Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-4163-331/2014

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-10-08
Bylos Nr.: I-4163-331/2014
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-07024-2013-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas: A. P. B.
Atsakovas: Turto
Trečiasis asmuo: BTA „Insurance Company“
Advokatai: Indrė Panavaitė

Administracinė byla Nr. I-4163-331/2014Proceso Nr. 3-61-3-07024-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 38, 74. (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Indrei Panavaitei, atsakovų atstovams D. B., L. L., R. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. B. skundą atsakovams Turto arba verslo vertintojų garbės teismui, Turto vertinimo priežiūros tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui BTA „Insurance Company“ SF filialui Lietuvoje dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Turto arba verslo vertintojų garbės teismas 2013-10-03 sprendimu Nr. GT-68(13)-S pareiškėjui A. P. B. paskyrė drausminę nuobaudą – Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A000029 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), išduoto 2000-01-24, galiojimo panaikinimą už Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų nesilaikymą (t. 1, b. l. 21 - 49).

Šalies argumentai

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu skundu (t. 1, b. l. 1-19), kurį patikslino (t. 6, b. l. 8-20) kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013-10-03 sprendimą Nr. GT-68(13)-S; 2) priteisti iš Turto vertinimo priežiūros tarnybos bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad UAB „Robinta“ ir pareiškėjas su užsakovais UAB „Sinota“, UAB „Saps Luck“ paruošė 5 investicinio turto rinkos vertės nustatymo ataskaitas. Turto vertinimo priežiūros tarnyba (toliau – ir Tarnyba) dėl minėtų ataskaitų 2013-10-03 pateikė penkias išvadas, kurių rezoliucinėse dalyse nurodyta, kad jos vertintos kaip neatitinkančios Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas), Turto ir verslo vertinimo metodikos atitinkamų reikalavimų, jose pateikiama tam tikra informacija yra prieštaringa ir klaidinanti. Šias išvadas Tarnyba su teikimu iškelti vertintojui drausmės bylą perdavė Turto arba verslo vertintojų garbės teismui (toliau – ir Garbės teismas), kuris perrašydamas pažodžiui šias išvadas į aprašomąją dalį, priėmė skundžiamą sprendimą.

Teigia, kad Tarnyba pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 3 punktą, kuriame nurodyta, kad tik vertintojas ekspertas - savarankiškai gali vertinti tam tikros turto srities objektus arba verslą tik tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilus ginčui dėl turto arba verslo vertės nustatymo ir šiuo klausimu teikti išvadas arba savarankiškai vertinti tam tikros turto srities objektus arba verslą. Išvadose nėra informacijos, kad šios tarnybos darbuotojos vyr. specialistės D. B. ir M. M. turėtų vertintojų eksperto kvalifikacinį pažymėjimą, be to minėtos darbuotojos neturi turto vertintojų pažymėjimų, netgi turto vertintojo - asistento pažymėjimo, todėl šių darbuotojų paruoštos turto vertės nustatymo išvados yra nekompetentingos, neetiškos ir neteisinės. Šiomis išvadomis vadovaujasi ir turto arba verslo vertintojų garbės teismas.

Ruošiant turto vertinimo ataskaitas, Lietuvos Respublikoje galiojo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (žin., 1999, Nr.52-1672; 2011 Nr.86-4139) ir finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. lK -159, patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika (toliau – ir Metodika). Pagal sudarytas sutartis reikėjo paruošti investicinio turto rinkos vertės nustatymo ataskaitas. Įstatymo ir Metodikos teisinėje ir metodologinėje bazėje nebuvo turto sąvokų: „Investicinis turtas“ ir „Investicinio turto rinkos vertė“. Be to, ruošiant investicinio turto vertės ataskaitas buvo naudojama informacinė medžiaga, pateikiama interneto portaluose, Lietuvos aukštųjų mokslų įstaigų - universitetų akademiniais darbais, BPD - bendro programavimo dokumentu „Viešojo sektoriaus investicinių projektų rengimo metodika“ seminaruose pateikta informacija dėl statybos investicinių projektų, investicinio turto ir kt.

Atkreipė dėmesį, kad paruoštose ataskaitose nėra nuorodos pagal Metodikos straipsnio 8.4 vertinimo tikslus: įkeitimui. Todėl užsakovas ir kredito unijos turėjo vadovautis šiomis ataskaitos pastraipomis: ataskaita Nr. 854/108-12, psl. 26 - antra pastraipa nuo apačios ir (atitinkamai sekančiose atskaitose - ataskaita Nr. 838/92-12, psl. 25, ataskaita Nr.855/109-12, psl. 27; ataskaita Nr.831/85-12, psl. 26; ataskaita Nr. 839/93,12 psl. 27).

Turto vertinimai buvo atliekami pagal tas užduotis, tikslus, kuriuos vertintojui suformulavo užsakovai, o gauti rezultatai yra aktualūs patiems užsakovams. Iš ataskaitų turinio akivaizdu, kad visais atvejais buvo vertintas investicinis turtas, o ne nekilnojamas turtas, skirtas įkeitimui. Investicinio turto vertinimo reglamentavimo nebuvimas nulėmė ataskaitose esančius neatitikimus ar neaiškumus.

Vertintojas įvykdė Metodikos 55 punkto reikalavimą turto vertinimą atlikti ne mažiau kaip 2 metodais, tuo tarpu trečiasis - lyginamasis metodas – buvo atmestas dėl paties vertintojo nurodytos priežasties (šios tūšies objektai Lietuvoje atviroje rinkoje nebuvo parduoti).

Dėl 2013-10-03 Tarnybos išvados Nr. T-30(13)-l ataskaitai Nr. 854/108-12 pažymėjo, kad Įstatymo 4 str. 3 p. vertinimo atvejį nurodo: kitais atvejais, kai to pageidauja užsakovas. Šis vertinimo atvejis yra nurodytas visose penkiose ataskaitose. Nurodant vertinimo tikslą Metodika nepateikia vertinimo tikslo - investicinio turto vertės nustatymo tikslui, todėl buvo pritaikyta vertinimo tikslui metodikos punktai 12.1; 14.2; 16.1 ir t.t. sąvoka „tikslo atvejai - rinkos vertė, taikant individualų vertinimą. Turto vertinimo metodikoje nėra nuorodų dėl investicinio turto vertės rinkos nustatymo, be to nei TVS nei EVS-2 standartuose nėra turto vertinimo metodikos nuorodų, todėl investicinio turto vertės nustatymas atliktas pritaikant standartų sąvokas. Dėl rašybos, skaičiavimo, korektūros Tarnyba savo tinklapyje pateikia: „Turto arba verslo vertinimo ataskaitoje padaryti spaudos rašybos, skaičiavimo, korektūros nukrypimai laikomi klaida arba netikslumu“. Todėl EVS-2 punkto 6.1 citavimas vertintojo paaiškinimo yra tik rašybos klaida, kuri neturėjo įtakos paaiškinimo motyvams.

Teigia, kad pagal žodinį susitarimą su užsakovu reikėjo pateikti esamo turto orientacinę vertę, kuri užsakovui buvo reikalinga dėl buhalterinių duomenų ar įstatyminio kapitalo formavimo. Todėl ataskaitos Nr. 854/108-12 psl. 10-12; ataskaita Nr. 838/192-12 psl. 8-5-10 psl.; ataskaita Nr. 855/109-12 psl. 9-13; ataskaita Nr. 831/85-12 psl. 9-11 psl. ir ataskaita Nr. 839/93-12 psl. 9-11 psl., netgi nėra suformuotos išvados apie esamo turto vertę ir šios turto vertės rezultatas nepateiktas turto vertinimo ataskaitos Nr. 854/108-12 santraukoje. Nesant dėl šio turto vertintojo išvados ši nustatyta vertė neturi nei teisinio nei juridinio pagrindo (yra tik informacija).

Nesutinka su pastaba, kad nenurodytos analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės. Šios pagrindimo aplinkybės pateikiamos lentelės pavidalu. Kadangi šie skaičiavimo vertės nustatymai buvo daromi siekiant informuoti užsakovą apie turto vertę, todėl išplėstinis aprašymas nepateikiamas, be to, VĮ Registrų centre nėra detalesnių duomenų.

Vertinamos fermos 1H1p pagal VĮ Registrų centro duomenis yra 2 956,57 kv. m., o ataskaitoje panaudotas plotas yra 2 950 kv. m. (2 770 kv.m + 180 kv.m.), todėl paklaida yra 6,57 kv.m., kuri investicinio turto vertės nustatymui neturi įtakos.

Dėl pastabos, kad ataskaitoje pateikiama prieštaringa ir klaidinanti informacija dėl lyginamojo metodo taikymo nurodė, kad Tarnybos darbuotojai savanaudiškai lygina du prieštaraujančius vertinamus objektus, t.y. esamo turto vertės nustatymą su investicinio turto vertės nustatymu.

Tarnyba aritmetikos veiksmus plotų turto vertei atlieka su klaidomis - 1 892,06 kv. m. + 702,55 kv. m. + 1471,59 kv. m. = 4 066,20 kv. m. bendro ploto.

Pasak pareiškėjo, kadangi ataskaitoje vertinamas investicinis turtas neatitinka Metodikos 66 punkto nurodymų, todėl netaikomi ir Metodikos 71. 1 - 71.4 punktai. Pateiktos pastabos, kad nepateikta Metodikos 83 punkte nurodyta informacija yra nesukonkretintos ir nepagrįstai taikomos investicinio turto ataskaitai ir prieštarauja Europos vertinimo standartams (septintoji laida) ir Tarptautiniams vertinimo standartams 2011 m. Pagal susitarimą su užsakovu esamo turto apžiūroje turėjo dalyvauti direktorius S. D., tačiau užsakovo atstovas į apžiūrą neatvyko. Ataskaitos ruošimo metu užsakovas pranešė, kad pasikeitė bendrovės direktorius - A. B., todėl apžiūros metu liko nepasirašytos ataskaitos Nr. 854/108-12; Nr. 855/109-12.

Dėl pastabos, kad vertinamas turtas vadinamas logistikos objektu pažymėjo, jog sąvokos „Logistika“ panaudojimas ataskaitoje (psl.12, lentelė 4) neturi įtakos turto vertės skaičiavimo rezultatams. Be to, toliau ataskaitoje bus nagrinėjamas investicinis turtas kaip logistikos centras (žr.: STR 2. 02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai“ reikalavimus).

2013-10-03 Tarnybos išvados Nr. T-27(13)-l; 2013-10-03 Nr. T-28(13)-l; 2013-10-03d. Nr. T-29(13)-l ir 2013-10-03 Nr. T-31(13)-l metodologinė ir įstatyminė prasmė yra analogiška - išskyrus menkavertes pastabas dėl rašybos ir aritmetinių veiksmų. Tarnybos išvadose pateiktos pastabos yra nepagrįstos pagal Europos vertinimo standartų (septintoji laida) ir Tarptautinių vertinimo standartų nuorodas. Kadangi Tarnybos išvados yra neteisėtos ir nepagrįstos, neteisėtu ir nepagrįstu laikytinas ir jomis grindžiamas skundžiamas Garbės teismo sprendimas, todėl jis naikintas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovai Turto vertinimo priežiūros tarnyba ir Turto arba verslo vertintojų garbės teismas prašo skundą atmesti. Atsiliepimuose (t. 3, b. l. 124-132, 133-141) paaiškino, kad vadovaujantis Įstatymu Garbės teismas analizuoja visą jam pateiktą medžiagą, t. y. pareiškėjo prašymą įvertinti turto vertinimo ataskaitą, Tarnybos paklausimus vertintojui, vertintojo paaiškinimus, Tarnybos išvadą dėl vertintojo veiksmų rengiant ataskaitą, vertintojo parengtą vertinimo ataskaitą bei išklauso žodinius vertintojo paaiškinimus drausmės bylos nagrinėjimo posėdyje metu. Išanalizavęs visą su drausmės byla susijusią medžiagą, Garbės teismas gali sutikti su Tarnybos išvadoje dėl vertintojo veiksmų nurodytais teisės aktų pažeidimais arba tokiai išvadai nepritarti, be to, nagrinėjant drausmės bylą gali paaiškėti, kad buvo padaryti ir kiti teisės aktų pažeidimai nei nurodyti Tarnybos, arba atvirkščiai, kad tam tikri vertintojo veiksmai pažeidimais nelaikytini. Vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi bei Paklausimų nagrinėjimo taisyklių 14 punktu, Tarnyba išvadas dėl ataskaitų priėmė Garbės teismui išnagrinėjus pareiškėjo drausmės bylą, todėl pareiškėjo argumentai, kad Garbės teismas priėmė skundžiamą sprendimą, remdamasis Tarnybos Išvadomis dėl ataskaitų, yra neteisingi. Skundo dalykas yra Garbės teismo sprendimas, o ne Tarnybos veiksmai, todėl pareiškėjo argumentai dėl Tarnybos darbuotojų kompetencijos nesusiję su nagrinėjama byla. Tarnybos specialistai teikdami Garbės teismui teikimą dėl drausmės bylos vertintojui iškėlimo, kartu rengia ir Išvadą dėl vertintojo veiksmų, tačiau tokia išvada Garbės teismas nėra saistomas - dėl vertintojo padarytų ar nepadarytų pažeidimų rengiant turto vertinimo ataskaitą Garbės teismas sprendžia savarankiškai. Pareiškėjo veiksmus rengiant Ataskaitas bei sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo priėmė tam Įstatymo įgaliotas subjektas - Garbės teismas, kurio sudėtį sudaro kompetentingi nariai (turintys ne žemesnę kaip vertintojo kvalifikaciją, taip pat valstybės tarnautojai, turintys turto arba verslo vertinimą reglamentuojančių teisės aktų projektų rengimo patirtį). Be to, joks teisės aktas nenustato, kad Tarnybos darbuotojai, rengiantys išvadas dėl vertintojo veiksmų ar išvadas dėl ataskaitų turėtų vertintojo eksperto, vertintojo ar vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimą.

Tarnyba sutinka su Garbės teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju konkretus vertinimo tikslas nebuvo atskleistas, o jo nenurodymas sudaro užsakovui nepagrįstą galimybę teikti ataskaitą kitais tikslais, negu buvo jos rengimo metu. Be to, iš Ataskaitose pateiktos informacijos neaišku, kad buvo vertintas investicinis turtas.

Pažymi, kad Garbės teismas pagrįstai pripažino Europos vertinimo standartų (2012) komentaro citavimą klaidinimu. Toks citavimas negali būti pripažintas tik kaip paprasta rašybos klaida, kadangi jis iškreipia visą komentaro esmę, t. y., remiantis komentaru, nustatant investicinę turto vertę nesitikima, kad toks vertinimas atitiks ar sutaps su vertinimu, atliktu rinkos vertės pagrindu, tuo tarpu, remiantis pareiškėjo citavimu, nustatant investicinę rinkos vertę, toks vertinimas atitiks ar sutaps su vertinimu, atliktu rinkos vertės pagrindu.

Įstatymo 21 ir 22 straipsniai aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoja turto vertinimo sutarties bei vertinimo ataskaitos formą, kuri bet kuriuo atveju turi būti rašytinė, todėl informacija, susijusi su atliekamu turto vertinimu, taigi ir vertinimo tikslu, privalo būti pateikta turto vertinimo sutartyje bei vertinimo ataskaitoje, o ne žodiniuose susitarimuose. Nuo suformuluoto vertinimo tikslo priklauso vertinimo metodų pasirinkimas, todėl, jeigu reikalinga atlikti vertinimą skirtingais tikslais, privalo būti atliekami atskiri vertinimai ir rengiamos atskiros vertinimo ataskaitos. Vienoje vertinimo ataskaitoje negali būti formuluojami skirtingi vertinimo tikslai ir atsižvelgiant į juos taikomi skirtingi metodai, formuluojamos skirtingos vertės išvados ir pan. Ataskaitose nebuvo suformuluotas tikslas „finansinių ataskaitų sudarymo“, kaip nebuvo suformuluotas ir kitas tikslas - nustatyti investicinio turto rinkos vertę, todėl apskritai nėra aiškūs vertinimo tikslai.

Pagal Metodikos 58.1 punktą (punkto redakcija, galiojusi Ataskaitų rengimo metu), taikant lyginamąjį metodą, turėjo būti surenkama informacija apie ne mažiau kaip tris per paskutinius 12 mėn. įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas. Garbės teismas pagrįstai nustatė minėto Metodikos punkto pažeidimą, nes vertinimo atlikimo ir Ataskaitos rengimo metu galiojusi teisės norma nenumatė galimybės rinktis senesnius nei per paskutinius 12 mėn. įvykusius sandorius. Tai, kad šiuo metu minėta taisyklė jau yra pasikeitusi, nereiškia, kad pažeidimas nebuvo padarytas.

Ataskaitoje Nr. 854/108-12 pažeidimas dėl neteisingai nurodyto ploto buvo konstatuotas, nes šioje Ataskaitoje informacija apie vertinamą plotą buvo pateikta neaiškiai. Ataskaitos 2 ir 9 p. nurodyta, kad užsakovui priklausantis pastato - karvidės plotas (9155/10000 dalis) sudaro 1607,42 kv. m. Minėtą plotą sudėjus su kitų pastatų plotu rezultatas yra toks, koks nurodytas sprendime, tačiau nustačius 1607,42 kv. m ploto dalį, t. y. 9155/10000, rezultatas yra toks, kokį pateikia pareiškėjas. Tarnyba 2013-05-20 paklausimu pateikė pareiškėjui klausimą, kaip buvo nustatytas Ataskaitos 12 p. 4 lentelėje nurodytas vertinamo objekto plotas - 4066,20 kv. m., tačiau pareiškėjas jokių paaiškinimų minėtu klausimu nepateikė. Ataskaitoje Nr. 831/85-12 vertinami objektai buvo žemės sklypas ir ferma, kurios bendras plotas 2956,57 kv. m. Be to, nėra aišku, koks yra kitas vertinamas statinys, nes jis lentelėje neįvardijamas, nurodomas tik jo plotas ir tūris. Nors nagrinėjamu atveju, kaip nurodo pareiškėjas, ploto paklaida yra neesminė, tačiau pažeidimas buvo konstatuotas iš esmės ne dėl ploto paklaidos, o dėl to, kad iš Ataskaitoje pateikiamos informacijos neįmanoma nustatyti, kokie objektai vertinami išlaidų (kaštų) metodu bei pagal kokius projektinius sprendimus nustatoma objekto kubatūra.

Garbės teismo sprendime buvo konstatuota, jog apskritai nėra aišku, kokių objektų nuomos pajamos buvo skaičiuojamos. Pareiškėjas nurodo Ataskaitų puslapius, kuriuose buvo skaičiuojama investicinio turto vertė, tačiau nepateikia jokių konkrečių paaiškinimų dėl objektų, kurių nuomos pajamas skaičiavo, nepaaiškina, kodėl objektai yra pavadinti kitaip, negu vertinti objektai, ir pagal kokius projektinius sprendimus tokie objektai buvo suformuoti.

Pareiškėjas nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių buvo nesilaikyta Metodikos reikalavimų ir ataskaitų apžiūros aktai buvo nepatvirtinti savininko (užsakovo) parašu arba kodėl nebuvo pateikta informacija apie jų nedalyvavimo turto apžiūroje priežastis. Be to, nors pareiškėjas pateikia paaiškinimus dėl ataskaitų Nr. 854/108-12 ir Nr. 855/109-12, tačiau minėtas pažeidimas buvo konstatuotas ir kitose ataskaitose: Nr. 838/92-12, Nr. 839/93-12. Garbės teismas konstatavo Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5 punkto pažeidimą, nes ataskaitose nebuvo nurodyta užsakovo buveinė ir registras, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie užsakovą. Ši informacija nėra konfidenciali, todėl vertintojui lengvai prieinama, o pareiškėjo teiginiai, kad užsakovas atitinkamų duomenų nepateikė, nepateisina Įstatymo reikalavimų nesilaikymo. Pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai yra nenuoseklūs, o tam tikrais atvejais net nesuprantama, dėl kurios konkrečiai Ataskaitos pateikia nesutikimo su pažeidimais motyvus. Be to, pareiškėjas pateikia argumentus ne dėl visų padarytų pažeidimų ir ne dėl visų ataskaitų.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovų atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo BTA „Insurance Company“ SF filialas Lietuvoje atsiliepime (t. 3, b. l. 117-119) nurodė, kad drausminė nuobauda yra neadekvati faktinėms aplinkybėms, kadangi pareiškėjas turi daugiau nei 20 metų specialųjį darbo stažą ir gerą vardą savo profesinėje veikloje. UAB „Robinta“, o tuo pačiu ir pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-07-19 iki 2013-05-05 (daugiau nei 9 mėnesius) „BTA Insurance Company“ SE filiale Lietuvoje nebuvo apdrausti profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Pažymėjo, kad Laisvanoriškojo draudimo taisyklių 4.3.6 p. nurodyta, kad nedraudiminių įvykių sąraše yra ir teisės verstis turto ir verslo vertintojo veikla netekimas. Skundo dalykas nėra draudimo objektu, todėl šioje byloje draudikas neturi jokių prievolių draudėjui ar apdraustiems asmenims.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Šioje byloje ginčas kilo dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013-10-03 sprendimo Nr. GT-68(13)-S, kuriuo A. P. B. skirta drausminė nuobauda – turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000029 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), išduoto 2000-01-24, galiojimo panaikinimas, teisėtumo ir pagrįstumo. (t. 5, b. l. 100-128).

Nustatyta, kad Tarnyba pagal Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2013-01-28 raštą (t. 3, b. l. 165 - 166), kuriuo buvo prašoma išnagrinėti, ar atliktas turto ir verslo vertinimas pagal pridedamą sąrašą atitiko teisės aktų reikalavimus, atliko pareiškėjo veiklos patikrinimą. Pareiškėjas apie atliekamą patikrinimą buvo informuotas raštais (t. 5, b. l. 1 - 6, 17 - 20, 31- 49), į kuriuos pateikė paaiškinimus (t. 5, b. l. 7, 21, 50, 56 - 58). Tarnyba, surinkusi medžiagą (t. 5, b. l. 8 - 16), ištyrusi pareiškėjo parengtas turto vertės nustatymo ataskaitas Nr. 854/108-12 (t. 3, b. l. 173 - 202, t. 4, b. l. 14), Nr. 838/92-12 (t. 4, b. l. 15 - 59), Nr. 855-109-12 (t. 4, b. l. 60 - 104), Nr. 839/93-12 (t. 4, b. l. 104-151) bei Nr. 831/85-12 (t. 4, b. l. 152 - 201), įvertinusi jo paaiškinimus, 2013-09-09 surašė išvadą (t. 3, b. l. 144 - 164) ir 2013-09-09 tiekimu (t. 3, b. l. 142 - 143) pasiūlė Garbės teismui iškelti drausmės bylą pareiškėjui. Tarnyba 2013-09-09 išvadoje konstatavo, kad parengtos ataskaitos: Nr. 854/108-12, Nr. 838/92-12, Nr. 855-109-12, Nr. 839/93-12, Nr. 831/85-12 neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5, 13 punktų ir Metodikos 28, 34, 35.1 - 35.3, 38, 39, 58.1, 62.2 - 62.4, 41.1 - 71.5, 83 punktų reikalavimų (t. 3, b. l. 144–164). Garbės teismas 2013-09-10 vykusiame parengiamajame posėdyje nutarė iškelti pareiškėjui drausmės bylą ir ją nagrinėti 2013-09-26 posėdyje (t. 5, b. l. 86 -87). Apie posėdį pareiškėjas informuotas Garbės teismo 2013-09-10 raštu (t. 5, b. l. 88). Pareiškėjas į 2013-09-26 posėdį neatvyko, todėl jis buvo atidėtas 2013-10-03 ir apie tai informuotas pareiškėjas (t. 5, b. l. 91-92). Garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą 2013-10-03 posėdyje (t. 5, b. l. 95–99), priėmė sprendimą Nr. GT-48(13)-P, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas turto vertintojas ataskaitas Nr. 854/108-12, Nr. 838/92-12, Nr. 855-109-12, Nr. 839/93-12, Nr. 831/85-12 parengė nesilaikydamas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5, 13 punkto bei Metodikos 28, 34, 35.1 - 35.3, 38, 39, 58.1, 62.2 - 62.4, 71.1 - 71.5, 83 punktų reikalavimų (nesilaikė rengimo metu galiojusių ir turto vertintojams privalomų jų veiklą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų). Pareiškėjui paskirta nuobauda - turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000029 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), išduoto 2000-01-24, galiojimo panaikinimo (t. 5, b. l. 100 - 128).

Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo sprendimu, teigia, kad Garbės teismas peržengė savo kompetencijos ribas, kadangi tokie pažeidimai sprendimo priėmimo metu nebuvo nustatyti nei Tarnybos, nei Garbės teismo, kuriems suteikiama teisė vertinti ir nustatyti turto vertinimo ataskaitų atitikimą Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams. Tarnybos darbuotojos vyr. specialistės D. B. ir M. M. neturi turto vertintojų pažymėjimų, todėl šių darbuotojų paruoštos turto vertės nustatymo išvados yra nekompetentingos, neetiškos ir neteisinės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas su pareiškėjo argumentais sutikti negali, nes paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams pateikimo ir nagrinėjimo Tarnyboje tvarką nustato Tarnybos direktoriaus 2013-04-15 įsakymu Nr. B1-14 patvirtintos Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklės. Taisyklių 13 punkte nustatyta, kad Tarnyba, išanalizavusi gautus asmenų paaiškinimus bei išnagrinėjusi turto arba verslo vertinimo ataskaitą, esant Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatytam pagrindui, parengia ir pateikia Garbės teismui teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo ataskaitą parengusiam turto arba verslo vertintojui, kurį pasirašo Tarnybos direktorius. Tais atvejais, kai turto arba verslo vertintojas ir (arba) turto arba verslo vertinimo įmonė nustatytu terminu Tarnybai paaiškinimų nepateikia, teikimas Garbės teismui parengiamas ir pateikiamas pagal turimą informaciją. Garbės teismui išnagrinėjus turto arba verslo vertintojo drausmės bylą, Tarnyba parengia išvadą dėl turto arba verslo vertintojo parengtos turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, kurią pasirašo Tarnybos direktorius (Taisyklių 14 punktas). Pagal 20 punktą, tokia išvada gali būti skundžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Įstatymo 28 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismo pareiga yra nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas. Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus Garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų. Minėtos įstatymo nuostatos, taip pat Garbės teismo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-05-17 įsakymu Nr. 1K-192, aiškiai apibrėžia Garbės teismo kompetenciją nustatyti paminėtų teisės aktų pažeidimus nagrinėjant turto arba verslo vertintojų drausmės bylas pagal gautus priežiūros įstaigos teikimus. Pažymėtina, kad Garbės teismo sprendimo sukeliamos teisinės pasekmės yra orientuotos į paties vertintojo subjektines teises, o Tarnybos išvada, kad ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, reikšminga siekiant panaudoti pačią ataskaitą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A492-821/2014). Teismo vertinimu, Įstatymo 23 straipsnis, reglamentuojantis, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme, taip pat yra reikšmingas būtent naudojant pačią ataskaitą, tačiau ne sprendžiant dėl turto vertintojo veiksmų rengiant ataskaitą teisėtumo. LVAT 2013-12-18 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A556-2434/2013 akcentuojama, kad atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, laikytina, jog Tarnyba nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Įstatyme nustatytiems reikalavimams, o Garbės teismas vertina turto vertintojo galimai padarytus pažeidimus, pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir galiojančias vertintojui paskirtas drausmines nuobaudas, taip pat tiria, ar vertinant turtą ir rengiant ataskaitą, nebuvo pažeisti Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimai.

Garbės teismas, įvertinęs Tarnybos 2013-09-09 teikimą iškelti pareiškėjui drausmės bylą, išvadą, pareiškėjo parengtas ataskaitas: Nr. 854/108-12, Nr. 838/92-12, Nr. 855-109-12, Nr. 839/93-12, Nr. 831/85-12, pareiškėjo paaiškinimus, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos prašymą konstatavo, kad pareiškėjas rengdamas ataskaitas nesilaikė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5, 13 punktų bei Metodikos 28, 34, 35.1 - 35.3, 38, 39, 58.1, 62.2 - 62.4, 71.1 - 71.5, 83 punktų reikalavimų. Garbės teismas taip pat pažymėjo, kad teisės normų nustatytų pareigų nevykdymas yra teisės pažeidimas, todėl vertintojui turi būti skiriama drausminė nuobauda. Garbės teismo kompetencija yra nustatyti paminėtų teisės aktų pažeidimus nagrinėjant turto arba verslo vertintojų drausmės bylas pagal gautus priežiūros įstaigos teikimus. Nagrinėdamas pareiškėjo drausmės klausimą, Garbės teismas vertino tarnybos pateiktą išvadą, pateiktas vertintojo ataskaitas, paaiškinimus, Lietuvos banko raštą, t. y. elgėsi teisėtai ir pagrįstai. Iš turto vertinimo ataskaitų, matyti, kad turto vertinimas buvo atliktas rinkos vertės nustatymo tikslu, nors Metodikos 8 punktas tokio tikslo nenumato. Aišku Metodikos 8 punktas numato ir kitus vertės nustatymo tikslus, tačiau šiuo atveju vertintojas privalėjo suformuoti ir įvardinti kiekvieno objekto konkretų vertinimo tikslą, nes jis yra svarbus ir reikšmingas. Lietuvos banko pateiktas raštas (t. 3, b. l. 165) akivaizdžiai ir aiškiai patvirtina, kad ataskaita buvo naudojama pagal paskolos sutartį įkeičiamo turto rinkos vertei nustatyti, tačiau ataskaitoje tai nenurodyta. Taigi nekilnojamojo turto įkeitimo tikslu sudaryta ataskaita turi nustatyti nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, naudojant lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) arba naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodus. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 apibrėžia, kad turto rinkos vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Įkeitimo tikslu gali būti naudojama individualaus turto vertinimo ataskaita, kurioje nustatyta vertė, kaip ji apibrėžta Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje. Šias aplinkybes Tarnyba ir Garbės teismas įvardijo savo dokumentuose.

Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5 punkte aiškiai numatyta, kad turto vertinimo ataskaitoje turi būti nurodyta užsakovo duomenys (pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie užsakovą, arba fizinio asmens vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys). Turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodyta turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus (Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p.). Pagal Metodikos nuostatas turto vertintojas vertindamas atsižvelgia į vertinimo sritį bei tikslą ir surenka duomenis apie: vertinamo turto arba verslo buvimo vietos ekonominius, socialinius rodiklius; vertinamo turto arba verslo rinkos konjunktūrą ir finansavimo sąlygas; vertinamo turto arba verslo teisinį režimą (nuosavybės teisė, kitos daiktinės teisės, juridiniai faktai, specialios naudojimo sąlygos ir kt.); turto arba verslo plėtros galimybes ir (arba) alternatyvų panaudojimą (28 punktas). Vertintojas objekto apžiūrą atlieka dalyvaujant savininkui ir (arba) užsakovui arba jų įgaliotiems asmenims, išskyrus šios Metodikos 39 punkte nustatytus atvejus (34 punktas). Apžiūrint objektą, jis turi būti nufotografuotas ir (arba) nufilmuotas, pagal šiuos reikalavimus: nuotraukose ir (arba) vaizdo medžiagoje užfiksuotos individualios objekto savybės, turinčios įtakos objekto vertei, pagal kurias būtų galima nustatyti vertinamą objektą; mažiausias vieno objekto nuotraukų skaičius – 3, vaizdo medžiagos kopijos – 1; nuotraukose ir (arba) vaizdo medžiagoje matomas objekto vidus ir išorė, jeigu objektas turi vidų ir išorę (35 punktas). Apžiūros aktą pasirašo apžiūrą atlikęs vertintojas ir apžiūroje dalyvavęs savininkas ir (arba) užsakovas arba jų įgalioti asmenys, išskyrus šios Metodikos 39 punkte nustatytus atvejus (38 punktas). Jeigu objekto apžiūroje nedalyvauja savininkas arba jo įgaliotas asmuo ir užsakovas atsisako arba negali dalyvauti ir neįgalioja kito asmens dalyvauti objekto apžiūroje, tai turi būti nurodyta vertinimo ataskaitoje, kartu nurodant užsakovo nedalyvavimo objekto apžiūroje priežastį ir jo informavimo apie objekto apžiūros datą ir laiką būdą, taip pat informaciją, ar užsakovas informavo objekto savininką apie objekto apžiūrą ir turi objekto savininko sutikimą dėl objekto apžiūros (39 punktas). Vertinimo ataskaitoje turi būti nurodyta: analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes; padarytų šios Metodikos 58.2 punkte nurodytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybes; taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus (62 punktas). Taip pat turi nurodyti išlaidų (kaštų) metodo taikymo ar netaikymo pagrindimo aplinkybes; vertinamo turto sukūrimo sąnaudų skaičiavimo modelio pasirinkimo pagrindimo aplinkybes; padarytų šios Metodikos 69 punkte nurodytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybes; vertinamo turto nuvertėjimo skaičiavimo modelio pasirinkimo pagrindimo aplinkybes; taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus (71 punktas). Metodikos 83 punktas įpareigoja vertintoją turto vertinimo ataskaitoje nurodyti: pajamų metodo taikymo ar netaikymo pagrindimo aplinkybes; pajamų metodo skaičiavimo būdo pasirinkimo pagrindimo aplinkybes; grynųjų būsimųjų pinigų srautų prognozes ir joms sudaryti taikytas prielaidas; pajamų bazės pasirinkimo ir pataisų (jeigu jos atliekamos) būtinumo pagrindimo aplinkybes; taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus. Metodikos 29 punkte nustatyta, kad vertintojas vertindamas naudojasi informacija, kuri jam yra pateikta ir (arba) viešai prieinama, rodanti padėtį iki turto arba verslo vertinimo dienos ir vertinimo metu.

Iš byloje pateiktos ataskaitos Nr. 831/85-12 (t. 4, b. l. 152-201) matyti, kad pareiškėjas vertinto užsakovo bendrovės „Sinota“ turtą - 2,4542 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ferma 1H1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ataskaitoje suformuluotas turto vertinimo tikslas - nustatyti turto rinkos vertę, tačiau iš ataskaitoje pateikiamos bendro pobūdžio informacijos lieka neaišku, koks ataskaitos tikslas, ar buvo siekiama nustatyti investicinio turto rinkos vertę, ar turto investicinę vertę. Taigi negalima nustatyti koks atliktas investicinio rinkos vertės nustatymas. Pagal teisės aktus, reglamentuojančius vertės nustatymą, vertintojas privalo atsižvelgti į vertinimo tikslą, nes nuo vertinimo tikslo priklauso turto vertės nustatymo pagrindimas konkrečiam tikslui. Lietuvos banko pateiktas raštas (t. 3, b. l. 165) akivaizdžiai ir aiškiai patvirtina, kad ataskaita buvo naudojama pagal paskolos sutartį įkeičiamo turto rinkos vertei nustatyti, tačiau ataskaitoje tai nenurodyta. Konkretaus tikslo nenurodymas suponuoja Metodikos 28 punkto pažeidimą, kas lemia Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimo pagrįsti turto vertę nesilaikymą. Šioje ataskaitoje nebuvo taikytas lyginamasis metodas pagal Metodikos 58.2 punkto nuostatas, nebuvo vertinamo turto ir analogiško ir panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai, ir daromos analogiško ar panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir panašaus turto skirtumus, nepateiktas turto vertės nustatymo pagrindimas, nėra turto vertės apskaičiavimo, nors Metodikos 62.4 punktas aiškiai numato pareiga vertintojui taikyti formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus. Ataskaitos 10 puslapyje (t. 4, b. l. 161) yra pateikta lentelė su duomenimis apie 6 palyginamuosius objektus, nurodyti šių objektų paskirtis, plotas, našumo balas ir kt., tačiau vertintojas ataskaitoje nepaaiškina, kodėl iš šių 6 objektų analogų pasirenka 3 objektus, nurodytus ataskaitos 11 puslapyje (t. 4, b. l. 162), nepaaiškina, kokios savybės šių objektų labiausiai panašios į vertinimą objektą. Taigi pareiškėjas pažeidė Metodikos 62.2 punkto reikalavimus, įpareigojančius nurodyti analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes. Be to pareiškėjas ataskaitoje nepagrindė vertinamo objekto fermos, su analogišku ar panašaus tokio pobūdžio objektais, kai ji yra nuomojamame iš valstybės žemės sklype (Metodikos 57 p.). Teismas sutinka su atsakovo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas, vertindamas ataskaitoje nurodytą, turtą pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5, 13 dalies, Metodikos 28, 58.1, 62.2-62.4, 71.1-71.5, 83 punktų nuostatas, t. y. nesurinko informacijos apie ne mažiau kaip tris objektus per paskutinius 12 mėnesių įvykusių analogiško arba panašaus turto sandėrių kainas (Metodikos 58.1 punkto pažeidimas); nėra aišku, kokie objektai buvo vertinami išlaidų (kaštų) metodu, nėra pateiktos formulės, skaičiavimai, atliktų skaičiavimų seka (Metodikos 71.1-71.5 punktų pažeidimai); apskritai nėra aišku, kokių objektų nuomos pajamos buvo skaičiuojamos, nepateikta Metodikos 83 punkte nurodyta informacija.

Ataskaitoje Nr. 839/93-12 (t. 4, b. l. 104 - 151) pareiškėjas vertinto užsakovo bendrovės „Saps Luck“ turtą - 10,1300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 4,1200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Ataskaitoje suformuluotas turto vertinimo tikslas - nustatyti turto rinkos vertę, tačiau iš ataskaitoje pateikiamos bendro pobūdžio informacijos, lieka neaišku koks ataskaitos tikslas, ar buvo siekiama nustatyti investicinio turto rinkos vertę, ar turto investicinę vertę. Taigi negalima nustatyti, koks atliktas investicinio rinkos vertės nustatymas. Pagal teisės aktus, reglamentuojančius vertės nustatymą, vertintojas privalo atsižvelgti į vertinimo tikslą, nes nuo vertinimo tikslo priklauso turto vertės nustatymo pagrindimas konkrečiam tikslui. Lietuvos banko pateiktas raštas (t. 3, b. l. 165) akivaizdžiai ir aiškiai patvirtina, kad ataskaita buvo naudojama pagal paskolos sutartį įkeičiamo turto rinkos vertei nustatyti, tačiau ataskaitoje tai nenurodyta. Pareiškėjas teigia, kad ataskaita skirta investicinio turto vertės nustatymui ir negalėjo būti panaudota kredito gavimui. Teismas nesutinka su šiuo teiginiu, nes iš ataskaitos ir pareiškėjo paaiškinimų negalima nustatyti, ar vertintojas siekė nustatyti investicinio turto rinkos vertę ar turto investicinę vertę. Konkretaus tikslo nenurodymas suponuoja Metodikos 28 punkto pažeidimą, kas lemia Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimo pagrįsti turto vertę nesilaikymą. Šioje ataskaitoje nebuvo taikytas lyginamasis metodas pagal Metodikos 58.2 punkto nuostatas, nebuvo vertinamo turto ir analogiško ir panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai, ir daromos analogiško ar panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir panašaus turto skirtumus, nepateiktas turto vertės nustatymo pagrindimas, nėra turto vertės apskaičiavimo, nors Metodikos 62.4 punktas aiškiai numato pareiga vertintojui taikyti formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus. Ataskaitoje nėra pateikti pataisų skaičiavimai. Ataskaitos 11 puslapyje (t. 4, b. l. 114) esančioje lentelėje pateikti tik gauti rezultatai, tačiau iš lentelėje pateiktų duomenų nėra aišku, kokie aritmetiniai veiksmai atlikti apskaičiuojant taikytas pataisas, kurių pagrindų buvo koreguojamos palyginamųjų objektų pardavimo kainos ir skaičiuojama vertinamo objekto vertės vertė. Taip pat nėra pateikti palyginamųjų objektų koreguotų kainų ir galutinės vertės skaičiavimai. Pareiškėjas pažeidė Metodikos 62.2 punkto reikalavimus, įpareigojančius nurodyti analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes. Ataskaitos 10 puslapyje (t. 4, b. l. 113) yra pateikta lentelė su duomenimis apie palyginamuosius objektus, nurodyti šių objektų paskirtis, plotas, našumo balas ir kt., tačiau vertintojas ataskaitoje nepaaiškina, kodėl iš šių 7 objektų analogų pasirenka 3 objektus, nurodytus ataskaitos 11 puslapyje (t. 4, b. l. 114), nepaaiškina kokiomis savybėmis remiantis jie labiausiai laikomis panašūs į vertinamą objektą. Teismas sutinka su atsakovo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas vertindamas ataskaitoje nurodytą turtą pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5, 13 dalies, Metodikos 28, 34, 38, 39, 58.1, 62.2-62.4, 71.1-71.5, 83 punktų nuostatas, t. y. nesurinko informacijos apie ne mažiau kaip tris objektus per paskutinius 12 mėnesių įvykusių analogiško arba panašaus turto sandėrių kainas (Metodikos 58.1 punkto pažeidimas); nėra aišku kokie objektai buvo vertinami išlaidų (kaštų) metodu, nėra pateiktos formulės, skaičiavimai, atliktų skaičiavimų seka (Metodikos 71.1-71.5 punktų pažeidimai); nepateikta Metodikos 83 punkte nurodyta informacija.

Ataskaitoje Nr. 855/109-12 (t. 4, b. l. 60 - 103) pareiškėjas vertino užsakovo bendrovės „Sinota“ turtą - 0,8800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir fermą 1I1pb, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 2 634,23 kv. m., esančius (duomenys neskelbtini) Ataskaitoje suformuluotas turto vertinimo tikslas - nustatyti turto rinkos vertę, tačiau iš ataskaitoje pateikiamos bendro pobūdžio informacijos, lieka neaišku, koks ataskaitos tikslas, ar buvo siekiama nustatyti investicinio turto rinkos vertę, ar turto investicinę vertę. Taigi negalima nustatyti, koks atliktas investicinio rinkos vertės nustatymas. Pagal teisės aktus, reglamentuojančius vertės nustatymą, vertintojas privalo atsižvelgti į vertinimo tikslą, nes nuo vertinimo tikslo priklauso turto vertės nustatymo pagrindimas konkrečiam tikslui. Lietuvos banko pateiktas raštas (t. 3, b. l. 165) akivaizdžiai ir aiškiai patvirtina, kad ataskaita buvo naudojama pagal paskolos sutartį įkeičiamo turto rinkos vertei nustatyti, tačiau ataskaitoje tai nenurodyta. Konkretaus tikslo nenurodymas suponuoja Metodikos 28 punkto pažeidimą, kas lemia Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimo pagrįsti turto vertę nesilaikymą. Šioje ataskaitoje nebuvo taikytas lyginamasis metodas pagal Metodikos 58.2 punkto nuostatas, nebuvo vertinamo turto ir analogiško ir panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai, ir daromos analogiško ar panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir panašaus turto skirtumus, nepateiktas turto vertės nustatymo pagrindimas, nėra turto vertės apskaičiavimo, nors Metodikos 62.4 punktas aiškiai numato pareigą vertintojui taikyti formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus. Ataskaitoje nepateikti pataisų koeficientų skaičiavimai. Ataskaitos 12-13 puslapiuose (t. 4, b. l. 70-71) yra pateiktos lentelės su duomenimis, tačiau iš lentelėse pateiktų duomenų nėra aišku, kokie aritmetiniai veiksmai atlikti apskaičiuojant taikytas pataisas, kurių pagrindu buvo koreguojamos palyginamųjų objektų pardavimo kainos ir skaičiuojama vertinamo objekto rinkos vertė. Kai kurios pataisos šioje ataskaitoje pažymėtos su ženklu „+“, kitos su „-“, yra pataisų be jokio ženklo. Neparodytos analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybės, taip pat nenurodytas analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės. Ataskaitos 9 puslapyje (t. 4, b. l. 68) nurodoma, kad rinkos vertės skaičiavimai atlikti remiantis tokio tipo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo kainomis rinkoje (duomenys neskelbtini), tuo tarpu vertinamas turtas randasi (duomenys neskelbtini). Ataskaitos 10 puslapyje (t. 4, b. l. 69) pateikta lentelė su duomenimis apie 7 palyginamuosius objektus, nurodyti šių objektų paskirtis, plotas, našumo balas ir kt., tačiau vertintojas ataskaitoje nepaaiškina, kodėl iš šių 7 objektų analogų pasirenka 3 objektus, nurodytus ataskaitos 11 puslapyje (t. 4, b. l. 70), nepaaiškina, kokios savybės šių objektų labiausiai panašios į vertinimą objektą. Taigi pareiškėjas pažeidė Metodikos 62.2 punkto reikalavimus, įpareigojančius nurodyti analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes. Be to pareiškėjas ataskaitoje nepagrindė vertinamo objekto fermos, su analogišku ar panašaus tokio pobūdžio objektais, kai ji yra nuomojamame iš valstybės žemės sklype (Metodikos 57 p.). Teismas sutinka su atsakovo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas, vertindamas ataskaitoje nurodytą turtą, pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5, 13 dalies, Metodikos 28, 35.1, 35.3, 58.1, 58.1, 62.2-62.4, 71.1-71.5, 83 punktų nuostatas, t. y. nesurinko informacijos apie ne mažiau kaip tris objektus per paskutinius 12 mėnesių įvykusių analogiško arba panašaus turto sandėrių kainas (Metodikos 58.1 punkto pažeidimas); nėra aišku, kokie objektai buvo vertinami išlaidų (kaštų) metodu, nėra pateiktos formulės, skaičiavimai, atliktų skaičiavimų seka (Metodikos 71.1-71.5 punktų pažeidimai); nepateikta Metodikos 83 punkte nurodyta informacija.

Ataskaitoje Nr. 838/92-12 (t. 4, b. l. 15 - 59) pareiškėjas vertino užsakovo bendrovės „Sinota“ turtą – 9,8900 ha žemės sklypą, žemės ūkio paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 10,2800 ha žemės sklypą, žemės ūkio paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Ataskaitoje suformuluotas turto vertinimo tikslas - nustatyti turto rinkos vertę, tačiau iš ataskaitoje pateikiamos bendro pobūdžio informacijos, lieka neaišku, koks ataskaitos tikslas, ar buvo siekiama nustatyti investicinio turto rinkos vertę, ar turto investicinę vertę. Taigi negalima nustatyti, koks atliktas investicinio rinkos vertės nustatymas (nebaigto statyti investicinio turto vertinimas), nes ataskaitoje nepateikiami jokie planai, specifikacijos, kuriomis remiantis nustatoma baigto įgyvendinti projekto vertė, kaip nurodyta Tarptautinių vertinimo standartų (2011) 233-ojo TVS „Nebaigtas statyti investicinis turtas“ 2 dalyje, neparašytos tipinės prielaidos arba specialiosios prielaidos pagal 101-ojo TVS 2 dalies i punkto reikalavimą (kad pastatai bus baigti statyti pagal nustatytus planus ir specifikacijas, kad visos išankstinės sąlygos pagal susitarimus dėl baigto statyti pastato nuomos bus tinkamai įvykdytos). Pagal teisės aktus, reglamentuojančius vertės nustatymą, vertintojas privalo atsižvelgti į vertinimo tikslą, nes nuo vertinimo tikslo priklauso turto vertės nustatymo pagrindimas konkrečiam tikslui, ataskaitoje nėra nurodytas įkeitimo tikslas, nors pagal Lietuvos banko pateiktą raštą (t. 3, b. l. 165) akivaizdžiai ir aiškiai matyti, kad ataskaita buvo naudojama pagal paskolos sutartį įkeičiamo turto rinkos vertei nustatyti. Konkretaus tikslo nenurodymas suponuoja Metodikos 28 punkto pažeidimą, kas lemia Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimo pagrįsti turto vertę nesilaikymą. Šioje ataskaitoje nebuvo taikytas lyginamasis metodas pagal Metodikos 58.2 punkto nuostatas, nebuvo vertinamo turto ir analogiško ir panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai, ir daromos analogiško ar panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir panašaus turto skirtumus, nepateiktas turto vertės nustatymo pagrindimas, nėra turto vertės apskaičiavimo, nors Metodikos 62.4 punktas aiškiai numato pareigą vertintojui taikyti formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus. Ataskaitos 8 puslapyje (t. 4, b. l. 22) pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kad rinkos vertės skaičiavimai atlikti remiantis panašios paskirties žemės sklypų pirkimo kainomis rinkoje, tačiau nėra paaiškinta, kokiais kriterijais buvo pasirinkti konkretūs įvykę pirkimo-pardavimo sandoriai. Ataskaitos 9 puslapyje (t. 4, b. l. 23) pateikta lentelė su duomenimis apie 7 palyginamuosius objektus, nurodant šių objektų paskirtį, baigtumą, plotą, našumo balą ir kt., tačiau vertintojas nepaaiškina, kodėl iš šių 7 analogiškų objektų parenka 3, nurodytus ataskaitos 10 puslapyje (t. 4, b. l. 24), nepaaiškino, kokiomis savybėmis jie laikomi labiausiai panašūs į vertinamą objektą. Taigi pareiškėjas pažeidė Metodikos 62.2 punkto reikalavimus, įpareigojančius nurodyti analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes. Taip pat neparodytos analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybės. Be to pareiškėjas ataskaitoje neparodė vertinamo objekto (žemės sklypo) vietos, objektas randasi (duomenys neskelbtini), kuris priklauso valstybinių (nacionalinių ir regioninių parkų0 apsaugos zonoje bei Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje, todėl jam taikomi Saugomų teritorijų įstatyme numatyti veiklos apribojimai. Teismas sutinka su atsakovo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas vertindamas ataskaitoje nurodytą turtą pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5, 13 dalies, Metodikos 28, 35.1, 35.3, 58.1, 58.1, 62.2-62.4, 71.1-71.5, 83 punktų nuostatas, t. y. nesurinko informacijos apie ne mažiau kaip tris objektus per paskutinius 12 mėnesių įvykusių analogiško arba panašaus turto sandėrių kainas (Metodikos 58.1 punkto pažeidimas); nėra aišku kokie objektai buvo vertinami išlaidų (kaštų) metodu, nėra pateiktos formulės, skaičiavimai, atliktų skaičiavimų seka (Metodikos 71.1-71.5 punktų pažeidimai); nėra pateikti pajamų metodo taikymo skaičiavimai, jeigu nagrinėjamu atveju buvo vertinami neužstatyti žemės sklypai; nepateikta Metodikos 83 punkte nurodyta informacija.

Iš ataskaitos Nr. 854/108-12 (t. 3, b. l. 173 - 202, t. 4, b. l. 1-14) matyti, kad pareiškėjas vertino užsakovo bendrovės „Sinota“ turtą: 1,2424 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio pastatą 3F2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiaulidės pastatą 4G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir karvidės pastatą 5G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Ataskaitoje suformuluotas turto vertinimo tikslas - nustatyti turto rinkos vertę, tačiau iš ataskaitoje pateikiamos bendro pobūdžio informacijos, lieka neaišku, koks ataskaitos tikslas, ar buvo siekiama nustatyti investicinio turto rinkos vertę, ar turto investicinę vertę. Taigi negalima nustatyti, koks atliktas investicinio rinkos vertės nustatymas (nebaigto statyti investicinio turto vertinimas), nes ataskaitoje nepateikiami jokie planai, specifikacijos, kuriomis remiantis nustatoma baigto įgyvendinti projekto vertė, kaip nurodyta Tarptautinių vertinimo standartų (2011) 233-ojo TVS „Nebaigtas statyti investicinis turtas“ 2 dalyje, neparašytos tipinės prielaidos arba specialiosios prielaidos pagal 101-ojo TVS 2 dalies i punkto reikalavimą (kad pastatai bus baigti statyti pagal nustatytus planus ir specifikacijas, kad visos išankstinės sąlygos pagal susitarimus dėl baigto statyti pastato nuomos bus tinkamai įvykdytos). Ataskaitoje nėra jokios informacijos apie vykdomą projektą, kaip nustatyta 233-ojo TVS „Nebaigtas statyti investicinis turtas“ 5 dalyje (projekto aprašymas, įgyvendinimo etapo aprašymas, apskaičiuotos projekto baigimo sąnaudos ir sąmatos šaltinis). Pagal teisės aktus, reglamentuojančius vertės nustatymą, vertintojas privalo atsižvelgti į vertinimo tikslą, nes nuo vertinimo tikslo priklauso turto vertės nustatymo pagrindimas konkrečiam tikslui, ataskaitoje nėra nurodytas įkeitimo tikslas, nors pagal Lietuvos banko pateiktą raštą (t. 3, b. l. 165) akivaizdžiai ir aiškiai matyti, kad ataskaita buvo naudojama pagal paskolos sutartį įkeičiamo turto rinkos vertei nustatyti. Konkretaus tikslo nenurodymas suponuoja Metodikos 28 punkto pažeidimą, kas lemia Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimo pagrįsti turto vertę nesilaikymą. Šioje ataskaitoje nebuvo taikytas lyginamasis metodas pagal Metodikos 58.2 punkto nuostatas, nebuvo vertinamo turto ir analogiško ir panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai, ir daromos analogiško ar panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir panašaus turto skirtumus, nepateiktas turto vertės nustatymo pagrindimas, nėra turto vertės apskaičiavimo, nors Metodikos 62.4 punktas aiškiai numato pareiga vertintojui taikyti formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus. Ataskaitos 12 puslapyje (t. 3, b. l. 185) yra pateikta lentelė su gautais rezultatais, tačiau iš šios lentelės duomenų (procentinių dydžių) apskritai nėra aišku, kokie aritmetiniai veiksmai atlikti apskaičiuojant taikytas pataisas, kurių pagrindu buvo koreguojamos palyginamųjų objektų pardavimo kainos ir skaičiuojama vertinamo objekto rinkos vertė. Taip pat nėra pateikti palyginamųjų objektų koreguotų kainų skaičiavimai bei nepaaiškinta galutinei vertei nustatyti pasirinkta koreguota pirmojo palyginamojo objekto kaina. Kai kurios pataisos šioje ataskaitoje pažymėtos su ženklu „+“, kitos su „-“, yra pataisų be jokio ženklo. Ataskaitoje nepaaiškinta, kokia tokių pataisų reikšmė, nėra atvaizduotas pataisų sumavimas litais ir procentais. Taigi pareiškėjas pažeidė Metodikos 62.2 punkto reikalavimus, įpareigojančius nurodyti analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes. Be to pareiškėjas ataskaitoje nepagrindė vertinamo objekto, su analogišku ar panašaus tokio pobūdžio objektais. Ataskaitos 10 puslapyje (t. 3, b. l. 183) paaiškinta, kad rinkos vertės skaičiavimai atlikti remiantis tokio tipo nekilnojamojo turto pasiūla ir paklausa (duomenys neskelbtini), esamomis tokio tipo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo kainomis rinkoje, tačiau panašūs objektai yra parinkti Jonavos rajone. Ataskaitos 11 puslapyje (t. 3, b. l. 184) yra pateikta lentelė su duomenimis apie 9 palyginamuosius objektus, nurodant šių objektų paskirtį, baigtumą, plotą, našumo balą ir kt., tačiau vertintojas nepaaiškina, kodėl iš šių 9 analogiškų objektų parenka 3, nurodytus ataskaitos 12 puslapyje (t. 3, b. l. 185), nepaaiškino kokiomis savybėmis jie laikomi labiausiai panašūs į vertinamą objektą. Teismas sutinka su atsakovo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas, vertindamas ataskaitoje nurodytą turtą, pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5, 13 dalies, Metodikos 28, 34, 35.1-35.3, 38, 39, 58.1, 62.2-62.4, 71.1-71.5, 83 punktų nuostatas, t. y. nesurinko informacijos apie ne mažiau kaip tris objektus per paskutinius 12 mėnesių įvykusių analogiško arba panašaus turto sandėrių kainas (Metodikos 58.1 punkto pažeidimas); nėra aišku, kokie objektai buvo vertinami išlaidų (kaštų) metodu, nėra pateiktos formulės, skaičiavimai, atliktų skaičiavimų seka (Metodikos 71.1-71.5 punktų pažeidimai); apskritai nėra aišku, kokių objektų nuomos pajamos buvo skaičiuojamos, nepateikta Metodikos 83 punkte nurodyta informacija.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias ginčo santykį, teismo posėdyje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Garbės teismas, gavęs minėtus Tarnybos dokumentus, buvo kompetentingas priimti šioje byloje skundžiamą 2013-10-03 sprendimą pareiškėjo atžvilgiu. Garbės teismas, priimdamas ginčo sprendimą, atsižvelgė į Tarnybos 2013-09-09 teikimą bei išvadą dėl drausmės bylos iškėlimo A. P. B. Tarnybos pateiktoje išvadoje buvo vertinami turto vertintojo A. P. B. veiksmai rengiant turto vertinimo ataskaitas Nr. 854/108-12, Nr. 838/92-12, Nr. 855-109-12, Nr. 839/93-12, Nr. 831/85-12. Tokia išvada buvo priimta atsakant į Lietuvos banko 2013-01-28 prašymą pateikti išvadą dėl minėtų ataskaitų atitikties atitinkamiems teisės aktų reikalavimams. Taigi Tarnyba minėtą išvadą priėmė įgyvendindama savarankišką savo funkciją, teikdama teikimą Garbės teismui dėl drausmės bylos iškėlimo pareiškėjui.

Pareiškėjo teiginiai, kad Tarnybos išvada (nes ji yra identiška Garbės teismo sprendimo motyvams) nėra reikšmingi, nes šioje byloje nagrinėjamas ginčas būtent dėl Garbės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje esanti Tarnybos išvada, teikta Garbės teismui prieš priimant Garbės teismo sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, vertinama kaip pareiškėjo drausmės bylos medžiagos dalis, kuria rėmėsi Garbės teismas, priimdamas šioje byloje skundžiamą sprendimą. Pareiškėjas nepagrindė, kodėl teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą, neturėtų atsižvelgti į šiuos įrodymus. Kaip minėta, Garbės teismas vertina turto vertintojo galimai padarytus pažeidimus. Todėl teismas sutinka su Garbės teismo išvada, kad Garbės teismas neturi kompetencijos įvertinti turto vertinimo ataskaitų atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams. Tai yra Tarnybos kompetencija, o toks atitikties vertinimas yra savarankiška funkcija, nesusijusi su drausmės bylos turto vertintojui iškėlimu. Kita vertus, nagrinėjant drausmės bylą, Garbės teismui nėra draudžiama sprendžiant, ar turto vertintojas, kurio atžvilgiu yra iškelta drausmės byla, savo veiksmais nepažeidė Įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso nuostatų (Įstatymo 29 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju Garbės teismas nustatė A. P. B. veiksmus, pažeidžiančius, be kita ko, Įstatymo 22 straipsnio nuostatas, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų bei Metodikos reikalavimus. Pareiškėjo parengtos ataskaitos neatitinka teisės aktų reikalavimų, sukelia neigiamų pasekmių valstybės ekonominei sistemai, nes sudaro prielaidas iškreipti rinkos situaciją.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Garbės teismas, nustatęs, jog turto vertintojas nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, bei įvertinęs padarytų pažeidimų pobūdį, pagrįstai skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą. Remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė teismui apskritai jokių šiai bylą reikšmę turinčių rašytinių įrodymų, paneigiančių nustatytus jo veiklos pažeidimus, darytina išvada, kad Garbės teismo 2013-10-03 sprendimas Nr. GT-68(13)-S priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Prašomas panaikinti Garbės teismo 2013-10-03 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta tarnybinė nuobauda – turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000029 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), išduoto 2000-01-24, galiojimo panaikinimas – yra adekvati padarytiems pažeidimams.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo A. P. B. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėJolita RasiukevičienėHenrikas Sadauskas