Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2016-11-08 · Civilinė byla Nr. 2-10197-776/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-08
Bylos Nr.
2-10197-776/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07249-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erminijus Baziulis
Ieškovas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas
S. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-10197-776/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07249-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui S. L. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 131,30 Eur skolą, 7,15 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsakovas buvo įpareigotas per 20 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai – įteikti 2016-10-12 atsakovui asmeniškai. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį ar kito procesinio dokumento. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos numato galimybę teis­mui remiantis by­lo­je esančiais įro­dy­mais priim­ti spren­di­mą už akių ieško­vo pra­šy­mu, jei­gu atsako­vas be patei­si­na­mos priežas­ties per teis­mo nustatytą ter­mi­ną nepateikė at­si­lie­pi­mo į ieš­ki­nį (CPK 142 str. 4 d.).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N29/08-0070 pagrindu atsakovui be aukciono išnuomotas 0,2128 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir atsakovas iki 2015-07-29 naudojosi 0,0021 ha valstybinės žemės plotu parduotuvei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiai (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Šiaulių miesto savivaldybės administracija už minėto valstybinės žemės sklypo nuomą ir valstybinės žemės naudojimą atsakovui apskaičiavo žemės nuomos mokestį. Iš nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo ir apmokėjimų paaiškinimo lentelės matyti, jog atsakovas atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingas 131,30 Eur. Taip pat atsakovui už vėlavimą sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį buvo apskaičiuoti 7,15 Eur delspinigiai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.545 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Nesant sudarytos nuomos sutarties, statinių savininkas laikomas valstybinės žemės naudotoju. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad žemės naudotojas yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis reformos metu, Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.

Atsakovas pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200, 6.205 straipsnių nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnį vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas yra draudžiama. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.), kreditorius turi reikalavimo teisę tol, kol skolininkas visiškai įvykdo prievolę. Atsakovas savo pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį įvykdė iš dalies, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 131,30 Eur skola.

Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistini 7,15 Eur delspinigiai (CK 6.256 str. 2 d.).

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.). Ieškinys teisme priimtas 2016 m. spalio 5 d., todėl nuo šios dienos iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 138,45 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 20,00 Eur žyminis mokestis išieškomas iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259, 285, 286 straipsniais ir 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, kodas 188771865, 131,30 Eur (vieno šimto trisdešimt vieno euro 30 ct) skolą, 7,15 Eur (septynių eurų 15 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 138,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. spalio 5 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo S. L., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 20,00 Eur (dvidešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio nustatyta tvarka.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Erminijus Baziulis