Kauno apylinkės teismo įsakymas, e1-1191-1049/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Įsakymas
Data: 2020-03-25
Bylos Nr.: e1-1191-1049/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-02-6-00016-2020-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Audrius Meilutis
Kaltinamasis: A. L.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. e1-1191-1049/2020Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00016-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.18.8.4; 1.2.18.10; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4; (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 25 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Galinos Seniut pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi, laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., siekdamas išvengti 24 897,60 eurų mokesčių, iš jų – 14 523,60 eurų pridėtinės vertės mokesčio ir – 10 374,00 eurų pelno mokesčio, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtraukė dalies pajamų, dėl ko į deklaracijas buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini) ” pajamas, pelną, turtą ir buvo pateikti valstybės įgaliotai institucijai, bei apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) ” buhalterinę apskaitą dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už 2017-2019 metus, o būtent, jis, nuo 2017 m. liepos 14 d. iki šiol, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, būdamas atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą, organizavimą, dokumentų išsaugojimą, teisingų duomenų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai, kartu su M. G., faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini) ” ir UAB „(duomenys neskelbtini) ” akcininku, kuris priminėjo sprendimus dėl šių įmonių veiklos ir šių įmonių apjungiančio prekės ženklo „(duomenys neskelbtini) ” plėtojimo, veikdamas vieninga tyčia, laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., Vilniaus mieste, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais” ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, naudodamas prekės ženklą „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavus ir šios įmonės transportu pristačius maisto produktus klientams į namus, dalies, tai yra 69 160,00 eurų gautų pajamų už maisto produkcijos pardavimą ir pristatymą, tyčia neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, organizavo įmonės veiklą taip, kad nebūtų išrašyti reikiami apskaitos dokumentai – pinigų priėmimo kvitai, bei juos išrašius, pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nurodymą, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies nurodymą, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, tyčia sunaikino dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių apskaitos dokumentų (pinigų priėmimo kvitus) apie gautas pajamas, po ko duomenys, kuriuose nebuvo nurodyta dalis įmonės gautų pajamų – 69 160,00 eurų buvo perduoti apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterei D. J. K., kad šie duomenys būtų įtraukti į PVM ir Pelno mokesčio deklaracijas, to pasekoje ji įtraukė šiuos duomenis į įmonės buhalterinę apskaitą, bei, nežinodama, kad šie duomenys neteisingi laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. neapskaičiusi 69 160,00 eurų pajamų, į 2017 m. liepos mėn. – 2019 m. balandžio mėn. PVM deklaracijas (forma FR0600) įrašė duomenis, susijusius su PVM apmokestinamais sandoriais (maisto produkcijos pardavimu), t. y. sumažino mokėtiną į valstybės biudžetą PVM iš viso 14 523,60 eurų, bei 2017 m. lapkričio 24 d., 2017 m. gruodžio 17 d., 2018 m. sausio 25 d., 2018 m. vasario 25 d., 2018 m. kovo 26 d., 2018 m. balandžio 25 d., 2018 m. gegužės 24 d., 2018 m. birželio 22 d., 2018 m. liepos 23 d., 2018 m. rugpjūčio 23 d., 2018 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. spalio 25 d., 2018 m. lapkričio 26 d., 2018 m. gruodžio 27 d., 2019 m. vasario 25 d., 2019 m. vasario 25 d., 2019 m. kovo 26 d., 2019 m. balandžio 25 d., 2019 m. gegužės 24 d., jas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – FM), o į pelno mokesčio deklaracijas (forma PLN204) už 2017-2018 metus nesilaikydama Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 14 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 1 dalies nuostatų, įrašė neteisingus duomenis apie Bendrovės mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, pelno mokesčio bazę, mokestinio laikotarpio rezultatą bei deklaravo 8 214,00 eurais mažesnę mokėtiną pelno mokesčio sumą, bei 2018 m. rugsėjo 5 d., 2019 m. birželio 17 d. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM, dėl ko, tyčia neišrašius bei sunaikinus dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių apskaitos dokumentų bei jų neįtraukus į buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už 2017-2019 metus, o į 2017 m. liepos 14 d. – 2019 m. balandžio 30 d. PVM deklaracijas bei 2017 m., 2018 m. pelno mokesčio deklaracijas įrašius žinomai neteisingus duomenis, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pelną buvo išvengta 24 897,6 eurų mokesčių sumokėjimo, iš jų – 14 523,60 eurų pridėtinės vertės mokesčio ir – 8 214,00 eurų pelno mokesčio, bei buvo paruošti duomenys siekiant išvengti 2 160,00 eurų pelno mokesčio sumokėjimo už 2019 metus, tačiau Pelno mokesčio deklaracija nebuvo pateikta VMI prie FM, kadangi A. L. 2019 m. gegužės mėn. 29 d. buvo sulaikytas FNTT prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų, tai yra A. L. padarė nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis A. L., ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad nuo 2012 metų dirbo picų kepėju UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios prekinis vardas yra „(duomenys neskelbtini)“. 2017 metų pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. jam pasiūlė dirbti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veiklos esmė yra picų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvežimas picas užsakiusiems žmonėms, o kaltinamasis bus atsakingas už picų pristatymo veiklą ir dirbs direktoriaus pavaduotojo pareigose. Tuo metu 2017 metais pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo A. S.. Po kelių mėnesių jis M. G. faktiniu sprendimu buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Paaiškino, kad M. G. faktiškai vadovavo picų kepimo ir pristatymo veiklai, yra jos savininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 metais ir šiuo metu vykdo „(duomenys neskelbtini)“ picų kepimo veiklą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius šiuo metu yra A. K., o V. P. direktoriaus pavaduotojas, žino, kad nuo 2019 metų E. B. yra personalo vadovė. A. Č. yra plėtros vadovas kažkurioje įmonėje, tiksliai nežino ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės yra tose pačiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtose patalpose nuomojasi vieną darbo vietą, kurioje faktiškai dirba tik jis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo analogišką veiklą, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tik skiriasi picų kepimo vietos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė yra Kaune, ten yra lankęsis. P. G. jam yra žinomas nuo 2018 metų, nuo to momento, kai lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje, jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinoma iš to, kad ši įmonė tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Asmuo V. Š. jam yra žinomas, jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, su šiuo asmeniu jis kelis kartus bendravo. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nuo 2017 metų iki šio momento parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Skambučių centro, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gaudavo užsakymus dėl picų išvežimo iš atitinkamų kepyklų picas užsakiusiems žmonėms po Vilniaus miestą. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo dirbama iki apie 2018 metų pradžios, po to buvo dirbama tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o prieš kelis mėnesius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėl pradėjo dirbti su abiem šiom įmonėm. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė savo veiką nuosavų 20 darbuotojų-vairuotojų pajėgomis su įmonės transportu. Minėti darbuotojai faktiškai būdavo minėtose kepyklose ir laukdavo užsakymo kepyklose, kuris pasireiškė užsakymu kvitu, kurį išsispausdindavo kepykloje, kuriame buvo nurodoma, kokia pica užsakyta, kur picą reikia nuvežti ir kokiu būdu bus atsiskaityta už picą, tai yra grynaisiais ar kortele. Pagal šį užsakymo kvitą įmonės darbuotojas paimdavo užsakytą picą atitinkamoje kepykloje ir ją nuveždavo užsakovui, kur jis atlikdavo mokėjimą grynaisiais arba mokėjimo kortele. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas turėjo priemones priimti mokėjimus kortele, šie mokėjimai už picas įkrisdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ visas nuvežamas picas nupirkdavo iš kepėjo pagal didmeninę apie 45 procentų dydžio kainą, o iš pirkėjo faktiškai gaudavo pilną kainą, kurią skelbė pirminis kepėjas. Jam tapus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, M. G. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirastų neapskaitytų pinigų iš tų pinigų, kurie bus iš pirkėjų priimti grynaisiais. Tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ priiminės pinigus iš pirkėjų banko kortelėmis ir grynaisiais vairuotojams išrašant pinigų priėmimo kvitus. Kaltinamasis iš vairuotojų kiekvieną dieną rytais priiminėjo surinktus pinigus už pristatytas prekes kartu su pinigų priėmimo kvitais, picų užsakymo kvitais ir vairuotojų pildytais juodraštiniais lapais, kuriuose vairuotojai turėdavo fiksuoti visus priimtus pinigus kortele ir grynaisiais. Priėmus visus minėtus dokumentus ir pinigus jis pats vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam pateiktų pinigų priėmimo kvitų juodraštinę apskaitą ir pats spręsdavo, kuriuos jo priimtus pinigų priėmimo kvitus ir užsakymų kvitus sunaikinti, kad jie nepatektų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, tokiu būdu jo žinioje kiekvieną dieną atsirasdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių neapskaitytų pinigų. Visu laikotarpiu buvo stengiamasi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė veikla bendrai nebūtų nuostolinga, kadangi reikėjo atlikti atsiskaitymus už nupirktas picas ir turėti lėšas einamosioms oficialioms UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidoms. Pagal M. G. nurodymą jis kartą į savaitę, Vilniaus mieste, dažniausiai adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pačiam M. G. atiduodavo įvairiomis sumomis absoliučiai visus surinktus neapskaitytus įmonės pinigus, o pats gaudavo darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik už direktoriaus darbą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą jis organizavo per apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendraudamas su buhaltere D., nors suprato, kad elgiasi neteisėtai. Savo kaltę pripažino iš dalies, nes nurodytas laikas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi jis buvo paskirtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas 2017 metų liepos mėnesį (t. 2, b. l. 117–119, 131–132).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Liudytojas E. B., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nuo 2019 m. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra A. L., o iki tol nuo 2013 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pradėjęs dirbti gavo Pinigų priėmimo kvitų seriją ir jos Nr. ECO 14 su kuriuo dirbo tik jis. Programoje „(duomenys neskelbtini)“, prisijungęs prie savo paskyros jis matydavo tos dienos užsakymus, priimtus operatoriaus ir juos prisiskirdavo sau ir paskirdavo kurjeriui, po ko užsakymą gaudavo kepėjas, o jam pabaigus, kasininkė jį paruošia ir perduoda kurjeriui. Užsakyme būna nurodyta: kliento adresas, užsakymo laikas ir data, prekės pavadinimas, kliento telefono numeris, užsakymo numeris, nurodytas kliento atsiskaitymo būdas – grynaisiais arba banko kortele, per skaitytuvą. Ne visada klientas atsiskaitydavo kaip nurodydavo, o kartais ir nepasirašydavo pinigų priėmimo kvito, kuriame užsakymo numeris nenurodomas. Tokiais atvejais jis kvitą išmesdavo. Dienos pabaigoje apyvarta būna nuo 100 iki 400-500 eurų ir jis visus pinigų priėmimo kvitus suvesdavo į tos dienos asmeninį užsakymo registrą, padėdavo į segtuvą, o atvykęs A. L. sutikrindavo juos su programoje suvestais ir jo asmeniniu užsakymų registru. Iš A. L. nebuvo gavęs nurodymo nerašyti pinigų priėmimo kvitų (1 t., b. l. 131–132).

Įtariamuoju apklaustas M. G. paaiškino, kad nuo 2006 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigė pirmąją piceriją (duomenys neskelbtini), Kaune ir įsteigė „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklą. M. G. buvo įmonės direktorius ir veiklą vykdė vienas, nors jos savininkas buvo jo uošvis A. V.. 2007 m. pažįstamas T. J. pasiūlė vykdyti veiklą ir Vilniaus mieste, todėl tais metais buvo įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo T. J., su kuriuo lygiomis dalimis pasidalijo šios įmonės akcijas ir iki 2016 m. įsteigė 13 picerijų. Dalis picerijų veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ o dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tačiau visos veikė su „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklu. Nors T. J. savo akcijas perleido broliui Ž. J., tačiau toliau valdė įmonę, nuo 2014 m. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tapo A. K.. Nuo 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tapo P. G.. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. nusprendė visiškai atsisakyti pristatymo į namus veiklos. liudytojas įkalbėjo uošvį A. V. įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos pagrindu organizuoti išvežimų veiklą, o įmonės direktoriumi paskirtas A. L.. Paaiškino, kad nuo 2016 m. spalio mėnesio su T. J. nutraukė santykius, kadangi išsiskyrė jų požiūriai dėl įmonių plėtros, o T. J. pradėjo maišyti bendrovių turtą ir elgėsi su jais kaip su savais pinigais. VMI operatyvaus patikrinimo metu nustatė T. J. 150 000 litų trūkumą kasoje, dėl ko jis nutraukė su pastaruoju veiklą, tačiau mano, kad baudžiamoji byla yra inicijuota pastarojo, kadangi nuolat susilaukdavo grasinimų susidoroti. Vykstant teisiniams ginčams dėl įmonių padalijimo, M. G. įmonių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ valdymą perleido direktoriams P. G., A. K. ir A. L.. 2017-2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje įsteigė šešias naujas picerijas, kurioms reikėjo didelių finansinių resursų, todėl P. G. pasiūlė optimizuoti bendrovės veiklą ir gauti „juodų“ pinigų, jų pagalba atpiginti ir padidinti plėtrą Vilniaus mieste, o tiksliau 2016 m. pabaigoje, UAB (duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), Kaune, jis gavo pasiūlymą pardavinėti picas, o iš jų gautas pajamas neapskaityti, o naudoti statybinių medžiagų įsigijimui ir taip atpiginti naujų picerijų statybas ar senų remontą, su kuriuo M. G. sutiko, tačiau kasdienėje veikloje nedalyvavo. Su juo P. G. tardavosi dėl legalių ir nelegalių pinigų balanso, sutarė, kad kiek įmanoma atribos kitus asmenis nuo šios veiklos. Kiek žino P. nekaupė duomenų apie neapskaitytų picų pardavimus ir juodas investicijas į įmonės plėtrą, duomenys buvo naikinami pasibaigus mėnesiui. A. L. sužinojęs apie P. G. „juoduosius pinigus“ pasiūlė tą patį daryti ir įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko M. G. neprieštaravo. P. G. kelis kartus yra parvežęs iš Vilniaus A. L. perduotus neapskaitytus pinigus, tačiau jis nežino kokio dydžio nuslėptos pajamos per 2017- 2019 m. laikotarpį susiformavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ženkliai mažesnės nei UAB „ (duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, kad jis siekė sudaryti įspūdį, jog kontroliuoja P. G. ir A. L. legalią ir nelegalią veiklas, kad jie nepasisavintų pinigų, tačiau to padaryti, dėl siekio išsaugoti įmones, negalėjo. Šie nusikaltimai nebuvo sisteminiai, jie buvo padaryti tik dėl išgyvenimo (verslo išsaugojimo) būtinybės ir tik ta apimtimi kiek to reikėjo. Kaip asmuo dalyvaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyme gali patvirtinti, kad duomenys iš direktoriaus įsakymo, jog per laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio iki 2019 m. balandžio mėnesių UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo ir nuslėpė 260 840,00 eurų pajamų, nuo kurių valstybės biudžetui jau dabar papildomai apskaičiuoti ir sumokėti pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai yra teisingi. Dėl savo veiksmų, kurie sukėlė žalą valstybės biudžetui yra padarę išvadas ir be ginčo su kaupu atlygino valstybei padarytą žalą. (1 t., b. l. 143–150).

P. G., pasinaudodamas savo kaip įtariamojo teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 21 straipsnyje, savarankiškai susirašė ir pateikė prijungti prie ikiteisminio tyrimo papildomus parodymus, paaiškindamas, jog gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. 2017 m. vasario 21 d., jis buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, prieš tai įmonėje dirbo direktoriaus pavaduotoju. Nuo 2016 m. liepos 1 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbdamas direktoriaus pavaduotoju jau realiai vadovavo įmonei, nors direktorius buvo M. G., kuris užsiėmė įmonės strateginiais klausimais – picerijų plėtra, prekinio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ populiarinimu, frančizės klausimais. o pagrindinė įmonės akcininkė buvo M. G. žmona S. G.. Nuo 2016 metų pradžios, prasidėjo konfliktas tarp akcininkų Ž. J. ir S. G., bei ją atstovaujančio ir pagal įgaliojimą veikiančio M. G., tačiau 2016 m. rugpjūčio 18 d., Ž. J., o realiai T. J. pardavė 50 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų už 200 000 eurų S. G.. Po akcijų nupirkimo įmonės direktorius M. G. priėmė sprendimą dėl įmonės plėtros ir nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. birželio mėnesio buvo atidaryta naujų arba kapitaliai suremontuota senų 10 picerijų ir 2019 m. dar viena iš viso 11 picerijų, iš kurių Vilniaus mieste – šešios ir keturios Kauno mieste, o viena Jonavoje. Pateikė duomenis, kad 2019 m. gruodžio 3 d. – 2019 m. kovo 15 d. iš viso vienuolikoje picerijų Vilniaus ir Kauno miestuose buvo atlikti remontai už oficialiai apskaitytą bendrą 810 651,00 eurų sumą. Kadangi finansavimo iš bankų negavo, buvo sudėtinga atlikti remontus naujai atidaromose picerijose, tai ženkliai pigiau buvo padaryti „juodais pinigais“. Didžiąją dalį medžiagų pirko rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kitą dalį jie pirko iš Lenkijos, ir atsiveždavo savo transportu, arba jas atveždavo patys prekiautojai iš Lenkijos su savo transportu. Taip pat kai kuriais atvejais dalį medžiagų pirkdavo Lietuvoje dažnai be dokumentų, jei taip gaudavosi pigiau ir atsiskaitinėdavo grynais neapskaitytais pinigais. Jis kaip naujas įmonės vadovas norėjo pasiekti efektyvumą ir pateisinti akcininko lūkesčius, parodyti, kad sugeba organizuoti veiklą efektyviai ir sugeba įvairiais būdais sutaupyti pinigų. Veiklos schema buvo sekanti – „juodi pinigai“ buvo pasidaromi neapskaitant dalies iškeptų picų, realizuojamų per išvežiojamąją prekybą, todėl jis pasirūpindavo produktų (miltai, sūris ir kt.) iš kurių buvo iškeptos neapskaitytai parduotos picos, atstatymu, t. y. žinodamas kiek vienetų picų buvo neapskaityta, jis pats nupirkdavo trūkstamą kiekį maisto produktų picoms iškepti, tačiau jų nepirkdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o kaip fizinis asmuo. Grynų neapskaitytų pinigų poreikį diktuodavo picerijų plėtra. Neapskaityti pinigai už parduotas picas, buvo gaunami iš išvežamosios prekybos – maisto pristatymo į namus, Vilniaus ir Kauno miestuose, kuomet vairuotojai pinigus už parduotas picas gaudavo pagal pinigų priėmimo perdavimo kvitus (toliau – PPK), kuriuos atiduodavo jam, o jis dalį pinigų priėmimo kvitų, sunaikindavo, o kitus atiduodavo į buhalteriją. Veikiant tokiu būdu buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė - UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterės, tai pat direktorius V. Š., neturėjo jokios galimybės sužinoti apie naikinamus kvitus ir neapskaitomus pinigus. Kaune picas išvežiodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai apie sunaikinamus kvitus nieko nežinojo, nes tai darydavo jis pats asmeniškai. Vilniuje UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizuodavo picas į namus per UAB „(duomenys neskelbtini)“ su kuria turėjo prekių pirkimo pardavimo sutartį. Pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodavo prekes (picas ir kt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ su 40 proc. nuolaida, o pastaroji atsiskaitydavo pavedimu kiekvieno mėnesio pabaigoje suderinus tarpusavyje parduotų picų kiekį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsilaikydavo iš nuolaidos dalies. Paaiškino, kad vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. L. sužinojus ir kreipusis dėl jo vykdomos schemos, pastarieji susitarė, kad P. G. dalį picų parduotų be apskaitos, tačiau dirbant su tokiomis pačiomis nuolaidomis. Už jas atsiskaitys „juodais“ gale mėnesio tiesiogiai su juo. Tyrimo metu liudytojas pateikė lentelę, kurioje nurodė kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nuslėpusi įplaukų. Labai tiksliai laikotarpių ir nuslėptų įplaukų negali atkurti, kadangi tą informaciją periodiškai sunaikindavo, tačiau patikino, kad atkurdamas nuslėptų įplaukų mąstą, paklaidos dydį taikė valstybės naudai, kad jokiu būdu, kad nekiltų abejonių ar teisingai atlyginta žala valstybei. Visos įplaukos, kurios buvo neapskaitytos, buvo 2019 m. birželio 27 d., deklaruotos Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiant nustatytos formos deklaracijas ir buvo pasinaudota 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusia mokesčių amnestija, taip papildomai deklaruota iš viso 315 616,40 eurų apmokestinamųjų įplaukų, iš jų PVM – 54 776 eurų. Apmokestinamoji bazė, įplaukų suma be PVM – 260 840,00 eurų nuo kurių taikant 15 procentų tarifą skaičiuojamas pelno mokestis. Buvo gautas pažymos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės saugos ir darbo ministerijos, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” biudžetams neskolinga, taip išdėstytas periodinis nesumokėtų mokesčių mokėjimo grafikas. Paaiškino, kad M. G. pritarė idėjai pardavinėti neapskaitytas picas, tačiau pats šioje veikloje aktyviai nedalyvavo. Niekas kitas, išskyrus P. G., A. L. ir M. G. apie aukščiau aprašytas nusikalstamas veikas nežinojo (1 t., b. l. 151–156).

Liudytoja D. J. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji nuo 2017 m. sausio mėnesio dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaryta abipusio bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ duoda vesti įmonių buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo labai trumpai, tai yra iki 2017 metų vasario mėnesio, kuomet ji perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dirbo vyr. buhalterės pareigose. Dar dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo paskirta tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. O pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterines apskaitas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo A. K., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradžioje buvo direktorė A. S., o vėliau, nuo 2017 metų vidurio – A. L.. Iki jos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė L. M., tačiau įmonė iki 2017 metų veiklos nevykdė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą J. V. įmonė, iš kurios darbuotojų gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrus. Nurodymą tvarkyti UAB “ (duomenys neskelbtini) ” ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą jai davė UAB „(duomenys neskelbtini) direktorius V. Š. žodžiu. Kaip ir kitų įmonių, UAB “ (duomenys neskelbtini) ” ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė pagal iš įmonės atsakingų asmenų gaunamus dokumentus. UAB “ (duomenys neskelbtini) ” dokumentus pristato kurjeriai, kartais įmonės darbuotojai, kartais įmonės direktorius A. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pristato įmonės vadovas A. L., arba labai dažnai – kurjeris. UAB „(duomenys neskelbtini) ” ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristato visus pirminius dokumentus: pinigų priėmimo kvitus, PVM sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus, kai kurias sutarčių kopijas, o kartais atsiunčia elektroniniu būdu. Visus pirminius buhalterinius dokumentus suveda į UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamą programą „(duomenys neskelbtini)“, po ko pirminių dokumentų pagrindu formuojami registrai. Kai kurie, būtiniausi registrai, tokie kaip darbo apskaitos žiniaraščiai, kasos knyga, banko žiniaraščiai išspausdinami, po to su visais pirminiais dokumentais grąžinami į įmones, saugojimui. Ji asmeniškai jokių pirminių apskaitos dokumentų nespausdina, tai atlieka UAB „(duomenys neskelbtini) ” ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys. UAB „(duomenys neskelbtini) ” ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasa, tai yra grynieji pinigai yra UAB „(duomenys neskelbtini) ” ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji , pagal pareigas, taip pat turi priėjimą prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos. Bendrovės banko sąskaita yra AB „Swedbank“. Ji asmeniškai, įmonės direktoriaus nurodymu, atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko pavedimus, kuriuos taip pat atlieka ir direktorius A. L., o UAB „(duomenys neskelbtini) ” banko sąskaitoje turi stebėtojo priėjimą, gali išspausdinti išrašus ir iš programos į internetinę bankininkystę tik įkelia duomenis apie darbo užmokestį. Pavedimus atlieka A. K.. Tiek UAB “ (duomenys neskelbtini) ”, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, suvedus visus pirminius dokumentus, pirminių dokumentų pagrindu yra formuojamos PVM deklaracijos, GPM deklaracijos, nekilnojamojo turto deklaracijos, pelno mokesčio deklaracijos ir visos būtinos deklaracijos, kurias ji, per vadovų paskyras perduoda Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM. Paaiškino, kad M. G. iš matymo pažįsta kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką, tačiau su juo nebendravo ir nurodymų nėra gavusi. Apie tai, kad į įmonių apskaitą nebuvo įtraukta dalis grynųjų pinigų ir apie daromą nusikalstamą veiką ji nežinojo. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis visų numatytų įstatymų, o per visą laiką, kuomet ji tvarko UAB „(duomenys neskelbtini) ” ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą jokių mokestinių patikrinimų nebuvo (1 t., b. l. 111–113).

Liudytojas A. V., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima picerijų verslu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veiklos nežino, nominalus akcininkas. Visus veiksmus su įmonėmis atliko žentas M. G.. Visus akcininko sprendimus jis pasirašinėjo laisva valia. Paruoštus akcininko sprendimus jam pateikdavo M. G. kuris paaiškindavo kokie tai sprendimai, koks jų tikslas ir pan. Akcininko sprendimai dažniausiai būdavo susiję su direktorių paskyrimu. Pats įmonių veikloj nedalyvavo, nežinojo apie neapskaitytas lėšas, tačiau M. G. ar įmonių atsakingiems asmenims pretenzijų neturi (1 t., b. l. 118–119).

Įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. Š. paaiškino, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o minėta įmonė tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarko buhalterė – D. J. K., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – L. M.. Paaiškino, kad dokumentus buhalterėms betarpiškai pateikia įmonių vadovai patys arba per atsakingus asmenis, pasitaiko atvejų, kad dokumentai pateikiami per kurjerį, taip pat yra pats juos paėmęs būdamas Vilniuje, tačiau už dokumentų pateikimą atsakingas pats klientas, tai yra numatyta buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartyse. Buhalterės fiksuoja tik tas ūkines finansines operacijas, kurioms yra pateikiami pirminiai apskaitos dokumentai (pinigų priėmimo kvitai, PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų/išlaidų orderiai), o vėliau teikiamos deklaracijos V. Š. vardu, kadangi tik jis turi įgaliojimą, tačiau faktiškai jo vardu veikdavo buhalterės. Atsižvelgiant į įmonių veiklos specifiką (picų pardavimas) už pirminių apskaitos dokumentų išrašymą yra atsakingi įmonių darbuotojai, atskirais atvejais, įmonių vadovų prašymu, dokumentų projektus parengia UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tačiau tokie atvejai nėra dažni. Visose įmonėse bendrovių kasininkai buvo įmonių vadovai. Paaiškino, kad atsakomybė už deklaracijų turinį buvo deleguota užsakovams, jie kiekvieną mėnesį turėjo pasitikrinti buhalterių suvestus registrus, jie taip pat buvo atsakingi už kontrolę, ar visi pirminiai dokumentai suvesti į įmonių buhalterinę apskaitą tame tarpe ir pinigų priėmimo kvitai. V. Š., pasinaudodamas savo kaip įtariamojo teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 21 straipsnyje, savarankiškai susirašė papildomus parodymus ir pateikė juos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, dėl jam pateikto pranešimo apie įtarimą: <...> tyčia įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)” UAB „(duomenys neskelbtini)” deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini) ‘, UAB „(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)” pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)” UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, o būtent: <...>, paaiškino, kad jis nepildė jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijų ir nedarė buhalterinių įrašų minėtų bendrovių buhalterinės apskaitos registruose, kadangi įmonių buhalterines apskaitas tiesiogiai tvarko paskirtos buhalterės įmonių pateiktais dokumentais. 2017 m. sausio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. SB17-01 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje apibrėžtos atsakomybės ribos, dokumentų pateikimo tvarka ir kitos sutartos detalės, tiek jo kaip Vykdytojo (UAB ,, (duomenys neskelbtini)“) atstovo, tiek Užsakovo ir jų atstovų. Sutartyje nurodyta, jog užsakovas atsako už apskaitai pateiktų apskaitos dokumentų ir informacijos teisingumą, identiškumą, pilnumą ir patikimumą, už duomenų, kurie yra apskaitos dokumente tikrumą ir turinį, taip pat pateikti vykdytojui visus reikalingus apskaitos dokumentus reikalingus Vykdytojo įsipareigojimų įvykdymui. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam jis atstovauja, įtraukia visus Užsakovų ir jų atstovų pateiktus dokumentus ir Užsakovas privalo pasitikrinti ar visi dokumentai įtraukti, taip aiškiai sutarta, kad Užsakovas atsako už tai, jei buvo įtraukti ne visi dokumentai, už dokumentų turinį, pilnumą, patikimumą. Šalių sutarta, kad Užsakovas taip pat atsako už tai, ar buvo deklaruoti ir sumokėti visi privalomi mokėti Užsakovo mokesčiai. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nei jis asmeniškai, negalėjo įtraukti dokumentų, kurie buvo nepateikti. Minėta sutartimi taip pat sutarta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsako už jokias operacijas įmonės kasoje, todėl kaltinimas, kad <...> Tokiu būdu, sunaikinant įmonių pirminius apskaitos dokumentus, neišrašius pirminių apskaitos dokumentų bei neįtraukus jų į buhalterinę apskaita <...> yra nepagrįstas, nes su Užsakovu yra sutarta aiškiai nustatant atsakomybes, nei jis, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai neišrašinėja Užsakovo Pinigų priėmimo kvitų, nepriiminėja grynų pinigų ir neatsako už kasos operacijų dokumentavimą. V. Š. paaiškino, kad jis įmonės buhalterėms nedavė jokių nurodymų klastoti jokių PVM ir pelno (nuostolio) deklaracijų, ir kad į jas būtų įrašyti žinomai neteisingi duomenys, ką savo paaiškinimais patvirtino ir minėtos buhalterės (1 t., b. l. 157–164).

2019 m. rugsėjo 26 d. apžiūros metu kartu su FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos skyriaus vyriausiuoju specialistu A. N. buvo nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišrašė pinigų priėmimo kvitų, sunaikino dalį pirminių apskaitos dokumentų ir neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose gautų pajamų už maisto produkcijos pardavimą ir pristatymą iš viso 393 212,00 eurų sumai, iš kurių: UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė 239 240,00 eurų pajamų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė 84 812,00 eurų pajamų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė 69 160,00 eurų pajamų. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišrašiusios pinigų priėmimo kvitų ir neapskaičiusios gautų pardavimo pajamų nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais” ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimo „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu ūkinius finansinius metus veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. neapskaitydamos dalies pajamų 393 212,00 eurų sumai į PVM deklaracijas (forma FR0600) įrašė neteisingus duomenis, susijusius su PVM apmokestinamais sandoriais (maisto produkcijos pardavimu), t. y. sumažino mokėtiną į valstybės biudžetą PVM iš viso 82 574,52 eurų, iš kurių: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 17 810,52 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 240,40 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 523,60 eurų ir tuo nesilaikė PVMĮ 14 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 dalies nuostatų. Bendrovės: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitydamos dalies pajamų 393 212,00 eurų sumai į pelno mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) už 2016-2019 metus įrašė neteisingus duomenis apie Bendrovės mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, pelno mokesčio bazę, mokestinio laikotarpio rezultatą bei nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą mokėtinos pelno mokesčio sumos iš viso 56 310,22 eurų, iš kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 050,22 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 35 886,00 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 374,00 eurų ir tuo nesilaikė PMĮ 4 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 1 dalies nuostatų (1 t., b. l. 93–95).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiskaitymo su valstybės ir /ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais 2019 m. birželio 28 d. pažymos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra/buvo atsiskaičiusi su valstybės ir /ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais, t. y. 2019 m. birželio 28 d. duomenimis, visos privalomos mokesčių deklaracijos yra/buvo pateiktos, VMI turimais mokesčių apskaitos duomenimis, yra/buvo neskolingos valstybės ir /ar savivaldybių biudžetams, pinigų fondams (1 t., b. l. 51). UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pateikusi prie bylos medžiagos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2019 m. liepos 1 d. pranešimą dėl periodinių mokėjimų grafiko, kuriame išdėstytas periodinių mokėjimų grafikas (2 t., b. l. 49–50).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsipareigojimus 2019 m. liepos 4 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra įvykdęs (2 t., b. l. 52).

Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto matyto, kad Kauno AVMI civilinio ieškinio šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje nereikš (2 t., b. l. 1, 2).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, atsakingu už tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą, organizavimą, dokumentų išsaugojimą, teisingų duomenų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai, turėdamas tikslą siekdamas išvengti 24 897,6 eurų mokesčių, iš jų – 14 523,60 eurų pridėtinės vertės mokesčio ir 10 374,00 eurų pelno mokesčio, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais, juos registruoti apskaitos registruose, pagrindžiant apskaitos dokumentais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą organizuodamas taip, kad nebūtų išrašyti reikiami apskaitos dokumentai – pinigų priėmimo kvitai, o dalį išrašytų sunaikino, taip pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje įtvirtintą imperatyvą saugoti apskaitos dokumentus ir registrus iki finansinių ataskaitų patvirtinimo ir juos patvirtinus, dėl ko į deklaracijas buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)” pajamas, pelną, turtą ir buvo pateikti valstybės įgaliotai institucijai bei apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už 2017-2019 metus.

Kaltinamasis, turėdamas pareigą į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais, juos registruoti apskaitos registruose ir išsaugoti tai patvirtinančius dokumentus ir pateikti teisingus duomenis valstybės įgaliotai institucijai, kartu su M. G., faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)” akcininku, kuris priminėjo sprendimus dėl šių įmonių veiklos ir šių įmonių apjungiančio prekės ženklo „(duomenys neskelbtini)” plėtojimo, veikdamas vieninga tyčia, laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., Vilniaus mieste, siekdamas išvengti 24 897,6 eurų mokesčių, iš jų – 14 523,60 eurų pridėtinės vertės mokesčio ir 10 374,00 eurų pelno mokesčio, naudodamas prekės ženklą „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportu pristačius maisto produktus klientams į namus, dalies, tai yra 69 160 eurų gautų pajamų už maisto produkcijos pardavimą ir pristatymą, tyčia neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, organizavo įmonės veiklą taip, kad nebūtų išrašyti reikiami apskaitos dokumentai - pinigų priėmimo kvitai, bei juos išrašius tyčia sunaikino dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių apskaitos dokumentų (pinigų priėmimo kvitus) apie gautas pajamas, kas patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimu, bet ir įtariamųjų M. G., P. G. parodymais apie tai, jog kaltinamasis sąmoningai pasirinko atlikti nusikalstamus veiksmus t. y. neapskaityti dalies pinigų už parduotas prekes, juos panaudojant picerijų plėtrai, apie ką nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. Š., nei buhalterė D. J. K., nežinojo, ką pastarieji ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, nurodydami, jog pagal sudarytą sutartį veiksmus atliko tik naudodami kaltinamojo pateiktus buhalterinius duomenis.

A. L., suvokdamas savo veiksmų nusikalstamą pobūdį netikslius duomenis perdavė apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterei D. J. K., kad šie duomenys būtų įtraukti į PVM ir Pelno mokesčio deklaracijas, po ko ji įtraukė šiuos duomenis į įmonės buhalterinę apskaitą, bei, nežinodama, kad šie duomenys neteisingi laikotarpiu 2017 m. liepos 14 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. neapskaičiusi 69 160,00 eurų pajamų, į 2017 m. liepos mėn. – 2019 m. balandžio mėn. PVM deklaracijas (forma FR0600) įrašė duomenis, susijusius su PVM apmokestinamais sandoriais (maisto produkcijos pardavimu), t. y. sumažino mokėtiną į valstybės biudžetą PVM iš viso 14523,60 eurų bei 2017 m. lapkričio 24 d., 2017 m. gruodžio 17 d., 2018 m. sausio 25 d., 2018 m. vasario 25 d., 2018 m. kovo 26 d., 2018 m. balandžio 25 d., 2018 m. gegužės 24 d., 2018 m. birželio 22 d., 2018 m. liepos 23 d., 2018 m. rugpjūčio 23 d., 2018 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. spalio 25 d., 2018 m. lapkričio 26 d., 2018 m. gruodžio 27 d., 2019 m. vasario 25 d., 2019 m. vasario 25 d., 2019 m. kovo 26 d., 2019 m. balandžio 25 d., 2019 m. gegužės 24 d., jas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM, o į pelno mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) už 2017-2018 metus nesilaikydama įstatymo nuostatų, įrašė neteisingus duomenis apie Bendrovės mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, pelno mokesčio bazę, mokestinio laikotarpio rezultatą bei deklaravo 8 214,00 eurais mažesnę mokėtiną pelno mokesčio sumą, bei 2018 m. rugsėjo 5 d., 2019 m. birželio 17 d. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM, dėl ko, tyčia neišrašius bei sunaikinus dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių apskaitos dokumentų bei jų neįtraukus į buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už 2017-2019 metus, o į PVM deklaracijas bei pelno mokesčio deklaracijas įrašius žinomai neteisingus duomenis, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pelną buvo išvengta iš viso 24 897,6 eurų mokesčių sumokėjimo bei buvo paruošti duomenys siekiant išvengti 2 160 eurų pelno mokesčio sumokėjimo už 2019 metus, tačiau Pelno mokesčio deklaracija nebuvo pateikta VMI prie FM, kadangi A. L. 2019 m. gegužės mėn. 29 d. buvo sulaikytas FNTT prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų, kas patvirtinta kartu su FNTT prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos skyriaus vyriausiuoju specialistu A. N. atlikta apžiūra ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad kaltinamojo veiksmais nuslėptos pajamos ir nesumokėti mokesčiai yra grąžinti valstybei, sudarant tolimesnį periodinių mokėjimų grafiką, dėl ko Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija civilinio ieškinio byloje nereiškia. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami A. L. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nėra.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus (pvz. dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas, jų paslėpimas ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai nustatyti šiame straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ir pirmiausia, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-422-303/2015, 2K-508-976/2015).

Baudžiamosios bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. kaltinamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtraukė dalies pajamų, kurių buvimą patvirtinantys kvitai buvo sunaikinti, dėl ko duomenys, kuriuose nebuvo nurodyta dalis įmonės gautų pajamų – 69 160 eurų buvo perduoti apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai buhalterei D. J. K., kurių pagrindu ji Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė PVM deklaraciją (forma FR0600), į kurią įrašius neteisingus duomenis sumažino mokėtiną į valstybės biudžetą PVM iš viso 14 523,60 eurų, o į pelno mokesčio deklaracijas (forma PLN204 už 2017-2018 metus įrašiusi neteisingus duomenis apie Bendrovės mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, pelno mokesčio bazę, mokestinio laikotarpio rezultatą deklaravo 8 214,00 eurais mažesnę mokėtiną pelno mokesčio sumą ir ją pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Kaltinamajam tyčia neišrašius bei sunaikinus dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių apskaitos dokumentų bei jų neįtraukus į buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už 2017-2019 metus, o į 2017 m. liepos 14 d. – 2019 m. balandžio 30 d. PVM deklaracijas bei 2017 m., 2018 m. pelno mokesčio deklaracijas įrašius žinomai neteisingus duomenis, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pelną buvo išvengta 24 897,6 eurų mokesčių sumokėjimo, iš jų – 14 523,6 eurų pridėtinės vertės mokesčio ir – 8 214 eurų pelno mokesčio, bei buvo paruošti duomenys siekiant išvengti 2 160 eurų pelno mokesčio sumokėjimo už 2019 metus, tačiau Pelno mokesčio deklaracija nebuvo pateikta VMI prie FM, kadangi A. L. 2019 m. gegužės mėn. 29 d. buvo sulaikytas FNTT prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų.

A. L., kaip bendrovės direktorius, vienareikšmiai suprato, jog į buhalterinę apskaitą neįtraukus dalies pajamų, kurių buvimą patvirtinantys kvitai buvo sunaikinti, nebus galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už 2017-2019 metus ir bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei pateikiantis tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad šie tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkines finansines operacijas, pajamas, pelną ir turtą bus įrašyti į atitinkamas deklaracijas ir bus pateikti valstybės įgaliotai institucijai, to siekė turėdamas tikslą išvengti mokesčių, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl kaltinamojo todėl A. L. veiksmai pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Esamomis aplinkybėmis konstatuotina, kad abi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai yra tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tai reiškia, kad vieningą veiką sudarančių faktų visumos išsamus teisinis įvertinimas, vadinamas kvalifikavimu, neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Pažymėtina, kad, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo specifiką, ideali nusikalstamų veikų sutaptis gali būti nustatoma ir tais atvejais, kai kelios nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, realizuojant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-355/2009 ir kt.). BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarytos yra tęstinio pobūdžio ir buvo daromos tuo pačiu laikotarpiu įgyvendinant tą patį nusikalstamą sumanymą, o apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu gali būti siekiama išvengti mokesčių.

IV. Bausmių parinkimo ir jų skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

A. L. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – bauda, prašė mažinti jos dydį (2 t., b. l. 149–151).

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs) (2 t., b. l. 86–92), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 93–99), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 84), byloje duomenų apie asmens psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

BK 220 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvinės baudos arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvinės viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo arba arešto arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. L. padarė du apysunkius nusikaltimus, neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra ją sunkinančių, pakaltinamas, dirba.

Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje padarymą skirti 150 MGL dydžio baudos bausmę, už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymą skirti 150 MGL bausmę. Paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi jas iš dalie sudedant bei skiriant subendrintą 210 MGL dydžio baudą, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažinti vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam A. L. skirtinos bausmės rūšį – baudą, kuri yra realiai įgyvendinama, dėl to kaltinamasis sutiko, todėl manytina, kad tokia bausmės rūšis A. L. yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks A. L., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai už nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje nustatytinas kiek didesnis nei minimalus bausmių dydis – 150 MGL.

Nors prokurorė siūlė paskirtas bausmes bendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, tai yra dalinio bausmių sudėjimo būdu, tačiau konkrečiu atveju nustačius, kad yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną iš šių nusikalstamų veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, tai yra apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskiriant galutinę subendrintą 150 MGL dydžio baudos bausmę.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 100 MGL (5 000,00 ( penkių tūkstančių eurų) dydžio baudos bausmė.

Teismo paskirtai baudai sumokėti nustatytinas šešių mėnesių terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis A. L. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2019 m. gegužės 29 d. 14.30 val. iki 2019 m. gegužės 29 d., 21.19 val. (2 t., b. l. 103–104), tai yra iš viso vieną parą, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti, kad šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam paskirta galutinė baudos bausmė yra 98 MGL (4900,00 eurų).

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 t., b. l. 109–111), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintini.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmes:

- už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje padarymą – 150 (vieno šimto penkiasdešimt) MGL dydžio baudą;

- už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje padarymą – 150 (vieno šimto penkiasdešimt) MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir skirti galutinę, subendrintą 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 100 MGL (5 000,00 (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. gegužės 29 d. 14.30 val. iki 2019 m. gegužės 29 d., 21.19 val., tai yra iš viso vieną parą, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti, kad šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam paskirta galutinė baudos bausmė yra 98 (devyniasdešimt aštuoni) MGL (4900,00 eurų).

Įpareigoti A. L. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

A. L. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Audrius Meilutis