Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Arūno Kaminsko ir Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui S. V., jo atstovui Henrikui Mackevičiui, atsakovo atstovui Andžejui Tabero, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, trečiajam sinteresuotajam asmeniui Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mokestinio patikrinimo metu kilo pagrindinis klausimas, ar pareiškėjo S. V. ir jo sutuoktinės 1998-02-11 kontraktų pagrindu kompanijos Chartorberg LLC akcijos buvo įsigytos realiai, ir ar vėliau (2003-11-24) šios akcijos buvo parduotos realiai, t.y. ar (duomenys neskelbtini) Lt pajamos, gautos už akcijų pardavimą, ar tai yra kitokio pobūdžio pajamos, už kurias reikia mokėti gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM).

Nurodo, kad 1998-02-11 kontraktai Nr.2 ir Nr.3 buvo sudaryti realiai - pareiškėjas S. V. ir jo žmona įsigijo kompanijos Chartorberg LLC akcijų ir sumokėjo už jas po (duomenys neskelbtini) JAV dolerių kiekvienas.

Pareiškėjas paprašęs padėti V. S. įsigyti kokios nors patikimos užsienio kompanijos akcijų už (duomenys neskelbtini) JAV dolerių. V. S. jam pranešęs, kad yra parduodamos kompanijos Chartorberg LLC akcijos ir kad šiuo metu Lietuvoje yra šios kompanijos atstovai. Su jais pareiškėjas ir jo sutuoktinė susitiko, aptarė pagrindines akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygas, susitarė dėl kainos, pateikė savo duomenis, kurie turėjo būti įrašyti į sutartis. Kontraktuose buvo nurodyta, jog sutartą pinigų sumą pareiškėjas ir jo sutuok­tinė turi pervesti į nurodytą banko sąskaitą, tačiau bendru šalių sutarimu šie pinigai buvo sumokėti grynais Chartorberg LLC atstovams. Taigi, nors pareiškėjas ir negali pateikti akcijų apmokėjimą pagrindžiančių tiesioginių dokumentų, tačiau jis pateikė akcijų judėjimo sertifikatus, kurie įrodo aplinkybę, jog jam ir jo sutuoktinei priklausė tam tikras skaičius akcijų. Šis dokumentas yra galiojantis ir nenuginčytas, tad mokesčių administratorius negali teigti, jog akcijų pirkimas ir pardavimas buvo fiktyvus, ir kad pareiškėjas gavo pajamas iš kitų šaltinių, o ne iš akcijų pardavimo. Įsigiję kompanijos Chartorberg LLC akcijas, pareiškėjas bei jo sutuoktinė tikėjosi, kad kasmet gaus dividendus ir tokiu būdu jų investicijos atsipirks. Kadangi dividendai nebuvo mokami, 2003 metais pareiškėjas ir jo sutuoktinė nusprendė akcijas parduoti. Dėl akcijų pardavimo pareiškėjas ir jo sutuoktinė vėl kreipėsi į V. S., nes jis turėjo kontaktų su įvairiais asmenimis, kurie domėjosi investavimu. Netrukus V. S. jiems pranešė, kad kompanijos Chartorberg LLC akcijas įsigyti pageidauja kita JAV kompanija-Steclvector LLC. Sutartys dėl akcijų pardavimo buvo paruoštos pirkėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir atsiųsta į V. S. įmonę. V. S. pareiškėjui pranešė, kad sutartys yra Klaipėdoje, pareiškėjas su žmona G. V. atvyko pas V. S., šias sutartis (2003-11-24 kontraktus Nr.34 ir Nr.35) pasirašė, ir V. S. po vieną sutarčių egzempliorių išsiuntė pirkėjui. Kompanijai Steclvector LLC kompanijos Chartorberg LLC akcijas pareiškėjas ir jo sutuoktinė (kiekvienas po 10.000 akcijų) perdavė akcijų sertifikatuose įrašydami naują šių akcijų savininką (kompaniją Steclvector LLC), pranešė apie akcijų pardavimą kompanijai Chartorberg LLC, kuri atsiuntė išrašą iš savo akcijų judėjimo knygos, patvirtinantį, kad teisę į 20.000 šios kompanijos akcijų įgijo kompanija Steclvector LLC. Šiuos abu dokumentus V. S. perdavė kompanijai Steclvector LLC. Pirkėjas - Steclvector LLC už parduodamas akcijas įsipareigojo sumokėti kiekvienam po (duomenys neskelbtini) JAV dolerių (iš viso - (duomenys neskelbtini) JAV dolerių). Apmokėjimą už akcijas pirkėjas įsipareigojo pervesti į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą.

Tai, jog buvo ne tik gauti pinigai, bet ir perduotos pirkėjams akcijos, įrodo akcijų judėjimo sertifikatai, išrašai iš akcijų judėjimo rejestro knygos. Tai, kad buvo sudaryti akcijų pardavimo sandoriai - patvirtina V. S. (jis patvirtino S. V. ir G. V. parašų autentiškumą). Pareiškėjas atsakovo prašomo sąskaitos, iš kurios buvo atliktas pinigų pervedimas, numerio negali pateikti, nes paprasčiausiai jo nežino todėl, jog turimuose Šveicarijos banko dokumentuose ši sąskaita nėra nurodyta. Dokumentų, tiesiogiai įrodančių faktą, kad pinigai yra pervesti būtent už Chartorberg LLC akcijų pardavimą, pareiškėjas taip pat negali pateikti. Tačiau mokesčių administratoriui pateiktose Šveicarijos banko SCS Banque Alliance SA siunčiamose ataskaitose apie pinigų judėjimą nurodyta, jog pinigai siunčiami Steclvector LLC nurodymu, tad ši aplinkybė įrodo, jog pinigai buvo gauti būtent iš Steclvector LLC, o pagal susidariusias aplinkybes galima teigti, jog šie pinigai buvo gauti už akcijų pardavimą.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2004-02-27 nutartyje (adm. byla Nr.A8-192-04) nurodė, jog „pagal Viešojo administravimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. viešojo administravimo subjekto sprendimai turi būti nešališki ir objektyvūs. Ši įstatyminė nuos­tata suponuoja išvadą, kad mokesčio administratoriaus, kaip viešojo administravimo subjekto, sprendimai negali būti grindžiami prielaidomis ir spėjimais. ... Iš to, kas pasakyta, matyti, kad atsakovas savo išvadas ... grindžia arba prieštaringais įrodymais, arba prielaidomis. Dėl ko atsakovo sprendimas šioje dalyje negali būti pripažintas pagrįstu, o tuo pačiu ir teisingu, nes lieka nepaneigti pareiškėjo pateikti įrodymai ... „. Kalbant apie įrodinėjimo naštos paskirstymą, atsižvelgtina į Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-29 nutartį (adm. byla Nr.A17-328-07), kurioje pasisakyta, jog „įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo nei atsakovo nurodytoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Jei mokesčių mokėtojas pagrindžia gautas pajamas įstatymų nustatytos formos sandoriais ar juridinę galią turinčiais dokumentais, įrodyti, jog pajamų nebuvo ar jos buvo didesnės nei nurodytuose sandoriuose, turi šias aplinkybes neigiantis mokesčių administratorius. Pagal LR mokesčių administravimo įst. 67 str. 1 d. mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas“. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-15 nutartyje (adm. byla Nr.A-17-301/2007) nuro­dyta, jog „jei mokesčių mokėtojas pagrindžia gautas pajamas įstatymų nustatytos formos sandoriais ar juridinę galią turinčiais dokumentais, įrodyti, jog pajamų nebuvo, turi šias aplinkybes neigiantis mokesčių administra­torius. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 1 d., mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Tokia įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė taip pat grindžiama tuo, kad pajamas deklaruojantys subjektai yra fiziniai asmenys. Šiems asmenims (išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai šie asmenys vykdo ūkine veiklą), Įstatymai nenustato jokių reikalavi­mų tvarkyti buhalterinę apskaitą. Reikalavimas, kad įrodinėjimo našta apie gautų pajamų realumą priklausytų pajamas deklaruojančiam mokesčių mokėtojui, reikštų probatio diabolica, t.y. neįmanomas įrodyti aplinky­bes, kadangi neprivalėdamas vesti buhalterinės apskaitos, kaupti dokumentus, fiksuoti piniginių srautų judėjimo, mokesčių mokėtojas turėtų itin ribotas galimybes įrodyti šias aplinkybes. Tačiau pateikti įrodymus apie realų pajamų gavimą turėtų tiek šias aplinkybes siekiantis įrodyti mokesčių mokėtojas, tiek jas siekiantis paneigti mokesčių administratorius“. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju yra pažeisti pagrindiniai teisės principai, reglamentuojantys mokesčių admi­nistratoriaus prievoles ir teises sąžiningo mokesčių mokėtojo atžvilgiu. Išvados yra daromos vadovaujantis prielaidomis ir prieštaringais įrodymais, priimant sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo nebuvo atsižvelg­ta į pareiškėjo išsakytus prieštaravimus bei juos pagrindžiančius dokumentus, tuo pažeidžiant pareiškėjo tei­ses. Be to, nebuvo atsižvelgta į tai, jog JAV bendrovių ir Lietuvos bendrovių teisiniai statusai skiriasi, tuo pa­čiu skiriasi ir bendrovėms keliami reikalavimai susiję su mokesčių mokėjimu. JAV mokesčių administratorius pateikė atsakymą į užklausimą, tačiau šis atsakymas nėra pagrįstas rašytiniais dokumentais (kaip kad turėtų būti), atsakyme yra pateiktos prielaidos, kurios gali būti, jog neatitinka realybės. Mokesčių administratorius reikalavo pareiškėją pateikti tuos duomenis, kurių kaip fizinis asmuo jis paprasčiausiai negali pateikti (banko sąskaitos numerio, iš kurios buvo atliktas pinigų pervedimas ir pan.), tuo peržengiant įgaliojimų ribas.

susidaro toks įspūdis, jog mokesčių administratorius netiesiogiai siekia nubausti pareiškėją už tai, jog jis stengiasi apginti savo teises. Be to, jog mokestiniuose santykiuose turėtų būti tam tikras stabilumas ir tam tikros garantijos labiau pažeidžiamiems asmenims - būtent mokesčių mokėtojams, kurių atžvilgiu yra atliekamas mokestinis patikrinimas ir papildomai apskaičiuojami mokėtini mokesčiai. Nesutikdami su mokesčių administratoriaus sprendimu, bei žinodami, jog už apskaičiuotą papildomai mokėtiną mokestį didėja delspinigiai, asmenys turi būti garantuoti, jog nebus didinamas bent baudos dydis, t.y. nebus daromas tam tikras mokestinis poveikis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisėti lūkesčiai, kad nebus didinamas baudos dydis, buvo pažeisti. Mokesčių administratorius apskaičiuoto mokesčio baudą padidino daugiau nei (duomenys neskelbtini) Lt. Tokiu būdu pareiškėjui daromas psichologinis bei finansinis poveikis daugiau nesikreipti su skundais į aukštesnes institucijas, bei nustoti ginti savo pažeistas teises.

Ginčų komisijoje vykusiame posėdyje buvo išsakyta abejonė, kodėl apskaičiuojant GPM taikomas 33% tarifas, o ne 15% tarifas. Mokesčių administratorius, nustatęs, jog visgi pareiškėjas gavo pajamas ne iš akcijų pardavimo, turėjo nustatyti, koks šių pajamų šaltinis. Šiuo atveju mokesčių administratorius nusprendė, jog taikomas, tai paaiškindamas tuo, jog 15% GPM tarifas taikomas tik toms pajamoms, kurios išsamiai įvardintos GPM įstatyme. Manome, kad šiuo atveju pareiškėjo teisėti interesai pažeidžiami. Nors pareiškėjas pateikė visus duomenis apie įvykusius akcijų pirkimo-pardavimo sandorius, tačiau mokesčių administratorius vis vien nusprendė, kad pajamos yra gautos ne iš akcijų pardavimo, o kitokio pobūdžio pajamos. Kadangi nenustatyta, kokio pobūdžio tai galėtų būti pajamos, jos apmokestintos didžiausiu GPM tarifu, koks tik numatytas įstatyme. Tokiu būdu, mokesčių administratorius priėmė patį palankiausią sprendimą sau, t.y. nurodęs, jog gautos pajamos ne iš akcijų pardavimo, ir nesidomėjo, kokio pobūdžio tai galėjo būti pajamos, ir ar yra galimybė tas pajamas apmokestinti žymiai mažesniu GPM tarifu, tuo pačiu, priėmė patį nepalankiausią sprendimą pareiškėjo atžvilgiu. Tenka atsižvelgti į tai, kad apmokestinant didžiausiu 33% tarifu gyventojo pajamas, gautas kaip apmokėjimą už darbą, taikoma lengvata - kas mėnesį atskaičiuojamas neapmokestinamasis minimumas. Todėl, kalbant apie pajamų apmokestinimą, būtina nustatyti pajamų pobūdį ir kilmę, laikotarpį, už kurį šios pajamos gautos, ar galima taikyti lengvatas, numatytas įstatyme, ir panašiai. Mokesčių administratorius to nepadarė, taip pažeisdamas imperatyvias įstatymo normas.

Pareiškėjo pateikti dokumentai (akcijų pirkimo kontraktai, akcijų sertifikatai, išrašai iš akcijų judėjimų rejestro knygos laikytini nepakankamais įrodymais pareiškėjo gautų (duomenys neskelbtini) Lt pajamų apibūdinimui ir atitinkamo jų apmokestinimo GPM nustatymui. Tai reiškia, kad Inspekcijos pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu surinktų įrodymų visuma leidžia neginčytinai daryti išvadą, kad pareiškėjo gauta (duomenys neskelbtini) Lt suma negali būti laikoma jo pajamomis iš akcijų pardavimo būtent pagal pareiškėjo pateiktus 2003-11-2 akcijų pardavimo kontraktus. Vadinasi Pareiškėjas gavo kitas nepagrįstas ir įstatymuose nustatyta tvarka neapmokestintas pajamas, jų nedeklaravo ir mokesčių nuo jų nemokėjo. Tokia išvada darytina išanalizavus žemiau išdėstytas faktines bylos aplinkybes ir pareiškėjo prieštaringus paaiškinus, t. y.: 1) iš 1998-02-11 kontraktų Nr.2 ir 3 matyti, kad kompanija CHARTORBERG LLC, kurios akcijų, pareiškėjas neva įsigijo ir kuri neva vykdo veiklą visame pasaulyje ir užsiima statybomis, yra įregistruota prieš 7 dienas iki akcijų įsigijimo (tą patvirtino ir informacija, gauta iš JAV mokesčių administratoriaus); 2) pareiškėjas neva investavęs į minėtos kompanijos akcijas negalėjo paaiškinti, nei kuo konkrečiai užsiėmė ši kompanija, nei kokius projektus vykdė (jeigu vykdė), nei to, ar ji dirbo pelningai, kas joje dirbo, su kuo Pareiškėjas bendravo (jeigu bendravo) ir pan.; 3) pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų, kokius kontaktus jis turėjo (jeigu turėjo) su kompanija CHARTORBEGR LLC beveik šešerius metus, kuomet neva buvo jos akcininkas; 4) pareiškėjas nei Centriniams mokesčių administratoriui, nei Komisijai negalėjo nurodyti kodėl nusprendė parduoti turimas akcijas bei kaip įsitikino akcijų pirkėjo ketinimais pirkti; 5) pareiškėjas teigia, kad įsigydamas kompanijos CHARTORBERG LLC akcijas, neva atsiskaitė už jas grynaisiais pinigais asmenims, kurie turėjo įgaliojimus priimti pinigus, tačiau tokių įgaliojimų pateikti negalėjo bei negalėjo nurodyti, kokie konkretūs asmenys jais buvo; 6) jokie atsiskaitymą patvirtinantys dokumentai byloje nepateikti, o aplinkybė, jog pareiškėjo (ir jo sutuoktinės) atsiskaitymą už kompanijos CHARTORBERG LLC akcijas neva pagrindžia perduoti akcijų sertifikatai, vertintina kritiškai, kaip nepatvirtinanti apmokėjimo už neva įsigytas akcijas fakto, t. y. lieka neaiškios apmokėjimo už neva įsigytas akcijas aplinkybės; 7) neaišku, kokiu būdu buvo nustatyta pareiškėjo neva perleistų akcijų kaina, pareiškėjas vėlgi neva bendravo per tarpininkus, tačiau negali racionaliai paaiškinti, kodėl jis atidarė sąskaitą Šveicarijos banke; 8) pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kodėl į jo sąskaitą pervesta suma nesutampa su akcijų perleidimo kontraktuose nurodyta suma (skirtumas - (duomenys neskelbtini) JAV doleriai); iš pareiškėjo pateikto jo sąskaitos Nr.78988 Šveicarijos banke „Banque SCS Alliance“ išrašo matyti, kad 2004-01-30 į jo sąskaitą pervesta (duomenys neskelbtini) JAV dolerių suma „STECLVECTOR LLC nurodymu“, nurodyta paskirtis - „dėl sąskaitos uždarymo“; kas ir iš kur pervedė minėtą sumą, byloje nenustatyta, to paaiškinti negalėjo ir pareiškėjas; 10) kompanija STECLVECTOR LLC, 2003-11-24 neva įsigijusi kompanijos CHARTORBERG LLC akcijas iš pareiškėjo ir jo sutuoktinės, buvo parduota Z. M., c/o Silija, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Lietuva, o jau 2004-03-01 jos veikla nutraukta; taigi, ši kompanija, už (duomenys neskelbtini) JAV dolerių įsigijusi kitos kompanijos akcijas, netrukus po neva įvykusio sandorio nutraukė savo veiklą. Šių aplinkybių sutapimo fakto pareiškėjas paaiškinti taip pat negalėjo.

Vertinant nagrinėjamus akcijų pirkimo-pardavimo sandorius vien tik aukščiau išdėstytų prieštaringų aplinkybių kontekste kyla abejonės dėl nagrinėjamų sandorių sudarymo realumo ir tikslingumo, jų realių padarinių bei teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog Pareiškėjas savo veiksmais siekė ne ką kitą, bet gauti mokestinę naudą nuslepiant tikrąjį pajamų gavimo šaltinį bei iškreipiant aplinkybes, su kuriomis mokesčio įstatymas sieja apmokestinimo tvarką. Tai reiškia, kad šiuo atveju taikytina LR mokesčių administravimo įstatymo (toliau - LR MAĮ) 69 str. 1 d. nuostata, kurioje nurodoma, jog tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. LR MAĮ 69 str. 1 d. nuostatos taikomos tada, kai mokesčių mokėtojas mokestinę naudą gauna dėl realiai vykdomų sandorių ar atliekamų ūkinių operacijų, įforminamų iškreipiant pačios operacijos esmę, tačiau formaliai atitinkančių reikalavimus. Taigi vietos mokesčių administratorius pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu, siekdamas užtikrinti mokestinių prievolių tinkamą vykdymą, nustatė kitokią pareiškėjo aukščiau minėtų atliktų veiksmų kokybinę ir kiekybinę išraišką, kuri pakeitė mokesčio bazę ir mokėtinus mokesčius (tuo pat metu iš esmės neginčydamas, kad nagrinėjamų pirkimo-pardavimo sandorių įforminimas buvo atspindėtas teisingai), t. y. šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad pareiškėjas 1998 metais kompanijos CHARTORBEG LLC akcijų pirkimo ir jų pardavimo kompanijai STECLVECTOR LLC sandoriais siekė mokestinės naudos. Tai reiškia, kad pareiškėjas pasinaudodamas tuo, kad pagal 2002-07-02 LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - LR GPMĮ) 17 str 1 d 22 p. neapmokestinamosios pajamos yra pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus iki 1999-01-01, siekė išvengti GPM mokėjimo nuo 2004 metais iš užsienio gautų (duomenys neskelbtini) Lt pajamų, t. y. 2005-04-28 deklaruodamas 1998metų CHARTORBERG LLC akcijų įsigijimą ir 2005-08-05 deklaruodamas pajamas iš 1998 metų įsigytų CHARTORBERG LLC akcijų pardavimo pagal kontraktus 2003-11-24 Nr. 34 ir Nr. 35, imitavo akcijų pirkimo-pardavimo modelį, pagal kurį pajamos, gautos iš parduotų akcijų, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Kitaip tariant, pareiškėjas vietos mokesčių administratoriaus reikalavimų pateikti argumentus bei įrodymus dėl abejonių keliančių sandorių tikslingumo neįvykdė, atliktų veiksmų ekonomine logika paaiškinti negalėjo, todėl teigtina, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas siekė vien mokestinės naudos sukurdamas akcijų pirkimo-pardavimo sandorių schemas, dėl kurių jis atitinka įstatyme įtvirtintus teisę į mokestinę lengvatą turinčio asmens kriterijus.

Taigi, pareiškėjo pateiktų įrodymų ir paaiškinimų visuma yra kontraversiška, todėl negali būti pripažinta pakankama konstatuoti, kad pajamos gautos būtent pagal pateiktus 2003-11-24 akcijų pardavimo kontraktus. Byloje pateikti įrodymai ir mokesčių administratoriaus surinkta medžiaga nepatvirtina, kad akcijų įsigijimo ir pardavimo kontraktai buvo realiai vykdomi, todėl pareiškėjo gautas pajamas sieti su būtent šiais kontraktais nėra pagrindo. Tokiu atveju tikrąjį gautų pajamų šaltinį ir jo realumą turi įrodyti mokesčių mokėtojas, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų identifikuoti Pareiškėjo deklaruotų pajamų gavimo aplinkybės ir pritaikyti jiems skirtą apmokestinimo režimą. Tuo tarpu pasinaudojus teise į mokesčių lengvatą ne mokesčių administratoriui, bet pareiškėjui kilo pareiga įrodyti, kad ši lengvata taikoma teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjo teiginiai dėl gautų lėšų iš esmės grindžiami tik jo paties paaiškinimais, todėl jų įrodomoji vertė nėra pakankama ir nesudaro pagrindo daryti priešingą, Ginčų komisijai padarytai, išvadą, nes subjektyvaus pobūdžio aplinkybes paprastai galima nustatyti tik iš objektyvių įrodymų ar kitų objektyvių aplinkybių visumos. Dėl šios priežasties pareiškėjo gauta (duomenys neskelbtini) Lt suma priskirtina kitoms pareiškėjo pajamoms ir apmokestintina 33 proc. GPM tarifu, t. y. vietos mokesčių administratorius pagrįstai, vadovaudamasis LR GPMĮ 3 str., 6 str. 2 ir 3 d. bei 8 str. 1 d. nuostatomis, konstatavo, kad pareiškėjo į banko sąskaitas gauta (duomenys neskelbtini) Lt suma nepriskirtina pajamoms, kurioms pagal LR GPMĮ taikomos lengvatos (17 str. 22 p.) ar sumažintas GPM tarifas (6 str. 2 d.). Iš to seka, kad Pareiškėjo skundo argumentas, jog mokesčių administratorius pažeidė imperatyvias įstatymo normas, nes apmokestino jį didžiausiu, t. y. 33 proc. GPM tarifu, nenustatęs Pareiškėjo gautų pajamų pobūdžio, kilmės bei laikotarpio už kurį šios pajamos gautos yra nelogiškas, nemotyvuotas, nepagrįstas, todėl atmestinas.

Be to, taikant LR MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, mokesčių mokėtojo sandorio ar jo dalies negaliojimo klausimas nesprendžiamas, pagal šį sandorį atsiradusios mokesčių mokėtojui civilinės teisės ir pareigos nevertinamos, šalims neatsiranda jokios civilinės teisinės pasekmės. Todėl civilinės teisės požiūriu teisėtas sandoris gali būti pripažintas neteisėtu mokesčių teisės prasme. Nustačius, kad mokesčių mokėtojo sudaryto sandorio tikslas buvo mokestinė nauda, jam papildomai apskaičiuojami išvengti mokesčiai ir netaikomos sandorių negaliojimo teisinės pasekmės. Tai reiškia, jog mokesčių administratoriui nereikia ginčyti mokesčių mokėtojo sudarytų sandorių, pakanka jo veiksmuose nustatyti mokesčių vengimo požymius.

LR MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei mokesčių administratorius nustato, jog mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio ar neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 proc. minėtos mokesčio sumos dydžio bauda. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Taigi, įstatymas numato galimybę diferencijuoti skiriamų baudų dydžius bei nustato kriterijus, kuriais vadovaujantis tai turi būti daroma, t. y. tik esant konkrečiai apibrėžtoms ir įvardintoms aplinkybėms taikoma sankcija gali būti griežtinama arba švelninama, o tokių aplinkybių nesant turi būti orientuojamasi į įstatyme nustatytos baudos vidurkį.

Mokesčių administratorius skirdamas pareiškėjui GPM baudą atsižvelgė į atsakomybę didinančias aplinkybes (pažeidimo pobūdis, jo nepripažinimas kt.) bei į atsakomybę mažinančios aplinkybes (geranoriškas bendradarbiavimas, dokumentų ir paaiškinimų teikimas), todėl, orientuodamasis į įstatyme nustatytą baudos vidurkį ir vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais, pagrįstai skyrė vidutinio dydžio baudą (30 proc.). Minėtina ir tai, kad nesant pareiškėjo atsakomybę mažinančių aplinkybių (geranoriškas bendradarbiavimas ir kt.), už apsimestinių sandorių sudarymą (mokesčių vengimą) turėtų būti skiriama didesnė už vidurkį bauda, kadangi tai yra tyčinis mokesčių įstatymų pažeidimas, padarytas turint tikslą gauti mokestinės naudos bei apsunkinant mokesčio administratoriui galimybę nustatyti mokesčio bazę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad pareiškėjas S. V. metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2004 m. nurodė, jog yra gavęs (duomenys neskelbtini) Lt neapmokestinamųjų pajamų (mok. b. t2, b.l. 121).

Inspekcija, atlikusi S. V. pakartotinį fizinių asmenų pajamų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2001-01-01 iki 2004-12-31, 2008-01-16 patikrinimo aktu Nr.()-PA.5-5-07-32 pareiškėjui papildomai apskaičiavo (duomenys neskelbtini) Lt gyventojų pajamų mokesčio bei (duomenys neskelbtini) su šiuo mokesčiu susijusių delspinigių (mok. b.l. 14-23).

Inspekcijos 2008-03-05 sprendimu Nr.A6-4 minėtas Inspekcijos 2008-01-16 patikrinimo aktas patvirtintas bei pareiškėjui papildomai paskirta 30 proc. dydžio papildomai apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio dydžio bauda (mok. b.l. 29-32).

Mokesčių inspekcija 2008-05-19 spendimu Nr.68-131 Inspekcijos 2008-03-05 sprendimą patvirtino (mok. b.l. 41-49).

Ginčų komisija 2008-08-13 sprendimu Nr.S-165(7-129/2008) Mokesčių inspekcijos 2008-05-19 sprendimą patvirtino (b.l. 57-68).

Byloje spręstinas ginčas dėl S. V. skundo reikalavimų panaikinti Inspekcijos 2008-03-05 sprendimą, Mokesčių inspekcijos 2008-05-19 spendimą bei Ginčų komisijos 2008-08-13 sprendimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Ginčo dėl tų mokestinio patikrinimo eigoje nustatytų aplinkybių, jog 2004 metais į S. V. asmenines sąskaitas, esančias AB „Hansabankas“ ir AB SEB Vilniaus banke tarptautiniais pavedimais pervesta iš viso (duomenys neskelbtini) JAV dolerių arba (duomenys neskelbtini) Lt suma, nėra (mok. b. t1, b.l. 111-116).

S. V. neginčija mokesčių administratoriaus sprendimais paskaičiuotų mokestinių prievolių matematinio teisingumo, tačiau iš esmės nesutinka su tomis mokesčių administratoriaus sprendimuose padarytomis išvadomis, jog pareiškėjo gautos pajamos negali būti grindžiamos sandoriais, kuriais buvo nupirkta kompanijos CHARTORBERG LLC akcijų už (duomenys neskelbtini) JAV dolerių ir šios akcijos parduotos kompanijai STECLVECTOR LLC už (duomenys neskelbtini) JAV dolerių.

Siekdamas pagrįsti nurodytų pajamų gavimo kilmę, pareiškėjas mokesčių administratoriui pateikė 2003-11-24 kontraktą Nr.34, kuriuo 10000 kompanijos CHARTORBERG LLC akcijų buvo perleista kompanijai STECLVECTOR LLC už (duomenys neskelbtini) JAV dolerių bei sutuoktinės G. V. 2003-11-24 kontraktą Nr.35, kurio 10000 kompanijos CHARTORBERG LLC akcijų buvo perleista kompanijai STECLVECTOR LLC už (duomenys neskelbtini) JAV dolerių (mok.b. t1, b.l. 52-59).

S. V. teigimu minėtas CHARTORBERG LLC akcijas jis su G. V. įsigijo 1998-02-11 kontraktais Nr.2 ir Nr.3 investiciniais tikslais, rekomendavus pažįstamam V. S., kuris užsiiminėjo juridinėm konsultacijom. Akcijas laikęs apie 6 metus, per tą laiką dividendų negavęs, todėl 2003 m. nusprendęs akcijas parduoti. Tas pats V. S. padėjęs surasti akcijų pirkėjus, pardavimas buvo vykdomas persiunčiant dokumentus paštu (mok. b. t2, b.l. 128-129)

Pareiškėjas nei skunde teismui, nei teisminio nagrinėjimo metu nepateikė protinga logika pagrįstų argumentų kaip buvo įvykdytas CHARTORBERG LLC akcijų pirkimas, kokia veikla užsiėmė minėta kompanija. S. V. nei mokesčių administratoriui, nei teisminio nagrinėjimo metu nepateikė jokių paaiškinimų apie turėtus kontaktus su CHARTORBERG LLC kompanija, kuomet esą buvo jos akcininkas. Nors pareiškėjas savo paaiškinimuose Inspekcijai nurodė, jog įsigydamas šios kompanijos akcijų atsiskaitė už jas grynais pinigais asmenims, turėjusiems įgaliojimus priimti pinigus, tokių įgaliojimų nepateikė. Pateikti CHARTORBERG LLC akcijų įsigijimo sertifikatai nepatvirtina apmokėjimo už esą įsigytas akcijas fakto, taigi lieka neaiškios pačių akcijų įsigijimo aplinkybės.

Jokiais įrodymai nepatvirtinta ir ta aplinkybė, kaip buvo nustatinėjama parduodamų akcijų kaina, kuri ženkliai viršijo įsigijimo kainą, kodėl į S. V. sąskaitą pervesta pinigų suma nesutampa su akcijų perleidimo kontraktuose nurodyta jų kaina (skirtumas - (duomenys neskelbtini) JAV doleriai).

Taip pat iš byloje esančio pareiškėjo sąskaitos, esančios Šveicarijos banke „Banque SCS Allience“ išrašo matyti, jog į sąskaita pervesta suma „STECLVECTOR LLC nurodymu“, tačiau kas ir iš kur pervedė pinigus pareiškėjas paaiškinti negalėjo (mok. b. t1, b.l. 123).

JAV Valstybės iždo departamento pateikta informacija patvirtina, kad kompanija STECLVECTOR LLC įregistruota 1999-08-26, o jos veikla nutraukta 2004-03-01, registravimo metu ši kompanija jokios realios veiklos nevykdė. Yra manoma, jog STECLVECTOR LLC yra priedangos kompanija, mokesčių duomenų bazėje apie šia kompaniją nerasta nerasta jokių įrašų, valdoma iš Londono (Jungtinė karalystė) ir Madeiros (Portugalija). STECLVECTOR LLC buvusio registruoto agento LexisNexis atstovas patvirtino, jog nebuvo atlikta jokių mokėjimų STECLVECTOR LLC vardu, kai įmonė dar buvo veikianti (mok. b. t1, b.l. 148, 170-173).

Teismas, vertindamas mokesčių administratoriaus mokestinio tyrimo eigoje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, jog S. V. gauta (duomenys neskelbtini) Lt suma negali būti laikoma jo pajamomis iš CHARTORBERG LLC kompanijos akcijų pardavimo.

LR gyventojų pajamų mokesčio įst. 6 str.1 d. (straipsnio redakcijoje, galiojusi nagrinėjamų pajamų gavimo metu) nurodoma, kad pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 33 procentai, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Minėto straipsnio 2d. numatytas baigtinis sąrašas pajamų rūšių, kurioms yra taikytinas 15 proc. pajamų tarifas.

Pareiškėjui nepateikus objektyvių įrodymų, kurie leistų identifikuoti pajamų gavimo aplinkybes, o tuo pačiu ir taikyti LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 str. 2d. nustatytas lengvatinio apmokestinimo tarifą, mokesčių administratorius, nagrinėjamu atveju, S. V. gautas pajamas pagrįstai apmokestino 33 proc. tarifu.

LR mokesčių administravimo įstatymo 139str. 1d. sakoma, kad jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

Ikiteisminėje mokestinio ginčo stadijoje aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip mažinančios pareiškėjo atsakomybę dėl gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjimo nenustatyta, tokių aplinkybių S. V. nenurodė ir skunde teismui. Atsižvelgus į tai sprendžiama, jog pareiškėjui pagrįstai paskirta įstatyme numatytas 30 proc. dydžio baudos vidurkis.

Išnagrinėjus bei įvertinus byloje esančius įrodymus daroma išvada, jog mokesčių administratorius bei Ginčų komisija skundžiamuose sprendimuose faktines aplinkybes aiškino bei teisės aktus, reguliuojančius mokestinius santykius, taikė tinkamai, todėl tenkinti pareiškėjo skundą, remiantis jo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo S. V. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą