- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- 2-254-759/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02324-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Pareiškėjas
- Ukmergės rajono savivaldybės
- Suinteresuotas asmuo
- Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniam padaliniui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriui, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai- Unitas Lituaniae- Sinodas
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Snieguolė Bielskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniam padaliniui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriui, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai- Unitas Lituaniae- Sinodas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą- bažnyčios liekanas, esančias Gėlių g. 11B, Deltuvos mstl., Deltuvos sen., Ukmergės r.
Pareiškėjas nurodė, kad jau daugiau kaip dešimt metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo bei prižiūri nekilnojamąjį daiktą- evangelikų reformatų bažnyčios liekanas, esančias Gėlių g. 11B, Deltuvos mstl., Deltuvos sen., Ukmergės r. Nurodė, kad tiksli Deltuvos bažnyčios statybos data nėra žinoma, tačiau jau 1611 m. bažnyčia paminėta Lietuvos evangelikų reformatų (kalvinistų) sąrašuose, kuriuose pažymėta, kad apie jos steigėjus arba pirmuosius fundatorius žinių neišliko. 1815 m. bažnyčia buvo paversta sandėliu, nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų bažnyčioje pamaldų nebūdavo, retkarčiais čia atvykdavo maldininkai su kunigais. Pareiškėjas nurodė, kad karo metu statinys smarkiai nukentėjo, buvo fiziškai pažeistas, susprogdintas bažnyčios bokštas, pastatas buvo neprižiūrimas ir sparčiai nyko. Nurodė, kad 1969 m. buvo nutarta pastatą rekonstruoti, tačiau rekonstravimo darbai nebuvo atlikti, todėl šiuo metu išlikę tik bažnyčios griuvėsiai. Pareiškėjas nurodė, kad 1992-06-12 Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčios liekanos buvo įrašytos į Kultūros vertybių registrą, joms suteiktas unikalus kodas Nr. 1733, buvo patikslinti apskaitos duomenys. Nekilnojamojo turto registre statinio liekanos ir daiktinės teisės į jas neįregistruotos. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 1995 metų jis prižiūri apleistas pastato liekanas, darbuotojai tvarko bažnyčios griuvėsius, jos teritoriją, rūpinasi saugumu, taip pat Deltuvos seniūnija prie bažnyčios griuvėsių organizuoja renginius. Nurodė, kad užsakė bažnyčios liekanų kadastrinius matavimus, kurių pagrindu suformuota nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Pareiškėjas nurodė, kad Deltuvos bažnyčia siejama su evangelikų reformatų bendruomene, todėl kreipėsi į Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lituaniae – Sinodą, informuodama apie savivaldybės siekį kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. 2015-11-30 buvo gautas atsakymas, kad neprieštarauja, jog savivaldybė įgytų įgyjamąją senatį nuosavybės teises į bažnyčios liekanas, su sąlyga, jei statinys bus įregistruotas kaip bažnyčia, o statinio paskirtis bus religinė. Pareiškėjas prašo pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriui, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai- Unitas Lituaniae- Sinodas pareiškimų nuorašai su pranešimais buvo tinkamai įteikti, iš jų negauti prieštaravimai dėl pareiškimo tenkinimo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (LR CPK 533 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas atliko nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (b.l. 4-12). Pateikus užklausimus dėl Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčios saugomų dokumentų apie nuosavybės teises, iš Lietuvos centrinio archyvo gautas raštas, Lietuvos evangelikų reformatų Sinodas 1928 m. Biržuose posėdžio metu pateikė siūlymą Deltuvos bažnyčią griauti, plytas, žemė ir kitą medžiagą parduoti (b.l. 15-17). Vilniaus apskrities archyvas pateikė dokumentus, kuriuose matyti, kad jau 1611 m. Deltuvos bažnyčia pažymėta Lietuvos evangelikų reformatų (kalvinistų) bažnyčių sąrašuose (b.l. 20-25), pateikta trumpa pastato charakteristika, planas (b.l. 28-42). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnyba surašė aktą, kuriuo pagrindu buvo patikslinti apskaitos duomenys, suteiktas regioninio reikšmingumo lygmuo, nustatytos vertingosios savybės ir apibrėžtos teritorijos ribos (b.l. 45-49). Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios- Unitas Lithuaniae- Sinodas dėl Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčios liekanų nuosavybės teisės nustatymo ir buvo gautas atsakymas, kad neprieštarauja jog savivaldybė įgytų įgyjamąją senatį nuosavybės teisę į Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčios liekanas (b.l. 51). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Ukmergės rajono savivaldybė, per Deltuvos seniūniją, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai kaip savą valdė ir prižiūrėjo išlikusius bažnyčios pastato griuvėsius, esančius Gėlių g. 11B, Deltuvos mstl., Deltuvos sen., Ukmergės r., daugiau nei dešimt metų, minėti griuvėsiai nėra įregistruoti kito asmens vardu, kiti asmenys neturi daugiau teisių už pareiškėjo valdomą daiktą. Apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta teismų internetiniame tinklapyje www.teismai.lt, prieštaravimų pareiškimo tenkinimui nėra gauta. Pripažįstama, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į bažnyčios griuvėsius. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.
Esant tokioms aplinkybėms, kurios nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, pareiškimas tenkintinas LR CK 4.68 str. – 4.71 str. pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos– procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 530-533 str. teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Ukmergės rajono savivaldybė įgyjamąja senatimi nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį daiktą (statinį) – bažnyčios liekanas (unikalus Nr. 4400-2891-3200, plane pažymėtas 1R1/p), esančias Gėlių g. 11B, Deltuvos mstl., Deltuvos mstl., Ukmergės r.
Faktas nustatytas tikslu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.