Kauno apygardos teismo nutartis

2006-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-627-48-2006

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-20
Bylos Nr.
1A-627-48-2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Romas Aikevicius (pirm.), Kestutis Dargužis, Regina Cemnolonskiene
Nuteistasis
D. V.
Civilinis ieškovas
D. N., K. N.
Nukentėjusysis
E. P.
Advokatai
Aidas Venckus
Pranešejas R.AikeviciusTeiseja A.ŠiupšinskaiteBaudž. byla Nr.1A-627-48/06Procesiniu sprendimu kategorijos:1.2.25.6.; 2.4.6.(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006m. gruodžio men. 20d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisejo Romo Aikeviciaus, teiseju Reginos Cemnolonskienes ir Kestucio Dargužio, sekretoriaujant Audrai Obelieniutei ir Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynejui advokatui Aidui Venckui, nuteistajam D. V., nukentejusiesiems ir civiliniams ieškovams D. N., K. N. ir D. N., teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo D. V. apeliacini skunda del Marijampoles rajono apylinkes teismo 2006m. rugpjucio 10d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d ir nuteistas laisves atemimo bausme 4 (ketveriems) metams, bausme atliekant pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.

Priteista iš D. V.: Valstybinei ligoniu kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 49,20 litu nukentejusiojo E. P. gydymo išlaidu atlyginimo;

civiliniam ieškovui D. N. 29.425 litu nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 250 litu išlaidu, turetu advokato pagalbai apmoketi;

civilinei ieškovei K. N. 29.425 litu nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 250 litu išlaidu, turetu advokato pagalbai apmoketi;

civilinei ieškovei D. N. 39.425 litai nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 500 litu išlaidu, turetu advokato pagalbai apmoketi.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,nustate:

D. V. nuteistas už tai, jog jis 2005m.rugsejo 16d. apie 17.15 val. kelio (duomenys neskelbtini), budamas apsvaiges nuo alkoholio-nustatytas 2,87 promiles girtumas, tuo pažeide Keliu eismo taisykliu 68 punkto reikalavimus, vairuodamas V. V. priklausanti automobili O. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greicio, nesuvalde automobilio ir išvažiaves i priešpriešine eismo juosta susidure su priešais atvažiavusiais automobiliais Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri vairavo V. N., ir F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri vairavo E. P., tuo pažeide keliu eismo taisykliu 144 p. ir 172 p. reikalavimus, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu žuvo automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. N. bei buvo sužalotas automobilio F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. P., kuriam del kairio raktikaulio ir kaires plaštakos II piršto II pirštakaulio lužimo, o taip pat kraujosruvu kaireje kojoje buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Nuteistasis D. V. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagristas, neteisetas, priimtas šališko teismo, netinkamai pritaikius baudžiamaji istatyma, suvaržant jo teise i gynyba, pažeidžiant procesines teises normas bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuotos vienodos teises taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas nuosprendyje nurode, jog jo kalte padarius inkriminuojama veika irodyta nukentejusiuju, liudytoju parodymais ir rašytine bylos medžiaga, taciau nei vienas iš ju tiesiogiai nepatvirtino jo kaltes, kad butent jis vairavo V. V. priklausanti automobili O. O.. Mano, jog nuosprendis pagristas prielaidomis ir spejimais, nes nei vienas apklaustas liudytojas nemate paties ivykio ir negalejo nurodyti kas vairavo mineta automobili. Iš nukentejusiojo E. P. parodymu seka, jog automobilyje O. O. buvo vienas žmogus, taciau nukentejusysis pirmosiose apklausose parode, jog minetame automobilyje lyg tai važiavo du vyrai. Teismas ne tik nepašalino šiu prieštaravimu, taciau suvarže jo teise i gynyba pateikti teismui irodymus, galimai patvirtinancius, jog nuteistasis ivykio metu sedejo ne vairuotojo, o priekineje keleivio sedyneje. Taip pat nuteistasis nurodo, jog nuosekliai, nuo pirmuju apklausu jis tvirtino, jog del patirtu sužalojimu negali nurodyti asmens, kuris vairavo automobili O. O.. Apeliantas nurodo, jog teismas nepagristai atmete jo gynejo prašyma skirti autotechnine-medicinine ekspertize, užduodant ekspertui klausimus, tikslu išsiaiškinti irodymus, kurie patvirtintu arba paneigtu aplinkybe, kad nuteistasis padare jam inkriminuojama veika. Nepašalinus nurodytu abejoniu, ir net nepabandžius tai padaryti, pirmosios instancijos teismas negalejo priimti apkaltinamojo nuosprendžio, todel mano, kad jo byla nagrinejo šališkas teismas. Apeliantas nurodo, jog ivykio metu automobilyje prie priekines keleivio sedynes surastas batas priklauso nukentejusiajam, taciau automobilyje surastas vyriškas laikrodis niekada jam nepriklause, taciau teismas šios aplinkybes nesiaiškino. Taip pat jis nurodo, jog pagal padarytu sužalojimu lokalizacija, kuri yra dešineje puseje, leidžia daryti išvada, jog nuteistasis sedejo priekineje keleivio sedyneje. Apeliantas mano, jog teismas nepagristai nuosprendi grinde liudytoju G. K., K. P. parodymais, kurie paties ivykio nemate. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. K. nurode, jog pas ji kieme jokiu kitu žmoniu, tame tarpe ir K. P. nebuvo, taciau teisme jis parodymus keite, nurodydamas, jog aplinkybe, kai nuteistasis išvažiavo iš kiemo, mate ir K. P.. Tai, kad nurodytu laiku jokiu kitu asmenu pas G. K. nebuvo, pastarasis patvirtino liudytojo apklausoje 2005-09-26 bei liudytojas V. V.. Nuteistasis nurodo, jog del patirtu sužalojimu autoivykio metu jis ne visas ivykio aplinkybes atsimena, taciau jo atmintyje išlikes fragmentas leidžia pagristai manyti, jog autoivykio metu ne jis vairavo automobili. Nuteistasis mano, jog darant prielaida, kad ivykio metu jis vairavo automobili, jam paskirta pernelyg griežta bausme. Jis yra nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padaryma, praeityje neteistas, yra 1-os grupes invalidas, charakterizuojamas teigiamai, augina ir išlaiko nepilnameti sunu, todel teismas nepagristai netaike LR BK 75 straipsnio nuostatu ir neatidejo paskirtosios bausmes vykdyma. Prašo panaikinti Marijampoles rajono apylinkes teismo nuosprendi ir priimti jo atžvilgiu nauja-išteisinamaji nuosprendi, kadangi jis nepadare veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Apeliacines instancijos teismui nusprendus, jog, atlikus papildoma irodymu tyrima, šioje baudžiamojoje byloje surinktu irodymu visgi nepakaktu padaryti išvadai, kad 2005-09-16 ivykusio autoivykio metu ne nuteistasis vairavo V. V. priklausanti automobili O. O., prašo jo atžvilgiu taikyti LR BK 75 straipsni ir atideti paskirtosios laisves atemimo bausmes vykdyma.

Teiseju kolegija, išklausiusi proceso dalyviu nuomones: nuteistojo ir jo gynejo, prašiusiu skunda patenkinti, prokurores, prašiusios skunda atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir bešališkai ištyre esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaike baudžiamaji istatyma. Apelianto teiginius, jog inkriminuoto nusikaltimo nepadare, paneigia nuosprendyje aptarti ir išanalizuoti irodymai, kuriuos teismas ivertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisykliu. Teismo nuosprendis pagristas irodymais, kurie buvo išnagrineti teisiamajame posedyje, kaip to reikalauja LR BPK 301 str. ir nenustatyta, kad butu pažeistas irodymu leistinumo bei lieciamumo principas. Ju visetas leido teismui padaryti išvada del D. V. kaltes irodytumo. Vertinant irodymus LR BPK 20str. 1 ir 5 dalyse numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti.

Nuteistasis D. V. teisminio bylos nagrinejimo metu kalte neige, taciau jo kalte irodyta nukentejusiojo E. P., liudytoju G. K., K. P., A.K. B., R. B. parodymais, ivykio vietos apžiuros protokolu ir kita bylos medžiaga.

Nukentejusysis E. P. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinejimo metu dave vienodus parodymus. Jis patvirtino, kad maždaug prieš 100 metru pamate, jog priešais atvažiuojanti automobili sumete, jis slydo ir trenkesi šono priekine dalimi i automobilio Audi priekine dali, vairuotojo puseje, ji numesdamas nuo kelio, po to tas pats automobilis trenkesi galiniu ratu i jo vairuojamo automobilio prieki dešineje puseje. Jo automobilis ir automobilis O. O. liko ant kelio vienas nuo kito maždaug per puse metro. Jam buvo padaryti sužalojimai, lužes raktikaulis, sužaloti pirštai, sužalota koja. Jis išlipes atjunge akumuliatoriu, nes ruko dumai. Mate automobilyje O. O. gulinti viena žmogu. Vairuotojo sedyne nuo smugio buvo ištiesta, kojos buvo ant vairuotojo sedynes atlošo, o kunas visu ugiu buvo ant galines sedynes, dešiniau link keleivio puses. Nepastebejo, kad kas butu išlipes iš automobilio O. O.. Minetas liudytojas mate liudytoja A.K. B., kalbejo su ja. Tokie nukentejusiojo parodymai visiškai atitinka liudytoju A.K. B. ir R. B. parodymams. Tiesa, kaip savo skunde nurodo nuteistasis D. V., nukentejusysis E. P., apklaustas tuoj po autoivykio t.y. 2005m.rugsejo 16d. 18.40 (autoivykis 17.15 val.) parode, kad O. O. markes automobiliu važiavo lyg tai du vyrai. Juos išveže greitoji pagalba (1t. b.l. 97). Tu paciu parodymu metu (1t. b.l. 98) jis teige, kad kiek tiksliai asmenu buvo automobilyje O. O. nežino, gal buvo ir ne du asmenys, gal buvo tik vienas, jis gerai nemate, nes tas automobilis buvo sumaitotas ir jis mate kaip greitosios pagalbos darbuotojai veže viena asmeni sužalota iš automobilio O. O.. Byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme, E. P. neabejojo, kad automobiliu O. O. važiavo vienas žmogus, kuris gulejo automobilyje, jo kojos buvo ant vairuotojo sedynes atlošo, o kunas visu ugiu buvo ant galines sedynes, vairuotojo sedyne buvo ištiesta.

Liudytoja A.K. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme vienodai tvirtino, jog, privažiavus prie ivykio vietos, mate iš mašinos išlipusi tik viena asmeni-nukentejusiji E. P., kuris šlubavo, buvo sužalota koja. Tas žmogus niekur nejo, stovejo prie automobilio.

Liudytoja R. B. teisme patvirtino, jog nuteistasis automobilyje buvo rastas vienas. Ji teisme parode, kad ant kelio stovejusiame automobilyje buvo sužalotas žmogus. Šio automobilio vairuotojo sedyne buvo atlenkta, žmogaus, kuris automobilyje gulejo aukštielninkas, koju šlaunys ir blauzdu dalis buvo ant vairuotojo sedynes, o likusi kuno dalis gulejo istrižai ant galines sedynes. Žmogus buvo be samones.

Liudytojas G. K. teisme parode, jog nuteistasis D. V. atvyko pas ji i namus ir papraše suremontuoti jo automobili O. O.. Nuteistasis atsiveže 2,5 l alaus. Pradejus gerti alu, atvažiavo V. V., kuris atsiveže 0,5 l degtines. Gere V. V. su D. V.. Atvažiavo dar kitas klientas ir jis su juo remontavo automobili. D. V. automobilio dokumentus bei raktelius buvo paemes, automobilio rakteli pakabino ant garažo sienos. Jis paskambino A. B. ir papraše, kad jis D. V. parvežtu. A. B. neatvažiavo. V. V. išvažiavo pirmas. Mate kaip, iš garažo pasiemes raktelius, už pusvalandžio išvažiavo D. V.. Jis bande ji atkalbeti, kad nevažiuotu. D. V. buvo išgeres, svirduliavo.

Liudytojas K. P. patvirtino liudytojo G. K. parodymus. Jis teisme parode, kad buvo atvažiaves pas G. K. remontuoti automobilio. Ten buvo D. V. ir dar vienas asmuo. Mate geriant alu, stovejo butelis degtines. Taip pat mate kaip G. V. užsivede automobili O. O., pavažinejo po kiema ir išvažiavo, i automobili niekas daugiau neisedo. Iš G. V. elgesio suprato, kad jis stipriai girtas.

Teismas pagristai vadovavosi nuosekliais nukentejusiojo E. P. ir liudytoju parodymais bei pagristai jais grinde D. V. kalte. Liudytojai G. K. ir K. P., nors ir nemate pacio autoivykio, taciau jie patvirtino, kad nuteistasis D. V. iš G. K. garažo, esancio Gižuose, išvažiavo sededamas už automobilio O. O. vairo.

Apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagristas, neteisetas, priimtas šališko teismo, netinkamai pritaikius baudžiamaji istatyma, suvaržant jo teise i gynyba, pažeidžiant procesines teises normas bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuotos vienodos teises taikymo ir aiškinimo praktikos, grindžiami tuo, kad teismas nuosprendyje nurode, jog jo kalte padarius inkriminuojama veika, irodyta nukentejusiuju, liudytoju parodymais ir rašytine bylos medžiaga, taciau nei vienas iš ju tiesiogiai nepatvirtino jo kaltes, kad butent jis vairavo V. V. priklausanti automobili O. O.. Mano, jog nuosprendis pagristas prielaidomis ir spejimais, nes nei vienas apklaustas liudytojas nemate paties ivykio ir negalejo nurodyti kas vairavo mineta automobili. Tokie nuteistojo G. V. teiginiai yra motyvuotai paneigti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Iš nuosprendyje išdestytu irodymu, kuriu tarpusavio ryši teismas ivertino nepažeisdamas LR BPK reikalavimu, matyti, kad eismo ivykio, kurio metu žuvo automobilio Audi 80 vairuotojas V. N., kaltininkas yra D. V.. Teismas ivertino surinktu irodymu visuma ir iš ju padare išvada, kad automobili O. O. eismo ivykio metu vairavo nuteistasis D. V..

Del kompleksines autotechnines-medicinines ekspertizes skyrimo pirmosios instancijos teismas pasisake 2006-06-28 nutartimi (2t. b.l. 115), kuria motyvuotai atmete kaltinamojo D. V. gynejo prašyma, tais paciais motyvais šis prašymas atmestas ir byla nagrinejant apeliacine tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nebuvo pateiktas automobilyje O. O. rastas vyriškas laikrodis nukentejusiajai D. N. atpažinti, taciau D. N. teigia, kad jos žuves vyras V. N. visa laika nešiojo rankini laikrodi, taciau, jam žuvus, ant jo rankos laikrodžio nebuvo, todel ji neatmeta galimybes, kad tas laikrodis autoavarijos metu atsirado automobilyje O. O.. Teiseju kolegija laiko, kad buvo galima atlikti laikrodžio atpažinimo procedura, taciau tai nesutrukde priimti teisinga nuosprendi.

Visa tai ivertinus, atmestinas nuteistojo D. V. teiginys, kad byla išnagrinejo ir nuosprendi prieme šališkas teismas.

Tokiu budu, išanalizavusi visus surinktus ir pirmosios instancijos teisme patikrintais irodymais, teiseju kolegija konstatuoja, kad 2006m.rugpjucio 10d. Marijampoles rajono apylinkes teismo nuosprendis yra pagristas abejoniu nekelianciais irodymais, todel yra teisetas ir pagristas.

Teiseju kolegija yra tos pacios nuomones kaip ir pirmosios instancijos teismas del galimybes nuteistajam D. V. taikyti LR BK 75str. Nuteistasis D. V. neprisipažino padares nusikalstama veika, kuri sukele sunkias pasekmes, jis nerodo jokio gailescio, neatsipraše nukentejusiuju ir visiškai nesistenge nors iš dalies atlyginti jiems padaryta žala, nors tam apeliacines instancijos teismas buvo sudares jam salygas, todel nera pagrindo teigti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu neišsprende daiktiniu irodymu klausimo, todel tai turi atlikti LR BPK 362str.3d. nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,nutare :

nuteistojo D. V. skunda atmesti.

Kolegijos pirmininkas Romas AikeviciusTeisejai: Regina CemnolonskieneKestutis Dargužis