- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-06-23
- Bylos Nr.
- 2-218-596/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Ieškovas
- B. K.
- Atsakovas
- S. K.
- Advokatai
- Artūras Cibulskas, Ramutė Veronika Šalaviejūtė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, sekretoriaujant Simonai Mockutei, dalyvaujant vertėjai Irenai Volkovienei, ieškovui B. K. , jo atstovei advokatei Ramutei Veronikai Šalaviejūtei, atsakovei S. K., jos atstovui advokatui Artūrui Cibulskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. K. ieškinį atsakovei S. K. ir atsakovės S. K. priešieškinį ieškovui B. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas palaiko patikslintą ieškinį, pateiktą teismui 2009-03-27 (t.1, b.l. 9-12), ir prašo nutraukti santuoką tarp jo ir S. K. , sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nustatant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės; pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), jo asmenine nuosavybe; priteisti atsakovei natūra 100 Lt. vertės virtuvės baldų komplektą, 500 Lt. vertės sekciją, 1000 Lt. vertės du fotelius ir sofą; jo asmeninėn nuosavybėn priteisti 500 Lt. vertės automobilį Citroen XM, v/n (duomenys neskelbtini) ; priteisti jam iš atsakovės 503 Lt., kurie buvo išieškoti asmeniškai iš jo vykdant Novgorodo miesto teismo sprendimą dėl skolų iš atsakovės išieškojimo. Ieškovas nurodo, jog atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia tuo, jog ji nesirūpino šeima, jo neslaugė jam sergant, piktnaudžiavo alkoholiu, artimai bendravo su kitais vyrais, dėl ko jie daugiau kaip 6 metus negyvena bendro gyvenimo. Atsakovė buvo jam neištikima, negrįždavo naktimis, ėmė gyventi su kitu vyru, todėl preziumuojama, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas jo asmenine nuosavybe, kadangi įgytas už jo asmenines lėšas, gautas pardavus jam priklausiusią buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurį jis buvo privatizavęs su buvusia sutuoktine M. K. ir kuris taip pat buvo jo asmeninis turtas, nes atsakovė nebūdama Lietuvos Respublikos piliete ir nuolatine gyventoja dalyvauti privatizavime negalėjo. Su atsakovės priešieškiniu nesutinka, palaiko poziciją, išdėstytą atsiliepime į priešieškinį (t. 1, b.l. 114-117).
Atsakovė iš dalies palaiko priešieškinio reikalavimus (t. 1, b.l. 90-91) ir prašo nutraukti santuoką tarp jos ir ieškovo dėl pastarojo kaltės ir priteisti jai ir ieškovui po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė sutinka ir pripažįsta ieškovo reikalavimus dėl kilnojamojo turto priteisimo, sutinka, kad jai būtų priteisti visai baldai ir nepalaiko savo priešieškinio reikalavimo baldus dalinti lygiomis dalimis, taip pat sutinka su ieškinio reikalavimais dėl automobilio priteisimo ieškovui ir 503 Lt., kurie buvo išieškoti iš ieškovo vykdant Novgorodo miesto teismo sprendimą, iš jos priteisimu ieškovui. Ieškovė nurodo, jog dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas, kadangi jis dažnai girtaudavo, naudojo prieš ją smurtą, kas laikytina žiauriu elgesiu ir jo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija. Paaiškino, kad ji paliko ieškovą ir ėmė gyventi atskirai, nes šis jai atsisakė duoti buto raktus. Santykiai su atsakovu niekuomet nebuvo geri, o ypač pablogėjo apie 2004 metus. Tarp jos ir ieškovo atsirado visiškas susvetimėjimas, jie pradėjo atkirai gamintis maistą ir miegoti, kiekvienas gyveno už savo asmenines lėšas. Tuo metu atsakovė ėmė artimai bendrauti su kitu vyru, vardu Volodia, kadangi suprato, jog su ieškovu santykiai yra nutrūkę ir ji yra „laisva“. Kartu su minėtu vyriškiu negyveno, tačiau kartais likdavo pas jį nakvoti. Pripažįsta turėjusi santykių su kitais vyrais, bei tai, kad pas ją dažnai rinkdavosi kompanijos ir buvo girtaujama. Pastaruoju metu maždaug 1 metus ir 9 mėnesius ji taip pat gyvena su kitu vyru. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas po santuokos su ja sudarymo, ji jame gyveno ir buvo registruota, todėl jis laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe ir tarp sutuoktinių dalintinas lygiomis dalimis natūra, nes nė vienas iš jų neturi galimybės sumokėti kompensaciją tuo atveju, jei butas būtų priteistas vienam iš sutuoktinių.
Liudytoja Č. M. parodė, kad yra K. kaimynė, todėl matydavo, kad pas atsakovę dažnai atvažiuodavo kiti vyrai, su kuriais ji linksmindavosi, gerdavo alkoholį, tai vykdavo tuo metu, kai K. būdavo darbe (t.1, b.l. 178).
Liudytojas G. K. parodė, jog jam yra žinoma, jog atsakovė dažnai girtaudavo su kitais vyrais, kuomet B. K. dirbdavo ir nebūdavo namuose (t.1, b.l. 178).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo.
Iš pateikto santuokos liudijimo matyti, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Po santuokos sudarymo atsakovei buvo suteikta K. pavardė, kuri vėliau pakeista į K. (t. 1, b.l. 11). Gyvendami santuokoje sutuoktiniai vaikų neturėjo (t. 1, b.l. 10-11).
Ieškovas ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, kuri pasireiškė tuo, jog ji nesirūpino šeima, jo neslaugė jam sergant, piktnaudžiavo alkoholiu, artimai bendravo su kitais vyrais ir buvo neištikima, paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpino. Atsakovė priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, kadangi jis vartojo prieš ją smurtą, tai yra žiauriai elgėsi, piktnaudžiavo alkoholiu.
CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Šalis, pareiškusi reikalavimą dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis ne tik dėl subjektyvių priežasčių, bet ir iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpina (Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d.). Pagal įstatymą preziumuojamų aplinkybių įrodinėti nereikia (Civilinio proceso kodekso 182 str. 1 d. 4 p.). Tai reiškia, kad nustačius bent vienos iš Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. numatytų aplinkybių egzistavimo faktą, nereikia įrodinėti, kad tai buvo santuokos iširimo priežastimi; įstatyminės prezumpcijos gali būti paneigtos, o tai reiškia, kad kita šalis, atsikertanti į tokio pobūdžio prezumpciją, turi įrodyti ne tik tai, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė tam tikras savo pareigas, bet ir tai, jog dėl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu, t.y. kad santuokos iširimo priežastis buvusi visiškai kita. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys šeimyninių santykių nepalaiko nuo 2004 m., tačiau santykių tarp šalių pablogėjimas neatleidžia jų nuo sutuoktinių pareigų. Santuoka visais atvejais gali būti nutraukta tik teismo sprendimu, todėl vien sutuoktinių valios išreiškimo nepakanka. Sudarydami santuoką abu sutuoktiniai turi tam tikrus teisėtus lūkesčius, todėl vienašališkai atsisakyti vykdyti santuokines pareigas, įstatymo nustatyta tvarka nenutraukus santuokos, nė vienas jų neturi teisės. Atsakovė pripažino, jog pablogėjus santykiams su ieškovu, dar 2004 m. ėmė susitikinėti su kitu vyru, ir nors su juo kartu negyveno, kartais likdavo pas jį nakvoti. Tai patvirtina ieškovo paaiškinimus, jog atsakovė buvo jam neištikima, bendravo su kitais vyrais, negrįždavo naktimis. Pati atsakovė taip pat pripažino, jog pastaruosius 1 metus ir 9 mėnesius gyvena su kitu vyru. Vertinant įrodymus civiliniame procese pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismo daro išvadą, kad toks atsakovės elgesys, kai ji, būdama nenutraukusi santuokos, ne tik atsisakė vykdyti santuokines pareigas, bet ir pradėjo artimai bendrauti su kitais vyrais, netgi apsigyveno su kitu vyru, vertintinas kaip jos santuokinė neištikimybė ir pripažintinas kaip iš esmės pažeidžiantis sutuoktinio pareigas, todėl yra pagrindas preziumuoti atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. Be to, tiek pačios atsakovės paaiškinimais, tiek liudytojų Č. M., G. K. parodymais nustatyta, jog ieškovui būnant darbe atsakovė su vyriškių kompanijomis dažnai girtaudavo, kas taip pat laikytina elgesiu, nepriimtinu moralės požiūriu.
Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas, kuris atsakovės nurodymu naudojo prieš ją smurtą, ką būtų galima pripažinti žiauriu elgesiu su sutuoktiniu, laikytinos neįrodytomis (CPK 178 str.). Kaip įrodymus apie tai, kad ieškovas prieš ją smurtavo, atsakovė pateikė VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties pažymą apie tai, kad 2006-06-12 jai buvo kviesta greitoji medicinos pagalba bei išrašus iš registracijos žurnalo (t.2, b.l. 104-106), tačiau, teismo vertinimu, šie duomenys nepatvirtina, jog medicinos pagalba atsakovei buvo teikiama dėl tyčinių smurtinių ieškovo veiksmų jos atžvilgiu, nes iš įrašų matyti, jog atsakovei buvo nustatyta kaktos kirstinė žaizda bei girtumas, kuris galėjo sąlygoti šio sužalojimo atsiradimą. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, jog po patirto sužalojimo kreipėsi į kompetentingas institucijas, kurios būtų nustatę jos nurodytas aplinkybes apie tai, kad sužalojimus padarė būtent ieškovas.
Iš šalių paaiškinimų ir susiklosčiusios faktinės situacijos, kai atsakovė beveik dvejus metus gyvena su kitu vyra, matyti, kad santuoka yra faktiškai iširusi ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl santuoka nutrauktina konstatuojant, jog ji iširo dėl atsakovės kaltės. Nutraukiant santuoką ieškovui ir atsakovei paliktinos santuokinės pavardės.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir buto pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe.
Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų apie turimą turtą matyti, jog sutuoktiniai santuokoje įgijo šį kilnojamąjį turtą, kurį ieškiniu ir priešieškiniu prašo padalinti: 500 Lt. vertės automobilį Citroen XM, v/n (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 20), 100 Lt. vertės virtuvės baldų komplektą, 500 Lt. vertės sekciją, 1000 Lt. vertės du fotelius ir sofą. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal 2009-01-28 masinio įvertinimo duomenis yra 68300 Lt., ieškovas prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe, atsakovė šį butą prašo dalinti kaip bendrąją jungtinę nuosavybę lygiomis dalimis, priteisiant kiekvienam iš jų po ½ dalį (t.1, b.l. 13-15, 181-182, t.2, b.l. 21-22). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirminiuose ieškiniuose ieškovas reiškė reikalavimus dėl įsiskolinimų tretiesiems asmenims priteisimo, apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą kreditorius informavo tinkamai ir išsiuntė jiems ieškinio nuorašus (t. 1, b.l. 1-4, 79-82, 30-31,83). Vėliau ieškovas reikalavimų dėl kreditorių reikalavimų padalijimo atsisakė, juos teismas priėmė, ir ieškovo prašymu nagrinėjo bylą pagal patikslintame ieškinyje, pateiktame teismui 2009-03-02, išdėstytus reikalavimus (t.1, b.l. 167-168, t. 2, b.l. 1-12). Kreditoriai, kurie buvo informuoti apie bylos dėl santuokos nutraukimą iškėlimą ir kuriems buvo išsiųsti ieškinio nuorašai, į bylą su savarankiškais reikalavimais neįstojo (CK 3.126 str.), todėl šalių turimų kreditorinių reikalavimų padalijimas byloje nesprendžiamas.
Kaip matyti iš teismo posėdžio metu išsakytos šalių pozicijos, abi šalys sutiko dėl kilnojamojo turto padalijimo, kadangi atsakovė teismo posėdžio metu nurodė nepalaikanti savo priešieškinio reikalavimų dėl baldų padalijimo šalims lygiomis dalimis, bei pripažino ieškinio reikalavimus (t. 1, b.l. 167), kad automobilis Citroen XM, v/n (duomenys neskelbtini) būtų priteistas ieškovui, virtuvės baldų komplektas, sekcija, du foteliai ir sofa – atsakovei, o iš atsakovės ieškovui priteisti 503 Lt., kurie buvo išieškoti iš jo per antstolės Nemiros Šiugždaitės kontorą išieškotą pagal 1998-05-07 Novgorodo miesto Novgorodo srities liaudies teismo sprendimą, 2000-05-30 vykdomąjį raštą ir 2000-09-25 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartį ir vykdomąjį raštą, kur skolininkė buvo atsakovė (t.1, b.l. 24-25, 84, 119-135, 144, 149). Nesant dėl šio turto ginčo, ir atsakovei pripažįstant ieškinio reikalavimus minėtoje dalyje, šalims kilnojamasis turtas priteistinas pagal ieškinio reikalavimus: atsakovės asmeninėn nuosavybėn - virtuvės baldų komplektas, sekcija, du foteliai ir sofa, ieškovo asmeninėn nuosavybėn - automobilis Citroen XM, v/n (duomenys neskelbtini) , iš atsakovės ieškovui priteistini iš jo išieškota atsakovės asmeninė 503 Lt. skola.
Byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės formos, nes ieškovas prašo jį pripažinti jo asmenine nuosavybe ir nedalinti jo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama įstatyme nustatytais pagrindais arba pagal sutartį, tačiau sutartinio teisinio režimo taikymas SŠK numatytas nebuvo. Pagal nuosavybės teisę įgyjančių subjektų skaičių nustatoma nuosavybės teisės forma, o jeigu daiktą nuosavybėn įgyja sutuoktiniai santuokos metu, preziumuojama, kad šis turtas tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe. Tokia įstatyminė prezumpcija buvo įtvirtinta SŠK 21 straipsnyje, o SŠK 22 straipsnyje – išimtis, pagal kurią asmeninę nuosavybę sutuoktiniai galėjo įgyti dovanojimo arba paveldėjimo būdu. Toks teisinis reglamentavimas iš esmės nekito ir 2000 m. Civiliniame kodekse. CK 3.88 ir 3.89 straipsniuose detalizuota, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o koks laikomas asmenine jų nuosavybe. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepriklausomai nuo turto įgijimo momento - iki ar po šio kodekso įsigaliojimo. Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės - turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobūdis, vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas, aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas ar lėšas, gautas realizavus asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn.
Ieškovas įrodinėjo, jog lėšos, už kurias buvo įsigytas ginčo butas, buvo gautos realizavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusią buto dalį. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 1994-01-06 ieškovas, kuris jau buvo sudaręs santuoką su atsakove, ir jo buvusi sutuoktinė M. K. , pateikė pareiškimą ir susitarimą pirkti privatizuojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 184-185). Būsimos sutarties šalys, įskaitant ieškovą, susitarime nurodė, jog LR Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. turinys jiems yra žinomas. Šio buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 1994-04-06, ir pagal ją B. K. ir M. K. lygiomis dalimis įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 183). Pažymėtina, jog butas buvo parduotas už 203,75 Lt. sumą, o ne už ieškovui skirtas valstybės vienkartines išmokas, kaip kad teigia ieškovas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir nepaneigė, jog minėto buto dalies įsigijimui buvo panaudotos jo asmeninės, o ne santuokoje su atsakove įgytos piniginės lėšos. 1995-11-20 ieškovas ir jo buvusi sutuoktinė sudarė minėto buto pardavimo sandorį ir jį pardavė už 40000 Lt. (t. 1, b.l. 16). Kaip nurodė atsakovė, šio sandorio sudarymo metu notarų biure ji savo parašu patvirtino sutikimą dėl jo sudarymo, šios aplinkybės ieškovas nepaneiginėjo, kas taip pat duoda pagrindo manyti, kad notariškai tvirtinant nekilnojamojo turto pardavimo sandorį buvo laikytasi reikalavimų, nustatytų sandoriams, kai turtas yra bendroji jungtinės nuosavybė. Atsakovė pagal Butų privatizavimo įstatymo (1991 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. I-2128 redakcija) 4 str. neturėjo teisės pagal šį įstatymą privatizuoti buto, nes Lietuvos Respublikos teritorijoje 1989-11-03 nuolat ir Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dieną nebuvo ieškovo šeimos nare ir buto nuomininke, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo pagal Butų privatizavimo įstatymą įgytam turtui taikyti kitokį nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą, kadangi turtas buvo įgytas sutuoktiniams jau gyvenant santuokoje, nors ieškovas jį pirko su pirmąja sutuoktine. Butų privatizavimo įstatymo nuorodos į šeimos įstatymų taikymą suprantamos kaip nuorodos būtent į SŠK 21 straipsnyje nustatytą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo taikymą, todėl butai, įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą, pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe, nepriklausomai nuo, ar jie įgyti abiejų, ar tik vieno sutuoktinio vardu. Dėl nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad B. K. įsigyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis buvo ne jo asmeninė, o bendroji jungtinė su atsakovė nuosavybė, todėl už šio buto pardavimą gautos lėšos taip laikytinos bendrąja jungtine su atsakove nuosavybe.
Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ginčo patalpos – butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytos 1995-11-27 pirkimo-pardavimo sutartimi, tai yra praėjus daugiau kaip trejiems metams po šalių santuokos sudarymo. Iš sutarties turinio matyti, jog joje nėra aiškiai išreikšta atsakovo valia įgyti turtą asmeninėn (privačion) nuosavybėn, todėl rašytiniai įrodymai paneigia aplinkybę, kad buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovas išreiškė valią įsigyti butą savo asmeninėn nuosavybėn. Be to, pats turto pobūdis ir šalių veiksmai po sandorio sudarymo tik patvirtina, jog šis butas buvo įgytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė šeimos poreikių tenkinimui, nes tapo vienintele šeimos gyvenamąja patalpa, kurioje sutuoktiniai gyveno iki pat faktinio santuokos iširimo.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008). Taigi, nesant aiškiai išreikštos ieškovo valios įgyti ginčo butą asmeninėn nuosavybėn, nėra CK 3.89 str. 1 d. nustatytų turto priskyrimo asmeninei nuosavybei kriterijų, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti ginčo butą jo asmenine nuosavybe atmestinas ir butas dalintinas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Byloje nenustatyta aplinkybių ir nepateikta įrodymų, kurių pagrindu turėta būti nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, todėl butas tarp šalių dalintinas lygiomis dalimis po 1/2 dalį ginčo buto, t.y. po buto dalį, kurios vertė 34150 Lt. Nors ginčo butas yra vieno kambario ir yra nedalus, jis dalintinas natūra, nes šalių turtinė padėtis yra bloga, joms yra teikiama valstybės garantuojama teisinė, ir nė vienas iš sutuoktinių neturi galimybių išmokėti kitam kompensaciją tuo atveju, jei vienam iš jų būtų priteistas natūra visas butas. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl ginčo buto padalijimo tenkintinas, ieškovo ir atsakovės asmeninėn nuosavybėn priteisiant natūra po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Paskirstant šalių patirtas bei į valstybės pajamas priteistinas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, atsižvelgtina į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį bei į tai, kad ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b.l. 29, 136), atsakovei - antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovas patyrė 586 Lt. dydžio bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 5, 40, t. 2, b.l. 50). Atsakovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą pažymą sudarė 1520 Lt. (t. 1, b.l. 92, 161). Kadangi atsakovė pateikė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo civilinėje byloje, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, vadovaujantis CPK 96 str. 4 d., ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Kadangi ieškovas pateikė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo civilinėje byloje, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (pilnai patenkinus reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės bei iš dalies patenkinus reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo – patenkinta 84 procentai ieškinio reikalavimų), į valstybės biudžetą yra priteisiama 50 procentų bylinėjimosi išlaidų: 83 Lt. už priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio, nuo kurio atsakovė buvo atleista (1038 Lt. – 50 proc. x 16 proc.), 3 Lt. pašto išlaidų (41,40 Lt. – 50 Lt. x 16 proc.) bei 122 Lt. už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimą atsakovei (1520 Lt. – 50 proc. x 16 proc. (96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.60 str., 3.87-3.89 str., 3.117 str., 3.192 str., 3.194 str., Lietuvos Respublikos CPK 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką tarp B. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. K. (Kerulienės), a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinės S. K. kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes - K. ir K..
Priteisti B. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn 34150 Lt. vertės1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 500 Lt. vertės automobilį Citroen XM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) .
Priteisti iš S. K. (K.), a.k. (duomenys neskelbtini) B. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 503 Lt.(penkis šimtus litų) iš jo priverstine tvarka išieškotų S. K. asmeninių skolinių įsipareigojimų.
Priteisti asmeninėn S. K. (Kerulienės), a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn 34150 Lt. vertės 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 Lt. vertės virtuvės baldų komplektą, 500 Lt. vertės sekciją, 1000 Lt. vertės du fotelius ir sofą.
Likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo B. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 83 Lt. žyminio mokesčio, 3 Lt. pašto išlaidų ir 122 Lt. už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimą atsakovei.
Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą išsiųsti Vilniaus miesto CMS, Vedybų sutarčių registrui, VĮ Registrų centras, VĮ „Regitra“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.