Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Asta Kurauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėtina iš esmės rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo pateiktais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – Č. M. ir J. M. santuokos sudarymo įrašą liudijančiu išrašu Nr. 224 (b. l. 8), J. M. mirties įrašą liudijančiu išrašu Nr. 12 (b. l. 9), Č. M. medicininiu mirties liudijimu Nr. 22-87818571 (b. l. 10), Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu apie Č. M. vardu įregistruotą nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (b. l. 4), Gyventojų registro 2023 m. rugsėjo 25 d. pažymomis Nr. GR.1A-11526 ir Nr. GR.1A-11527 apie J. M. ir Č. M. deklaruotas gyvenamąsias vietas (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 6), Gyventojų registro išrašu (b. l. 12), Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro liudijimu (b. l. 3) ir Testamentų registro išrašais (b. l. 23, 24) – nustatyta, kad Č. M., mirusiam (duomenys neskelbtini), ir J. M., mirusiai (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kur sutuoktiniai J. M. ir Č. M. buvo deklaravę savo gyvenamąsias vietas. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos J. M. palikimo priėmimo faktų.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

Įpėdiniu gali būti laikomas ne bet koks asmuo, pradėjęs valdyti mirusio asmens turtą, bet toks, kuris turi teisę paveldėti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjo pusbrolis po sutuoktinės mirties nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet pagal įstatymą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Pareiškime išdėstytos aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo pusbrolis Č. M. gyveno ir po sutuoktinės mirties toliau liko gyventi jiems bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausiusiame gyvenamajame name, po sutuoktinės mirties likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu.

Darytina išvada, kad pareiškėjo M. M. pusbrolis Č. M., būdamas įpėdiniu pagal įstatymą, po sutuoktinės J. M. mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais, nes paliktu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu, tai yra priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka pareiškėjas negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad Č. M. po sutuoktinės J. M. mirties priėmė palikimą, todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų pilnai įgyvendinti savo teises į jo mirusio pusbrolio Č. M. palikimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybei šios išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), galėtų įgyvendinti savo teises į jo mirusio pusbrolio Č. M. palikimą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662).

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.