Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-235-764/2009

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2009-05-18
Bylos Nr.: I-235-764/2009
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arūnas Kaminskas, Raimondas Blauzdžius, Egidija Smalakienė
Pareiškėjas: L. A. J. P.
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai

Kategorijos

1.2Aplinkos apsauga
9.1.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-235-764/2009Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 9.1.3.1;9.6; 9.8.1; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Egidijos Smalakienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos L. A. J. P. atstovams adv. Albertui Kručkauskui ir Antanui Šiupieniui, atsakovės atstovei Agnei Pimpytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. A. J. P. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja L. A. J. P. su skundu (b. l. 22-23), kurį patikslino (b. l. 7-8), kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės (toliau – Komisija) 2008-10-19 sprendimą Nr. S-219(7-198/2008) (toliau – Sprendimas).

Šalies argumentai

Paaiškino, kad su skundžiamu Sprendimu nesutinka. Mano, kad Sprendime išdėstyti argumentai yra nepakankami tam, kad atitiktų LR mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 6-8 str. nuostatas, be to, tokio turinio Sprendimas prieštarauja LR Konstitucijos 46 str. 1 ir 3 d. ir neatitinka valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Sprendime nėra nurodyta, kuriuo LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) straipsniu vadovaujantis yra priskaičiuoti mokesčiai pareiškėjos tėvams, kurie faktiškai jokių pajamų negavo. Tiek Sprendime, tiek atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimuose nėra neigiama aplinkybė, kad pareiškėja teisėtai ir pagrįstai padovanojo tėvams pinigus. Tvirtino, kad jos tėvams nebuvo pareikštas reikalavimas pataisyti pajamų deklaracijas. MAĮ antro skirsnio nuostatose aiškiai yra įtvirtintas deklaracijos privalomumas. Taigi, nepareiškus reikalavimo taisyti deklaracijas, preziumuojama, kad minėtos tėvų deklaracijos yra teisingos. Kadangi MAĮ numato tik procedūrų atlikimo tvarką, tačiau nenumato apmokestinimo pagrindo, todėl skaičiuojant mokesčius reikia vadovautis specialiais įstatymais – ginčo atveju, GPMĮ, o ne MAĮ. Taip pat nurodė, nors su atliktu mokestiniu patikrinimu yra susiję ir pareiškėjos tėvai, tačiau jie nei patikrinimo akto įžanginėje dalyje, nei pavedime tikrinti nenurodyti. Su patikrinimo akto išvadomis tėvai supažindinti nebuvo, nors jiems yra nurodyta pareiga papildomai sumokėti mokesčius. Laiko, kad ginčo atveju nebuvo jokio pagrindo taikyti MAĮ 69 str. 1 d., nes nebuvo ir nėra jokių slėpimo požymių, šalių valia buvo aiškiai išreikšta ir vienodai visų suprantama. Pareiškėjos tėvai jokių pajamų iš sandorio negavo, o GPM yra mokama tik fiziškai gavus pajamas. Kadangi dovanojimo ir skolinimo tėvams sutartys nėra įstatymo nustatyta tvarka nuginčytos, todėl jos yra galiojančios. Pareiškėjai nėra aišku, kodėl patikrinimo aktas ir Sprendimas grindžiami parreiškėjos amžiumi, kaip įrodymu, kad ji nesiruošė vykdyti veiklos. Taigi, sprendimai yra nepagrįsti įstatymo nuostatomis, todėl tokie veiksmai laikytini prieštaraujančiais LR Konstitucijos 5 str. 2 d. reikalavimams.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos L. A. J. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 28-33) nurodė, kad Sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisingas, priimtas išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes. Paaiškino, kad ginčas tarp pareiškėjos ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) yra kilęs dėl GPM grąžinimo pareiškėjai pagrįstumo. Laiko, kad UAB „Bokšto grupė“ pagrįstai, vadovaudamasi GPMĮ nuostatomis, išskaičiavo ir sumokėjo į biudžetą 1 068 954,91 Lt GPM nuo turto pardavimo pajamų. Teigė, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus AVMI dėl 1 068954,91 Lt GPM, kurį išskaitė ir sumokėjo į biudžetą UAB „Bokšto grupė“, grąžinimo. Tačiau buvo nustatyta, kad toks pareiškėjos prašymas netenkintinas, nes pareiškėjos tėvai negyvenamąsias (viešbučio) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo dalimis už bendrą 764 728 Lt sumą 2003-2007 metais. Nuo 2004 m. iki 2007 m. buvo vykdomi pastato rūsio ir viešbučio patalpų rekonstravimo darbai. Sutuoktinių išlaidos, susijusios su pastato rekonstravimu, remontu bei viešbučio kambarių ir kitų patalpų įrengimu, pagal jų pateiktus dokumentus, sudarė 2 499 257 Lt. 2007-06-28 Patalpų dovanojimo sutartimi pareiškėjos tėvai šį nekilnojamąjį turtą padovanojo pareiškėjai. Dovanojimo sutartyje šalys dovanojamą turtą įvertino 7 150 000 Lt. GPMĮ 17 str. 19 p. numato, kad dovanos tarp vaikų ir tėvų yra neapmokestinamos. Pareiškėja gautą dovanų nekilnojamąjį turtą 2007-08-28 Patalpų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė UAB „Bokšto grupė“ už 7 148 666 Lt sumą. UAB „Bokšto grupė“ direktorius paaiškino, kad už įsigytą turtą jo pardavėjui sumokėjo 22 299 Lt mažiau, nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, dėl turto savininkų įsipareigojimų nevykdymo įrengiant viešbučio patalpas. Pažymėjo, kad nuo nekilnojamojo turto dovanojimo iki pardavimo praėjo trumpas laiko tarpas – du mėnesiai, o turtas parduotas už kainą, nežymiai mažesnę už turto įvertinimą dovanojimo sutartyje. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos tėvas nurodė, jog apie galimybę įsigyti patalpas UAB „Bokšto grupė“ direktorius domėjosi pats ir 2007 m. vasario mėn. buvo sudaryta preliminari sutartis dėl jų pardavimo. Su būsimu pirkėju tarėsi pareiškėjos tėvas. Pareiškėjos motinos aiškinimu, pareiškėja pati pasiūlė pirkėjui įsigyti patalpas ir pati derėjosi dėl pardavimo sąlygų ir kainos (motina pati derybų procese nedalyvavo). Sutuoktinių P. 2008-01-15 papildomai pateiktame paaiškinime nurodyta, kad jau 2006 m. viduryje, įvertinus, kad šeimos santaupų nepakaks pilnam viešbučio įrengimui, buvo nutarta bandyti parduoti jį nebaigus statyti. Taigi P. ir tarpininkaujančios nekilnojamojo turto agentūros išplatino spaudoje skelbimus apie objekto pardavimą. UAB „Bokšto grupė“ direktoriaus aiškinimu, apie parduodamas patalpas jis sužinojo 2006 m. lapkričio mėn. iš skelbimo, esančio ant šių patalpų. Dėl nekilnojamojo turto pardavimo sąlygų ir kainos jis derėjosi su pareiškėjos tėvais, derybose dalyvaujant jų atstovams ir pareiškėjai bei UAB J. M. knygynas atstovui R. G. Preliminariąja 2007-02-08 sutartimi pareiškėjos tėvai ir jų atstovai bei UAB J. M. knygynas, atstovaujama R. G. (savininkas), ir UAB „Bokšto grupė“ direktorius (pirkėjas) susitarė dėl visų šių objektų pardavimo ne vėliau kaip iki 2007-05-15. Sutartyje numatyta 8 500 000 Lt turto pardavimo kaina ir mokėjimų tvarka. Mokėjimai turėjo būti atliekami pavedimu į pareiškėjos tėvo sąskaitą. Savininkas įsipareigojo savo lėšomis visiškai įrengti viešbučio patalpas ir priduoti jas valstybinei komisijai LR įstatymų nustatyta tvarka iki 2007-06-01. Pirkėjui nevykdant mokėjimų pagal Preliminariojoje sutartyje numatytą tvarką, 2007-03-26 savininkai pasirašė notaro patvirtintą pareiškimą, kuriame pareiškiama, kad jie vienašališkai nutraukia minėtą sutartį ir gautą iš pirkėjo 150 000 Lt sumą grąžinsią jam per Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro depozitinę sąskaitą. Tačiau 2007-05-16 Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, 2007-05-16 susitarimu dėl sutarties sąlygų bei 2007-05-17 Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „Bokšto grupė“ direktorius perdavė UAB „Bokšto grupė“ visas savo, kaip pirkėjo, reikalavimo teises bei pareigas pirkti iš savininko Preliminariojoje sutartyje išvardintą nekilnojamąjį turtą, pasirašant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį iki 2007-07-15. Turto pardavimo kaina padidinta iki 8 700 000 Lt. UAB „Bokšto grupė“ direktoriaus teigimu, savininkui įsipareigojus pagerinti patalpų įrengimo kokybę. Už Preliminariojoje sutartyje numatytą įsigyti nekilnojamąjį turtą UAB „Bokšto grupė“ nuo 2007-02-09 iki 2007-05-22 į pareiškėjos sąskaitą banke pervedė 1 500 000 Lt sumą, į pareiškėjos motinos sąskaitą – 200 000 Lt. Daro išvadą, kad nors 2007-03-26 pareiškimu Preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo turėjo būti nutraukta, tačiau faktiškai ji buvo vykdoma, o turto savininkai sutuoktiniai P. pinigų, avansu įplaukusių į jų sąskaitas, UAB „Bokšto grupė“ direktoriui negrąžino, ir 1 700 000 Lt suma 2007-08-28 Patalpų pirkimo-pardavimo sutartyje vertintina kaip pirkėjo UAB „Bokšto grupė“ iš anksto sumokėta pardavimo kainos dalis už įsigyjamas viešbučio patalpas. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių ir notarų pateiktais duomenimis, visi objektai parduoti už 8 700 000 Lt bendrą sumą. Pagal UAB „Bokšto grupė“ direktoriaus paaiškinimą, jau nuo derybų dėl viešbučio pardavimo sąlygų pradžios 2006 m. lapkričio mėn. jis žinojo, kad sutuoktiniai P. ketina patalpas padovanoti dukrai ir kad patalpų pardavėja bus jų dukra – pareiškėja. Tvirtino, kadangi pateikti paaiškinimai prieštaringi, sprendžia, kad viešbučio patalpų pardavimas buvo suplanuotas, pardavimo kaina aptarta ir iš dalies apmokėta iki 2007-06-28 dovanojimo sandorio sudarymo. Pareiškėjos tėvai nurodė dovanoję pareiškėjai viešbutį, nes ji yra jų ir prosenelių pradėtos veiklos tęsėja ir pareiškėjos amžius bei patirtis nėra svarbūs. Atkreipė dėmesį, kad tarp turto dovanojimo ir jo pardavimo sandorių buvo praėjęs labai trumpas laiko tarpas – tik du mėnesiai, todėl toks pareiškėjos tėvų argumentas atmestinas kaip nelogiškas ir neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių. Pareiškėja, aiškindama viešbučio pardavimo priežastis, nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio mėn. sužinojo, jog yra priimta studijuoti į Vilniaus universitetą, studijos užims daug laiko, pusbrolis buvo persigalvojęs dėl bendradarbiavimo viešbučių versle, savo sugebėjimais savarankiškai valdyti viešbutį ji abejojo. Laiko, kad Vilniaus AVMI, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, pareiškėjos paaiškinimus, tai, kad nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja būtų ketinusi vykdyti ar vykdžiusi kokius nors veiksmus, susijusius su viešbučių verslu, padarė pagrįstą išvadą, kad ji nevykdė viešbučių veiklos ir nesiruošė jos vykdyti. Pareiškėjos teiginiai dėl neva ketinto vykdyti viešbučių verslo vertintini kaip gynybinė, jokiais įrodymais neparemta pozicija. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pati pareiškėja faktiškai nesinaudojo turto pardavimo pajamomis, nes didžiąją jų dalį pervedė į savo tėvų, dovanojusių turtą, sąskaitas banke. Pareiškėja ir jos tėvai pastabose dėl patikrinimo akto nurodė, kad pareiškėja pervedė didžiąją dalį pinigų, gautų pardavus turtą, į tėvų sąskaitas, kad būtų padengti įsiskolinimai statant viešbutį. Pagal pareiškėjos ir jos tėvų pateiktus paaiškinimus buvo grąžintos pareiškėjos tėvų skolos bankui ir UAB J. M. knygynas, sumokėta tiekėjams ir statybininkams už medžiagas ir patalpų rekonstravimą bei įrengimą, dalį pinigų pareiškėja padovanojo tėvams, dalį pasiliko sau. Tačiau šie teiginiai prieštarauja faktams, nustatytiems pagal patikrinimo metu surinktus dokumentus. Vilniaus AVMI, pagal pareiškėjos ir jos tėvų vardu bankuose atidarytų sąskaitų išrašus, nustatė, kad UAB „Bokšto grupė“, atsiskaitydama už įsigytas viešbučio patalpas, į pareiškėjos sąskaitą banke 2007-09-04 pervedė 126366,10 Lt sumą, 2007-09-28 – 4 227 701 Lt sumą. Iš savo sąskaitos pareiškėja 2007-09-07 pervedė į motinos sąskaitą banke 125 000 Lt, 2007-10-01 – 3 100 000 Lt, į tėvo sąskaitą pareiškėja 2007-10-01 pervedė 1 100 000 Lt sumą. Sutuoktiniai P., gavę pinigus už dukters vardu parduotą viešbutį, grąžino skolą UAB J. M. knygynas bei fiziniam asmeniui, dalį pinigų paskolino, atsiskaitė su notarų biuru, įsigijo JAV dolerių, dalį pinigų išėmė grynaisiais arba pervedė į bankų kortelių sąskaitas ir panaudojo einamiesiems mokėjimams. Taigi, remdamasi patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, pinigų judėjimu pareiškėjos ir jos tėvų sąskaitose, Vilniaus AVMI pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nesinaudojo turto pardavimo pajamomis, ir pagrįstai taikė MAĮ 69 str. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad sandoris sudarytas tarp susijusių asmenų, ginčo atveju dukros ir tėvų, daro išvadą, kad pareiškėja ir jos tėvai, ketindami išvengti GPM mokėjimo, iš anksto suplanavo nekilnojamojo turto dovanojimą vienas kitam, tokiu būdu siekdami įteisinti didesnę turto įsigijimo kainą. Pareiškėja ir tėvai, sudarydami dovanojimo sandorį, sukūrė sąlygas mokesčių įstatymui apeiti-nemokėti (susigrąžinti) GPM. Todėl šis sandoris prieštarauja LR CK 1.5 str. įtvirtintam sąžiningumo principui. Patikrinimo metu surinkta medžiaga patvirtino, kad sandorio aplinkybės yra iškreiptos ir juo siekta mokestinės naudos. Jeigu sutuoktiniai P. 2007-06-28 dovanojimo sutartimi nebūtų padovanoję pareiškėjai šių patalpų ir patys būtų jas pardavę, tai būtų privalėję sumokėti 210 843 Lt GPM nuo ne individualios veiklos turto pardavimo pajamų. Pareiškėjos, jos tėvų, pirkėjo atstovo UAB „Bokšto grupė“ direktoriaus paaiškinimai įrodo, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta tarp artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų (pareiškėjos ir pareiškėjos tėvų) ir sudarymo metu jau buvo žinoma, jog vėliau bus sudaryta ir turto pardavimo sutartis. Be kita ko, atkreipė dėmesį ir į trumpą laiko tarpą tarp dovanojimo ir pardavimo sutarčių (2 mėn.). Taigi, atsižvelgus į sandorių sudarymą laike, to paties nekilnojamojo turto perleidimas iš vieno asmens kitam, o po to trečiam vyko sparčiu tempu. Mano, kad pareiškėjos ir jos artimųjų atliktų veiksmų seka, atsižvelgiant į dokumentiškai kintančią turto vertę, suponuoja išvadą, jog tokiu būdu siekta mokestinės naudos. Sudarytas dovanojimo sandoris, vertinant atliktų veiksmų visumą, savo turiniu neatitinka mokesčio įstatymo tikslo ir prasmės, nors atskirais veiksmais formaliai teisės aktų reikalavimai nepažeisti. Sandorio sudarymo pagrindinis tikslas yra mokestinė nauda. Pastebėjo, kad pareiškėja buvo tik tarpininkas tam, kad nebūtų apskaičiuojamos turto vertės padidėjimo pajamos, mokesčio bazė jai perkelta formaliai, siekiant išvengti turto vertės padidėjimo pajamų ir jų apmokestinimo. Laiko, kad viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, pardavė P., kurie siekė nemokėti GPM nuo turto pardavimo pajamų, todėl prievolė mokėti 15 proc. pajamų mokestį nuo skirtumo, gauto iš turto pardavimo pajamų apmokestinamosios dalies atėmus turto dalies, parduotos nuo įsigijimo nepraėjus trejiems metams, įsigijimo kainą, išlaidas, susijusias su šio turto įsigijimu-pardavimu bei visas rekonstrukcijos, remonto, įrengimo išlaidas, t. y. 210 843 Lt, kyla nurodytiems asmenims. Todėl Vilniaus AVMI pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjos 2007-10-11 pateiktas prašymas perskaičiuoti ir grąžinti pajamų mokesčio permoką, t. y. 1068954,91 Lt, yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos L. A. J. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 27) vertina, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodė, kad palaiko atsakovės atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus.

Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimų motyvus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Šio įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos.

Šis mokestinis ginčas yra kilęs dėl Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) permokos grąžinimo Pareiškėjai, dėl ko ji 2007-10-11 mokesčių administratoriui pateikė prašymą perskaičiuoti ir grąžinti jai 1068954,91 GPM permoką.

Konstitucinis teismas 2003-11-17 nutarimu konstatavo, kad mokesčių mokėtojas, turėdamas konstitucinę pareigą sąžiningai mokėti mokesčius, pats turi būti suinteresuotas, kad mokesčiai būtų apskaičiuojami teisingai.

Faktinės bylos aplinkybės:

Bylos medžiaga tvirtina, kad Pareiškėja 2007-10-11 pateikė Vilniaus AVMI prašymą perskaičiuoti ir grąžinti 1068954,91 Lt GPM permoką (MGK byla II tomas, b. l. 46). Mokesčio administratorius, atlikęs Pareiškėjos mokestinį patikrinimą, nustatė, kad Pareiškėja 2007-08-28 parduotas viešbučio patalpas prieš du mėnesius t. y. 2007-06-28 gavo dovanų iš savo tėvų, o pastarieji dovanojimo sutartimi siekė išvengti turto vertės padidėjimo pajamų ir jų apmokestinimo GPM, todėl mokesčio administratorius atsisakė Pareiškėjai grąžinti prašomą GPM sumą (MGK byla, I tomas, b. l. 29-35).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėjos tėvai C. N. P. ir A. P. P. 2003-2007 m. laikotarpiu viešbučio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo dalimis už 764 728 Lt sumą. Laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2007 m. buvo vykdomi viešbučio rūsio ir patalpų rekonstravimo darbai, kurių išlaidos sudarė 2 499 257 Lt. 2007-06-28 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) C. N. ir A. P. P. viešbutį padovanojo savo dukrai L. A. J. P. Dovanojimo sutartyje šalys dovanojamą turtą įvertino 7 150 000 Lt (MGK byla I tomas, b. l. 40-42), kas atitinka UAB „Ober-Haus“ atliktą turto preliminarų įvertinimą rinkos verte 2007-06-26 datai ((MGK byla II tomas, b. l. 62-103).

Pareiškėja padovanotą nekilnojamąjį turtą 2007-08-28 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė UAB „Bokšto grupė“ už 7 148 666 Lt ((MGK byla I tomas, b. l. 43-47).

Nuo 2007-06-28 dovanojimo sandorio iki viešbučio 2007-08-28 pardavimo sandorio praėjo dviejų mėnesių laikotarpis.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu Pareiškėjos atstovas teismui paaiškino, kad P. P.ir P. ovanojimo sandoris negali būti traktuojamas, kaip tikslingai nukreiptas gauti mokestinę naudą. Visuma aplinkybių rodo, kad šio sandorio ketinimai buvo kiti, ne mokestinės naudos siekimas, bet šeimos narių aprūpinimo turtu ir verslo klausimo sprendimas. P. ketino perleisti viešbučio veiklai pritaikytas patalpas P. tam, kad kitas šeimos narys, t. y. dukra tęstų šeimos verslą ir jai būtų nuosavybės teise perleistas šis objektas. Prieš dovanojimo sandorį sudaryta preliminari sutartis dėl viešbučio pardavimo su liudytoju J. B. buvo nutraukta. Vėliau, patalpas padovanojus P. ir primygtinai reikalaujant J. B., buvo išreikalauta, kad sutuoktiniai P. įvykdytų preliminarios sutarties sąlygas ir buvo išreikalauta, kad perleistų šias patalpas J. B., todėl šio sandorio tikslas nėra mokestinės naudos siekimas ir dėl to yra pasisakęs LVAT. Tokiu atveju turinio viršenybės prieš formą principo taikyti negalima, nes mokestinė nauda šiuo atveju atsirado, kaip neišvengiama tokio sandorio pasekmė, o ne vienintelis šio sandorio tikslas. Buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, atliekant mokestinį patikrinimą. Kaip matyti iš mokestinės bylos medžiagos, pavedimas tikrinti yra išrašytas P. atžvilgiu, o mokestinė prievolė buvo nustatyta ir mokestinę naudą gavo būtent P. P.veikla nebuvo tikrinta, o buvo tikrinta tik P. veikla. Taip pat pažymėtina, kad padaryta visa eilė procedūrinių pažeidimų apklausiant liudytojus. Tai yra asmenys, silpnai kalbantys lietuvių kalba, nors jie ir patikino, kad supranta lietuvių kalbą, tačiau matyti, kad jie visą gyvenimą yra pragyvenę kitoje valstybėje, nesupranta tos specifinės mokestinės terminologijos, todėl jų paaiškinimai kai kuriais atvejais turėtų būti vertinami kritiškai. Šeimos verslas prasidėjo 1991 m, kai P. atvyko į Lietuvą, nes jo gimimo vieta nėra Lietuvos Respublika, taip pat ir P. gimimo vieta nėra Lietuvos Respublika,. ir nuo tada tęsė savo verslą, pradėtą kitose šalyse. Šiuo metu P. dirba Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Australijoje ir jo darbas yra susijęs su panašiais verslais. Tai yra tąsa, ką jis pradėjo seniai, būdamas jaunas, baigęs Harvardo universitetą. Pinigų sumos pervestos į P. ir P. sąskaitas 1 500 000 Lt ir 200 000 Lt, buvo paskolos. Dukra P., gavusi tas pajamas iš J. B. už parduotą turtą, paskolino pinigus savo tėvams, kaip jie buvo sutarę. Dviejų mėnesių terminas paaiškinamas, tuo, kad buvo sudaryta preliminari sutartis su J. B., kuri buvo nutraukta prieš dovanojimą, ir tik J. B. iniciatyva tas sandoris įvyko. Jis ginčijo preliminarios sutarties nutraukimą, nors nevykdė preliminarios sutarties sąlygų ir P. nutraukė šią sutartį. J. B. primygtinai reikalavo sudaryti tokį pirkimo-pardavimo sandorį. P., siekdami išvengti bylinėjimosi teisme, buvo priversti parduoti patalpas.

Atsakovės atstovė teismui paaiškino, kad visas skundas yra remiamas žodiniais šeimos narių paaiškinimais ir tam tikromis prielaidomis, kad neva tie žmonės, tuo metu, kai juos apklausinėjo, nesuprato lietuviškai, nesuprato terminologijos. Šiuo atveju buvo užduodami konkretūs klausimai, -kada buvo perleistos patalpos, nebuvo naudojama jokia mokestinė terminologija, tai matyti iš bylos medžiagos. Tai buvo paprasti klausimai, į kuriuos gaunami tam tikri atsakymai. Nei vienas iš apklausiamų asmenų nereikalavo pakviesti vertėjo, nors turėjo tokią teisę ir galėjo ja pasinaudoti. Pareiškėjos atstovai klaidingai teigia, kad nebuvo toliau vykdoma sudaryta preliminari sutartis. Tai patvirtina pinigai, kurie buvo pervesti, negrąžinti ir vėliau užskaityti kaip naujos sutarties pirkimo-pardavimo sąlygų vykdymas, buvo iš anksto informuotas J. B., pasak jo paaiškinimo, kad tos patalpos yra parduodamos, 2005-2006 m.m. jis pamatė iš skelbimo. Jis apibrėžė, kad ten buvo aplinkybė, kad ketinama dovanoti tą turtą perleidžiant dukrai, tačiau jis nesidomėjo kodėl, nes jam buvo svarbu gauti patį objektą. Tai liudija, kad jau tada, dar iki dovanojimo sandorio sudarymo, buvo aišku, kam bus perleistas turtas. Iš pradžių, buvo sudaryta sutartis su J. B., vėliau su jo įmone „Bokšto grupė”, kuriai jis perleido reikalavimo teisę. Dėl dviejų mėnesių termino yra LVAT nutartys, kuriomis remiantis būtent tokios situacijos yra išnagrinėtos. Trumpo laiko tarpo buvimas tarp dovanojimo ir perleidimo sandorių yra laikytinas požymiu, kad šiuo atveju buvo siekiama mokestinės naudos, kad buvo įspėtas pirkėjas ir surastas dar toli gražu iki dovanojimo sandorio sudarymo. Viso ikiteisminio mokestinio ginčo nagrinėjimo metu Pareiškėją atstovavo pagal įgaliojimą arba jos motina, arba jos tėvas. Pati Pareiškėja yra atlikusi vieną veiksmą - atvykusi pasiimti patikrinimo aktą. Dėl pavedimo tikrinti, tai šiuo atveju, mokestinis ginčas yra kilęs dėl to, kad Pareiškėja L. A. J. P. yra pateikusi prašymą grąžinti atitinkamo dydžio, kaip ji supranta, permoką. Būtent šio klausimo nagrinėjimas ir buvo užuomazga pradėti mokestinį patikrinimą. Būtent L. A. J. P. yra šios bylos Pareiškėja ir mokesčio mokėtoja, dėl kurios sprendžiamas permokos grąžinimo klausimas. O tai, kad pasisakoma, jog tai buvo mokestinės naudos siekimas, o ji buvo tik tarpininkas, tai yra tik bylos aplinkybių įvardijimas, bet jokiu būdu ne prievolės paskaičiavimas jos tėvams, procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta. Apmokestinama pagal tas sutartis, pagal kurias buvo parduota (žr. teismo posėdžio protokolą).

Bylos rašytiniai įrodymai tvirtina, kad 2007-02-08 C. N. P. pagal įgaliojimą atstovaujama V. K., A. P. P., UAB „J. M. knygynas“, atstovaujamas R. G. (toliau – savininkas) sudarė preliminariąją sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su J. B. dėl rūsio, knygyno, viešbučio patalpų ir 313/2851 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje pirkimo-pardavimo iki 2007-05-15. Iš minimos sutarties matyti, kad joje nurodyta 8 500 000 Lt turto pardavimo kaina, pirkėjas įsipareigojo turto pirkimo-pardavimo kainą sumokėti dalimis iki 2007-06-01, mokėjimus atliekant pavedimu į A. P. P. sąskaitą AB banke „Hansabankas“ (MGK byla I tomas, b. l. 74-79).

Nekilnojamojo turto pirkėjas J. B. (kaip UAB „Bokšto grupė“ direktorius) laikotarpiu nuo 2007-02-09 iki 2007-05-22 į A. P. P. sąskaitą pervedė 1500000 Lt, į C. N. P. sąskaitą tame pačiame banke pervedė 200 000 Lt (MGK byla III tomas, b. l. 113, 147-149).

Nekilnojamojo turto – viešbučio savininkai notaro patvirtintu 2007-03-26 pareiškimu Nr. VB7-2798 pranešė pirkėjui J. B., kad vienašališkai nutraukia preliminariąją sutartį dėl pirkėjo mokėjimų nevykdymo, o 1500000 Lt grąžinsią jam per Vilniaus m. 7-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą (MGK byla I tomas, b. l. 80).

2007-05-16 susitarimu dėl sutarties sąlygų pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-05-16 ir 2007-05-17 reikalavimo teisės perleidimo sutartimis Nr.(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) J. B. perdavė UAB „Bokšto grupė“ visas savo kaip pirkėjo reikalavimo teises ir pareigas pirkti iš savininko preliminarioje sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį pasirašant iki 2007-07-15. Šiuo susitarimu nekilnojamojo turto kaina buvo padidinta iki 8700000 Lt, nes J. B. teigimu, savininkas įsipareigojo pagerinti nekilnojamojo turto kokybę (MGK byla I tomas, b. l. 81-85).

Iš byloje esančios 2007-06-28 Dovanojimo sutarties 6.2 punkto matyti, kad joje nustatyta, jog nekilnojamojo daikto dovanojimas nepažeis su J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytos 2007-02-08 preliminariosios sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatų ir sutarties sudarymo metu pateikė J. B. 2007-06-28 sutikimą dėl Nekilnojamojo daikto dovanojimo, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (MGK byla I tomas, b. l. 40-42).

Iš byloje esančio J. B. paaiškinimo Nr. (21.26)-339-959 matyti, kad apie parduodamą nekilnojamąjį turtą jis sužinojo 2006 m. lapkričio mėn. iš skelbimo ant parduodamų patalpų. Derybos dėl nekilnojamojo turto pardavimo sąlygų ir turto kainos vyko su A. P. P. ir jo sutuoktine, derybose dalyvavo jų atstovai V. K. ir L. A. J. P., UAB „J. M. knygynas“ atstovas R. G. Nuo derybų dėl nekilnojamojo turto pardavimo pradžios jis žinojęs, kad A. P. P. ir jo sutuoktinė ketina patalpas dovanoti savo dukrai ir kad nekilnojamojo turto pardavėjo bus L. A. J. P. Nesidomėjo, kodėl patalpas A. P. P. su sutuoktine ketina dovanoti, nes jam nebuvo svarbu iš ko jas įsigyti (....)(MGK byla, I tomas, b. l. 72-73).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas J. B. teismui paaiškino, kad visus klausimus, kurie buvo užduoti apklausos metu mokesčių inspekcijoje, pagal savo atsakymus tinkamai suprato. L. truputį jam padeda, nes jo lietuvių kalba nėra tokia stipri. Apklausos metu taip pat buvo L., bet nežino, ar jis padėjo išversti kai kurias frazes, sakinius. Liudytojo mastymas yra amerikoniškas, jeigu apklausa parašyta taip, kaip jis mąsto, tai teisinga. Kad P. ketina padovanoti dukrai viešbučio pastatą žinojo, nes iš pradžių buvo derybos, jos buvo nutrauktos, sakė, kad perleis dukrai, bet nelabai kreipė dėmesį, kaip jie ten tvarkosi. Gal P. norėjo dukrai perduoti viešbutį, nes nebuvo aišku, ar liudytojas jį pirks. Daugiau neatsimena, kaip ten buvo. Derybos nutrūko dėl įvairių priežasčių kaip visada, nes derybos yra derybos, kažkas neišėjo, savo pozicijos nerado, galvojo pirkt ar nepirkt, nemažas objektas, užtruko ir su banko paskolomis. Buvo toks momentas, kai nusprendė tvirtai nepirkti to objekto. Apklausiant mokesčių inspekcijoje nepasiūlė vertėjo paslaugų, bet liudytojas suprato klausimus. Dėl pastato pirkimo derėjosi su P. atstovu V. K., su P., P., visi jie dalyvavo vienu ar kitu laiku. Sumos 1 500 000 Lt ir 200 000 Lt į P. ir P. sąskaitas buvo pervestos, tai buvo dalinis atsiskaitymas už to pastato pirkimą. Važinėja į Lietuvą nuo 1993 metų. Gimęs Amerikoje (žr. teismo posėdžio protokolą).

Iš byloje esančio 2008-01-04 N. C. P. paaiškinimo Nr. (21.26)-339-54 matyti, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje buvo virš M. knygyno, kurių akcininkai yra C. N. ir A. P. P., todėl norėjo tose patalpose įrengti viešbutį. Su sutuoktiniu kreipėsi į patalpų savininkus su pasiūlymu parduoti tas patalpas bei surasdavo kitus butus, kuriuos galėtų įsigyti patalpų savininkai. Iš santaupų su sutuoktiniu įsigijo minėtas patalpas., kurias visiškai suremontavo, sutvarkė elektrą, vandentiekį, įrengė viešbučio kambarius, nupirko baldus. Išsaugojo dokumentus, kurie pateisintų patalpų remonto išlaidas. Patalpos nebuvo pradėtos naudoti kaip viešbutis, nebuvo suspėta gauti visų leidimų. Kartu su sutuoktiniu nutarė 2007 m. birželio mėn. padovanoti patalpas dukrai, kad ji galėtų užsiimti viešbučių verslu, nes sutuoktinio sūnėnas M. S. dažnai lankydavosi Lietuvoje, todėl manė, jog jie kartu galės užsiimti viešbučio verslu. Dukra manė, kad viena nesugebės, nes daug laiko reikia skirti studijoms, todėl nutarė patalpas parduoti. Nežino, kodėl patalpas dukra nutarė parduoti po dovanojimo sutarties sudarymo. Nekilnojamojo turto vertinimą užsakė pati bei už jį sumokėjo, taip pasiūlė notarė. Dukra už patalpų pardavimą gautus pinigus dovanojo tėvams ir grąžino paskolą UAB „M. knygynas“. UAB „Bokštų grupė“ vienintelis akcininkas J. B. yra sutuoktinio pažįstamas. UAB „Bokštų grupė“ dukra pati pasiūlė įsigyti patalpas. Su patalpų pirkėju dėl patalpų pardavimo sąlygų ir kainos dukra tarėsi pati, jai padėjo sutuoktinis (MGK byla, I tomas, b. l. 48-49).

Iš A. P. P. 2008-01-04 paaiškinimo Nr. (21.26)-339-53 matyti, kad 2000 m. su sutuoktine įrengė knygyną. Minėtos patalpos buvo virš knygyno ir jose gyveno asocialūs žmonės, todėl su jais dažnai iškildavo problemų, todėl tikslas buvo išpirkti šias patalpas. Patalpose su sutuoktine planavo įsteigti knygų, kalbų ir svečių namų centrą. Patalpas įsigijo iš nuosavų lėšų, o rekonstravo dalinai iš savų, dalinai iš skolintų lėšų. Iš pradžių patalpų nenaudojo, vėliau rengė projektus ir suderinimus dėl rekonstrukcijos atlikimo, nes namas buvo avarinės būklės, tai užtruko apie metus ir dar du metus vyko rekonstrukcija. Prieš patalpas dovanojant dukrai, jos buvo beveik pilnai įrengtos, su baldais. Išsaugojo remonto išlaidų dokumentus. Patalpos nebuvo pradėtos naudoti kaip viešbutis, nes nebuvo pilnai priduotos. Patalpas dovanoti dukrai su sutuoktine nutarė 2007 m. pavasarį, gegužės mėn., kad ji galėtų užsiimti viešbučio verslu, tačiau pagrindinė priežastis dėl ko dukra nutarė patalpas parduoti, nes suprato, kad nesugebės valdyti šio verslo, pusbrolis M. S., kuris žadėjo jai padėti, persigalvojo. Po dovanojimo sutarties sudarymo, dukra sužinojo, kad įstojo į Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklą, be to, reikėjo grąžinti skolas bankams ir statybininkams. Nekilnojamojo turto vertinimą užsakė pats su sutuoktine, nes pasiūlė notaras prieš tvirtinant dovanojimo sutartį, taip pat vertinimas buvo atliekamas ir dėl to, kad buvo būtina nustatyti patalpų rinkos vertę, nes patalpos buvo įkeistos bankui. Dukra dalį už patalpas gautų pinigų grąžino jiems su sutuoktine už paskolą, dalį jiems padovanojo, dalį pasiliko sau. Pažįsta UAB „Bokštų grupė“ akcininką J. B., kuris apie patalpų įsigijimą domėjosi pats, todėl 2007 m. vasario mėn. buvo sudaryta preliminari sutartis. J. B. sutarties nevykdė, ne iki galo sumokėjo avansą, tačiau J. B. manymu sandoris nebuvo nutrauktas ir jis reikalavo patalpas parduoti ne tik jam, bet ir UAB „Bokšto grupė“. Su J. B. tarėsi pats, dukra daugiau stebėjo šį procesą. UAB „Bokšto grupė“ liko skolinga dukrai už patalpų pardavimą 25000 Lt, nors 2007-08-28 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad UAB „Bokšto grupė“ visiškai atsiskaitė su dukra. Visi atsiskaitymai vyko tik banko pavedimais. Patalpų rūsyje J. B. ketino įrengti restoraną, tai buvo atskiras objektas (MGK byla, I tomas, b. l. 50-51).

Iš Pareiškėjos L. A. J. P. 2008-01-04 paaiškinimo Nr. (21.26)-339-55 matyti, kad tėvai norėjo, jog ji perimtų verslą kartu su pusbroliu M. S. ir valdytų viešbutį. Gavusi dovanų šį nekilnojamąjį turtą, jo nenaudojo. Parduoti gautą dovanų viešbutį nusprendė, nes neturi jokios patirties ir manė, kad nesugebės užsiimti viešbučio verslu, be to, pusbrolis M. S. persigalvojo ir nebenorėjo kartu užsiimti verslu. 2007 m. rugpjūčio mėn. sužinojo, kad įstojo į Tarptautinio verslo mokyklą, studijos užims daug laiko, todėl 2007 m. rugpjūčio mėn. nusprendė atsisakyti planų užsiimti viešbučio veikla ir patalpas parduoti. Yra pažįstami su B. šeima, o J. B. yra UAB „Bokšto grupė“ akcininkas. Pasitarusi su tėvais nutarė patalpas parduoti UAB „Bokšto grupė“, manė, jog B. šeimai pavyks padaryti šeimos verslą. Su J. B. dėl patalpų pardavimo sąlygų bendravo pati pasitarusi su tėvu, taip pat bendravo Pareiškėjos įgalioti asmenys V. K. ir R. G. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Oberhaus-Nekilnojamasis turtas“ prieš gaunant dovanų patalpas buvo nustatęs patalpų rinkos vertę, nutarė patalpas parduoti už rinkos vertę. Dėl patalpų tarėsi su tėvu, kuris pritarė, kad patalpos būtų parduotos už nepriklausomų turto vertintojų nustatytą rinkos vertę. Turto vertinimą užsakė ir sumokėjo Pareiškėjos tėvas. Tai nutarė padaryti dėl to, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu būtų žinoma tiksli patalpų rinkos vertė. Pareiškėja, pardavusi patalpas, gautus pinigus sumokėjo tėvams skoloms bankui padengti, UAB „M. knygynas“, tiekėjams už medžiagas, panaudotas patalpų įrengimui. Patalpos buvo parduotos su baldais. UAB „Bokšto grupė“ pervedė pinigus į Pareiškėjos asmeninę banko sąskaitą, liko skolingi 25000 Lt, nors sutartyje numatyta, kad visiškai atsiskaitė už patalpų įsigijimą. Prieš parduodant patalpas nebuvo sudaryta jų preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, buvo tik su J. B. sudaryta preliminari patalpų pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau tėvai ją buvo nutraukę, nes J. B. buvo neįvykdęs numatytų sąlygų (MGK byla, I tomas, b. l. 52-53).

Iš byloje esančios 2007-03-26 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp AB Parex banko ir A. P., C. N. P., matyti, kad joje nurodyta 2 000 000 Lt kredito suma, kurio paskirtis – viešbučio ir rūsio patalpoms rekonstruoti ir įrengti. Iš A. P. P. AB Parex banko sąskaitų išrašų laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-11-15 duomenų apie vykdytas ūkines operacijas matosi, kad 2007-03-30 klientui išduota 800 000 Lt paskola, kuri 2007-05-24 grąžinta bankui, 2007-06-22 įvykdytas tarpbankinis mokėjimas už hipotekos lakšto išregistravimą. Rašytinių įrodymų byloje, tvirtinančių apie kitų kreditinių sumų išdavimą A. P., C. N. P. nėra, todėl laikytina, kad su AB Parex banku buvo atsiskaityta 2007-05-24 t. y. iki 2007-06-28 - dovanojimo sutarties sudarymo ir iki 2007-08-28 - patalpų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (MGK byla, II tomas, sąskaitų išrašai, b. l. 88-163).

Pagal Pareiškėjos ir A. P., C. N. P. vardu bankuose atidarytų sąskaitų išrašus matyti, kad UAB „Bokšto grupė“, atsiskaitydama už viešbučio patalpas, į Pareiškėjos sąskaitą banke 2007-09-04 pervedė 126366,10 Lt, 2007-09-28 pervedė 4227701 Lt, o Pareiškėja iš savo sąskaitos 2007-09-07 pervedė į C. N. P. sąskaitą 125000 Lt, 2007-10-01 pervedė 3100000 Lt, į A. P. P. sąskaitą 2007-10-01 pervedė 1100000 Lt. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. P., C. N. P. gautus iš dukters pinigus panaudojo skolos grąžinimui UAB „M. knygynas“, fiziniam asmeniui, dalį pinigų paskolino, dalį sumokėjo notarui už notarines paslaugas, nusipirko JAV dolerių, dalį pinigų pervedė į mokėjimų korteles, dalimi sumokėjo einamuosius mokėjimus, dalį išėmė grynaisiais (MGK byla, II tomas, sąskaitų išrašai, b. l. 88-163).

Vertinant anksčiau išdėstytas faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad 2007-02-08 preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu turėjo būti pasirašyta pagrindinė patalpų pirkimo-pardavimo sutartis iki 2007-07-15, buvo nutraukta tik formaliai, tačiau realiai ji buvo vykdoma. Teismo manymu, šiuo atveju yra svarbi faktinė aplinkybė ta, jog ir anksčiau analizuotoje dovanojimo sutartyje išdėstyta nuostata, kad dovanotojas pareiškia, kad nekilnojamojo daikto dovanojimas nepažeis su J. B. sudarytos 2007-02-08 preliminarios sutarties nuostatų ir sutarties sudarymo metu buvo pateiktas J. B. sutikimas dėl nekilnojamojo daikto dovanojimo, not.reg. (duomenys neskelbtini), kas leidžia teismui spręsti, jog nekilnojamojo turto savininkai A. P., C. N. P. iš anksto planavo patalpų pardavimą.

Pareiškėja gautais už viešbučio pardavimą pinigais pati nesinaudojo, kaip tvirtina A. P., C. N. P. paaiškinimai, pinigus ji tėvams dovanojo, dalį atidavė bankinėms skoloms padengti, dalį sumokėjo tiekėjams už statybines medžiagas, dalį UAB „M. knygynas.

Teismas, išsamiai išanalizavęs patalpų dovanojimo sandorio sudarymo aplinkybes ir šio sandorio šalių motyvaciją, daro pagrįstą išvadą, kad dovanojimo sandoris tarp Pareiškėjos ir jos tėvų buvo sudarytas tikslu gauti mokestinę naudą, o šio sandorio šalių paaiškinimuose išdėstyti argumentai, jog Pareiškėja – apdovanotoji persigalvojo dėl būsimųjų studijų ir pusbrolio nesutikimo verstis bendru verslu, teismo vertintini kritiškai ir laikytini nepagrįstais, jie neparemti jokiais rašytiniais įrodymais. Sprendžiant šį mokestinį ginčą, teismas taip pat itin reikšmingomis laiko tas byloje nustatytas aplinkybes, kad apdovanotoji – Pareiškėja, pardavusi nekilnojamąjį turtą, gautomis pajamomis nesinaudojo, o didžiąją jų dalį pervedė ir dovanojo savo tėvams, bei ta aplinkybė, jog Pareiškėjos tėvai iš anksto buvo suplanavę patalpų pardavimą, o tarpinis dovanojimo sandoris buvo įvykdytas siekiant ne apdovanojimo tikslų, o gauti mokestinę naudą – nemokėti GPM nuo turto pardavimo pajamų. Teismas taip pat pažymi, tai, kad jei A. P., C. N. P. 2007-06-28 dovanojimo sutartimi nebūtų dovanoję Pareiškėjai nekilnojamojo turto, o patys jį pardavę, privalėtų sumokėti GPM nuo ne individualios veiklos turto pardavimo pajamų.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio 2002-07-02 įstatymo Nr. 1007 (toliau – GPMĮ) 5 str. 1 d., pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos, prie kurių yra priskiriamos ir gyventojo gautas atlygis už parduotą turtą (GPMĮ 2 str. 14 d.), o prie apmokestinamųjų pajamų yra priskiriamos ir ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, jeigu jis buvo įsigytas ne anksčiau negu prieš trejus metus iki šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn (GPMĮ 17 str. 1 d. 21 p.). Šio įstatymo 2003-11-25 redakcija, numato, jog iš Lietuvos vieneto ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už parduotą nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms. GPMĮ 23 str. 1 d. (2003-11-25 įstatymo Nr. IX-1848 redakcija) nustato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A. Klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. GPMĮ 32 str. 1 d. numato, kad gyventojas, gavęs pajamų iš Lietuvos vienetų už nekilnojamojo daikto, esančio Lietuvoje, pardavimą arba kitokį perleidimą nuosavybėn, nuo kurių šio įstatymo 23 str. nustatyta tvarka buvo išskaičiuotas pajamų mokestis, turi teisę kreiptis į mokesčio administratorių dėl pajamų mokesčio už parduotą daiktą perskaičiavimo, t. y. kad būtų apskaičiuojamas pajamų mokestis iš gautų pajamų atėmus šio įstatymo 19 str. nustatytas išlaidas.

GPMĮ 17 str. 1 d. 19 p. nustato, kad pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos, gautos dovanojimo būdu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių) it tėvų (įtėvių).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-29 nutarimu Nr. 133 patvirtintų Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių 4 p., turto, įsigyto dovanojimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto verte, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis, t. t. šio turto tikroji rinkos kaina (Finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 339 patvirtintos Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarkos 5.1 p.).

MAĮ 69 str. 1 d. nustato, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinės naudos t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčio administratorius, apskaičiuodamas mokestį taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d., vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas MAĮ 69 str. 1 d. įtvirtintą teisės normą savo nutartyse (2007-07-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A 11 719/2007, 2008-02-20 nutartis administracinėje byloje A 556 250/2008) yra nurodęs, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinės naudos ateityje, t. y. po sandorio (ūkinės operacijos), kurie gali būti tiriami šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio (ūkinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytą normą yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčių mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintos mokestinės naudos). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtos mokestinės naudos. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamos mokestinės naudos.

Pareiškėjos atstovai teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, jog buvo padarytas procedūrinis pažeidimas apklausiant mokesčių inspekcijoje J. B., kuriam nebuvo iškviestas vertėjas.

Šią Pareiškėjos atstovų pretenziją paneigia teisminio bylos nagrinėjimo metu paties liudytojo J. B. parodymai, kuriuos teismui liudytojas davė lietuvių kalba bei nurodė, kad supranta šią kalbą ir gerai suprato, apie ką buvo klausiamas mokesčių administratoriaus pareigūnų, todėl Pareiškėjos atstovų argumentas dėl vertėjo būtinumo liudytojui J. B., teismo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjos atstovai taip pat teismui nurodė, kad mokesčių administratorius neteisingai vertino faktinę situaciją, nes nurodė, jog mokestinės naudos gavėjai buvo P., o mokestinis patikrinimas atliktas Pareiškėjos.

Bylos rašytiniai įrodymai tvirtina, kad būtent Pareiškėja pateikė prašymą dėl GPM permokos grąžinimo, kurio pagrindu mokesčių administratorius pradėjo mokestinį patikrinimą ir iš ko kilo šis mokestinis ginčas, todėl ir šį Pareiškėjos atstovų argumentą teismas vertina kaip netinkamai motyvuotą, todėl nepagrįstą.

Teismas, reziumuodamas visus anksčiau išanalizuotus rašytinius bylos įrodymus, procesinių šalių ir liudytojo parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu bei visa tai vertindamas MAĮ 69 str. 1 d., GPM įstatymo ir LVAT suformuotos tokių mokestinių ginčų nagrinėjimo praktikos kontekste, sprendžia, kad Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d., Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis,

Rezoliucinė dalis

nusp rendė:

pareiškėjos L. A. J. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija SmalakienėTeisėjai Raimondas BlauzdžiusArūnas Kaminskas