- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-18
- Bylos Nr.
- 1A-289-245-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Romas Aikevičius, Reginos Cemnolonskienės
- Nuteistasis
- S. V.
- Advokatai
- Saulius Kinderis
- Kategorijos
Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-289-245/2008
Teisėjas Aksinija Žemantauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.
2008 m. rugsėjo 18 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Romo Aikevičiaus, Reginos Cemnolonskienės, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Sauliui Kinderiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008-03-05 nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1989-03-31, Vilkaviškio raj., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, mokosi Marijampolės profesinio rengimo centre 2 kurse, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., už tai, kad 2007-05-02 apie 00:01 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio raj., esančioje sodyboje, turėdamas tikslą su L. Z. atlikti lytinius santykius, nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojęs fizinį bei psichinį smurtą – suėmęs ją rankomis už riešų, nuvedęs į ūkinį pastatą, pargriovęs ant žemės buvusio šieno, išsakęs grasinančio turinčio žodinį grasinimą jos atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą, prievarta nuavęs L. Z. kelnes bei kelnaites, ir tokiu būdu palaužęs nukentėjusiosios valią bei pasipriešinimą, prieš L. Z. valią atlikto su ja lytinius santykius.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašė apylinkės teismo nuosprendį iš dalies pakeisti ir skirti jam bausmę nesusijusią su realia laisvės atėmimo bausme arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ir nustatyti įpareigojimus, arba sumažinti paskirtos bausmės dydį. Nesutinka su paskirta bausme, mano, kad bausmė paskirta per griežta. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė BK 62 str. 2 d., teigia, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Nurodo, kad jaučiasi visiškai atsakingas už savo dukrą, mokosi profesinio rengimo centre, todėl ištisą savaitę negali būti su ja. Nepagrįstai nepripažintas gailėjimasis, atsiprašymas, susitaikymas su nukentėjusiąja lengvinančia aplinkybe, todėl netinkamai taikė BK 59 str. Nurodo, kad teisme savo kaltės neneigė, o teismas nepagrįstai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė ir prisipažinimas teisme nebegali būti laikoma lengvinančia aplinkybe. Nurodo, kad nuo bylos nagrinėjimo pradžios, jis savanoriškai atlygino nukentėjusiajai visą jos patirtą žalą, nuoširdžiai prašė jos atleidimo, nukentėjusioji jam atleido, jie susitaikė. Teigia, kad teismas netinkamai taikė BK 41 str. 2 d. siekdamas bausmės paskirties, netinkamai atsižvelgė į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus numatytus BK 54 str., nes jis nėra nusikalsti linkusi asmenybė, niekada nebuvo teistas, yra jauno amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, mokosi, augina nepilnametį vaiką. Nei ikiteisminio nei teisminio bylos nagrinėjimo metu jam nebuvo paskirtas kardomasis suėmimas, jis nepavojingas aplinkiniams. Dėl padaryto nusikaltimo padarė išvadas. Teigia, kad teismas netinkamai taikė BK 61 str., nes netinkamai nustatė proporcijas tarp atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip parinkdamas per griežtą bausmę.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, gynėją prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo S. V. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis S. V. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamų veiksmų padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirtos bausmės dydžiu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Nuteistasis S. V. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), už kurio padarymą numatyta bausmės tik laisvės atėmimas iki septynerių metų. Teismas skirdamas bausmes asmenims, pripažintiems kaltais padarius išžaginimą, turi tiksliai vadovautis BK VIII skyriaus „Bausmių skyrimas“ nuostatomis ir atsižvelgti į visas BK 54 straipsnyje numatytas sąlygas. Kadangi išžaginimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, be to, 149 str. 1 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, teismai spręsdamas bausmės rūšies parinkimo klausimą šioje byloje pirmiausia turi svarstyti laisvės atėmimo bausmės paskyrimo klausimą. Kitų rūšių bausmės, negu numatyta įstatymo sankcijose, gali būti skiriamos tik esant BK 54 straipsnio 3 dalyje ar BK 62 straipsnyje numatytoms sąlygoms. Pirmos instancijos teismas bausmę paskyrė vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcija ir BK bendrosios dalies normų nuostatomis. Kaip to reikalauja BK 61 straipsnio 2 dalis, teismas įvertino atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir jų tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai parinko straipsnio, numatančio atsakomybę už BK 149 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą, sankcijoje numatytą bausmė rūšį- terminuotą laisvės atėmimą, dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Teismas pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog S. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, kaip lengvinanti aplinkybė yra tik tuomet, kai nustatomi abu kriterijai kartu, t. y. turi būti prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinime Nr. 23 nustatyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog dėl S. V. neprisipažinimo padarius nusikaltimą ikiteisminio tyrimo metu, nėra įvykdyta sąlyga, kad kaltininko gailėjimąsi ir prisipažinimą teisme būtų galima laikyti lengvinančia aplinkybe, nes jis prisipažino įvertinęs objektyvių įrodymų visumą.
Bausmė buvo paskirta atsižvelgus į tai, kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti ir lengvinanti aplinkybė, taip pat atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę.
Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą pirmos instancijos teismo paskirta 3 metai laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, yra adekvati ir nėra aiškiai per griežta, todėl atmestinas nepagrįstas skundo teiginys dėl netinkamai nustatytos proporcijos tarp lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir paskirtos bausmės dydžio
Teismas pagrįstai netaikė BK 62 str. 2 d. nes teismas teisingai nustatė, kad jo taikymui nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad skirti švelnesnę, negu įstatyme numatytą, bausmę yra teismo teisė, bet ne pareiga. Skiriant švelnesnę, negu įstatyme nustatytą, bausmę esant BK 62 str. 2 d. numatytoms sąlygoms reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir būtų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Žalos atlyginimas yra savaime lengvinanti aplinkybė, bet teismas turi nustatyti dar bent vieną kitą lengvinančią aplinkybę numatytą BK 59 str. Be to, be minimų dviejų aplinkybių, dar būtina papildomai nustatyti bent vieną iš BK 62 str. 2 d. 1-6 punktuose išvardintų aplinkybių. Kadangi, yra nustatyta tik viena S. V. padėtį lengvinanti aplinkybė (žalos atlyginimas) ir nenustatytos kitos BK 62 str. 2 dalies sąlygą tenkinančios reikšmės, apylinkės teismas pagrįstai netaikė BK 62 str. 2 d. Todėl apelianto argumentas, dėl netinkamo BK 62 str. taikymo atmestinas.
LR BK 38 straipsnyje nenumatyta galimybė atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės dėl išžaginimo dėl to, kad jis susitaikė su nukentėjusiuoju. Todėl šis apelianto argumentas yra atmestinas.
Apelianto argumentas, kad jis turi nepilnametę dukrą ir šiuo argumentu mažinti jam paskirtą bausmę ją pripažinus viena iš reikšmių pildančių BK 62 str. 2 d. sąlygą, teismui neduoda pagrindo. Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad S. V. niekur nedirba, piniginių santaupų neturi, pas vaiką grįžta tik savaitgaliais, todėl nėra pagrindo tikėti kad kaltinamasis rūpinasi dukra. Byloje (2 t. b.l. 2) yra nurodyta, kad dukra gyvena su teisėta motina, su kuria S. V. nėra sudaręs santuokos. Todėl S. V. argumentas, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis nesirūpina dukra yra atmestinas.
Bausmės vykdymo atidėjimas asmenims nuteistiems už sunkų nusikaltimą netaikomas BK 75 str. 1 d., todėl šis apelianto prašymas yra atmestinas.
S. V. paskirto dydžio laisvės atėmimo bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė
nuteistojo S. V. apeliacinį skundą atmesti.