Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Albino Antanaičio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), ir Rimo Švirino,

nuteistajai A. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 str. 1 d. – 8 MGL (301,27 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. M. nuteista už tai, kad 2014-05-14, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini) Policijos komisariate, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, surašant protokolą-pareiškimą melagingai pranešė, kad 2012-04-30 (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2012 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su VIII eilės pretendentais gauti žemę žiniaraštyje, 13 grafoje, antroje ir trečioje eilutėse, yra suklastoti jos parašai, šio jos protokolo-pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.; tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-05-14, laikotarpiu nuo 11.25 val. iki 12.40 val., (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. už melagingų parodymų davimą, melagingai patvirtino, kad 2012-04-30 (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2012 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su VIII eilės pretendentais gauti žemę žiniaraštyje, 13 grafoje, antroje ir trečioje eilutėse yra suklastoti jos parašai; tęsdama nusikalstamą veiką, 2014-07-30, laikotarpiu nuo 08.10 val. iki 09.00 val., toje pačioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, papildomos apklausos metu, apklausiama kaip liudytoja, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 str. 1 d. už melagingų parodymų davimą, melagingai patvirtino, kad 2012-04-30 (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2012 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su VIII eilės pretendentais gauti žemę žiniaraštyje, 13 grafoje, antroje ir trečioje eilutėse yra suklastoti jos parašai.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentai, jog kaltinamoji negalėjo nežinoti ar klaidingai manyti, kad ginčo žiniaraštyje yra pasirašiusi ne ji pati, o kitas asmuo, yra subjektyvi teismo nuomonė, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. A. M. siekis, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)būtų paskirta rašysenos ekspertizė, skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimų, tik parodo, kad ji siekė tiesos byloje nustatymo, ir tai negali būti vertinama kaip tiesioginės tyčios melagingai pranešti apie žinomai nebūtą nusikalstamą veiką, įrodymas.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas sutiktų su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. M. padarė veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, tačiau atsižvelgus į visas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes, parodančias padaryto nusikaltimo pavojingumą, yra teisinis pagrindas A. M. padarytą nusikaltimą pripažinti mažareikšmiu ir, vadovaujantis BK 37 straipsniu, ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad A. M. neteisėtais veiksmais nebuvo padaryta jokia reali turtinė žala, taip pat neatsirado jokių neigiamų pasekmių. Iš principo niekieno interesai nepažeisti, todėl yra pagrindas A. M. veiką pripažinti mažareikšme ir ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji A. M., jos gynėja advokatė R. Malinauskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistosios A. M. gynėjos advokatės R. Malinauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios A. M. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai sprendė dėl A. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką, teisingai ją kvalifikavo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Gynėjos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad A. M. nusikaltimo nepadarė, kad surinkti įrodymai nepatvirtina jos kaltės ir teismo buvo vertinami neobjektyviai, yra visiškai nepagrįstos ir neteisingos, vertinamos kaip gynybos versija.

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Dėl to kaltininko tyčios turinį, be kitų aplinkybių, sudaro kaltininko suvokimas, kad jis praneša apie nebūtą nusikaltimą, ir nori, kad į tokį pranešimą kaip nors būtų reaguojama. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo supranta, kad informacija, kurią jis pateikia valstybės įstaigoms ar pareigūnams, kompetentingiems pradėti baudžiamąjį persekiojimą, neatitinka tikrovės, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį informuoja, nėra buvę, jis neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai jam melagingą informaciją minėti pareigūnai ar institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų. Taigi, BK 236 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos kaltininko tyčios turinį, be kitų aplinkybių, sudaro kaltininko suvokimas, kad jis praneša apie nebūtą nusikaltimą, ir noras, kad į tokį pranešimą kaip nors būtų reaguojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-20-507/2015).

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes, tarp jų ir tai, kad A. M. suvokė pranešanti apie nebūtą nusikaltimą, siekė, kad į skundą būtų reaguojama. Išvada apie tai padaryta išanalizavus tiek jos pačios parodymus, jos pareiškime nurodytas aplinkybes, juos palyginus su liudytojų parodymais, įvertinus šių įrodymų patikimumą įrodymų visumos kontekste.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad A. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kaltės nepripažino ir aiškino, kad jos parašai yra suklastoti. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. M. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą ir būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, pateikė pareiškimą, pranešdama žinomai apie nebūtą nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad 2012-04-30 (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2012 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su VIII eilės pretendentais gauti žemę žiniaraštyje, 13 grafoje, antroje ir trečioje eilutėse, yra suklastoti jos parašai. Būtent šio protokolo-pareiškimo pagrindu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, ji analogiškas melagingas aplinkybes patvirtino ir 2014-05-14 bei 2014-07-30 apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliacinio skundo argumentai, nepaneigia A. M. pozicijos, jog pareiškimo policijai pateikimo metu, bei apklausiant ją liudytoja, ji nežinojo ir nesuprato, kad jos parašai nėra suklastoti, yra neįtikinami bei paneigti pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais, eksperto išvadomis bei kitais bylos duomenimis.

Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai A. Ž., A. K. patvirtino, kad 2012-04-30 (duomenys neskelbtini)s kadastro vietovės teritorijoje 2012 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su VIII eilės pretendentais gauti žemę žiniaraštyje, 13 grafoje, antroje ir trečioje eilutėse pasirašė būtent A. M.. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad 2012-04-30 (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su VIII eilės pretendentais gauti žemę žiniaraštyje, 13 grafoje, antroje ir trečioje eilutėse, A. M. vardu pasirašė A. M..

Kolegija konstatuoja, kad iš skundžiamo nuosprendžio turinio aiškiai matyti, jog visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti aplinkybės ištirtos, tarp jų ir tos, kurios teismui leido spręsti apie nuteistosios A. M. tyčios turinį ir konstatuoti, kad ji suvokė, jog policijai pateikė žinomai melagingus duomenis apie neva padarytą nusikalstamą veiką (jos parašų dokumente suklastojimą) ir davė apie tai melagingus parodymus, nors žinojo, kad jos parašai nesuklastoti, numatė, kad dėl to gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir norėjo taip veikti, todėl jos veiksmuose pagrįstai konstatuota tiesioginė tyčia. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes A. M. veiksmus pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Pažymima ir tai, kad asmuo, kreipdamasis į valstybės institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl nusikalstamos veikos padarymo, negali to naudoti kaip savo problemų sprendimo būdo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams jis privalo nurodyti ne nepagrįstais įtarimais paremtas abejones, o tam tikrus tiesą atitinkančius faktus, kurių pagrindu pradedamas tyrimas. Todėl, jeigu asmuo, nurodydamas tam tikrus faktus, iš anksto žino, kad jie yra neteisingi, melagingi, ir vis tiek siekia, kad ikiteisminio tyrimo institucijos į tai reaguotų, jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 236 straipsnio 1 dalies sudėtį ir negali būti vertinami kaip sąžininga klaida.

Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia dėl šios normos taikymo.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. M. kreipėsi į policijos komisariatą su pareiškimu dėl jos parašų suklastojimo dokumente. Šio pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo trukdomas ne tik pareigūnų darbas, tačiau ir į apklausas kviečiami liudytojai bei specialistas, kuriam buvo pavesta atlikti tyrimą. Be to, nutraukus ikiteisminį tyrimą A. M., prokurorų nutarimus aktyviai skundė. Iš šių aplinkybių matyti, kad prokuratūros ir kiti pareigūnai turėjo skirti laiką nebūto nusikaltimo aplinkybėms aiškintis. Iš A. M. skundo turinio matyti, kad ji skunde išdėstė žinomai melagingą informaciją apie nebūtą nusikalstamą veiką. BK 236 straipsnis negali būti taikomas, kai asmuo, pranešantis apie, jo manymu, padarytą nusikalstamą veiką, sąžiningai klysta vertindamas tam tikrą situaciją. Nagrinėjamoje byloje situacija yra kita, nes A. M. pareiškime sąmoningai melagingai nurodė, jog 2012-04-30 (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2012 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su VIII eilės pretendentais gauti žemę žiniaraštyje, 13 grafoje, antroje ir trečioje eilutėse, yra suklastoti jos parašai, be to, analogiškas aplinkybes patvirtino ir du kartus apklausiama liudytoja. Tokie nustatyti byloje nuteistosios veiksmai negali būti laikomi nepavojingais, mažareikšmiais, nepadarę žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, visuma padarytą nusikaltimą apibūdinančių duomenų nesuteikia pagrindo išvadai, kad padaryta veika būtų vertinama kaip mažareikšmė dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų ir dėl jos nebūtų tikslinga kaltininkui taikyti baudžiamosios atsakomybės turinį sudarančias poveikio priemones.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios A. M. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinį skundą atmesti.