- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- 1-18-404/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42110-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Civilinis ieškovas
- K. B., D. B.
- Nukentėjusysis
- K. B., D. B.
mažamečių nukentėjusiųjų atstovui pagal įstatymą, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. B.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., gimęs 1986-09-07 Plungės rajono savivaldybėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ – pardavėju-konsultantu, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Plungės rajone, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. rugpjūčio 31 d., apie 7.59 valandą, Plungės rajone, Nausodžio seniūnijoje, Prūsalių kaime, Pakalnės gatvėje, kaltinamasis M. B. kelio vingyje vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl ko atsitrenkė į priešinga kryptimi važiavusį automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. B.. Eismo įvykio metu automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) keleivei K. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleiviams A. B., D. B., S. Ž. padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Šiais neatsargiais veiksmais M. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimą, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto), ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Kaltinamasis M. B. pagal jam pareikštą kaltinimą teisme parodė, kad tą rytą važiavo į darbą iš namų, tuo keliu važiuoja dažnai, kelio ypatumus pažįsta, toje vietoje buvo didelė įkalnė ir posūkis į kairę, per posūkį mažesnis matomumas, nes iš kairės pusės kelkraštis apaugęs krūmais, iš dešinės pusės matomumas geras. Vairavo automobilį „Opel Vectra“, važiavo vienas, nelijo, nebuvo apsiniaukę, oras matomumui netrukdė, kelio danga buvo žvyruota, sausa, važiavo apie 40-50 km/h greičiu, jam posūkis buvo į kairę, važiavo dešine puse. Pakilęs į kalną pastebėjo priešprieša atvažiuojantį automobilį, kuris važiavo į jo kelio juostą skersai, norėjo sukti savo automobilį į dešinę siekdamas išvengti susidūrimo, pradėjo stabdyti, tada buvo smūgis. Įvykio metu buvo sugadintas jo automobilio priekis iš kairės pusės, kitas automobilis sugadintas taip pat iš kairės pusės. Jam buvo išnirusi koja, negalėjo paeiti, todėl nebuvo prie nukentėjusiųjų priėjęs, tik girdėjo šaukiant, kad vaikui sunku kvėpuoti, iškrito iš kėdutės. Matė iš toliau atėjusį žmogų, vaikščiojo mama, buvo vaikai. Su nukentėjusiaisiais nesusitaikė, žalos neatlygino. Nukentėjusiesiems skambino po ekspertizės išvados, siūlėsi apmokėti išlaidas taikiai, bet nukentėjusieji nesutiko. Iš pat pradžių neskambino ir nesiūlė susitaikyti, nes pats buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Pagal ekspertų išvadas pripažįsta savo kaltę, kad pažeidė Kelių eismo taisykles, bet nesutinka su kaltinimu dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nes vaikas nebuvo tinkamai prisegtas saugos diržais automobilyje. Dėl nukentėjusiųjų ieškinių mano, kad prašomos priteisti sumos yra per didelės. Jo supratimu žalą turi atlyginti draudimo bendrovė, kuri pagal draudimo sutartį atstovauja jo interesus ir yra kompetentinga spręsti kiek jos priklauso atlyginti, todėl sutinka su tomis sumomis kiek sumokėjo ar sutinka sumokėti draudimas. Gailėjosi dėl savo poelgio ir atsiprašė už savo neatsakingo vairavimo pasekmes, prašė atsižvelgi į surinktus duomenis, įsipareigojo atlyginti žalą, kuri bus priteista.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. B. teisme parodė, kad tą dieną vyko su vaikais į namus vyrą palikusi darbe, ji vairavo automobilį, važiavo 20-30 km/h greičiu, toje vietoje jai matomumas buvo gal 50 metrų į priekį. Ties kelio vingiu pamatė priešprieša į ją atvažiuojantį automobilį, nebuvo kur pasitraukti, staiga sustabdė savo automobilį, kitas automobilis bandė mestis į savo pusę, bet susidūrimo išvengti nepavyko. Jos vaikai automobilyje buvo prisegti saugos diržais, po susidūrimo pradėjo šaukti, ji iššoko iš automobilio išimti dukrelę iš kėdutės, kuri buvo prispausta su rankena, verkė, sunkiai kvėpavo. Paskambino sutuoktiniui, pribėgo kažkoks žmogus ir iškvietę greitąją pagalbą, netrukus atvažiavo vyras, policija, greitoji pagalba. Po avarijos jai buvo nustatytas raktikaulio sumušimas, S. Ž. patyrė išorinius sumušimus - nukentėjo nuo diržų, A. B. buvo sumuša galva, liko žymės nuo diržų, K. B. patyrė kaukolės lūžį. Prieš bet kurią kelionę dukrą aprengdavo kambaryje, kėdutėje ją prisegdavo diržais, o automobilyje kėdutę prisegdavo automobilio saugos diržais. Kėdutė niekada nebuvo fiksuojama iki galo, kad galėtų sūnus ją pasukti kai šviečia saulė. Po šio įvykio kėdutė buvo savo vietoje, o dukros galva pasukta į šoną, ją nuo iškritimo sulaikė rankena, ištrūko iš sagties diržas, kuris yra per krūtinę, patys diržai nesuplyšo.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. B. teisme parodė, kad apie avariją jam pranešė žmona. Atvažiavęs į įvykio vietą rado stovinčią žmona su vaiku glėbyje, o sūnus su dukra sėdėjo ant kelkraščio, jam buvo šokas. Žmona su vaikais išvažiavo su greitąja pagalba, policijos pareigūnai matavo, paveikslavo, jis viską stebėjo. Matė automobilyje vaikų kėdutes, mažosios kėdutė galėjo būti pajudinta kitų išlipančiųjų, nes ją tada pats prisegė, viskas buvo tvarkingai. Jis matė, kad B. automobilis buvo išvažiavęs į priešingą pusę, paskutinės vėžės buvo tiesiai kelio viduryje.
Liudytojas A. Š. teisme parodė, kad tuo metu su tėvu melžė karves Prūsalių kaime, Pakalnės gatvėje, išgirdus smūgį pamatė du susidūrusius automobilius, bet nematė kaip jie susidūrė, kurie buvo už 100-200 metrų, ten nuėjo vienas. Matė kaip iš sidabrinio automobilio du vaikai atsisėdo ant kelkraščio, o mama pasiėmė mažąjį vaiką. Iš mėlyno automobilio per keleivio pusę išlipo nukentėjusysis. Jis iškvietė greitąją pagalbą, ten išbuvo ne ilgiau dešimt minučių, kol atvyko policijos pareigūnai, kurie užsirašė jo duomenis, tada jis išėjo atgal. Įvykio vietoje nebuvo jokių kalbų kas kaltas dėl avarijos, jis šviesiame automobilyje užgesino šviesas, išjungė degimą, išjungė degimą ir tamsiame automobilyje, bet negalėjo užgesinti šviesų. Moteris šaukė, kad kūdikis dūsta, kitam buvo tik pėda sužalota.
Liudytojas A. R. teisme parodė, kad tą rytą važiavo su miškovežiu į mišką, važiuodamas į kalną ant kelio pamatė du automobilius, buvo avarija, sustojo už 100 - 200 metrų nuo tos vietos, nes neleido pravažiuoti. Nuėjęs į vietą pamatė du smarkiai apdaužytus automobilius. Girdėjo, kad iš šviesiojo automobilio greitoji pagalba išvežė moterį su vaikais, o iš tamsiojo - vyrą. Ten išbuvo gal dvi ar tris valandas, gerai įsižiūrėjus matėsi nuo greičio vėžės praslydusios, išvažiuota į priešingą eismo juostą, tamsusis automobilis buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą, kuris, jo manymu, po smūgio atšoko ir paliko stovėti savo vietoje. Apie tai ragino pažiūrėti pareigūnams iš jo mašinos, šviesiojo automobilio vairuotojos vyrui liepė nusipaveiksluoti vėžes. Pats nedalyvavo atliekant matavimus ir sudarant eismo įvykio vietos schemą. Paliudyti teisme iniciatyvą rodė K. B.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal tyrėjos R. B. nurodytus duomenis jos tarnybiniame pranešime apie įvykusio eismo įvykio aplinkybes, kad 2018-08-31, 7.59 valandą, Plungės r. sav., Prūsalių k., Pakalnės g., kelio vingyje, priešprieša susidūrė dvi transporto priemonės – „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuojama M. B., ir „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuojama D. B.. Eismo įvykio metu nukentėjo transporto priemonės „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. B., kuriam nustatytas dešinės kojos čiurnos išnirimas, „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) keleiviai: K. B., gim. 2018 m., A. B., gim. 2016 m., kurioms nustatyti galvos sumušimai, S. Ž., gim. 2011 m., kuriam nustatytas žastikaulio srities sumušimas. Apgadintos abi transporto priemonės, kelias ir kelio statiniai nesugadinti (T. 1., b. l. 22).
Dėl aplinkybių, kodėl ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas prieš D. B., teisme liudytoju buvo apklaustas E. T., kuris parodė, kad tikriausiai pagal matavimus ir transporto priemonių išsidėstymą buvo prieita išvados, kad B. nesilaikė dešiniojo krašto.
Iš specialisto išvadų Nr. T-A 8880/2018(01) ir Nr. T-A 8881/2018(01) matyti, kad abiejų automobilių vairuotojai eismo įvykio metu buvo blaivūs (T. 1., b. l. 185, 187).
Specialisto išvadoje Nr. G 1699/2018(03) S. Ž. konstatuota poodinė kraujosruva kairio raktikaulio srityje - atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (T. 2., b. l. 13).
Specialisto išvadoje Nr. G 1850-2018(03) D. B. konstatuotas kairiojo peties sąnario sumušimas - atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (T. 2., b. l. 21).
Specialisto išvadoje Nr. G 1849/2018(03) K. B. konstatuoti sužalojimai: galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, linijiniu kaktikaulio dešinės pusės lūžimu nusitęsiančiu į dešinį viršugalvinį kaulą, galvos smegenų sukrėtimu - atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (T. 2., b. l. 34-35).
Specialisto išvadoje Nr. G 1848/2018(03) A. B. konstatuotas galvos sumušimas, nenurodant išorinių traumos požymių, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (T. 2., b. l. 40).
Specialisto išvadoje Nr. G 1698/2018(03) M. B. konstatuotas dešinio šokikaulio išnirimas - atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (T. 2., b. l. 6).
Iš duomenų kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose matyti, kad eismo įvykio vieta yra Plungės rajonas, Nausodžio seniūnija, Prūsalių kaimas, Pakalnės gatvė, kelio įkalnė vingyje į kairę. Kelio danga sausas žvyras, važiuojamosios kelio dalies plotis 5,5 m, abiejų kelio kelkraščių plotis 2,3 m, dešinėje kelio pusėje 0,55 m gylio griovys, nuo Prūsalių kaimo kairėje kelio pusėje miškas, dešinėje - atvira vietovė (T. 1., b. l. 28-29, 31, 32-36).
Iš duomenų automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)techninės būklės ir apžiūros protokole matyti, kad eismo įvykio metu apgadintas automobilio priekinis bamperis, variklio dangtis, priekiniai kairės ir dešinės pusės sparnai, priekinis stiklas, abiejų pusių šviesos žibintai, įlenktas priekinis kairės pusės statramstis, suveikusios abi priekinės oro pagalvių sistemos. Padangų būklė gera. Automobilio vairo mechanizmo būklė nesugadinta (T. 1., b. l. 41-42, 44).
Automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas dalyvaujant specialistui, apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykio metu apgadinta automobilio priekinė dalis. Tiesioginio kontaktavimo pėdsakai ant priekinio buferio, priekinės plokštumos virš valstybinio numerio yra 53 X 55,5 cm aukštyje nuo pagrindo. Jų dešinysis kraštas yra 8 cm į dešinę nuo vidurio. Pėdsakai skersine kryptimi nusitęsia į kairę. Ant deformuoto variklio dangčio priekinio krašto ir priekinės dalies tiesioginio kontaktavimo pėdsakai išsidėstę iki 87 cm aukščio nuo pagrindo. Jų dešinysis kraštas yra 7 cm į kairę nuo vidurio, nusitęsę nuo šios vietos visu pločiu į kairę. Vyraujantys pėdsakai skersinės krypties, kryptimi iš dešinės į kairę. Automobilio priekinis kairysis sparnas priekinėje dalyje deformuotas sulankstant ir suklupdant. Ant jo paviršiaus 40-76 cm aukštyje nuo pagrindo yra kontaktavimo pėdsakai, vyrauja skersinės krypties iš dešinės į kairę. Kontaktavimo pėdsakai ant priekinio buferio, variklio dangčio ir priekinio sparno susidarę suraižant ir pašiaušiant lako dažų dangą bei užsidedant mėlynos spalvos medžiagos antsluoksniu. Automobilio priekinio rato pakaba apgadinta. Ratas pasislinkęs atgal, prisispaudęs prie rato nišos užpakalinio krašto. Kairėje pusėje tarp ratų yra 266 cm, tarp galinės ratų ašies ir priekinės dalies kairės pusės sugadinimų plokštumos priekinio paviršiaus apie 307 cm. Automobilio salone išsiskleidusios abi oro pagalvės (priekinės), nukritęs galinio vaizdo veidrodėlis. Priekinis lango stiklas suskeldėjęs, jo skeldėjimo židinys yra galinio vaizdo veidrodėlio atrama. Dėl deformacijų stabdžio pedalas iki galo nenusispaudžia, spaudžiant jaučiamas tikėtina tik spyruoklės pasipriešinimas. Visuose automobilio ratuose oro slėgis pakankamas. Dėl eismo įvykio metu susidariusių sugadinimų patikrinti automobilio vairavimo ir darbinės stabdžio būklės negalima, tam reikalingas automobilio ardymas (T. 1., b. l. 49-53).
Iš duomenų automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), techninės būklės ir apžiūros protokole matyti, kad eismo įvykio metu apgadintas automobilio priekinis bamperis, variklio dangtis, kairės pusės sparnas, priekinis stiklas, kairės pusės priekinės durelės, abiejų pusių šviesos žibintai, įlenktas priekinis kairės pusės statramstis, suveikusios abi priekinės oro pagalvių sistemos. Padangų būklė gera. Automobilio vairo mechanizmo būklė nesugadinta (T. 1., b. l. 37-38, 40).
Automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas dalyvaujant specialistui, apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykio metu apgadinta automobilio priekinė dalis, žymiausios deformacijos yra priekiniame kairiame kampe, kurios susidariusios sugniuždant kėbulo dalis ir mazgus įstrižai nuo priekio link galo ir iš kairės į dešinę. Priekinis buferio plastmasinis gaubtas nuo automobilio atsidalinęs. Variklio dangčio priekinės dalies kairiame krašte tiesioginio kontaktavimo pėdsakai yra 33 cm nuo vidurio į kairę ir kairiau. Vyraujanti trasų kryptis priekinėje dalyje artima horizontaliai, o tolstant nuo priekinio krašto kyla į viršų. Šioje vietoje yra lako dažų suraižymai, nuskobimai bei mėlynos spalvos medžiagos antsluoksnio pėdsakai. Priekiniame kairiame kampe deformuotas paviršius su automobilio išilgine ašimi sudaro apie 35/40 laipsnių kampą atvirą į dešinę, žiūrint link automobilio priekio. Atidalinto buferio plastmasinio gaubto kairysis kampas pertrūkęs, tiesioginio kontaktavimo pėdsakai ant priekinio paviršiaus matomi nuo valstybinio ženklo skaičiaus "6" 18 cm į kairę nuo vidurio ir nusitęsia visu pločiu į kairę. Automobilio priekinis kairysis ratas pasislinkęs atgal, dehermetizuotas, oro slėgio rate nėra. Ratas prisispaudęs prie rato nišos užpakalinio krašto. kairėje pusėje tarp ratų 254 cm, o nuo galinės rato ašies iki kampe esančių deformuotos plokštumos kairio krašto 280 cm. Abi priekinės saugos pagalvės išsiskleidusios, per priekinį kairįjį statramstį deformuotos persidavusios į automobilio stogą. Stogas priekinėje dalyje deformuotas netaisyklingai (susibangavęs). Priekinis lango stiklas suskeldėjęs, akivaizdžių smūgio į jį židinių nėra. Automobilio stabdžio pedalas nusileidęs, jo eiga apie 2-3 cm. Dėl sugadinimų, neardant automobilio, patikrinti jo vairavimo ir darbinę būklę, negalima (T. 1., b. l. 54-58).
1. Techniniu požiūriu automobilių „Opel Vectra“", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojai M. B. ir D. B. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesudaryti kliūčių eismui, privalėjo važiuoti dešine kelio puse, kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, neviršydami leistino eismo įvykio vietoje greičio, atsižvelgdami į važiavimo sąlygas, tai yra kelio ir eismo matomumo sąlygas, vietovės reljefą, privalėjo pasirinkti važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti vairuojamas transporto priemones iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, esant blogam matomumui mažinti važiavimo greitį, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, tai pastebėję, privalėjo stabdyti vairuojamą transporto priemonę.
2. Eismo įvykio metu link kelio vingio į kairę, kuriame ribotos kelio ir eismo matomumo sąlygos, artėjusiu automobiliu „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), tikėtina, buvo važiuojama ne arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o dalinai įvažiavus į kairiąją kelio pusę ir susidurta su priešinga kryptimi arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto važiavusiu bei prieš pat susidūrimą į kairę nusuktu automobiliu „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Susidūrimo metu transporto priemonės kontaktavo priekinių dalių kairiosiomis pusėmis ir kairiaisiais kampais. Tikėtina, kad prieš pat susidūrimą automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), judėjo nuo apie 28 km/h iki apie 40 km/h greičiu, o automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) judėjo nuo apie 2 km/h iki apie 15 km/h greičiu; aplinkybės, kad susidūrimo metu pastarasis automobilis buvo sustojęs, paneigti negalima. Nuo susidūrimo kontakto vietos automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), judėjo įstrižai į priekį ir dešiniau, tikėtina, jo svorio centrui kelio išilgine kryptimi nuo susidūrimo kontakto vietos iki sustojimo po eismo įvykio vietos persislenkant apie 1,7 m atstumu, o automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo atblokštas atgal ir dešiniau, pasukant jį apie vertikalią ašį prieš laikrodžių rodyklių judėjimo kryptį, tikėtina, jo svorio kelio išilgine kryptimi nuo susidūrimo kontakto vietos iki sustojimo po eismo įvykio vietos persislenkant apie 2 m atstumu. Tikėtina, kad susidūrimo kontakto momentu tarp dešiniojo važiuojamosios dalies krašto iki automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priekinio dešiniojo rato buvo apie 1,5 m, o galinio dešiniojo - apie 1,7 m atstumas; susidūrimo kontakto momentu tarp dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priekinio dešiniojo rato buvo apie 1,1 m, o galinio dešiniojo - apie 0,5 m atstumas. Po susidūrimo transporto priemonės sustojo vietose, kuriose buvo aptiktos eismo įvykio vietos apžiūros metu.
3. Tikėtina, kad kelio išilgine kryptimi tarp automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), svorio centro padėties susidūrimo kontakto metu ir sustojus po susidūrimo, žiūrint pagal šio automobilio važiavimo prieš eismo įvykį kryptį, yra apie 1,7 m atstumas, o tarp „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) svorio centro padėties susidūrimo kontakto metu ir sustojus po susidūrimo, žiūrint priešinga, nei prieš pat eismo įvykį važiavo pastarasis automobilis kryptimi, yra apie 2 m atstumas. Tikėtina, kad susidūrimo kontakto momentu tarp dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priekinio dešiniojo rato buvo apie 1,5 m, o galinio dešiniojo - apie 1,7 m atstumas; susidūrimo kontakto momentu tarp dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priekinio dešiniojo rato buvo apie 1,1 m, o galinio dešiniojo - apie 0,5 m atstumas.
4. Į eismo įvykio vietos apžiūros metu fiksuotą padėtį automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo atblokštas susidūrimo jėgų, pastarajam susidūrimo kontakto momentu, tikėtina, važiuojant nuo apie 2 km/h iki apie 16 km/h greičiu; aplinkybės, kad susidūrimo metu pastarasis automobilis buvo sustojęs, paneigti negalima.
5. Dėl transporto priemonių susidūrimo metu veikusių jėgų automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), po susidūrimo judėjo įstrižai į priekį ir link jo judėjimo kryptimi dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
6. Tikėtina, kad prieš pat susidūrimą automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), judėjimo greitis buvo nuo apie 28 km/h iki apie 40 km/h, o automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) judėjo nuo apie 2 km/h iki apie 16 km/h greičiu; aplinkybės, kad susidūrimo metu pastarasis automobilis buvo sustojęs, paneigti negalima.
7. Eismo įvykio vietos apžiūros metu neaptikta transporto priemonių stabdymo pėdsakų, todėl, jeigu pastarosios transporto priemonės buvo stabdomos be ratų slydimo, negalima nustatyti automobilių „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) stabdymo metu nuvažiuotų atstumų.
8. Tikėtina, kad prieš susidūrimą automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiavo nuo apie 2 km/h iki apie 16 km/h greičiu; aplinkybės, kad susidūrimo metu pastarasis automobilis buvo sustojęs, paneigti negalima. Jeigu kelio ruožas, kuriuo prie susidūrimo vietos važiavo automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) horizontalus, jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotoja D. B. važiuodama jos nurodomu 35 km/h greičiu turėjo objektyvią galimybę didesniu nei 19,2 m atstumu, o važiuodama 40 km/h greičiu - didesniu nei 23,3 m atstumu neprivažiuodama susidūrimo su automobiliu „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vietos pastebėti kliūtį jos automobilio judėjimui sudariusį, priešinga kryptimi važiuojantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), tai techniniu požiūriu D. B. veiksmai,- nesustabdė vairuojamo automobilio dešinėje kelio pusėje kuo arčiau dešiniojo kelkraščio, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini.
9. Jeigu eismo įvykio vietoje didžiausias leistinas važiavimo greitis 70 km/h, tai, dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių, negalima tvirtinti, kad prieš eismo įvykį automobiliu „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo važiuojama viršijant didžiausią leistiną eismo įvykio vietoje greitį. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima techniniu požiūriu įvertinti, ar automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojo M. B. pasirinktas važiavimo greitis susidariusioje eismo ir kelio situacijoje buvo saugus.
10. Jeigu kelio ruožas, kuriuo prie susidūrimo vietos važiavo automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) horizontalus, jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotoja D. B. važiuodama jos nurodomu 35 km/h greičiu turėjo objektyvią galimybę didesniu nei 19,2 m atstumu, o važiuodama 40 km/h greičiu - didesniu nei 23,3 m atstumu neprivažiuodama susidūrimo su automobiliu „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vietos pastebėti kliūtį jos automobilio judėjimui sudariusį, priešinga kryptimi važiuojantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), tai techniniu požiūriu vairuotoja D. B. savalaikiai stabdydama vairuojamą automobilį arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tikėtina, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Techniniu požiūriu transporto priemonių susidūrimas nebūtų įvykęs (jo būtų išvengta), jeigu prieš susidūrimą automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. B. būtų važiavęs dešine kelio puse, arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
11. Eismo įvykio vietoje apžiūros metu nustatytą mažiausio spindulio kelio vingį automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusės viduriu, neišsivystant šoniniam slydimui (skersavimui), horizontaliame be skersinio nuolydžio kelyje galėjo pravažiuoti mažesniu nei 63,5 km/h greičiu, o automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), horizontaliame be skersinio nuolydžio kelyje, savo judėjimo krypties važiuojamosios dalies pusės viduriu - mažesniu nei 64,9 km/h greičiu. Eismo įvykio vietoje buvusiose kelio sąlygose automobiliai „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) jų vairuotojams važiuojant techniniu požiūriu saugiu atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto ir paliekant saugų tarpą iš kairės tarp transporto priemonių šonų, saugiai prasilenkti galima automobiliais važiuojant ne didesniais kaip 39,5 km/h greičiais. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų duomenų stokos negalima spręsti, kokią įtaką techniniu požiūriu vairuotojams būtinam pasirinkti saugiam važiavimo greičiui turėjo ribotos kelio ir eismo matomumo sąlygos.
12. Techniniu požiūriu, tikėtina, kad tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojo M. B. veiksmai, - artėdamas prie kelio vingio į kairę, kuriame ribotos kelio ir eismo sąlygos važiavo ne dešine kelio puse, o dalinai įvažiavęs į kairiąją kelio pusę, sudarė kliūtį priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Šiuo atveju, jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotoja D. B. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), tai D. B. veiksmai, - kilus grėsmei eismo saugumui ir atsiradus kliūčiai nesustabdė vairuojamą automobilį dešinėje kelio pusėje, kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, - turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (T. 1., b. l. 78-97, 98).
Iš apžiūros protokolo duomenų dėl automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vaikiškų kėdučių matyti, kad ant galinės automobilio sėdynės sudėtos trys vaikiškos kėdutės pritvirtintos saugos diržais, stabiliai, tvarkingai. Už vairuotojo sėdynės ant galinės sėdynės pritvirtinta kėdutė-lopšys. Kėdutė su saugos diržais, priekyje pakelta užfiksuojama rankena. Apžiūrint prie kėdutės esančius saugos diržus matyti, kad sėdimojoje kėdutės-lopšio dalyje saugos diržų tvirtinimo mechanizmas (plastikinis). Nugarinėje lopšio dalyje yra du saugos diržai, kurių užsegimo dalis tvirtinasi (segasi) prie sėdimosios dalies tvirtinimo mechanizmo. Pabandžius užsegti saugos diržus matyti, kad vienas iš sėdimojoje dalyje esančių saugos diržų fiksatorių yra sugedęs (išlūžęs), fiksavimas neveikia. Lopšys-kėdutė „Karwala“ skirta 0-10 kg. Galinės sėdynės viduryje yra juodos spalvos, plastikinė kėdutė „Universal“ skirta 15-36 kg. Saugos diržai tvarkingi. Dešinėje pusėje trečia vaikiška kėdutė „Universal“ skirta 9-18 kg. Saugos diržai tvarkingi (T. 1., b. l. 99-102, 103-109). Visų trijų kėdučių žymėjimas atitinka Europos saugumo normų ECE standartus (T. 1., b. l. 111-113, 114-117).
Iš duomenų kitų objektų apžiūros protokole matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas, kuriame matyti automobilis „Opel Vectra“, sidabro spalvos, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelės atviros. Apžiūrimas automobilio vidus, jo priekis, spidometro parodymai. Matyti iššovusios priekinės oro pagalvės. Atidaromos kairės pusės galinės durelės. Matyti vaikiškas saugos diržais pritvirtintas lopšys-kėdutė. Ant lopšio rankenos uždėtas žydros spalvos medžiaginis audeklas. Toliau filmuojama viduryje esanti juodos spalvos plastmasinė vaikiška kėdutė. Dešinėje automobilio pusėje matyti trečia vaikiška kėdutė. Visų kėdučių saugos diržai tvarkingi, nesuplyšę. Užfiksuota automobilio išorė, matyti ant kelio išbarstytų įvairių automobilio detalių. Kitas automobilis „Opel Vectra“, kurio valstybinio numerio ženklo nesimato, nes priekis sudaužytas, tamsiai mėlynos spalvos. Apžiūrimas automobilio vidus, nurodoma, kad šio automobilio spidometro rodyklė sustojusi prie parodymų 40 km/h. Automobilio gale matyti valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (T. 1., b. l. 119-121).
Automobilis „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas dalyvaujant specialistui, apžiūros metu nustatyta, kad ant galinės sėdynės, dešinėje ir kairėje pusėse yra vaikiškos kėdutės. Dešinėje esanti kėdutė pilkos spalvos su vidinėje pusėje dubens ir liemens srityje esančiais mėlynos spalvos medžiagos įsiuvais. Kairėje pusėje yra vaikiška kėdutė su pilkai mėlynos spalvos medžiaginiu įklotu, bei prie rankenos esančiu mėlynos spalvos gobtuvu. Kairės pusės kėdutė prisegta saugos diržu (automobilio), jis yra 3 tvirtinimo taškų, automobilio saugos diržas yra kėdutės tvirtinimo "ausyse". Diržo sagtis užsegta, nepažeista, atsisega ir užsisega. Diržo įtempimo mechanizmas nesugedęs, jis diržą laiko įtemptą, patraukus už viršutinio galo diržas išsitraukia, o atleidus, vėl įsitempia. Dešinėje pusėje kėdutė automobilio saugos diržu fiksuota dešinėje kraštinėje padėtyje per kėdutės tvirtinimo auseles ir užraktus, automobilio diržo sagtis neužsegta. Automobilio diržo sagtis užsisega ir atsisega, diržo įtempimo mechanizmas veikia, diržas įtemptas. Diržas 3 tvirtinimo taškų. Galinės sėdynės automobilio vidurinis saugos diržas 3 tvirtinimo taškų, jis neužsegtas, diržo užsegimo ir įtempimo mechanizmai veikia. Išėmus iš automobilio gale, kairėje pusėje esančią kėdutę ir ją apžiūrint, matyti, kad vaiko kėdutėje saugos diržų užraktas nėra tvarkingas. Jo viduje yra spyruoklė, kuri vienu savo galu į nieką nesiremia. Vaikiška kėdutė paimama (T. 1., b. l. 151-153, 154, 155, 156-160).
Iš specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktos kėdutės diržų rakinimo mechanizmas veikia, įkišti užraktai spynoje užfiksuojami, neišsitraukia. Nustatyti, ar kėdutės diržų užsegimo sistema (spyna, užraktai) yra tvarkinga, negalima, nes palyginimui kėdutės su tvarkingomis diržų užsegimo sistemomis (spyna, užraktais) nepateiktos, nėra galimybės atkurti būtent auto įvykio metu kėdutę veikiančių jėgų mechanizmų, nėra galimybės nustatyti, ar kėdutė atitinka tokioms, kaip tirti pateikta, kėdutėms taikomų standartų reikalavimus (T. 1., b. l. 169-171, 172-174).
Po atlikto tyrimo kėdutė saugojimui perduota į Klaipėdos apskrities VPK (T. 1., b. l. 177).
Dėl kėdutės būsenos po eismo įvykio teisme liudytoja buvo apklausta D. G., kuri parodė, kad B. apklausos protokole nurodytas netinkamas išsireiškimas jog diržas suplyšo, turint omenyje tai, kad išsitraukė iš sagties, kad spyruoklė pakrypusi, taip diktavo ekspertas Pačebutas.
Teisme nukentėjusioji D. B. pademonstravo su medicinine lėlė kaip ji vaiką tvirtindavo kėdutėje.
Kompleksinės eismo įvykio – teismo medicinos ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad:
1. Prieš pat eismo įvykį kėdutė, kurioje automobilyje „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sėdėjo K. B., saugos diržais buvo pritvirtinta taip, kaip nurodyta gamintojo.
2. Saugos diržais, kaip nurodyta jos tvirtinimo schemoje, užsegta kėdutė po susidūrimo galėjo likti padėtyje užfiksuotoje nuotraukose po eismo įvykio.
Į 3-čią klausimą atsakyta 2-me išvados punkte.
4. K. B., esant prisegtai saugos diržais, kurių sagtis yra fiksuota iki spragtelėjimo ir įtempus diržus, tikėtina, kad tokio pobūdžio sužalojimų būtų išvengta.
5. Iš objektyvių duomenų nustatyti K. B. padėtį prieš eismo įvykį automobilyje negalima. Tyrime buvo laikoma, kad ji eismo įvykio metu automobilyje sėdėjo kėdutėje nugara į priekį automobilio važiavimo kryptimi. Tikėtinas toks sužalojimų padarymo mechanizmas. Po pirminio smūginio kontakto susidūrimo metu mažametės kūnas judėjo galva į priekį, į kairę ir į viršų, mažametė kaktos dešine puse atsitrenkė į kėdutės pernešimui skirtą rankeną (ar automobilio durų apdailos elementą). Nustatyti vienareikšmiškai objektą, į kurį atsitrenkė mažametė K. B. negalima, nes sužalojimas neturi individualizuojančių požymių.
Į 6-tą klausimą atsakyta 4-me išvados punkte (T. 4., b. l. 125-129).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
M. B. kaltinamas tuo, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata kitam žmogui, t. y. nusikalstamos veikos padarymu, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), pilnai įrodo kaltinamojo kaltę, kad jis vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimą (vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto), dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta K. B. sveikata, šie kaltinamojo veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis, tokia kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Dėl prašymo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Įrodymų tyrimo metu teismui buvo pateikti du prašymai dėl M. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavimo mamos V. B. atsakomybei pagal laidavimą (T. 4., b. l. 84-85, 86-87).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
To paties straipsnio 2 dalyje yra numatytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, pagal kurias asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal formuojamą teismų praktiką, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Tik įvertinęs bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą teismas prieina prie išvados dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo kaltininkui galimybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-319/2008).
Teisme kaltinamasis M. B. prisipažino kaltu, kad eismo įvykio kaltininkas yra jis, gailėjosi dėl savo netinkamo poelgio, atsiprašė nukentėjusiųjų. Įstatyme nėra įtvirtinti nuoširdaus gailėjimosi kriterijai, todėl teismas sprendžia, kad pripažinus kaltę ir gailintis, toks gailėjimasis yra nuoširdus. Kaltinamojo parodymuose išsakytos pagrįstos abejonės dėl atsiradusių pasekmių K. B. atžvilgiu, nevertintinos kaip dalinis kaltės pripažinimas, nes pirminis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas D. B. atžvilgiu, kompleksinės eismo įvykio–teismo medicinos ekspertizės akto išvadose konstatuota tikimybė, kad K. B., esant prisegtai saugos diržais, kurių sagtis yra fiksuota iki spragtelėjimo ir įtempus diržus, tokio pobūdžio sužalojimų būtų išvengta.
Šios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyti ir kiti požymiai, būtini atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindui konstatuoti - M. B. anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai.
Kaltinamojo įsipareigojimas atlyginti iš jo priteistą žalą nukentėjusiesiems, laikytina įvykdyta sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nes Lietuvos Respublikos CK 6.254 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė gali būti draudžiama. Tokio draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – draudikas ir kaltininkas. CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu tokia pareiga atsiranda žalą padariusiam asmeniui, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio pagrindu (galiojusio šio įvykio metu) ir draudikui. Jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.254 str. 1 d.). Šios įstatymo nuostatos suponuoja į tai, kad, nagrinėjamos bylos kontekste, kaltinamasis iki nuosprendžio priėmimo neprivalėjo atlyginti žalos nukentėjusiesiems, nes draudikas jokių realių išmokų neatliko (T. 4., b. l. 48-49).
Yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalies nuostatas, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Teismų praktikoje asmenimis vertais pasitikėjimo laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Kad pripažinti asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka.
Teisme apklausta laiduotoja V. B. parodė, kad yra kaltinamojo M. B. mama, jie gyvena kartu, sūnus bus prižiūrimas, jis neturi žalingų įpročių, jie nuolat bendrauja. Jos išsilavinimas profesinis, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sūnus dėl įvykio išgyvena, žalos iki šiol neatlygino, nes nukentėjusieji nesutiko tartis ir reikalavo viską spręsti per teismą. Mano, kad ji sūnui galės daryti teigiamą įtaką.
Kiti pateikti ir teismo surinkti duomenys patvirtina, kad laiduotoja yra dirbanti, ankstesnės darbovietės charakterizuojama teigiamai, administracine tvarka nebausta, neteista.
Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. B. gali daryti savo sūnui - kaltinamajam M. B. - teigiamą įtaką, ji yra verta teismo pasitikėjimo.
Teismas nesutinka su nukentėjusiųjų atstovo advokato I. B. pozicija, kad šioje byloje laidavimo institutas kaltinamojo atžvilgiu negali būti taikomas, nes nėra įgyvendinta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga - nėra visiško kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminę reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent pirmosios instancijos teisme byla išsprendžiama iš esmės. Net ir tokia aplinkybė, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu neigia savo kaltę, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką klausimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-269/2008). Dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi nuoširdumo teismas jau pasisakė nuosprendyje sprendžiant klausimą dėl laidavimo instituto taikymo.
Esant visiems pagrindams, numatytiems BK 40 straipsnyje dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidus M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavus jį pagal laidavimą jo mamai V. B., be užstato.
Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką turėdamas teisę vairuoti kelių transporto priemones, vairuodamas automobilį blaivus, todėl jam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise (BK 67, 68 str.).
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
Nukentėjusiosios D. B. įgalioto atstovo advokato I. B. pareikštas civilinis ieškinys 5000,00 Eur sumai dėl neturtinės, 3830,84 Eur sumai dėl turtinės žalos priteisimo, bei turėtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (T. 3., b. l. 91-94, 95-96, 97).
Mažamečių nukentėjusiųjų K. B., A. B., S. Ž. įstatyminio atstovo K. B. įgalioto atstovo advokato I. B. pareikštas civilinis ieškinys 17000,00 Eur sumai dėl neturtinės žalos priteisimo, bei turėtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (T. 3., b. l. 86-89, 90).
Abiejose ieškiniuose pareikšti reikalavimai turtinę ir neturtinę žalą iš kaltinamojo ir draudimo bendrovės priteisti solidariai.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.254 straipsnio nuostatas, civilinė atsakomybė gali būti draudžiama. Tokio draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla draudimo sutarties pagrindu, o žalą padariusio asmens – delikto pagrindu, todėl šiuo atveju galima tik subsidiari atsakomybė, nes tik tuo atveju, jei padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.254 str. 1 d.).
Savo poziciją dėl ieškinių kaltinamasis M. B. išsakė duodamas parodymus pagal jam pareikštą kaltinimą, kad prašomos priteisti sumos yra per didelės, jo manymu žalą turi atlyginti draudimo bendrovė, kuri pagal draudimo sutartį atstovauja jo interesus ir yra kompetentinga spręsti kiek jos priklauso atlyginti, todėl sutinka su tomis sumomis kiek sumokėjo ar sutinka sumokėti draudimas. Jei bus priteista ir iš jo, įsipareigoja sumokėti.
Civilinio atsakovo – draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – Draudimo bendrovė) įgaliotas atstovas G. T. neprieštarauja dėl susitaikymo ar laidavimo, atsiliepime į abiejų ieškovų civilinius ieškinius pasisakė, kad Draudimo bendrovės kaip civilinės atsakomybės draudiko atsakomybė yra išvestinė iš transporto priemonės valdytojo deliktinės civilinės atsakomybės, todėl jos pozicija negali prieštarauti transporto priemonės valdytojo, šiuo atveju M. B., procesinei pozicijai. Jei kaltinamasis visiškai pripažintų savo kaltę ar būtų pripažintas kaltu dėl įvykio, Draudimo bendrovė yra pasiruošusi ne ginčo tvarka išmokėti tokias išmokas: S. Ž. - 555,00 Eur (1 MMA) dėl neturtinės žalos; A. B. - 555,00 Eur (1 MMA) dėl neturtinės žalos; D. B. - 555,00 Eur (1 MMA) dėl neturtinės žalos; K. B. - 2775,00 Eur (5 MMA) dėl neturtinės žalos; K. B. - 1244,00 Eur (dėl automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sunaikinimo). Apskaičiuotos draudimo išmokos dėl neturtinės žalos atitinka tiek nukentėjusiesiems padarytų sveikatos sutrikdymų mastą, tiek įvykio aplinkybes, tiek „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas“ (patvirtintas LR Finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367), tiek ir teismų praktiką, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti kokias nors papildomas sumas dėl neturtinės žalos. Prašo atmesti K. B. ieškinio reikalavimą dėl 2000,00 Eur neturinės žalos jam atlyginimo, nes jis tiesiogiai įvykyje nedalyvavo, remiasi teismų praktika, kad neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Prašo atsižvelgti į įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies redakciją, kad maksimali sutartinės atsakomybės dėl neturtinės žalos riba yra 5000,00 Eur dėl vieno įvykio, nepriklausomai kiek yra nukentėjusiųjų asmenų.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnio nuostatas, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas, jeigu nekyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 bei CK 6.263 straipsnių nuostatas, pareiga atlyginti neturtinę žalą atsiranda tik įstatymo numatytais atvejais.
Dėl D. B. civilinio ieškinio reikalavimų turtinei žalai atlyginti. Teismas atsižvelgia į pateiktus rašytinius duomenis apie automobilio įsigijimą lizingo sutarties pagrindu (T. 3., b. l. 95-97), apie automobilio sunaikinimą kaip netinkamą eksploatuoti (T. 4., b. l. 81), į Draudimo bendrovės pateiktus rašytinius duomenis apie automobilio likutinę vertę po įvykio (T. 4., b. l. 55). Iš šių duomenų matyti, kad realios automobilio įsigijimo išlaidos buvo 2000,00 Eur, eismo įvykio dienai automobilio vardinė vertė buvo 1500,00 Eur, kurio likutinė vertė po įvykio yra 256,00 Eur.
Draudimo bendrovė sutinka atlyginti 1244,00 Eur skirtumą tarp vardinės ir likutinės verčių.
Teismas sutinka su šia civilinio atsakovo pozicija, kadangi taip bus atlyginta visa automobilio vertė įvykio dienai.
Atmestinas reikalavimas dėl priteisimo 1670,00 Eur išmokėtų pagal lizingo sutartį įsigyjant automobilį. Ieškovės šeima pasirinko tokį automobilio įsigijimo būdą, ir, nepriklausomai nuo šio eismo įvykio, šiuos pinigus būtų sumokėję lizingo gavėjui, šie prašomi priteisti pinigai nėra tiesioginiai nuostoliai susiję su eismo įvykiu.
Atmestinas reikalavimas dėl 20,00 Eur priteisimo už automobilio transportavimą iš eismo įvykio vietos, dėl 140,00 Eur priteisimo už sugadintas vaikiškas automobilio kėdutes, nepateikus rašytinių įrodymų dėl atsiradusių nuostolių.
Dėl D. B. civilinio ieškinio reikalavimo neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt.
Iš bylos duomenų matyti, kad D. B. buvo nežymiai sužalota, nėra duomenų apie jos stacionarų gydymą ligoninėje, nepateikta duomenų apie liekamuosius reiškinius, tačiau neabejotinai kentėjo skausmą bei patyrė laikinus nepatogumus.
Reikalavimas dėl 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Atsakovas – Draudimo bendrovė neturtinės žalos sutinka atlyginti ne daugiau kaip 550,00 Eur, vadovaujantis atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais.
Atsižvelgdamas į nuosprendyje konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į motyvus, kuriais grindžiamas ieškovės prašymas priteisti prašomą neturtinės žalos sumą, kad šis prašymas yra susijęs ir su vaikams padarytais sužalojimais bei jų išgyvenimais, dėl kurių yra pareikštas atskiras civilinis ieškinys, į atsakovo - Draudimo bendrovės poziciją dėl žalos atlyginimo, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika teismams, kad baudžiamosiose bylose, kuriose autoįvykio metu asmuo sužalojamas nesunkiai, yra priteisiamos sumos nuo 580,00 iki 2900,00 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010 ir kt.), teismas ieškovės ieškinio reikalavimą tenkina iš dalies ir laiko galimu neturtinei žalai atlyginti priteisti 700,00 Eur nuo bendrai prašomos priteisti 5000,00 Eur sumos.
Dėl D. B. civilinio ieškinio reikalavimo priteisti išlaidas už advokato paslaugas. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Iš bylos duomenų matyti, kad advokatas I. B. ikiteisminio tyrimo metu (T. 2., b. l. 114, 162) ir teisme teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajai, faktiškai atstovavo ir jos sutuoktinio bei mažamečių vaikų interesus, ieškovė turėjo 2000,00 Eur išlaidų už suteiktas paslaugas (T. 4., b. l. 57-58, 59-60, 61-62).
Advokatas teikė teisines konsultacijas, atstovavo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, paruošė du civilinius ieškinius, dalyvavo trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose atvykdamas iš Klaipėdos, todėl teismas sprendžia, kad šio reikalavimo patenkinimui pagrindas yra, išlaidos priteistinos jų nemažinant.
Dėl K. B. civilinio ieškinio reikalavimo neturtinei žalai atlyginti. Dėl šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos vieningos praktikos teismams, jau pasisakyta nuosprendyje dėl D. B. civilinio ieškinio.
Mažamečiams A. B. ir S. Ž. padaryti nežymūs kūno sužalojimai. Iš bylos duomenų matyti, kad nei vienas jų nebuvo gydomi stacionariai, nepateikta duomenų apie liekamuosius reiškinius, tačiau neabejotinai kentėjo skausmą bei patyrė laikinus nepatogumus.
Dėl analogiško D. B. ieškinio reikalavimo išdėstytais motyvais teismas sprendžia, kad nėra pagrindo patenkinti prašomus kiekvienam vaikui priteisti po 5000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir laiko galimu priteisti kiekvienam po 700,00 Eur.
Mažametei K. B. padarytas nesunkus kūno sužalojimas. Iš bylos duomenų matyti, kad buvo gydoma stacionariai, nepateikta duomenų apie liekamuosius reiškinius, tačiau neabejotinai kentėjo skausmą bei patyrė laikinus nepatogumus.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad K. B. kėdutėje automobilyje nebuvo tinkamai pritvirtinta. Duodama parodymus teisme nukentėjusioji D. B. paaiškino, kad automobilyje kėdutė niekada nebuvo fiksuojama iki galo, kad galėtų sūnus ją pasukti kai šviečia saulė. Nukentėjusysis K. B. teisme parodė, kad tada pats prisegė kėdutę. Teisme paskirtos kompleksinės ekspertizės metu į užduotą klausimą atsakyta, kad K. B., esant prisegtai saugos diržais, kurių sagtis yra fiksuota iki spragtelėjimo ir įtempus diržus, tikėtina, kad tokio pobūdžio sužalojimų būtų išvengta.
Šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dėl tėvų kaltės mažametė K. B. nebuvo tinkamai pritvirtinta automobilio kėdutėje, kas galėjo turėti įtakos tokiam sužalojimui atsirasti, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, yra pagrindas sumažinti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo patenkinti prašomus vaikui priteisti 5000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir laiko galimu priteisti 2900,00 Eur.
Pats nukentėjusiųjų įstatyminis atstovas K. B. prašo jam priteisti 2000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, dėl jo patirtų išgyvenimų dėl vaikų sužalojimų.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja vieningą praktiką teismas, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmens gyvybės atėmimo atveju (kasacinė nutartis Nr. 2K-338/2008).
Šiuo ieškiniu mažamečių nukentėjusiųjų interesus gina jų įstatyminis atstovas K. B. Teismas sprendžia, kad reikalavimas priteisti neturtinę žalą pačiam K. B. yra nepagrįstas, neturtinei žalai atlyginti sumos turi būti priteistos mažamečių vaikų naudai, o šių lėšų tvarkytojui paskirtas K. B..
Dėl K. B. ieškinio reikalavimo priteisti išlaidas už advokato paslaugas. Iš bylos duomenų matyti, kad K. B. šių išlaidų nepatyrė, todėl reikalavimas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir perduoti mamos V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato.
Išaiškinti M. B., jei būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
D. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 1244,00 Eur (tūkstantį du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 00 ct) turtinei žalai atlyginti, 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti D. B. Iš M. B. priteisti 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų 00 ct) išlaidų už advokato pagalbą D. B. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
K. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti: 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti A. B., 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti S. Ž., 2900,00 Eur (du tūkstančius devynis šimtus eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti K. B.. Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Mažamečių - A. B., K. B., S. Ž. - lėšų tvarkytoju paskirti jų įstatyminį atstovą K. B., gimusį 1988-08-03.
Daiktinį įrodymą: vaikišką kėdutę (saugoma Klaipėdos AVPK pagal kvitą Nr. 037187) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti D. B.
Keturis CD su skaitmeninėmis laikmenomis (esančius baudžiamojoje byloje) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.