- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-23
- Bylos Nr.
- I-10006-473/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04346-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė (pran.), Raimondas Blauzdžius, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Violetos Balčytienės, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Jolantos Malijauskienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovei J. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014-09-03 sprendimą Nr. 3R-325 (AG-277/04-2014); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją priimti ir nagrinėti pareiškėjo G. S. 2014-05-28 prašymą dėl žalos atlyginimo. Skunde (b. l. 14-18; 26) nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2014-06-30 sprendimu Nr. (1.35.) 7R-4464 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atlyginti žalą, motyvuodama praleistu trejų metų senaties terminu. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri nepagrįstai nutraukė bylą, kaip komisijai nežinybingą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-06-30 sprendimas atitinka įstatymuose nustatytus ir teismų praktikoje pripažįstamus individualių administracinių aktų požymius, be to, trejų metų senaties terminas nėra praleistas, kadangi pareiškėjas buvo išteisintas ir pripažintas nekaltu tik Vilniaus apygardos teismui priėmus 2013-04-18 nuosprendį.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Į teismo posėdį atsakovės atstovas neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepime į skundą (b. l. 56-57) nurodė, kad, pagal pareiškėją, neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai konstatuoti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2008-12-11 raštu Nr. 3-6884. Prašymą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pateikė 2014-05-28, praėjus daugiau negu 3 metams nuo to laiko, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie neteisėtą kardomosios priemonės taikymą.
Motyvuojamoji dalis
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados
Pareiškėjas 2014-05-28 pateikė prašymą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (toliau – Generalinė prokuratūra) atlyginti 100 000 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (b. l. 28-33). Šį prašymą Generalinė prokuratūra persiuntė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – Teisingumo ministerija). Prašyme pareiškėjas nurodė, kad 2005-03-21 jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, atliekant ikiteisminį tyrimą pareiškėjui buvo nepagrįstai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Taip pat prašyme teigia, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra 2008-12-11 raštu Nr. 3-6884 (b. l. 42) konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo nepagrįstai vilkinamas.
Teisingumo ministerija 2014-06-30 sprendimu Nr. (1.35.) 7R-4464 (b. l. 43) pareiškėjo prašymo atlyginti neturtinę žalą netenkino. Nurodė, kad, pasak pareiškėjo, ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėti veiksmai konstatuoti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2008-05-11 raštu, prašymą pareiškėjas pateikė 2014-05-28, todėl praleido nustatytą trejų metų prašymo padavimo terminą.
Pareiškėjas kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – Komisija), prašydamas šį sprendimą panaikinti ir įpareigoti Teisingumo ministeriją išnagrinėti jo prašymą atlyginti žalą. Komisija 2014-09-03 sprendimu Nr. 3R-325 (AG-277/04-2014) (b. l. 6-7) nurodė, kad ginčas yra priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismuose ir nutraukė bylą pagal pareiškėjo skundą kaip nežinybingą Komisijai.
Administracinių ginčų komisijų įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad šis įstatymas nustato bendrą ikiteisminę skundų (prašymų) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką. Pagal to paties įstatymo 2 str. 2 d., skundus (prašymus) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Vyriausioji administracinių ginčų komisija.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).
Nors Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtinta taisyklė, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su bylų tyrimu (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11d. nutartis byloje Nr. T-87-09), reikia pažymėti, kad, remiantis specialiosios teisėjų kolegijos praktika, atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, nagrinėja administraciniai teismai, jeigu šių pareigūnų skundžiami veiksmai buvo susiję su viešuoju administravimu arba atlikti pagal administracinių bylų teiseną reglamentuojančias procesines normas. Teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnas asmens kreipimąsi nagrinėjo pagal viešojo administravimo taisykles ir ginčijamą sprendimą surašė kaip viešojo administravimo subjekto atsakymą, tokiu atveju laikytina, kad ginčas sietinas su viešuoju administravimu, o ne baudžiamuoju procesu (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. T-8-11). Todėl, sprendžiant, ar Komisija pagrįstai nutraukė bylą pagal pareiškėjo skundą, atsižvelgtina į tai, ar pareiškėjas kildina savo patirtą žalą grindžia ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais baudžiamajame procese, ar jų veiksmais viešojo administravimo srityje.
Sprendžiamoje byloje pareiškėjas iš esmės siekia, kad jam būtų atlyginta žala už ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, patirtą žalą kildina iš proceso trukmės, paskirtos kardomosios priemonės, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas kelia ginčą ne dėl teisės viešojo administravimo srityje, o siekia žalos atlyginimo Civilinio kodekso 6.272 straipsnio pagrindu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Reikalavimai dėl žalos atlyginimo šio straipsnio pagrindu yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Specialioji teismingumo kolegija yra išaiškinusi, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, atlyginimo priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismuose (Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis byloje Nr. T-83-2012). Ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, kurios atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.272 straipsnis, atlyginimo nepatenka nei į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nei į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu apibrėžiamą sritį. Tai savo praktikoje pripažįsta ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartį adm. byloje Nr. A556-1377/2008; 2009 m. birželio 19 d. nutartį adm. byloje Nr. AS63 – 409/2009; kt.). Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje nustačius, kad ginčas jai nepriskirtinas nagrinėti – šiuo atveju dėl to, kad ginčas iš esmės nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, - tokia byla nutrauktina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-829/2009). Vyriausioji administracinių ginčų komisija nėra įgalinta nagrinėti ginčus, teismingus bendrosios kompetencijos teismams, todėl ji teisėtai ir pagrįstai bylą nutraukė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Komisija skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, jog ginčas yra nepriskirtas jai nagrinėti ir nutraukė bylą pagal pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas skundu taip pat prašo įpareigoti Teisingumo ministeriją priimti ir nagrinėti pareiškėjo 2014-05-28 prašymą dėl žalos atlyginimo. Kaip buvo minėta, Teisingumo ministerija 2014-06-30 sprendimu Nr. (1.35.) 7R-4464 (b. l. 43) pareiškėjo prašymo atlyginti neturtinę žalą netenkino, motyvuodama praleistu tokio prašymo padavimo terminu. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo (toliau – Žalos atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymas) 3 str. 1 d. numatyta, kad asmuo turi teisę kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalis) ne teismo tvarka ne vėliau kaip per 3 metus nuo to laiko, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti, kad įstatymų nustatyta tvarka nustatyta, jog nuteisimas, kardomasis kalinimas (suėmimas), sulaikymas, procesinių prievartos priemonių pritaikymas ar administracinės nuobaudos – arešto paskyrimas yra neteisėti. Žalos atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 3 str. 4 d. nustatyta, kad prie Teisingumo ministerijai teikiamo asmens prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka pridedamas įsiteisėjęs ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimas, nustatantis pažeidimus, kuriuos atliko atitinkamas pareigūnas. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad pažeidimai, dėl kurių jis patyrė žalą, yra konstatuoti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2008-12-11 rašte Nr. 3-6884 (b. l. 42), šį raštą pridėjo prie minėto prašymo. Prašymą pareiškėjas pateikė 2014-05-28, nesilaikydamas Žalos atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinto termino. Pažymėtina, kad šiame įstatyme nenumatyta galimybė Teisingumo ministerijai atnaujinti praleistą kreipimosi terminą – ieškinio senaties terminą, pagal Civilinio kodekso 1.131 str. 2 d., gali atnaujinti teismas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad administraciniame akte netiksliai nurodyta jo apskundimo tvarka teismų praktikoje nėra pripažįstama lemiančia aplinkybe (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-505/2014), vien jos pagrindu sprendžiamoje byloje pareiškėjo reikalavimai negali būti tenkinami.
Teisingumo ministerija yra priėmusi sprendimo dėl pareiškėjo 2014-05-28 prašymą, nagrinėjant šį prašymą ministerija pagrįstai vadovavosi Žalos atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 3 str. 4 d. reglamentavimu, todėl nėra pagrindo įpareigoti ją įpareigoti priimti ir nagrinėti pareiškėjo 2014-05-28 prašymą dėl žalos atlyginimo.
Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, byloje surinktų įrodymų visumą ir faktines aplinkybes, tai, kad skundžiamas Komisijos sprendimas priimtas tinkamai taikant materialinės teisės normas, laikantis jo priėmimo tvarkos, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamo Komisijos 2014-09-03 sprendimo Nr. 3R-325 (AG-277/04-2014) ir įpareigoti Teisingumo ministeriją išnagrinėti pareiškėjo 2014-05-28 prašymą dėl žalos atlyginimo.
Atmetus skundą, pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir negali būti tenkinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 127 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjo G. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.