Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Čekanausko ir Nataljos Zelionkienės,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus atstovei J. N. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas. V. K. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) 2016-06-22 sprendimą Nr. (10.1)S-52370 ir 2016-08-02 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) sprendimą Nr. (6.5)l-4551 bei įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išduoti pažymą apie mirusios motinos J. K. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 negautas (jai neišmokėtas) pinigines sumas (pensijas, jų dalis).

Pareiškėjas skunde nurodė bei teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, jog ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi atsakovas neįvertino, jog pareiškėjo atstovo 2016-06-02 prašymu buvo prašoma ne išmokėti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) taikymu pensininkui sumažintas ir jo negautas (jam neišmokėtas) išmokas (pensijas, jų dalis), o tik išduoti pažymą apie Laikinojo įstatymo nuostatų taikymu asmeniui neišmokėtas jam priklausančias išmokas. Šiuo atveju atsisakymu išduoti pažymą dėl nurodytų neišmokėtų piniginių sumų atsakovas viršijo teisės aktuose nustatytus įgaliojimus. Atsakovas neįvertino, kad valstybė Laikinuoju įstatymu įvykdžiusi dalies asmenų (pensininkų) turto nuosavybės nusavinimą, tuo pačiu įstatymu įsipareigojo ateityje nusavintą turtą atlyginti, įsipareigojant nusavintą turtą grąžinti, jį kompensuojant, nenustačius, kad grąžinant nusavintą turtą, grąžinamo turto savininkai bus diferencijuojami amžiaus, išgyvenamumo ar kitokiomis aplinkybėmis, kad nusavinta asmenų nuosavybė bus grąžinama tik gyviems asmenims, t. y. grąžinama asmenims, išgyvenusiems iki faktinio tokio turto grąžinimo. Nagrinėjamu atveju valstybinio socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo pensijos, jos dalys sumažintos Laikinuoju įstatymu, nustačiusiu kaip asmenų turto - nuosavybės, gaunamų išmokų, nusavinimą, taip ir šio nusavinto turto kompensavimą (Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu atsakovas neįvertino, kad nagrinėjamu atveju teisę į nusavinto turto grąžinimą pareiškėjo mama J. K. įgijo Laikinojo įstatymo priėmimu 2009-12-09, t. y. dar iki įsigaliojant 2014-05-22 Kompensavimo įstatymui Nr. XII-886 ar 2015-08-01 - Kompensavimo įstatymui Nr. XII-1923. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis reglamentuoja visų asmenų lygybės prieš įstatymą, teismą ir kitas valstybines institucijas principus, įskaitant ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijų dėl asmeninių žmogaus ypatybių ar kitais pagrindais. Tokiu būdu atsakovas netinkamai aiškino ir taikė nurodytas Kompensavimo įstatymų Nr. XII-886 bei Nr. XII-1923 nuostatas ir nepagrįstai atsisakė išduoti pažymą apie mirusiam asmeniui (pensininkui) priklausančias ir dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo neišmokėtas pinigines sumas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Nuo 2014-05-22 įsigaliojęs Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas (toliau - Kompensavimo įstatymas) nustatė valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 ir 7 straipsnių nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Kompensuojama suma buvo apskaičiuojama asmenims, kurie Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo dieną buvo bet kurios rūšies pensijos gavėjai. Pareiškėjo motina J. K. mirė iki Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo dienos, taigi mirties dieną ji nebuvo įgijusi teisės į praradimų, atsiradusių dėl Laikinojo įstatymo taikymo, kompensavimą.

Pareiškėjas V. K. VSDFV Kauno skyriui prašymą išduoti pažymą apie jo motinai J. K. priklausančią pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, kai buvo taikomas Laikinasis įstatymas, pateikė 2015-01-28. Atsakovas išduoti tokią pažymą atsisakė 2015-02-02 sprendimu Nr. (10.1)S-6623, o VSDFV 2015-03-17 sprendimu Nr. (6.5)1-1797 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. K. K. 2015-10-02 VSDFV Kauno skyriui pateikė analogišką prašymą. VSDFV Kauno skyrius 2016-02-01 sprendime Nr. (10.130)S-8611 nurodė, kad visos J. K. apskaičiuotos ir priklausiusios mokėti pensijų sumos buvo išmokėtos iki jos mirties dienos, paveldėtojams mokėtinų J. K. apskaičiuotų dėl mirties negautų pensijų sumų nėra, iki Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo dienos ji nebuvo įgijusi teisės į praradimų, atsiradusių dėl Laikinojo įstatymo taikymo, kompensavimą, todėl kompensuojamoji pensijos suma jai neturi būti apskaičiuota. Minėtą VSDFV Kauno skyriaus sprendimą VSDFV 2016-02-12 sprendimu Nr. (6.5)1-880 paliko nepakeistą. Šie sprendimai teismui nebuvo apskųsti. 2016-06-02 pareiškėjas pateikė analogišką prašymą dėl pažymos išdavimo taikant Kompensavimo įstatymą, tačiau VSDFV Kauno skyrius 2016-06-22 sprendime Nr. (10.1)S-52370 nurodė, jog šioje dalyje prašymo nenagrinėjo, kadangi pareiškėjui buvo atsakyta jau minėtu 2016-02-01 sprendimu.

Pareiškėjo skundo reikalavimas dalyje dėl pažymos išdavimo apie J. K. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 negautas (jai neišmokėtas) pinigines sumas (pensijas, jų dalis) pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą (toliau - Kompensavimo dirbantiesiems įstatymas) netenkintinas, kadangi Kompensavimo dirbantiesiems įstatymas nustato valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Remiantis Kompensavimo dirbantiesiems įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, šis įstatymas taikomas asmenims, kuriems dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo buvo sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, teisėjų valstybinės pensijos. J. K. Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu draudžiamųjų pajamų neturėjo, todėl priskaičiuojant ir išmokant senatvės pensiją ir nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją jai nebuvo taikomos Laikinojo įstatymo 5 ir 8 straipsnio nuostatos. Prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl VSDFV Kauno skyriaus 2016-06-22 sprendimo Nr. (10.1)S-52370 ir VSDFV 2016-08-02 sprendimo Nr. (6.5)l-4551 pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas V. K. 2015-01-28 VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą išduoti pažymą apie jo motinai J. K. (mirusiai (duomenys neskelbtini)) priklausančią pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, kai buvo taikomas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau - Laikinasis įstatymas). VSDFV Kauno skyrius 2015-02-02 sprendime Nr. (10.1)S-6623 pareiškėjui nurodė, jog nuo 2014-05-22 įsigaliojęs Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas (toliau - Kompensavimo įstatymas) nustatė valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 ir 7 straipsnių nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Kompensuojama suma buvo apskaičiuojama asmenims, kurie Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo dieną buvo bet kurios rūšies pensijos gavėjai. Kadangi pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini), ji nebuvo Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo dienai pensijų gavėja, todėl išduoti pažymą apie apskaičiuotų jai priklausiusių, bet dėl mirties negautų pensijos sumų, nėra teisinio pagrindo. V. K. minėtą sprendimą apskundė VSDFV, kuri 2015-03-17 sprendimu Nr. (6.5)I-1797 skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nei VSDFV Kauno skyriaus 2015-02-02 sprendimo Nr. (10.1)S-6623, nei VSDFV 2015-03-17 sprendimo Nr. (6.5)I-1797 pareiškėjas teismui neskundė.

K. K. 2015-10-02 VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą išduoti pažymą apie jo motinai J. K. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtos pensijos(-ų) dydžius. VSDFV Kauno skyrius 2016-02-01 sprendime Nr. (10.130)S-8611 nurodė, kad visos J. K. apskaičiuotos ir priklausiusios mokėti pensijų sumos buvo išmokėtos iki jos mirties dienos, paveldėtojams mokėtinų J. K. apskaičiuotų dėl mirties negautų pensijų sumų nėra, iki Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo dienos ji nebuvo įgijusi teisės į praradimų, atsiradusių dėl Laikinojo įstatymo taikymo, kompensavimą, todėl kompensuojamoji pensijos suma jai nėra ir neturi būti apskaičiuota. Dėl minėto VSDFV Kauno skyriaus sprendimo K. K. pateikė skundą VSDFV, kuri 2016-02-12 sprendimu Nr. (6.5)I-880 skundo netenkino.

V. K. , atstovaujamas K. K. , 2016-06-02 VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą išduoti pažymą apie jo motinai J. K. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo taikymo sumažintas ir negautas (jai neišmokėtas) valstybines ir socialinio draudimo pensijas (jų dalis), kurios kompensuojamos pagal Kompensavimo įstatymą. VSDFV Kauno skyrius 2016-06-22 ginčijamu sprendimu Nr. (10.1)S-52370 nustatė, kad 2015-06-30 Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas (toliau - Kompensavimo dirbantiesiems įstatymas) nustato valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Remiantis Kompensavimo dirbantiesiems įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, šis įstatymas taikomas asmenims, kuriems dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo buvo sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, teisėjų valstybinės pensijos. J. K. Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu draudžiamųjų pajamų neturėjo, todėl priskaičiuojant ir išmokant senatvės pensiją ir nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją jai nebuvo taikomos Laikinojo įstatymo 5 ir 8 straipsnio nuostatos. Taip pat atsakovas atsisakė nagrinėti pakartotinį prašymą dalyje dėl pažymos išdavimo taikant Kompensavimo įstatymą, kadangi analogiškas prašymas jau buvo išnagrinėtas ir į jį atsakyta VSDFV Kauno skyriaus VSDFV Kauno skyrius 2016-02-01 sprendime Nr. (10.130)S-8611, kurio pareiškėjas neginčijo. VSDFV 2016-08-02 sprendimu Nr. (6.5)I-4551 K. K. skundo netenkino ir VSDFV Kauno skyriaus 2016-06-22 sprendimą paliko nepakeistą.

Nuo 2014-05-22 įsigaliojęs Kompensavimo įstatymas nustatė valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 ir 7 straipsnių nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Kompensuojama suma buvo apskaičiuojama asmenims, kurie Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo dieną buvo bet kurios rūšies pensijos gavėjai. Pensijos gavėjo teisė į kompensuojamąją pensijos sumą, nustatytą Kompensavimo įstatyme, atsirado tik šiam įstatymui įsigaliojus, t.y. ši teisė atsirado tik įstatymo leidėjui nusprendus, ir negalėjo atsirasti anksčiau nei įsigaliojo šis įstatymas. J. K. mirė iki Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo dienos, taigi mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) ji nebuvo įgijusi teisės į praradimų, atsiradusių dėl Laikinojo įstatymo taikymo, kompensavimą. Kompensuojamoji pensijos suma J. K. nėra ir neturi būti apskaičiuota, todėl nesant duomenų apie tokių sumų apskaičiavimą, pareiškėjui išduoti pažymą apie jo motinai apskaičiuotą kompensuojamąją pensijos sumą nėra pagrindo.

Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių 60.3 punkte (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2016-07-08) numatyta, kad prašymai nenagrinėjami, jei pakartotiniame prašyme nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei analogiškas faktines aplinkybes, VSDFV Kauno skyrius 2016-06-22 sprendimu Nr. (10.1)S-52370 šioje dalyje pagrįstai ir teisėtai prašymo nenagrinėjo, kadangi pareiškėjui V. K. bei jo atstovui K. K. į jų prašymus išduoti pažymą apie jų motinai J. K. priklausančią pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo atsakyta jau minėtais VSDFV Kauno skyriaus 2015-02-02 ir 2016-02-01 sprendimais bei VSDFV 2015-03-17 ir 2016-02-12 sprendimais, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismui nebuvo apskųsti ir yra galiojantys. Pareiškėjo atstovas teismui nurodė, jog teisės aktai neriboja jo kreipimosi į atsakovą skaičiaus, o teisines pasekmes jam sukelia tik šioje byloje ginčijami administraciniai aktai, kadangi jie yra priimti vėliausiai. 2016-06-02 pareiškėjas pateikė atsakovui iš esmės analogišką prašymą ankščiau minėtiems dalyje dėl pažymos išdavimo taikant Kompensavimo įstatymą ir jokių naujų aplinkybių nenurodė. Tokiu būdu, ginčijamas VSDFV Kauno skyriaus 2016-06-22 sprendimas Nr. (10.1)S-52370 bei ginčijamas VSDFV 2016-08-02 sprendimas Nr. (6.5)I-4551 yra pagrįsti ir teisėti, naikinti juos nėra jokio teisinio pagrindo, o skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl skundo reikalavimo - įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išduoti pažymą apie mirusios motinos J. K. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 negautas (jai neišmokėtas) pinigines sumas (pensijas, jų dalis).

Kompensavimo dirbantiesiems įstatymas nustato valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Remiantis Kompensavimo dirbantiesiems įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, šis įstatymas taikomas asmenims, kuriems dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo buvo sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, teisėjų valstybinės pensijos. J. K. Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu draudžiamųjų pajamų neturėjo, todėl priskaičiuojant ir išmokant senatvės pensiją ir nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją nebuvo taikomos Laikinojo įstatymo 5 ir 8 straipsnio nuostatos. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.