- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-08-03
- Bylos Nr.
- 1-2424-988/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-732-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Kaltinamasis
- T. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje T. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, deklaruojama gyv. vieta (duomenys neskelbtini), faktiškai gyv. (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, pensininkė, našlė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 300 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-03-12 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, „PayPost“ klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Dariaus ir Girėno g. 5A, Vilniuje, pateikusi kliento aptarnavimo specialistei Ž. R. nukentėjusiosios B. T. vardu išduotą LR asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – B. T. vardu pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 9827427001, kurios pagrindu UAB „4finance“ suteikė B. T. 1000 Lt (289,62 eurų) dydžio kreditą, ir šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, pateikdama kliento aptarnavimo specialistei Ž. R., kuri minėto dokumento pagrindu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atkirtas, suteikė sutartyje numatytą turtą, tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
T. K. kaltė padarius nusikaltimą įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:
T. K. apklausos protokolu. Ji parodė, kad gyvena viena bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Ji pažįsta B. T., jos gyvena viename aukšte, jos butas Nr. 92. Pastaroji gyvena su sugyventiniu A. D.. 2014-03-12, apie 13 val., pas ją atėjo sūnaus O. K. buvusi žmona V. S. kartu su dviem nepažįstamais vyrais, kurių ji atpažinti negalėtų. V. S. jai pasiūlė užsidirbti pinigų, ji paklausė, ką turi daryti, kokiu būdu užsidirbti, tada tie vyrai pradėjo aiškinti, kad yra kažkokia įmonė, kad reikia kažkokių žmonių, labai gražiai ją įtikino, kad reikia paimti savo asmens dokumentus ir kartu su jais nuvažiuoti į kioską, esantį Naujininkuose, pasirašyti dokumentuose. Kadangi ji buvo paėmusi kreditą, jiems buvo nereikalinga, tačiau paklausė, gal kas kitas nori ir gali jiems padėti. Ji nuėjo pas B. T., kuri tuo metu buvo kartu su A. D., jiems pasakė dėl minėtų vyrų, kad galima užsidirbti pinigų, šie sutiko ir visi kartu grįžo į jos butą, kuriame buvo nepažįstami vyrai ir V. S.. Girdėjo kaip vyrai kalbėjo su B. T. ir A. D., sakė tą patį, ką ir jai. B. T. ir A. D. sutiko, ji net girdėjo, kaip A. D. pasakė B. T. „tu kaip nori, o aš važiuosiu“. B. T. taip pat sutiko, tačiau dėl sveikatos būklės negalėjo nuvažiuoti, girdėjo kaip pasakė: „Tania, tu gi žinai, kad aš negaliu pati nuvažiuoti, paimk mano dokumentą ir nuvažiuok“. T. K. siūlė jai pačiai važiuoti, tačiau B. T. atsisakius, sutiko važiuoti už ją. B. T. su A. D. nuėjo pasiimti asmens dokumentų ir grįžusi B. T. davė jai savo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Vyrai, kurie atėjo pas ją su V. S., pasiūlė po 100 Lt už kiekvieną jiems padėjusį asmenį. Netrukus ji, V. S., nepažįstami vyrai ir A. D. automobiliu, kurio nei markės, bei spalvos, nei numerio neįsidėmėjo, nuvažiavo į Naujininkų mikrorajoną prie parduotuvės „Maxima“ esančio „Pay Post“ kiosko. Ji liko su vienu iš dviejų vyrų prie kiosko (jie nekalbėjo tarpusavyje), o A. D., V. S. ir kitas vyras užėjo į kiosko vidų. Kas ten vyko, nežino ir nematė. Maždaug po poros minučių jie išėjo iš kiosko, ir į kioską užėjo ji kartu su vienu iš dviejų vyrų. Kioskelyje darbuotoja ar kartu buvęs vyriškis liepė jai paduoti asmens dokumentą, ji padavė B. T. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Kiosko darbuotoja kažką pildė ir padavė dokumentus, nurodydama, kur pasirašyti. Ji pasirašė nežiūrėdama už ką ir grąžino dokumentus. V. S. lyg buvo su ja kioske, tai užeidavo, tai išeidavo. Pasirašius dokumentus, vyras joms liepė išeiti iš kiosko. Tuo metu prie kiosko stovėjo A. D., V. S. ir kitas vyras. Jie tarpusavyje nekalbėjo. Maždaug už 5 minučių išėjo vyras, kuris liko kioske ir pasakė, kad atsiskaitys su A. D.. Matė, kad vyrai kažką davė A. D., tačiau ar tai buvo pinigai, nematė. Vyrai iškvietė jai ir A. D. taksi ir jie nuvažiavo namo. Atsimena, kaip taksi automobilyje A. D. pasakė, kad labai gerai, jog vyrai davė pinigus ir už jį, ir už B. T.. B. T. asmens tapatybės kortelę ji padavė A. D., kad jis gražintų savo sugyventinei. Kai A. D. ir B. T. sužinojo, kad jų vardu paimti kreditai, ji klausė V. S., ar ji žinojo apie kreditus, tačiau pastaroji atsakė, kad pati nežinojo ir norėjo padėti žmonėms užsidirbti nieko neįtardama. Apie nepažįstamus vyrus V. S. jai pasakojo, kad jų taip pat nepažįsta, prie jos tiesiog priėjo gatvėje ir pasiūlė užsidirbti. Pasirašydama dokumentus B. T. vardu ji nežinojo, kad jos vardu paėmė greitąjį kreditą. Tik 2014 m. birželio ar liepos mėnesį atėjus A. D. ir B. T. ir jiems paaiškinus, suprato, kad jų vardu buvo paimti greitieji kreditai. Jei būtų žinojusi, kad tokiu būdu bus apgauti, nebūtų sutikusi padėti minėtiems vyrams. Gailisi, kad pasirašė B. T. vardu (b. l. 112-114; 117-118; 123).
Nukentėjusiosios B. T. apklausos protokolu. Ji parodė, kad gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena sugyventinis A. D. bei draugė T. V.. Kaimynė T. K. gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), tame pačiame name. 2014-03-13, apie 9 val., kai ji buvo kartu su T. V. namuose, užėjo T. K. ir pakvietė užeiti į jos butą pakalbėti. T. K. bute buvo T. K. sūnaus buvusi žmona V. S. bei nepažįstamas vyriškis vardu „S.“ (jam apie 50 metų amžiaus, apie 186 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, panašus į narkomaną, atpažinti negalėtų). Tatjana jai pasiūlė uždirbti 200 Lt. Ji atsakė, kad nori uždirbti. T. K. pasakė, kad jai reikia su savo Lietuvos Respublikos piliečio pasu kartu su V. S. kažkur nuvažiuoti ir kažką pasirašyti, tačiau kažkur važiuoti ji kategoriškai atsisakė. V. S. pasakė, kad vienam žmogui reikia padėti pervesti iš vienos sąskaitos pinigus į kitą sąskaitą, nes minėto žmogaus firma bankrutavo ir jam reikia išsaugoti savo firmos pinigus, todėl reikalingas jos pasas. Kaip galėjo padėti jos pasas, niekas nepaaiškino, o ji pati ir nesigilino, nes nieko nesupranta. Ji tik norėjo uždirbti 200 Lt. V. S. jai pasakė, kad tiktų, jei ji duotų savo pasą, o viską sutvarkius pasas būtų grąžintas. Už leidimą pasinaudoti savo pasu, ji gaus 200 Lt. Nuėjusi namo, pasiėmė savo pasą ir jį padavė T. K.. Maždaug po valandos, t.y. 2014-03-13, apie 11 val., ji vėl užėjo pas T. K., norėdama atsiimti pasą bei pinigus. T. K. atidavė pasą ir davė 100 Lt, nes neva 100 Lt pasiliko už tarpininkavimą. Visa tai matė jos sugyventinis A. D.. Ji buvo patenkinta, gavusi 100 Lt. 2014-06-22 gavo iš UAB „4finance“ raštą, kad jos vardu yra paimtas 989,01 Lt (284,41 eurų) dydžio kreditas. Ji nuėjo pas T. K. pasiaiškinti, tačiau ši sakė nieko nežinanti ir nusiuntė pas V. S.. Ji jau sumokėjo visą skolą, t.y. padengė visą kreditą ir UAB „4finance“ ir UAB „Sergel“. Dėl šio įvykio patyrė 1696,51 Lt (491,35 eurų) dydžio turtinę žalą (b. l. 33-34; 48).
Liudytojo A. D. apklausos protokolu. Jis parodė, kad 2014 m. kovo mėn., tikslios datos nepamena, jis buvo bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine B. T., kai pas juos į butą užėjo jų pažįstama T. K. ir pasakė, kad yra galimybė užsidirbti pinigų, o tam reikia su savo pasu nuvažiuoti kažkur, pasirašyti dokumentuose ir taip padėti pervesti pinigus iš vienos firmos į kitą, už tokias paslaugas žadėjo 200 Litų. B. T. atsisakė dėl sveikatos būklės važiuoti. Jis su B. T. ir T. K. nuėjo pas T. K. į pastarosios butą, ten buvo V., pavardės nežino, ir nepažįstamas jaunas vyras. Tai buvo apie 10-11 val., iki pietų. B. T. pati padavė savo asmens tapatybės kortelę T. K., o jis sutiko nuvažiuoti. Jis su T. K., V. bei 2 nepažįstamais vyrais jų automobiliu, kurio nei markės, nei valstybinių numerių nežino, nuvažiavo į Naujininkuose esantį „Pay Post“ kioską. Atsimena, kad jis su V. ir T. K. užėjo į kioską, darbuotojai padavė savo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), darbuotoja jam davė kažkokius dokumentus 3 lapus pasirašyti. Jis dokumentų neskaitė, nežino už ką pasirašė. Nepažįstami vyrai į kioską nebuvo užėję. Jo akivaizdoje T. K. padavė darbuotojai B. T. asmens dokumentą ir pasirašė dokumentus. Jis su T. K. išėjo iš minėto kiosko, o V. liko. Kai išėjo V., jam davė 200 Lt. Nematė, ar buvo sumokėta T. K.. Grįžus T. K. atidavė B. T. asmens dokumentą ir davė jai 100 litų (b. l. 64).
Liudytojos Ž. R. apklausos protokolu. Ji parodė, kad nuo 2013-01-07 iki 2014-08-29 dirbo AB „Lietuvos paštas“, Vilniuje, kliento aptarnavimo specialiste „PayPost“ kliento aptarnavimo poskyryje, esančiame adresu Dariaus ir Girėno g. 5A, Vilniuje. Minėtame skyriuje buvo teikiamos paraiškos UAB „4finance“ „vivus.lt“ ir „sms.credit“ kreditams gauti. Klientas, norėdamas paimti vieną iš minėtų paskolų, turėjo pateikti paraišką kreditui gauti, klientui užduodavo klausimus dėl paraiškos, o šis atsakydavo. Ji pati pildydavo paraišką kompiuterinėje sistemoje. Paraiškai klientas turėjo pateikti šiuos duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, telefono numerį, šie duomenys pateikiami tik su asmens tapatybės dokumentu. Ji turėjo patikrinti, ar šiam asmeniui priklauso jo pateiktas asmens tapatybės dokumentas, ar šiam asmeniui galima suteikti paskolą (informacija buvo tikrinama kompiuterinėje sistemoje). Gavus patvirtinimą, ji turėjo užpildyti tam tikrus dokumentus: vartojimo kredito sutartį, kredito grąžinimo grafiką ir sutikimą tvarkyti asmens duomenis, padaryti kliento asmens dokumento kopiją. Prieš tai ji dar paklausdavo kliento, kokios paskolos sumos, ir kuriam laikui pageidauja. Kaip minėjo, klientas paraiškoje turėjo nurodyti savo telefono numerį, į kurį jis gaudavo trumpąją žinutę apie „vivus.lt“ ar „smscredit“ priimtą sprendimą dėl kredito suteikimo. Klientas turėjo pasirašyti dokumentuose dėl kredito suteikimo: vartojimo kredito sutartyje, kredito grąžinimo grafike ir sutikime tvarkyti asmens duomenis. Prieš pasirašant vartojimo kredito sutartį klientui visada išaiškindavo, už ką jis pasirašo, garsiai sakydavo, kad klientui suteiktas kreditas, nurodydavo kur ir už ką jis turi pasirašyti. Prieš atiduodant kredito pinigus klientui, klientui matant, buvo perskaičiuojami pinigai. Pagal galiojusią tvarką į klientų aptarnavimo poskyrio patalpas galėjo įeiti keli asmenys, tokia tvarka pasikeitė 2014 metų vasarą, tikslios datos nepamena, prieš jai išeinant iš šio darbo (tai buvo pasakyta neraštiškai, o tiesiog vadovai žodžiu pranešė, kad į „Paypost“ aptarnavimo skyrių gali užeiti tik vienas asmuo). Jei jai kildavo įtarimai dėl kliento, arba dėl kitų pašalinių asmenų, arba jei minėti žmonės elgdavosi įtartinai, ji atsisakydavo suteikti paslaugas. Jeigu į „PayPost“ patalpas užeidavo kelis asmenys, tačiau įtarimų jai nekildavo, suteikdavo paslaugas. „PayPost“ skyriaus patalpos, adresu Dariaus ir Girėno g, 5a, Vilniuje, nebuvo filmuojamos vaizdo kameromis. Nepamena 2014-03-12 įvykio, tačiau galėjo tą dieną dirbti. Ji nepažįsta B. T., T. K., V. S. ir A. D.. Galimai jie buvo užėję į „Paypost“ kioską ir paėmė kreditus, tačiau patvirtinti ar paneigti negali. Kaip T. K. pateikusi svetimą asmens dokumentą paėmė kreditą ji gali parodyti tik tiek, kad visada tikrindavo asmenį pagal asmens dokumente esančią nuotrauką. Tik įsitikinusi, kad klientas pateikė savo asmens dokumentą, teikdavo jam paslaugas (b. l. 71).
V. S., apklaustos kaip įtariamoji, kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, apklausos protokolu. Ji parodė, kad pažįsta T. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ir yra jos buvusi uošvė. 2014 metais, kovo mėn., tikslios datos nepamena, dienos metu prie jos priėjo du tvarkingai apsirengę, 40-50 metų amžiaus vyrai, ir paklausė, ar ji nori užsidirbti pinigų. Ji pasidomėjo, kokiu būdu, jie atsakė, kad padeda imti kreditus, paklausė jos, ar neturi paimtų kreditų, skolų. Ji atsakė, kad turi, tačiau jie pasiūlė pabandyti. Netrukus jų lengvuoju automobiliu, kurio nei markės, nei spalvos neatsimena, nuvažiavo į Naująją Vilnią, tačiau pakeliui ji pasakė, kad turi kreditą ir dar turi išlaikyti vaiką. Vyrai pasakė, kad ji jiems nereikalinga, nes neišeis paimti paskolos. Kitą dieną vėl prie jos priėjo vienas iš minėtų dviejų vyrų (aukštesnis iš jų), kuris paklausė, ar ji nežino kam reikia pinigų, kam jie gali padėti užsidirbti pinigų. Ji pasakė, kad po valandos bus namuose ir paskambins uošvei T. K., kuri gyvena bendrabutyje. Ji paskambino uošvei ir susitarė susitikti. Su minėtais dviem vyrais jų automobiliu atvyko pas T. K. į butą, esantį (duomenys neskelbtini). T. K. irgi siūlė užsidirbti pinigų, tačiau kadangi ji taip pat turėjo kreditų, buvo atsakyta. Ką būtent sakė vyrai T. K., kokiu būdu reikia padėti, neatsimena, lyg, kad jie padeda imti kreditus, tačiau tiksliai nežino. Vyrai paklausė T. K., gal gali nueiti paklausti bendrabučio gyventojų, ar norėtų užsidirbti. Maždaug po valandos pas T. K. atėjo apie keturis žmones, kurių ji nepažįsta, viena moteris buvo neblaivi. Ji nematė, kad T. K. kažkas būtų davę savo asmens tapatybės kortelę. Nepamena, ar kažkas iš T. K. pažįstamų prašė T. K. nuvažiuot už ją su vyrais ir paimti jos asmens dokumentą. Nematė, kad kas nors T. K. būtų davęs savo asmens tapatybės kortelę. Atsimena, kad automobilyje buvo minėti du vyrai, T. K., dar kažkoks vyriškis ir ji. Jie nuvažiavo į Naujininkų mikrorajoną prie parduotuvės „Maxima“ esantį „Pay Post“ kioską. Neatsimena, kas pirmas užėjo į kioską, galimai T. K., su ja užėjo kažkas iš tų dviejų vyrų, kurie pasiūlė uždirbti, ji galimai ir buvo užėjusi į minėtą kioską pas T. K., tačiau neatsimena. Ar T. K. paėmė kreditą, nežino, neklausė. Su T. K. pažįstamu vyriškiu į kioską užėjo kažkas iš tų vyrų, tačiau tikrai nepamena kas. Ar minėtam vyrui buvo suteiktas kreditas, nežino, nepamena, ar jam už tai buvo sumokėta. Kiosko darbuotojos ji nematė, jos nepažįsta. Tuo metu ji vartojo narkotines medžiagas, todėl smulkių detalių negali prisiminti. Minėti du vyriškiai jai jokių pinigų nebuvo davę, nieko apie tai nebuvo susitarę (b. l. 82-84; 87).
2015-02-02 „UAB 4finance“ pateikta informacija, kurioje nurodyta, kad 2014-03-12 „Pay Post“ kioske, esančiame Dariaus ir Girėno g. 5A, Vilniuje, buvo užpildyta paraiška B. T. vardu kreditui gauti ir suteiktas 289,62 eurų (1000 Lt) dydžio greitasis kreditas (b. l. 20-24).
Šių byloje surinktų faktinių duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino T. K. pareikštą kaltinimą. Kaltinamosios T. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip tikro dokumento suklastojimas ir panaudojimas pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį.
Paskelbus T. K. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi sutinka, prašo baudą sumažinti ir leisti sumokėti dalimis (b. l. 158).
Teismas skirdamas kaltinamajai T. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę. T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. K. anksčiau neteista, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 141-143).
Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta T. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus baudą. Teismo vertinimu prokuroro siūloma bausmė šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl mažinti ar didinti jos nėra pagrindo, kaltinamosios prašymas dėl baudos mažinimo netenkintinas.
LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad T. K. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
2015-03-24 nutarimu T. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 125), paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 420 ir 421 straipsniais, teismas,-
nusprendė:
T. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 9 MGL (338,94eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti 6 MGL (225,96 eurų) dydžio baudą.
Įpareigoti T. K. 6 MGL, t.y. 225,96 eurų dydžio baudą per 6 (šešis) mėnesius, kas mėnesį mokant po 37,66 eurų, nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – T. K. palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo datos.
Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.