- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-06
- Bylos Nr.
- BIK-103/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02361-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Fedosiukas (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Artūras Pažarskis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Daivos Armalės kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio V. Š., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė D. Armalė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. Š. paskirtas bausmes – 60 MGL dydžio, t. y. 3 000 Eur, baudą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (už sudavimą nukentėjusiajai į nugarą) ir 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur, baudą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (už sudavimą nukentėjusiajai į veidą) – subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 110 MGL dydžio, t. y. 5 500 Eur, baudą. Likusią pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė teismui priimti teisingą ir teisėtą sprendimą.
Skundžiamo nuosprendžio išvados, kad byloje nepakanka surinktų įrodymų padaryti neabejotiną išvadą, jog V. Š. padarė BK 140 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, t. y. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė mažametei dukteriai į nugarą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, yra iš dalies prieštaringos, nepagrįstos išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tokios išvados neatitinka tiesos, nes teismas klaidingai pasisakė dėl atskirų įrodymų turinio bei įrodymų tarpusavio ryšio. Išskirtinė įrodomoji reikšmė buvo suteikta V. Š. parodymams, kurių nepatvirtina bylos įrodymai. Netikėti nukentėjusiosios S. Š. parodymais nėra pagrindo, nes apie įvykį ji nurodė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei, atvejo vadybininkei ir savo motinai. Šių asmenų parodymus teismas nepagrįstai laikė išvestiniais ir jais nesivadovavo. Taigi teismas savo išvadų nepagrindė įrodymų visumos vertinimu.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 37 straipsnio nuostatas ir pripažino mažareikšme V. Š. padarytą nusikalstamą veiką – sudavimą mažametei dukteriai į veidą. Iš bylos aplinkybių matytų kad V. Š. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas mažamečiui šeimos nariui, suduota į gyvybiškai svarbią kūno dalį – veidą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos sukeltų pasekmių (fizinio skausmo sukėlimo), atsižvelgiant į mažamečio asmens interesų svarbą, minėta veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė. V. Š. veikė tiesiogine tyčia, jo veiksmai dukters atžvilgiu nelaikytini spontaniški – jis jau ankščiau buvo naudojęs fizinį smurtą prieš kitus šeimos narius. Taigi byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių. kurios mažintų padaryto nesunkaus nusikaltimo pavojingumą ar rodytų, kad nusikaltimo sudėties požymiai formalūs.
Toliau kasaciniame skunde pateikiami argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.
Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 140 straipsnio 3 dalį (išteisindamas V. Š. dėl sudavimo mažametei dukteriai į nugarą) ir 37 straipsnį (pripažindamas mažareikšme V. Š. padarytą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (sudavimą mažametei dukteriai į veidą), iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorė, nesutikdama su minėtu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes bei išvadas dėl jų vertinimo ir pateikia savo nuomonę, kurių konkrečiai asmenų parodymais teismas turėjo vadovautis, ir į kokias konkrečiai aplinkybes turėjo atsižvelgti, spręsdamas V. Š. atsakomybės klausimus. Tačiau tokio pobūdžio teiginiai, susiję su apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su nustatytomis bylos aplinkybėmis bei pateiktomis išvadomis dėl jų vertinimo, nepateikiant teisinių argumentų, pagrindžiančių galimai apeliacinės instancijos teismo padarytas baudžiamojo proceso įstatymo ir (ar) baudžiamojo įstatymo normų aiškinimo ir taikymo klaidas, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Daivos Armalės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.