Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei R. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir V. M. dėl 2013 m. spalio 11 d. leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) NR. LNS-21-131011-00879 panaikinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. M., R. I. U., I. A. P., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2013 m. spalio 11 d. išduotą Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) /rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-21-131011-00879; 2) suteikti teisę V. M., a. k (duomenys neskelbtini) per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlž, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, leidimui gauti pateikiant visus privalomus dokumentus, tarp jų ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlž, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės R. I. U. sutikimą; 3) jeigu per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos statybą leidžiantis dokumentas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlž, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai nebus išduotas, įpareigoti V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) per 3 mėnesius, skaičiuotinus nuo minėto 9 mėnesių termino pasibaigimo dienos, savo lėšomis išardyti

pristatytas/perstatytas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlž, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, t. y. išardyti prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlž, pristatytą/perstatytą priestatą, kurio išmatavimai - plotis apie 3,67 m, ilgis apie 2,68 m, aukštis nuo žemės paviršiaus iki kraigo apie 6,67 m, ir sutvarkyti statybvietę.

2016 m. sausio 15 d. teisme gautas atsakovės V. M. ir trečiojo asmens R. M. atsiliepimas, kuriame nurodoma, jog ieškinys turi būti atmestas. Nurodo, kad 2005 m. jai atiteko 9 m² patalpa ir 2 m² veranda, atsakovė pradėjo rinkti dokumentus minėtų pastatų rekonstrukcijai. Anot atsakovės, pagal statybos (rekonstrukcijos) leidimą, buvo nurodyta, kad statyba numatyta neužstatytame žemės sklype, todėl bendraturčių sutikimo nebuvo pagrindo reikalauti. Atsakovė V. M. ir trečiasis asmuo R. M. pažymėjo, jog jie negali nugriauti priestato, nes jame įvesta kanalizacija, vandentiekis (dokumentas Nr. X-678).

2016 m. sausio 18 d. bei 2016 m. balandžio 6 d. trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos V. M. išduoto 2013 m. spalio 11 d. Leidimo statyti naują (-us) statini (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-21-131011-00879 teisėtumo būtina įvertinti atsakovės padarytus procedūrinius pažeidimus bei jų mąstą. Pažymėjo, kad Teismui nustačius, kad atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos galimai padarytos formalios procedūros pažeidimai yra labai reikšmingi, kad dėl jų buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, neprieštaraus, kad būtų patenkintas ieškovės ieškinys (dokumentas Nr. DOK-1192; dokumentas Nr. DOK-7869).

2016 m. sausio 25 d. ir 2016 m. balandžio 7 d. teisme gauti trečiojo asmens I. A. P. atsiliepimai, kuriuose nurodoma, jog su pateiktu ieškiniu sutinka. Pažymėjo, kad atsakovei V. M. nėra davusi sutikimo rekonstruoti jai priklausiančio 1/6 dalies namo. 2008 m. birželio 12 d. atsakovei duotas sutikimas buvo skirtas tuo metu jai priklausančios ¼ dalies pastogės rekonstrukcijai (dokumentas Nr. W-578; dokumentas Nr. X-4819).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdo R. M. (11/100 gyvenamojo namo dalių), V. M. (2/12 gyvenamojo namo dalys), R. I. U. (1/6 gyvenamojo namo dalis) ir I. A. P. (1/4 gyvenamojo namo dalis). Pagrindinė gyvenamojo namo naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai) (VĮ „Registrų centras“ 2016 m. gegužės 20 d. išrašas).

Kauno miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 11 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą, kuriuo statytojai V. M. (toliau – ir statytoja) buvo leista rekonstruoti gyvenamąjį namą pagal projektuotojos G. M. 2013 metais parengtą statinio projektą „Vienbučio gyvenamojo namo 1A1ž (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas, Nr. 2013-TP-02“ (toliau – projektas) (dokumento Nr. CBP-25651 priedas). Inspekcijos Kauno skyriaus specialistas, patikrinęs statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitiktį teisės aktų reikalavimams, 2015 m. lapkričio 25 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. LDIPA-20-151125-00159, kuriuo nustatė, kad statytoja su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepateikė gyvenamojo namo bendraturtės R. I. U. sutikimo. Minėtame akte taip pat užfiksuotas mažareikšmis procedūrinis pažeidimas, o būtent, specialiųjų architektūrinių reikalavimų nebuvimas (dokumento Nr. CBP-25651 priedas). Ieškovės įgalioti darbuotojai 2015 m. gruodžio 21 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą NR. FAK-1555- (15.31), kuriame užfiksavo, kad ginčo priestatas yra 3,67 m. pločio, 2,68 m. ilgio ir 6,67 m. aukščio nuo žemės paviršiaus iki kraigo (dokumento Nr. CBP-25651 priedas).

Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad tuo atveju, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 10 straipsnis reglamentuoja ieškovės teises ir pareigas atliekant statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimą, o taip pat tikrinimo procedūrą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškovė statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą tikrina pagal ieškovo metinius veiklos planus, taip pat viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu. Ieškovė, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz. patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos (TPSVPĮ 22 str. 1 d. 8 p.). Taigi šis įstatymas yra specialusis ABTĮ atžvilgiu ir sprendžiant klausimą dėl termino kreiptis į teismą, turi būti vadovaujamasi šio įstatymo teisės normomis. Atsakovės argumentas, jog turi būti taikomas ABTĮ vieno mėnesio ieškinio senaties terminas yra nepagrįstas, kadangi ieškovė apie teisės pažeidimą sužinojo jau galiojant TPSVPĮ. Ieškovė apie realius pažeidimus, išduodant ginčo leidimą statyti, sužinojo 2015 m. lapkričio 25 d., surašius patikrinimo aktą. Taigi, nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas 2 mėnesių terminas kreiptis į teismą dėl leidimo statyti naują statinį teisėtumo. Ieškovė dėl leidimo teisėtumo į teismą kreipėsi 2015 m. gruodžio 23 d. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė nėra praleidusi įstatymo numatyto termino.

Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, statinio projektas turi būti rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams, Kultūros paveldo departamento išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose. Remiantis Statybos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, visų antžeminių statinių ir tų požeminių (povandeninių) statinių, kurie skirti žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nedirba, o būna tik dėl tų statinių priežiūros (inžineriniai tinklai, techniniai tuneliai ir pan.), be kitų nustatytų projekto dalių, yra privaloma projekto architektūrinė dalis. 2015 m. lapkričio 25 d. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte Nr. LDIPA-20-151125-00159, be kita ko, nustatyta, jog prie projekto nėra pridėtų specialiųjų architektūros reikalavimų. Priešingų įrodymų į bylą nėra pateikta. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes teismas konstatuoja, kad V. M., būdama statytoja, pažeidė aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, įpareigojusias ją iš Kauno miesto savivaldybės administracijos gauti specialiuosius architektūros reikalavimus. Tuo tarpu, atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pažeidė jai priskirtą pareigą prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą, patikrinti, ar pateikti visi teisės aktuose nurodyti dokumentai. Kita vertus, teismas sprendžia, jog šis pažeidimas dėl savo mažareikšmiškumo (ką teismo posėdyje pripažino ir ieškovės atstovė) nesudaro savarankiško pagrindo naikinti ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą.

Minėta, jog ginčo gyvenamasis namas priklauso keturiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Vienas tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šią statytojo pareigą pabrėžė ir Konstitucinis Teismas, konstatavęs, kad nuosavybės teisinių santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas. Teisių ir pareigų derinimas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 28 straipsnyje nustatytos normos: žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2014).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Statybos įstatyme ir jo pagrindu priimtuose poįstatyminiuose teisės aktuose numatyta statinio bendraturčių interesų apsauga vykdant statybos darbus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto ginčo statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – Reglamentas 1.07.01:2010) 6 punkte nustatyta, jog norint gauti leidimą rekonstruoti statinį, savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas ir Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodyti dokumentai. Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatyta, kad privaloma pateikti statinio bendraturčių sutikimą. Vadovaujantis Reglamento 1.07.01:2010, galiojusio ginčo statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu, 8.2 punktu, įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas per 3 darbo dienas turėjo patikrinti, ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai; jei jų trūksta, apie tai prašymo pateikėjas turėjo būti informuotas per IS „Infostatyba“. Remiantis ginčo statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galiojusio Reglamento 1.07.01:2010 9 punktu, tik jei įvykdyti Reglamento 8 punkte nurodyti reikalavimai, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ užregistruoja prašymą ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas joje paskelbia subjektus, jų įgaliotus padalinius ar įstaigas, kurie privalo pagal Reglamento 9 priede nurodytą kompetenciją patikrinti projekto atitiktį Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams.

Nagrinėjamu atveju, atsakingas Kauno miesto savivaldybės administracijos tarnautojas pagal kompetenciją patikrinęs, ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai ir nustatęs, kad projekto sudėtyje nėra statytojai V. M. išduoto gyvenamojo namo bendraturtės R. I. U. sutikimo gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbams, turėjo tuo pagrindu atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą, informuojant statytoją V. M. apie trūkstamą dokumentą- bendraturtės sutikimą.

Teismas pažymi, kad atsakovė V. M. kartu su atsiliepimu į bylą pateikė ir Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. lapkričio 16 d. jai adresuotą raštą Nr. 365, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad norint vykdyti gyvenamojo namo priestato statybą reikalingi visų bendrasavininkų rašytiniai sutikimai (dokumento Nr. X678 priedas). Vadinasi, atsakovei jau 2006 m. buvo žinoma, kad būtina gauti R. I. U. rašytinį sutikimą priestato statybai. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos statybos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas (2009 m. birželio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Statytojas privalo nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį.

Teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi išaiškino atsakovei V. M., kad ji turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti priešieškinį. Atsakovė šia teise nepasinaudojo ir nagrinėjamoje byloje nereiškė priešieškinio dėl pripažinimo teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo rekonstrukcijai, nesant bendraturtės R. I. U. sutikimo. Į bylą pateiktas 2016 m. vasario 1 d. R. I. U. V. M. adresuotas raštas „Į 2016-01-08 prašymą dėl sutikimo“, kuriame nurodoma, kad tik atstačius į buvusią padėtį ketvirtą butą, adresu (duomenys neskelbtini), būtų sprendžiamas klausimas dėl sutikimo namo rekonstrukcijai (dokumentas Nr. X-3314). Teismas pažymi, kad bendraturtis turi teisę iškelti sąlygas kitam bendraturčiui, kurios nėra numatytos teisės aktuose, bet tik su sąlyga, kad jų įgyvendinimas neprieštarautų teisės aktams. Kadangi atsakovė V. M. nagrinėjamoje byloje nereiškė priešieškinio dėl pripažinimo teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo rekonstrukcijai, nesant bendraturtės R. I. U. sutikimo, teismas plačiau dėl į bylą pateikto R. I. U. 2016 m. vasario 1 d. rašto, kuriame ji kelia sąlygą sutikimui duoti, nepasisako. Duomenų, kad iki bylos iškėlimo V. M. buvo kreipusis į R. I. U. dėl jos sutikimo rekonstrukcijai gavimo ir/ar pateikė jai išsamią projektinę dokumentaciją į bylą nepateikta. Byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė V. M. veikė rūpestingai ir aktyviai, pateikė rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą R. I. U., siekdama gauti jos sutikimą bendrąja daline nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo rekonstrukcijai.

Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepime, be kita ko, nurodyta, kad ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas teisėtai, kadangi buvo gauti R. I. U. ginčo namo dalį areštavusių antstolių sutikimai rekonstrukcijai. Į bylą pateiktas 2012 m. lapkričio 29 d. antstolio R. B. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriui adresuotas raštas Nr. S-12756, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad antstolis neprieštarauja, jog V. M. ir R. M. atliktų turimos gyvenamojo namo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, statytų priestatus. Į bylą taip pat pateiktas antstolio M. P. 2012 m. lapkričio 29 d. V. M. bei kitoms suinteresuotoms institucijoms adresuotas raštas Nr. S-7604, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad antstolis neprieštarauja, jog V. M. ir R. M. atliktų turimos gyvenamojo namo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, statytų priestatus. Į bylą pateikta 2008 m. rugsėjo 15 d. antstolio R. S. pažyma, kurioje, be kita ko, nurodoma, kad antstolis R. S. neprieštarauja, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai atliktų savo dalies gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus (dokumento Nr. CBP-25651 priedas). Teismas vertina, kad trečiojo asmens R. I. U. ginčo namo dalį areštavusiems antstoliams nebuvo perleista bendrąja daline nuosavybės teise valdomo turto savininko teisė spręsti dėl sutikimo davimo bendrame turte vykdomiems statybos darbams. Atitinkamai teismas sprendžia, jog kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikti antstolių sutikimai neatleido statytojos V. M. nuo pareigos pateikti ginčo namo bendraturtės R. I. U. sutikimą rekonstrukcijai. Nepateikus vienos iš trijų bendraturčių tinkamo sutikimo, atsakovė pažeidė savo kaip statytojos Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkte suformuluotą imperatyvią pareigą bei Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalies reikalavimus bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą (gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini)) valdyti, juo naudotis ir disponuoti bendraturčių sutarimu. Tuo tarpu, Kauno miesto savivaldybės administracija, išduodama statybą leidžiantį dokumentą, nesant pateikto R. I. U. sutikimo, pažeidė jai numatytą pareigą patikrinti, kad kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą būtų pateikti visi teisės aktuose nurodyti dokumentai, t.y., pažeidė pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Konstatuoti pažeidimai laikytini pakankamu pagrindu kaip neteisėtą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos V. M. 2013 m. spalio 11 d. išduotą Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) /rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-21-131011-00879.

Teismas pažymi, kad atsakovės neginčijo, kad terminas, per kurį prašoma V. M. suteikti teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą yra nepakankamas. Teismas vertina, jog šiuo atveju, tikėtina, kad pagal neteisėtu pripažintą statybos leidimą pastatytas statinys galėtų būti įteisintas reikiamai pertvarkius projektinę dokumentaciją ir gavus naują statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 28- 1 straipsnio 2 dalies 3 punktas), todėl ginčo statinio nugriovimas, nesuteikus atsakovei V. M. galimybės tinkamai sutvarkyti projektinę dokumentaciją ir pateikti trūkstamą bendraturtės R. I. U. sutikimą statybai, būtų neproporcingas, prieštaraujantis teisingumo ir sąžiningumo principams. Vadovaujantis nurodytais motyvais, atsakovei V. M. suteiktina teisė per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlž, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, leidimui gauti pateikiant visus privalomus dokumentus, tarp jų ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlž, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtės R. I. U. sutikimą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos (kuri apima ir savavališkos statybos atvejus) padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia ne tik savininko teisių garantiją, bet ir jo pareigą įgyvendinat nuosavybės teisę laikytis teisės aktų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Nagrinėjamoje byloje atsakovė V. M. savo nuosavybės teisę įgyvendino pažeisdama imperatyviąsias Statybos įstatymo nuostatas ir savo, kaip bendraturtės pareigas. Pažymėtina, kad teismo sprendimu atsakovei V. M. suteikta galimybė gauti statybą leidžiantį dokumentą, taip nepatiriant jokių nuosavybės teisių suvaržymų. Įvertinus trečiojo asmens R. I. U. teismo posėdyje išsakytą poziciją, kad ginčo priestatas galimai pažeidžia jos, kaip gyvenamojo namo bendraturtės teises (2016 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 36 min.), teismas vertina, kad atsakovei V. M. nepasinaudojus teismo jai suteikta galimybe teisės aktų nustatyta tvarka gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, įpareigojimas nugriauti statinį būtų proporcinga priemonė. Vadovaujantis nurodytais motyvais, tenkintinas ieškinio reikalavimas per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos statybą leidžiančio dokumento gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlž, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai neišdavus, įpareigoti V. M. per 3 mėnesius, skaičiuotinus nuo minėto 9 mėnesių termino pasibaigimo dienos, savo lėšomis išardyti pristatytas/perstatytas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlž, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, t. y. išardyti prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlž, pristatytą/perstatytą priestatą, kurio išmatavimai - plotis apie 3,67 m, ilgis apie 2,68 m, aukštis nuo žemės paviršiaus iki kraigo apie 6,67 m, ir sutvarkyti statybvietę.

Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje pareikštas neturtinis reikalavimas, už kurį ieškinio padavimo metu mokėtinas žyminis mokestis sudarė 31,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 2 dalis), iš atsakovių V. M. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos lygiomis dalimis valstybei priteistina po 15,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).

Į bylą pateiktas 2016 m. vasario 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-66-1521, kuriuo nuspręsta trečiajam asmeniui R. I. U. nagrinėjamoje byloje teikti antrinę teisinę pagalbą ir paskirti advokatę J. B. (dokumento Nr. X -2165 priedas). Į bylą pateikta 2016 m. gegužės 10 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-5267, kurioje prašoma valstybei priteisti 146,72 Eur. Advokatė J. B. atstovavo tretįjį asmenį R. I. U. teismo posėdžiuose. 2016 m. kovo 10 d. ir 2016 m. balandžio 12 d. parengiamieji teismo posėdžiai truko apie 30 minučių, 2016 m. gegužės 11 d. teismo posėdis truko apie 2 valandas, bendra posėdžių trukmė – 3 valandos. Prašomos priteisti advokato išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 7 ir 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio už atstovavimo teisme valandą (73,51 Eur), todėl šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir įrodytomis. Kadangi trečiajam asmeniui R. I. U. buvo teikiamos 100 proc. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugos, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovių V. M. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, t.y. iš kiekvienos atsakovės po 73,36 Eur (CPK 96 str. 1 d.).

Šioje byloje valstybė dėl procesinių dokumentų siuntimo patyrė 9,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl patikslintą ieškinį tenkinus iš atsakovių V. M. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos lygiomis dalimis valstybei priteistina po 4,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Iš viso iš atsakovių V. M. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybei priteistina po 93,76 Eur bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio (15,50 Eur+73,36 Eur+4,90 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2013 m. spalio 11 d. išduotą Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) /rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-21-131011-00879.

Suteikti teisę V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlž, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, leidimui gauti pateikiant visus privalomus dokumentus, tarp jų ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlž, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtės R. I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimą.

Per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos statybą leidžiančio dokumento gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlž, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai neišdavus, įpareigoti V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) per 3 (tris) mėnesius, skaičiuotinus nuo minėto 9 (devynių) mėnesių termino pasibaigimo dienos, savo lėšomis išardyti pristatytas/perstatytas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlž, adresu (duomenys neskelbtini), dalis, t. y. išardyti prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlž, pristatytą/perstatytą priestatą, kurio išmatavimai - plotis apie 3,67 (trys metrai 67 centimetrai) metro, ilgis apie 2,68 (du metrai 68 centimetrai) metro, aukštis nuo žemės paviršiaus iki kraigo apie 6,67 (šeši metrai 67 centimetrai) metro, ir sutvarkyti statybvietę.

Priteisti valstybei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188764867, buveinės adresas Laisvės al. 96, Kaunas, 93,76 Eur (devyniasdešimt tris eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, (kodas 73000), įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovės V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 93,76 Eur (devyniasdešimt tris eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, (kodas 73000), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.