 670 Eur; kiti nuostoliai – 120 Eur.
Pareiškėja į bylą pateikė prašymą atlyginti 735,07 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato tiektas paslaugas, kurias sudarė pareiškimo parengimas, pasirengimas teismo posėdžiui, rašto dėl nedalyvavimo 2019 m. birželio 25 d. teismo posėdyje parengimas ir pateikimas teismui.
Atsakovas su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų nesutiko, prašė jo netenkinti.
Iš bylos duomenų matyti, kad minėtas teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatas P. J., AKJ Consultus advokatų profesinės bendrijos narys.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).
Vertinant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys - Teisės ir personalo skyrius, kurio vienas iš uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais su ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P 131 patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 p.). Šiame padalinyje dirba 11 darbuotojų, iš jų 4 patarėjai ir 6 vyriausieji specialistai (duomenys iš oficialios Susisiekimo ministerijos interneto svetainės). Darytina išvada, kad pareiškėjos vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministeriją viso teisminio proceso metu šioje byloje. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių advokato paslaugų būtinumą šioje byloje surašant pareiškimus ir atstovaujant teismo posėdyje.
Vertindamas bylos pobūdį teismas atsižvelgia į tai, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais, advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, žemės sklypo duomenys, NŽT priimtų aktų pavadinimai ir rekvizitai, atlyginimo už paimamą žemės sklypą suma, reikalavimo formuluotė ir kiti techniniai duomenys. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už žemės sklypų paėmimą, jėgomis. Byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos pareiškėjos administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla buvo tiesiogiai susijusi su jos vykdomomis funkcijomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas žemės paėmimo aktų patvirtinimui ir atlyginimo dydžiui neprieštaravo, todėl iš esmės ginčo šioje byloje nėra, jos eiga nebuvo komplikuota ir sudėtinga.
Pažymėtina, kad atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1331-520/2016).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėja nepagrindė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti jos interesus teisme šiuo atveju buvo būtinas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą patenkinti.
Nustatyti, kad V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjui atsakovui R. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) atlyginimo už nuostolius dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 29 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), reikalingo įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajojo savivaldybės teritorijoje), naudojimosi teisės nutraukimo ir nuostolių atlyginimo“ nutrauktos visuomenės poreikiams reikalingo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi teisės dydis yra 9 790 Eur, iš jų:
-atlyginimo už statinius: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo priklausinį: kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dydis – 9 670 Eur;
-kiti nuostoliai – 120 Eur.
Atmesti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.