Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Plauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas - aukštesnysis, susituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 227 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K., 2016 m. gegužės 14 d., 19.01 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių 42 punkto reikalavimų nevykdymą pereinant kelio važiuojamąją dalį neleistinoje vietoje bei už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 straipsnyje numatytą administracinės teisės pažeidimą dėl alkoholinių gėrimų gėrimo viešoje vietoje, tam, kad policijos pareigūnai - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausieji patruliai A. S. ir D. S. jo atžvilgiu nesurašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūnams sėdint tarnybiniame automobilyje Škoda Octavia, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) per atvirą dešinės pusės priekinių durelių langą padėjo policijos pareigūnui A. S. tarp kojų 10 eurų banknotą, - tokiu būdu tiesiogiai davė mažesnės nei vieno minimalaus gyvenimo lygio (MGL) vertės kyšį valstybės tarnautojams siekdamas jų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 4 d.

Kaltinamojo kaltę padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 4 d., be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę (b. l. 25, 28), taip pat neabejotinai įrodo: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 5, 6), apžiūros protokolas (b. l. 7-11), liudytojų D. S. (b. l. 20-21), A. S. (b. l. 17-18) parodymai, pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 961 – kaltinamajam nustatytas 1,80 promilių (girtumas) neblaivumas (b. l. 31), 2016-05-14 administracinių teisės pažeidimų protokolai (b. l. 46, 47) bei kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 str. 4 d., todėl kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir pagrįstai.

BK 227 str. 4 d. sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių - bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Pagal BK 227 str. 4 d. sankciją švelniausia bausmė yra bauda, griežčiausia bausmė - areštas (BK 12 str. 42, 47, 48, 49 str.).

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.).

Nukentėjusiojo nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Prokurorė 2016-07-29 pranešė kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir, kaltinamajam sutikus, priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu sutiko (b. l. 49-50, 52).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kuris yra nuosprendis (BPK 29 str. 2 d., 41 str., 418 str. 1 d., 420 str. 1 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, gailisi, pripažindamas kaltę bei bendradarbiaudamas su teisėsauga duodamas nuoširdžius parodymus padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam individualizavimo ir skyrimo teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.: kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį - baudžiamasis nusižengimas, stadiją - nusikalstama veika baigta, kaltės forma - tyčia, motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę: neteistas (b. l. 35), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 34), dirba (b. l. 32).

Įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes teismas sutinka su prokurorės kaltinamajam siūloma skirti bausmės rūšimi – bauda, nes bausmė atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus Baudžiamajame kodekse. Iš BK 227 str. 4 d. alternatyvioje sankcijoje numatytų bausmių rūšių bauda yra švelniausia bausmė - manytina, kad tokia bausmė turėtų būti pakankama pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 str.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ str., ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Už nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 str. 4 d., gali būti paskirta bausmė - bauda iki 150 MGL dydžio (BK 10 str., 12 str., 47 str. 3 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų ataskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 83-3294, Nr. 149-6013) 4 str. 2 d. nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Teismas, nustatydamas konkretų baudos dydį ir spręsdamas kitus klausimus, remiasi minėtomis įstatymo nuostatomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4608; TAR, 2014-09-11, Nr. 12127) nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 37,66 euro.

Kardomoji priemonė panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuotina 10 eurų nominalo kupiūra Nr. UE2062531043, perduota saugojimui į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus depozitinę sąskaitą pagal 2016-05-24 kvitą, serija AAA Nr. 003730 (b. l. 13-15).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę – baudą 6 MGL dydžio;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – baudą 4 (keturių) MGL dydžio, kas atitinka 150,64 eurus (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 64 ct).

Įpareigoti nuteistąjį M. K. per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos įvykdyti bausmę - baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801 ir sumokėtos baudos banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).

M. K. išaiškinti, kad neįvykdžius bausmės – baudos geranoriškai nesumokėjus, pavėlavus sumokėti ar nepateikus įmokos sumokėjimą patvirtinančio dokumento teismui, bausmė - bauda bus nukreipta priverstinai vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str.).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti 10 (dešimt) eurų nominalo kupiūrą Nr. UE2062531043, perduotą saugojimui į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus depozitinę sąskaitą pagal 2016-05-24 kvitą, serija AAA Nr. 003730.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal asmens gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo asmeniui dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.