Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. N., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad tikriausiai viskas įvyko kaltinime nurodytu laiku, (duomenys neskelbtini), jis miegojo ant lovos, buto pagrindiniame kambaryje. Kadangi ant lovos atsigulė ir užmigo apsirengęs, nukentėjusioji jį ėmė su lazda baksnoti. Lazda yra vaikščiojimui, nukentėjusioji vaikščiodama ja remiasi. Kadangi jis buvo išgėręs, jis numušė tą lazdą, gal kažkur nukentėjusiajai papuolė į ranką, gal jis pastūmė jos ranką, pasakė jai atstoti ir viskas, bet jos nemušė ir su ta lazda nemušė. Tą dieną jis gėrė degtinę, alų. Gėrė su draugu, o gal ir vienas, ne namie, neprisimena, kada tiksliai. Jis buvo apsvaigęs, todėl ir nuėjo miegoti. Prieš tai viską darė tyliai, atsikėlė tik kai jam pradėjo su ta lazda, jis ją numušė, o kad atsikeltų ir muštų, to nedarė. Kiekvienas žmogus gali būti agresyvus, jei jam kažką skauda. Jis paprasčiausiai atmušė tą lazdą, nes jam nepatiko, ką ji daro. Įvykio metu jis gulėjo ant kairio šono, nukentėjusioji jį pradėjo jį baksnoti, po pirmo karto jis tylėjo, antrą kartą ji sudavė stipriau, todėl jis pakėlė galvą ir numušė tą lazdą, bet to, kad atsikeltų, paimtų tą lazdą ir muštų ar imtų už kaklo, to nebuvo. Jis pripažįsta, kad buvo girtas ir numušė tą lazdą, nežino, kur ta lazda nukrito, gal tuo metu, kai numušinėjo, papuolė nukentėjusiajai į ranką, bet nepripažįsta, kad mušė nukentėjusiąją ir laikė ją už kaklo. Nežino, kodėl mama taip pasakė apklausoje, galėjo jį apkalbėti iš pykčio ir jai su atmintimi yra prastai. Jo rankos kontaktas buvo su lazda, pirmą kartą atmušė truputį, antrą kartą stipriau. Kai atmušė tą lazdą, motina stovėjo virš jo, keikė jį, o jis gulėjo ir nieko nesakė. Visas veiksmas vyko jam gulint, virtuvėje išvis nieko nebuvo. Po įvykio išėjo iš namų, kad nesipyktų, nes jam nusibodo. Negirdėjo, ar prie jo skambino policijai. Neatsimena, kaip policija sulaikė, atrodo, kad policija buvo, kai grįžo namo. Pas juos su mama smurto buvo, ne taip seniai buvo teismas už tai. Jo mamai yra (duomenys neskelbtini) metai, ji vos gali stovėti, ją vos pastūmus ji nukris, tai kam jam ją mušti. Dėl to nuosprendžio rašė apeliacinį skundą, buvo teismas apygardoje, jis gulėjo reabilitacijoje, praėjo kursas, ką skyrė teismas, taip ir padarė. Tą kartą motinos irgi nemušė, būna, kad konfliktuoja su ja, bet paskutiniu metu nemažai, jis mamai padeda nuvykti iki ligoninės ir po ligoninės, daro jai valgyt, veda į tualetą, prausia, nes ji negali savęs aptarnauti. Neprisimena, kas įvykio dieną darė valgyti, jie abu daro valgyti, jei motina kažką padaro, ko jis nenori, jis darosi, ko nori. Pas juos barnių dėl maisto nėra, jei jam kažkas nepatikdavo, pasakydavo, kad nevalgys ir viskas, bet dėl to piktumo nebūna Ji labai daug šneka, ją užtenka pirštu paliesti. Jeigu jis ją muštų, būtų daug mėlynių ir kraujo, ji turi diabetą, truputį kažkas ir mėlynė, jai žaizdos negyja. Jis sakė, kad gal reikia padaryti abdukciją, dabar viskas ramu, tvarkoje. Pas ją šiaip būna mėlynas kaklas, nes ji serga (duomenys neskelbtini), o į ranką jis pataikė gal numušdamas lazdą, gal ta lazda atsitrenkė į ranką. Dabar pas jį su mama yra geri santykiai, mamai nebeliko daug gyventi ir dabar jis tiesiog kenčia ir nieko nesako. Jis labai gailisi, kad taip atsitiko, kitą kartą taip nesielgtų. Bute jie su motina gyvena dviese, jis sugyventinės neturi, turi draugę. Motina miega ten, kur virtuvė, o jis pagrindiniame kambaryje, ji pati norėjo miegoti virtuvėje, nes jai ten patogu, jo kambaryje esančios lovos jai nepatogios, o virtuvėje esanti lova jai patogi. Tuo metu jis buvo išėjęs, bet paskutinius metus motina pati jam skambino, kad ji negali nieko daryti ir dėl to pastaruoju metu jis gyvena su ja. Jis turi brolį, kuris yra (duomenys neskelbtini), ir sesę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), bet ji neatvažiuoja net į svečius, niekas, apart jo, motinos neprižiūri. Nežino, kodėl jo sesuo nebendrauja su motina, jos pykstasi, jis irgi su sese nebendrauja. Mama vieną dieną iškvietė policiją, kitą jau skambina, kad ateitų padėti, jis po įvykio gyveno (duomenys neskelbtini), netoli motinos, po įvykio praėjus gal savaitei, ji jam kiekvieną dieną skambino, prašė apipirkti, paskui prašė ateiti, sakė, kad jai sunku, liūdna ir kad nebūtų viena namuose. Nuo to įvykio jokių kitų įvykių nebuvo, jokių ikiteisminių tyrimų nepradėa. Jis gyvena iš pašalpos, jos gauna 150-170 eurų, daugiausia išvažiuoja į užsienį. Už butą moka motina ir jis, paskutiniu metu mokas jis, prieš savaitę sumokėjo 700 eurų.

Kaltinamasis D. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės nepripažino, parodė, kad jis pastoviai gyvena kartu su savo motina L. N. pastarajai priklausančiame vieno kambario bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), daugiau kartu su jais niekas negyvena. Su motina jo santykiai yra geri, rimtų ginčų nebūna. 2020 m. birželio 5 d., dienos metu buvo bute, nurodytu adresu, kur vienas vartojo alkoholį, išgėrė 300 gramų degtinės ir du litrus sidro. Namuose buvo jo motina, ji alkoholio nevartojo. Po pietų, tikslaus laiko nežino, išgėręs alkoholį, su rūbais atsigulė į savo lovą ilsėtis. Tai nepatiko jo motinai, pastaroji pradėjo priekaištauti, kad nusirengtų viršutinius rūbus, kad su jais vaikščioja lauke. Į motinos žodžius dėmesio nekreipė, ramiai gulėjo lovoje. Dėl to motina supyko ir, priėjusi prie jo, savo mediniu pagaliu, kuriuo ji remiasi vaikščiodama, bedė vieną kartą jam į krūtinę, po ko sudavė jam šiuo pagaliu du kartus per kažkurį šoną. Fizinio skausmo jam nesukėlė, motinai sušuko „atsikabink nuo manęs“. Tačiau motina, laikydama šį pagalį rankoje, pradėjo juo grūmoti jam prieš veidą. Todėl ranka atstūmė į krūtinę motiną nuo savęs, jokių smūgių nesudavė, motina nukritusi nebuvo. Netrukus motina apsiramino, jis toliau ilsėjosi lovoje. Vėliau jų adresu atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Savo motinos jis nesmaugė ir pagaliu nemušė (b. l. 58-60).

Kaltinamasis D. N., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis savo motinos niekada nemušė, jo motina yra senyvo amžiaus, tačiau jie ne visada su ja sutaria, jei tik kas ne pagal motiną, ji kviečia policiją, atvykę pareigūnai jį sulaiko ir išveža. Pilnai patvirtina savo anksčiau duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jų laikosi (b. l. 71-72).

Nukentėjusioji L. N., apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, ji sutinka duoti parodymus. Ji buvo mušama beveik kiekvieną dieną, ir prašė, bet nieko nepadeda, po kiekvienos smulkmenos seka kumščiai. Sūnus geria, daugiau nei dvejus metus nedirba, visa jos pensija išleidžiama ant maisto, jis dar ir vogė pinigus su savo sugyventine. Ji sakė, kad neleidžia pas ją būti tai sugyventinei, jis sakė, kad pasiims tuos savo daiktus, ateina pas ją į namus su sugyventine, ir vis tiek visada tik muštynės. Paskutinį kartą ja labai stipriai sumušė, koridoriuje jai trenkė, ji atsitrenkė į stalą, buvo guzai ant galvos, atvažiavo policija, iškvietė greitąją. Jau tris kartus kai ją aprengia ir išveža greitoji, buvo aukštas spaudimas, bet laimei viskas gerai pasibaigė, nebuvo sulaužyti šonkauliai, tik mėlynės ir guzai galvos srityje. Ji nori, kad teismas pagarsintų jos parodymus būtent dėl šio įvykio. Ji prisimena, kaip ją smaugė. Įvykio metu jai taip trenkė į kairę ranką, kad iki šiol ją skauda. Kaltinamasis muša taip, kaip jam norisi, ant dešinės plaštakos kauliukus jai iki šiol skauda, negali dirbti darbų. Ji jam nieko pasakyti negali, kai pradeda sakyti, jis pradeda mušti, bet kaip jai nieko nesakyti, jeigu viskas jos bute vyksta. Šio įvykio metu jis ją smaugė. Viskas buvo dideliame kambaryje, o paskui virtuvėje Jos dukra gyvena (duomenys neskelbtini), bet ji neateina, pasakė, kad daugiau nevažiuos, nes sūnus vis žada, kad užmuš, įžeidinėja visus, tai dukra ir pasakė, kad neatvažiuos pas ją, nes ji dar augina dukrą. E. M. yra jos dukros draugė, ji ateina nelabai dažnai, kai turi laiko, jai kol kas dar negrasino. Ji (L. N.) dabar gyvena viena ir dar sūnus ateina su savo drauge. Kai ji kažko paprašo, sūnus tai kartais padaro. Pas ją kartą į savaitę ateina socialinės darbuotojos. Sūnus paėmė savo batus ir su tuo batu trenkė jai į ranką, jie guminiai ir jai labai skaudėjo, trenkė visur.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Maždaug prieš metus jos sūnus D. N. pasiprašė gyventi pas ją vienam mėnesiui į vieno kambario butą, ji jį priėmė, vėliau sūnus atsivedė į jos butą ir savo draugę A. T.. Nuo to laiko praėjo jau daugiau nei metai, dabar jie dviese jai neduoda ramiai gyventi ir ilsėtis, nuolat girtauja, nesiruošia kraustytis, taip pat sūnus niekur nedirba, ir net neieško jokio darbo. 2020 m. birželio 5 d., apie 15.00 val., grįžęs namo jos sūnus, kaip visada neblaivus, pradėjo vėl prašyti jos pinigų alkoholiui, atsakė jam, kad pinigų neturi, kad visus pinigus jau vakar jam atidavė. Paskui pradėjo jai priekaištauti dėl to, kad neiškepė jam bulvių, kad košė, kurią išvirė, jam nepatinka. Vėliau paėmus jos vaikščiojimo lazdą, be kurios ji negali vaikščioti, pradėjo ją mušti, o būtent trenkė jai su jos lazda per jos dešinės rankos riešą mažiausiai du kartus, dėl ko ji pajautė stiprų fizinį skausmą, vėliau paėmęs rankomis jai už kaklo, pradėjo smaugti, taip pat jautė stiprų fizinį skausmą, taip pat norėjo uždėti ant galvos puodą su koše. Prašo imtis veiksmų, kadangi nebegali taip gyventi, bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Nori parodyti, kad jos sūnus prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, dėl to ne vieną kartą kreipėsi į policiją, tačiau tai vėl tęsiasi. Kai grįžta namo neblaivus, jos sūnus D. N. nuolat grasina jai susidorojimu, sūnui skubiai reikia gydymo, kitaip gali atsitikti nelaimė (b. l. 21).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, nukentėjusioji nurodė, kad viskas buvo taip, kaip parodyta. Sūnus ne kartą išpildavo ir sriubą, ir košę. Jai skaudėjo, kai ją mušė ir smaugė, kvietėsi pagalbos. Ne visais atvejais jai pavyksta iškviesti policiją, būna, kad sūnus sudaužo telefoną. Jo agresija pasireiškia ne tik jos, bet ir kitų žmonių atžvilgiu, ypač jeigu jam reikia išgerti. Jis nėra prirašytas prie jos buto jau metus, bet kartais jo gaila, reikia pamaitinti, todėl ir ateina į butą. Ji jam visą laiką sako ieškoti buto, bet kai taip sako, jis ją pradeda mušti, o prie jos buto išlaikymo neprisideda. Ji negali paaiškinti, kodėl įleidžia jį į butą, gal tikisi, kad jis pasitaisys, nes visko prižada, kad ryt, poryt eis į darbą, o ji, kaip mama, tiki. Blaivus jis nebūna, jau rytais būna girtas, iš kur jis ima pinigus, ji nežino, vieną kartą pas ją buvo kortelė pavogta, dabar, kai galima ją tik priliesti atsiskaitymui, tai jis paėmė visus pinigus iš jos kortelės, ten jų nebuvo daug, bet jai tai buvo pinigai. Labai retai būna, kad jis jai padeda, parneša produktų iš parduotuvės. Socialinė darbuotoja pas ją ateina du kartus į savaitę. Ji jos sūnaus nematė, gal vieną ar du kartus nebent. Socialinė darbuotoja jai tik atneša produktus. Dukros draugė ateina pasižiūrėti, kaip ji, ar turi valgyti. Ji ateina kelis kartus į mėnesį. Ji yra mačiusi jos sūnų kelis kartus. Jis nelabai matomas, kai miega savo kambaryje, jie tik pasisveikina, bet su juo kalbėti neįmanoma, jis iš karto puola. Ji E. M. pasakojo, kad patyrė smurtą.

Liudytojas L. V., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis yra vyr. patrulis rinktinėje „Vytis“, įvykio metu irgi ten dirbo. Kažkiek pamena įvykį. Jis prisimena, kad kai atvažiavo, sūnus jau buvo pasišalinęs, jie rado motiną, kuri skundėsi, kad sūnus smurtauja. Ką konkrečiai darė, jis nepamena.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo L. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2020 m. birželio 5 d. iš Vilniaus AVPK OVS buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu, t.y. (duomenys neskelbtini), juos pasitiko, kaip vėliau paaiškėjo L. N., kuri paaiškino, kad jos sūnus pastoviai vartoja alkoholį, eilinių išgertuvių metu įvyko žodinis konfliktas tarp jos ir sūnaus, konflikto metu sūnus griebė ją už kaklo ir smaugė, ji labai išsigando, po to sūnus atėmė iš jos medinę lazdą, kurios pagalba ji vaikšto ir lazda du kartus trenkė jai per dešinę ranką, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Moteris kalbėjo rusiškai. Ant moters rankos matėsi nežymus nubrozdinimas, tačiau moteris skundėsi, kad labai skauda ranką ir prašė iškviesti greitąją, jie greitąją iškvietė. Jiems atvykus, įtariamojo bute jau nebuvo, jis pasišalino. Moteris skundėsi, kad sūnus pastoviai smurtauja prieš ją, neduoda ramiai gyventi. Atvykę medikai moterį išvežė į ligoninę (b. l. 47).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamojo posėdžio metu, liudytojas L. V. nurodė, kad parodymus patvirtina. Papildyti tikrai nieko negali, praėjo didelis laiko tarpas. Kiek pamena, nukentėjusioji medinę lazdą turėjo prie savęs, ji su ja vaikšto. Kiek pamena, nukentėjusioji buvo susijaudinusi. Abejonių dėl iškvietimo pagrįstumo jam nekilo, nes matėsi girtuokliavimo požymiai, močiutė nemeluotų.

Liudytoja E. M., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji pažįsta abu salėje esančius asmenis, K. N. pažįsta 15 metų, jos mamą L. N. 9 metus. Ji atėjo čia kaip socialinis darbuotojas, kaip slaugytoja, nori, kad neepizodiškai būtų matoma situacija. Jos manymu, tik teismas gali išspręsti šios šeimos tragediją, pastovų moteris žudymą. D. N. paskutinį kartą motiną žalojo trindamas jos galvą, tai kalėjimo metodai, jis yra visiškai nekontroliuojamas, paskutinis susidorojimas buvo prieš 3 dienas, tai sukimo raumenų, dusinimo pagalve, smaugimo veiksmai taip, kad neliktų žymių. Jai viską pasakoja L. N., kai nėra D. N., nes ji nežino, kiek kartų D. N. jai yra grasinęs nužudyti. Ji dalyvavo paskutiniame teisme, po 60 parų jis savaitę laikosi, bet paskui vėl įkrenta į liūną. Jis nežinojo, kad ji liudys, kai sužinojo, pradėjo rėkti, kad 50 vyrų atsives. Ji gyvena kitu adresu, jis jos nesuras. L. N. dukra vaikšto pas psichologą, geria vaistus, nes bijo susidorojimo. Ji labai prašo teismo jį atitraukti iš tų namų, butas seniai yra perrašytas, bet jis tik nežino kam, jeigu jis viską sužinotų, turbūt jau šiandien viskas įvyktų. Apie smurtą ji žino iš nukentėjusiosios, šiuo atveju ji nėra oficiali slaugytoja. Jos pilietinė pareiga yra parodyti teismui tikrąją situaciją. Yra bent 6 veikos ir tik teismas gali apibendrinti. Ji žino apie įvykį iš L. N., kuri jai pasakojo, kad jai buvo labai blogai su galva, ji nori, kad D. N. paimtų ir atitrauktų. Ji nebuvo L. N. ir D. N. santykių liudytoja. Bute jie bendrauja labai negražiai, bet ji buvo dar tada, kai nebuvo tokios tragedijos. Ji iš advokatės sužinojo, kad dukra motina nesirūpina ir vaikai ją neva palikę, ji pažįsta šeimą 15 metų, nukentėjusiosios dukros K. ir S. sutiko, kad ji paliudytų savo iniciatyva. Ikiteisminio tyrimo metu ji neatėjo, nes tai buvo tik epizodas ir atėjo laikas viską apjungti. Ji turi socialinio darbuotojo padėjėjo dokumentą, dėl L. N. dokumento neturi, ji yra paprašyta dukros, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Ji ateina pas L. N., nes ji būna sumušta. Ji matė sumušimo pasekmes, paties įvykio nematė.

2020 m. birželio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo skurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad apie įvykį pranešė nukentėjusioji L. N.. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai: patinimas, įdrėskimas. Smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta: dešinė ranka, kaklas. Smurtą patyrusio asmens būsena: didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu: motina ir sūnus. Nukentėjusioji L. N. paaiškino, kad 2020 m. birželio 5 d., apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini) bute jos sūnus D. N. jau kelintą dieną geria ir triukšmauja, neduoda ramiai ilsėtis. Kilus žodiniam tarp jos ir jos sūnaus kambaryje, sūnus rankomis griebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti, o jai išsigandus, iš jos atėmė jos medinę lazdą ir du kartus trenkė jai į dešinę ranką, ko pasėkoje patyrė fizinį skausmą. Iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Iki atvykstant policijai sūnus pasišalino. Informacija apie įvykio aplinką: netvarkinga, išmėtyti daiktai (rūbai), matosi girtavimo pėdsakai. Duomenys apie galimus ankstesnius smurto artimoje aplinkoje atvejus: buvo gauta pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Smurtu įtarimo asmens nebuvo galimybės pristatyti į policijos įstaigos patalpas, nes pasišalino iki pareigūnų atvykimo. Atvykusi GMP 0840 L. N. dėl rankos sužalojimų išvežė į (duomenys neskelbtini). Kadangi moteris išvežta į medicinos įstaigą, nebuvo galimybės paimti kaip smurto įrankį medinę lazdą (be lazdos moteris negali vaikščioti) (b. l. 2-3).

2020 m. birželio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas vieno kambario butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), penkių aukštų daugiabučio tipo gyvenamajame name, pirmame aukšte. Įėjus į apžiūrimą butą, kairėje matomos durys į tualeto ir vonios patalpos, dešinėje matomos durys į virtuvės patalpą. Įėjus į butą, prie įėjimo, dešinėje, matoma spinta su pakabomis drabužiams kabinti, tiesiai taip pat matoma spinta, praėjimas į kambarį. Įėjus į virtuvės patalpą, kairėje matomas šaldytuvas, toliau sofa-lova, ant kurios guli tvarkingai sudėta patalynė. Prie sofos-lovos matoma vaikštynė, ant kurios guli įvairūs daiktai. Virtuvės dešinėje matomas virtuvinis baldų komplektas, ant kurio stovi puodai, keptuves ir kiti virtuviniai daiktai. Prie įėjimo į virtuvės patalpą stovi mažas staliukas ant ratų, ant kurio matomas maistas, juodos spalvos telefonas ir kiti tyrimui nereikšmingi daiktai. Įėjus į kambarį, kairėje matoma lovą, ant kurios netvarkingai išdėstyta patalynė, prie lovos matoma taburetė, ant kurios peleninė, žalios spalvos lėkštė su maisto likučiais, žiebtuvėlis ir mobilaus ryšio telefonas. Tiesiai matoma spinta, ant kurios matomi įvairūs daiktai, knygos, virdulys, vazos ir kiti daiktai, nuo spintos dešiniau matomas minkštas fotelis, į fotelį atremta medinė lazda vaikščiojimui, prie fotelio stalas, ant kurio daug įvairių daiktų, nuo fotelio dešiniau minkšta sofa rudos spalvos, ant kurios guli rūbai, laikraščiai. Įėjus į kambarį dešinėje matoma sekcija, spintelė, ant kurios stovi televizorius, o toliau matomos durys į balkoną. Kambarys netvarkingas, daug ne savo vietoje gulinčių daiktų, neišplautų indų ir puodų. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų neaptikta, nieko nepaimta (b. l. 6). Prie apžiūros protokolo pridėtoje fotolentelėje užfiksuoti L. N. kaklo, rankos bei delno vaizdai, taip pat buto kambarių vaizdai (b. l. 8-9).

2020 m. birželio 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji L. N. pateikė apžiūrai medinę lazdą vaikščiojimui su ištekintu ornamentu (b. l. 11).

2020 m. birželio 5 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta medinė lazda vaikščiojimui, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini), vieno kambario bute. Apžiūrima lazda su rankena, taip pat matomas ant lazdos ištekintas ornamentas. Lazda padengta tamsiai rudos spalvos laku, kuris vietomis nusitrynęs. Ant lazdos jokių raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, nėra (b. l. 14a).

2020 m. liepos 9 d. garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas 2020 m. birželio 5 d., gautas iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus. Garso įrašas stenografuotas ir išverstas. Jį paleidus, girdimas pokalbį: Operatorius: 112. Moteris: (kalba rusiškai) (duomenys neskelbtini), greičiau atvažiuokite. Operatorius: Palaukite, (duomenys neskelbtini) kiek? Moteris: (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). Operatorius: Namas (duomenys neskelbtini) butas (duomenys neskelbtini)? Kas atsitiko? Jūsų pavardė, alio. Girdisi triukšmas bute. Moteris, verkdama: Butas (duomenys neskelbtini). Operatorius: Pasakykite jūsų pavardę. Moteris verkia. Įrašo pabaiga (b. l. 43, 45).

Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad 2020 m. birželio 5 d., 21.10 val., D. N. buvo nustatytas 2,48 prom. girtumas (b. l. 73). ??

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad D. N. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta. Kaltinamasis D. N., apklausiamas teisiamajame posėdyje, savo kaltės nepripažino, tvirtino, kad įvykio dieną tarp jo ir motinos (nukentėjusiosios L. N.) kilo konfliktas dėl to, kad jis buvo neblaivus ir į lovą atsigulė su drabužiais, motina pradėjo jį baksnoti su medine lazda vaikščiojimui ir jis minėtą lazdą atstūmė. Kaltinamasis nurodė, kad jam atstumiant lazdą, ši galėjo nukentėjusiajai pataikyti į ranką, tačiau jis neigė nukentėjusiąją smaugęs ar mušęs minėta lazda. Visgi, teismas tokią kaltinamojo pateiktą įvykių versiją laiko jo gynybine pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad kaltinamojo teisiamajame posėdyje nurodytos įvykio aplinkybės skyrėsi nuo aplinkybių, kurias jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis teigė, kad, nukentėjusiajai sudavus jam smūgius vaikščiojimo lazda, jis ranka atstūmė nukentėjusiąją nuo savęs, taigi, kaltinamojo pozicija dėl jo veiksmų nebuvo visiškai nuosekli, nors jis abu kartus teigė, kad neatliko kaltinime nurodytų smurtinių veiksmų, t.y. nukentėjusiosios smaugimo ir smūgių jai lazda sudavimo. Tačiau šios kaltinamojo versijos nepatvirtina daugiau jokie byloje esantys įrodymai. Teismo vertinimu, tai, kad kaltinamasis prieš nukentėjusiąją panaudojo fizinį smurtą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, yra įrodytos kitais byloje esančiais duomenimis. Nukentėjusioji L. N., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad kaltinamasis šio konflikto metu trenkė jai su jos lazda per jos dešinės rankos riešą mažiausiai du kartus, dėl ko ji pajautė stiprų fizinį skausmą, vėliau paėmęs rankomis jai už kaklo, pradėjo smaugti, taip pat jautė stiprų fizinį skausmą. Apklausiama teisiamajame posėdyje, nukentėjusioji patvirtino minėtus parodymus ir nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, t.y. kad kaltinamasis šio įvykio metu ją smaugė, taip pat sudavė jai į ranką, dėl ko ją iki šiol skauda (nors nukentėjusioji iš pradžių nurodė, kad smūgį sudavė į kairę ranką, paskui pasitaisė, kad į dešinę). Taigi, nukentėjusiosios parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir į įvykį atvykusiems policijos pareigūnams, kas matosi iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, taip pat liudytojo policijos pareigūno L. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Liudytojas L. V., apklausiamas teisiamajame posėdyje, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat nurodė, kad, jo nuomone, abejoti dėl iškvietimo pagrįstumo nebuvo pagrindo, nukentėjusioji buvo susijaudinusi, bute matėsi girtuokliavimo požymiai. Tai, kad nukentėjusioji buvo didelio susijaudinimo ir akivaizdžios baimės būsenoje, užfiksuota ir tarnybiniame pranešime dėl galimo skurto artimoje aplinkoje atvejo. Taip pat iš BIRT ataskaitų žiūryklės bei BPC garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad skambučio į BPC metu nukentėjusioji buvo susijaudinusi, verkė, prašė skubios pagalbos, fone girdėjosi konflikto garsai. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios akivaizdi stresinė būsena po įvykio teikia pagrindo tikėti jos parodymais, kad ji aptariamo įvykio metu patyrė fizinį smurtą. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji patyrė sužalojimus, atitinkančius jos nupasakotų patirtų smurtinių veiksmų pobūdį – specialisto išvadoje Nr. G2107/202(01) nurodyta, kad remiantis pateiktais L. N. medicinos dokumentais (GMP kvietimo kortelės bei medicinos dokumentų išrašo/siuntimo duomenimis), jai nustatytas dešinės plaštakos sumušimas, pasireiškęs audinių patinimu, kuris galėjo būti padarytas paveikus (sumušant) kietu buku daiktu, ne už ilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo sukelti skausmą. Taip pat teisme apklausiama liudytoja E. M. nurodė, kad, nors ir nematė šio konkretaus įvykio, tačiau matė sumušimo pasekmes, ji yra šeimos draugė ir apie patiriamą smurtą jai pasakoja L. N.. Įvertinus aptartus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į darnią visumą, teismas neturi pagrįsto pagrindo abejoti nukentėjusiosios L. N. parodymais ir jos pateikta įvykių versija, kurią patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.