Alytaus apylinkės teismo nutartis

2023-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. T-91-543/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-21
Bylos Nr.
T-91-543/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irmutė Kliučinskienė
Nuteistasis
P. A.
Kategorijos
Byla Nr. T-91-543/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33482-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 21 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė,

nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 357-28 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam P. A. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), nuteistas:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 6 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 30 parų arešto bausmė;

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi, taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, subendrintos Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskiriant galutinę subendrintą 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistojo P. A. bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. kovo 23 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini) bausmę šis nuteistasis atlieka nuo 2021 m. balandžio 26 d.

Žemesnės instancijos teismas

2023 m. vasario 13 d. Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-28 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nutarė taikyti nuteistajam P. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog dabartinės bausmės atlikimo metu šio nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs 1/3 dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis bausmę atlieka už du nusikaltimus, iš kurių vieno pasekmės yra neištaisomos – žuvę žmonės. Nors nuteistojo gyvenimo stiliuje ir draugų tarpe nėra veiksnių, tiesiogiai susijusių su nusikaltimais, tačiau jo veiksmus įtakojo susiklosčiusios aplinkybės ir kiti asmenys. Anksčiau nuteistasis neteistas, jis pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaltę dėl nusikaltimų jis pripažįsta bei gailisi. Nuteistojo išsilavinimas yra (duomenys neskelbtini), jis turi įgijęs specialybę bei kvalifikaciją, dažniausiai buvo dirbantis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat mokėsi, dirbo, jis ne kartą kreipėsi dėl galimybės įsidarbinti. Nuteistasis įsitraukė į užimtumą darbine veikla, mokėsi gaminti žvakes ir muilus. Nuteistasis suvokia darbą kaip būtinybę kiekvienam žmogui, pragyvenimo šaltinį. Nuteistasis planuoja dirbti ir laisvėje. Jo turima darbo patirtis, teigiama motyvacija darbui bei iniciatyvumas yra apsauginiai veiksniai, padedantys valdyti nusikalstamo elgesio riziką. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju nuteistasis turės gyvenamąją vietą. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, tačiau finansų valdymo problemos nebuvo susijusios su jo nusikalstama veikla. Nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra geri, palaikantys ir neskatinantys nusikalstamumo. Nuteistasis turi alkoholio vartojimo problemą, kurios būdamas laisvėje nesprendė, tačiau bausmės atlikimo metu nuteistasis aktyviai sprendė šią problemą. Nuteistasis dalyvavo (duomenys neskelbtini), jis lanko (duomenys neskelbtini) susirinkimus. Nuteistasis yra apsisprendęs gyventi blaiviai ir toliau lankyti (duomenys neskelbtini) ir laisvėje. Oficialių duomenų apie narkotinių medžiagų vartojimą nėra. Vertinant nuteistojo emocinės gerovės ypatumus, pastebima, jog nuteistojo emocijų raiška yra adekvati situacijai, jo savęs vertinimas remiasi racionaliu požiūriu, o streso įveikai dažniausiai renkasi adaptyvius būdus. Nuteistasis neturi tarpasmeninio bendravimo sunkumų, jis geba palaikyti pokalbį, išsakyti savo nuomonę, pokalbio metu yra pagarbus, mandagus, jo mąstymas lankstus, geba prisitaikyti prie skirtingų socialinių situacijų. Konfliktų sprendimo įgūdžiai išugdyti gerai. Nuteistasis siekia savo gyvenimo tikslų planuotai ir sistemingai. Gebėjimas analizuoti savo elgesį bei patirtį, mokytis iš padarytų klaidų, atvirai bendrauti su specialistais bei priimti jų pagalbą, gebėjimas konstruktyviai spręsti konfliktus, susivaldyti sudėtingose situacijose yra apsauginiai veiksniai, vertinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis neišreiškia kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, jis supranta ir gerbia įstatymų normas, visiškai nepateisina savo nusikalstamų veiksmų. Nuteistasis teigiamai atsiliepia apie laisvės atėmimo įstaigos darbuotojus, noriai priėmė jų pagalbą, įžvelgia naudą jų vykdomose priemonėse ir programose. Diskriminacinių nuostatų, susijusių su kriminaliniu elgesiu, nepastebėta. Nuteistojo vertybinėje sistemoje vyrauja bendražmogiškosios tradicinės vertybės, jis supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, priima elgesio taisykles kaip būtinas bei prasmingas. Nuteistojo nuostatos nėra susijusios su nusikalstamo elgesio raiška, jis yra pakankamai orientuotas į savęs realizavimą socialiai priimtinais būdais bei priemonėmis. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nors dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – piktnaudžiavimas alkoholiu; rizikingas elgesys laisvalaikio metu; negebėjimas įvertinti galimų elgesio pasekmių, tačiau yra ir apsauginiai veiksniai – pastovi gyvenamoji vieta bei saugi aplinka; glaudūs santykiai su artimaisiais bei jų palaikymas; turima darbo patirtis; specialybės; teigiama darbo motyvacija; iniciatyvumas; pasitikėjimas savimi; gebėjimas analizuoti savo elgesį bei patirtį, mokytis iš padarytų klaidų, atvirai bendrauti su specialistais bei priimti jų pagalbą; gebėjimas konstruktyviai spręsti konfliktus, susivaldyti sudėtingose situacijose; nepalaikančios kriminalinės subkultūros nuostatos; gebėjimas analizuoti bei kritiškai vertinti savo elgesį ir savikontrolė. Tokių aplinkybių pagrindu Komisija nusprendė, jog galima daryti išvadą, kad nuteistasis P. A. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį bei padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, o visa tai leidžia konstatuoti, jog šis nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga šiam nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.

Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 357-28 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti <...>. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis P. A. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 4 dalyje nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog šiuo metu nuteistojo P. A. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ vertinimo metodiką vertinama kaip žema. Nors šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau tai nėra laikoma absoliučiu bei besąlyginiu pagrindu taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis P. A. mokėsi, įgijo profesinę kvalifikaciją, dirbo, jis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, be to, jis palaiko ir itin artimus socialinius ryšius. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės taip pat negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjamam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Visų pirma, iš 2023 m. vasario 13 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-25 matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo P. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, nebuvo vieninga, kadangi ją sudarė 7 Komisijos nariai, iš kurių 4 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, o 3 nariai pasisakė prieš šio nuteistojo lygtinį paleidimą. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis P. A. Lietuvos Respublikoje yra teistas du kartus. Visos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos įvykdytos pažeidžiant transporto eismo saugumą, todėl nuteistajam yra būdingas ir nusikaltimų modelis. Realią laisvės atėmimo bausmę šis nuteistasis atlieka pirmą kartą. Taigi vien paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog šis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Būtina pažymėti tai, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis bei skaičius rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog iki šiol atlikta bausmės dalis – mažiau kaip pusė bausmės, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistojo pastangas mažinant savo nusikalstamumo galimybes. Juo labiau, kad ir šiuo metu dar išlieka gausybė nuteistajam būdingų dinaminių kriminogeninių veiksnių.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog laisvėje šis nuteistasis turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, jis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą bei (duomenys neskelbtini) kvalifikacijas. Iki dabartinės bausmės vykdymo pradžios nuteistasis turėjo ilgalaikės darbo patirties, kadangi būnant laisvėje dominavo legalaus bei pastovaus darbo epizodai. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi, įgijo profesinę kvalifikaciją, dirbo iki kol (duomenys neskelbtini) nutraukė savo veiklą. Vėliau nuteistasis ne kartą kreipėsi dėl darbo, bet jis nebuvo įdarbintas. Vertinant nustatytas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis turi teigiamą nusiteikimą bei motyvaciją darbui bei prasmingam užimtumui, tačiau tokios aplinkybės visgi nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog būdamas laisvėje šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Be to, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis dar tebeturi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, kurių egzistavimas laisvėje neabejotinai apsunkins nuteistojo integraciją visuomenėje. Pats nuteistasis nurodęs, jog laisvėje jis pragyvendavo iš gaunamo atlyginimo, nedarbo pašalpų, taip pat dar uždarbiaudavo ir nelegaliai. Pragyvenimui pinigų jam pakakdavo, jis neturėjo žymių skolų, tačiau neturėjo ir santaupų.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog abu nusikaltimai, už kuriuos nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdyti būnant apsvaigus nuo alkoholio ir vairuojant transporto priemones. Paskutiniu metu būdamas laisvėje nuteistasis nesprendė alkoholio vartojimo problemos. Pats teigia, jog iki pirmo nusikaltimo įvykdymo alkoholį jis vartojo kelias dienas iš eilės. Po pirmo įvykdyto nusikaltimo nuteistasis vis tiek nesprendė alkoholio vartojimo problemos, nors jis pats ir suprato, kad alkoholis buvo pagrindinis to nusikaltimo veiksnys. Nuteistasis teigia, jog praeityje jis taip pat yra turėjęs alkoholio vartojimo problemų, kadangi vartodavo alkoholį kelias dienas iš eilės, tačiau didelių problemų dėl to jam nekildavo. Nuteistasis teigia, jog praeityje jis buvo kreipęsis į medikus dėl alkoholio vartojimo, tačiau tai būdavo tik trumpalaikė pagalba – lašelinės. Jis pats supranta, jog alkoholis buvo pagrindinė jo įvykdytų nusikaltimų problema. Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis sprendė turimą alkoholio vartojimo problemą, jis dalyvavo (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini) užsiėmimus, bendravo ir su priklausomybių ligų konsultante. Šiuo atveju akivaizdu, jog piktnaudžiavimas alkoholiu bei jo įtakoje priimti klaidingi sprendimai yra tiesiogiai susiję su nuteistojo nusikalstamu elgesiu ir, nors nuteistasis stengiasi spręsti šią turimą problemą, daro pažangą valdant šį kriminogeninį veiksnį, tačiau visgi dar nėra jokių objektyvių garantijų dėl to, jog laisvėje nuteistasis sugebės atsispirti šių psichiką veikiančių medžiagų potraukiui.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistojo emocijų raiška yra adekvati esamai situacijai. Dažniausiai streso įveikai jis renkasi adaptyvius būdus, tačiau anksčiau nepakankamai rimtai žiūrėjo į žalingą alkoholio vartojimą. Nuteistajam būdinga stipriai išreikšta intraversija, jis yra linkęs emocijas slopinti ir laikyti tik savyje. Nuteistasis pripažįsta, jog nusikaltimus jis įvykdė spontaniškai, pasidavė aplinkos įtakai ir tuomet visiškai negalvojo apie galimas tokių sprendimų pasekmes. Dažniausiai, priimdamas sprendimus, nuteistasis apsvarsto įvairias galimas pasekmes, pasveria naudą bei galimą riziką, tačiau, pavartojus alkoholio, visi šie įgūdžiai nebuvo panaudoti. Nuteistasis supranta, kad visi jo sprendimai turi ilgalaikes ir trumpalaikes pasekmes, jis stengiasi realistiškai įvertinti savo galimybes.

Kaip pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu nebuvo nei skatintas, nei baustas drausmine tvarka. Vien ta aplinkybė, jog nuteistasis nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo P. A. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Juo labiau, kad ir šiuo metu vis dar išlieka daugybė dinaminių kriminogeninių veiksnių – piktnaudžiavimas alkoholiu; rizikingas elgesys laisvalaikio metu; negebėjimas įvertinti galimų elgesio pasekmių. Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis P. A., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 3 metai 4 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatuojama, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo P. A. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius nutylėdama šį nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis P. A. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus šį nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 357-28 dėl nuteistojo P. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 357-28 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam P. A.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo P. A. asmens bylą Nr. 17169 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Irmutė Kliučinskienė