Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Vigrima“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti kreditorinį reikalavimą, civilinėje byloje Nr.B2-285-123/2006 dėl uždarosios akcinės bendrovės „Blendžiava“ bankroto.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kreditorius UAB „Vigrima“ pateikė BUAB „Blendžiava“ administratoriui kreditoriaus UAB „Vigrima“ 2006 m. sausio 13 d. 128 196,85 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą.

BUAB „Blendžiava“ administratorius sutiko dydžio UAB „Vigrima“ kreditoriaus 89 126,85 Lt reikalavimą įtraukti į kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikti teismui tvirtinti, o kitą reikalavimo dalį ginčijo.

Kreditorius UAB „Vigrima“ 2006 m. kovo 10 d. teismui pateikė paaiškinimus dėl 39 070 Lt kreditorinio reikalavimo dalies patvirtinimo ir prašė teismą patvirtinti kreditoriaus UAB „Vigrima“ 39 070 Lt kreditorinį reikalavimą bei šia suma padidinti teismo patvirtintą kreditoriaus UAB „Vigrima“ reikalavimą UAB „Blendžiava“ bankroto byloje. Nurodė, kad UAB „Blendžiava“ ir UAB „Vigrima“ 1999 m. gruodžio 1 d. buvo sudariusios rangos sutartį, pagal kurią UAB „Blendžiava“ įsipareigojo sumokėti UAB „Vigrima“ už atliktus remonto darbus pagal faktinius remonto darbų kiekius, ir kad UAB „Vigrima“ 2001 metų lapkričio mėnesio - 2002 metų vasario mėnesio laikotarpiu atliko darbų už 39 070 Lt, tačiau UAB „Blendžiava“ nepagrįstai atsisakė pasirašyti darbų atlikimo aktą ir sumokėti už darbus.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl to, jog tarp UAB „Blendžiava“ ir UAB „Vigrima“ buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, negalima nustatyti dėl kokių džiovyklos remonto darbų šalys susitarė. 1999 m. gruodžio 1 d. buvo sudaryta rašytinės formos rangos sutartis, kuri buvo pateikta kaip 2006 m. sausio 13 d. UAB „Vigrima“ kreditorinio reikalavimo priedas Nr. 5, o dėl šios sutarties sudarymo aplinkybių, formos ir turinio yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusioje ir privalomai vykdomoje 2004 m. spalio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-327/2004. Todėl pateikti į bylą prejudicinę galią turintys įrodymai patvirtina, kad šalių buvo sudaryta rašytinės formos rangos sutartis, pagal kurią UAB „Blendžiava“ įsipareigojo mokėti UAB „Vigrima“ už darbus pagal pateiktas sąskaitas ir pagal atliktus darbus. Teismas neteisingai įvertino įrodymus. Teismas nustatęs, kad sutartis buvo žodinė, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. UAB „Vigrima“ pateikė rašytinę rangos sutartį, PVM sąskaitas-faktūras už medžiagas, skirtas atlikti džiovyklos remonto darbams, už kuriuos ieškovas nepagrįstai atsisakė sumokėti, todėl vien tik už medžiagas mokėtina suma yra aiški ir įrodyta. Šių aplinkybių teismas neįvertino ir dėl jų nepasisakė. Taip pat darbams atlikti buvo paruošta rašytinės formos sąmata, kuri šalių buvo suderinta žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais.Teisme apklausto liudytojo buvusio UAB „Blendžiava“ darbuotojo B. D. duoti parodymai buvo prieštaringi, o apklaustų liudytojais UAB „Vigrima“ darbuotojų parodymai buvo nuoseklūs ir prieštaravimų jų parodymuose nebuvo. Teismui kilus abejonių dėl šių parodymų atitikimo tikrovei buvo tikslinga surengti minėtų liudytojų akistatą ir tokiu būdu pašalinti prieštaravimus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad dalį faktų įmanoma įrodyti tik liudytojų parodymais, teismas privalėjo apklausti liudytojais daugiau UAB „Blendžiava“ darbuotojų, tačiau teismas to nepadarė, todėl nebuvo išnaudotos galimybės visoms aplinkybėms visapusiškai ištirti ir pašalinti byloje esančius prieštaravimus.Teismas, priimdamas nutartį, neteisingai taikė materialinės teisės normas, kadangi nurodė, kad CK 6.649 straipsnio pagrindu UAB „Vigrima“ laikoma prisiėmusia visą riziką dėl atliktų darbų, jeigu ji juos ir atliko, nes neįrodė, kad darbus atliko pagal šalių suderintą sąmatą. CK 6.649 straipsnis reglamentuoja rizikos paskirstymą šalims medžiagų, darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo atvejais, tačiau nagrinėjamoje byloje darbų rezultatas nežuvo ir šios rizikos paskirstyti nereikia. Teismui pripažinus, kad UAB „Vigrima“ darbus atliko, teismas privalėjo nustatyti už atliktus darbus priklausančio atlyginimo dydį, o ne remiantis netinkama teisės norma atmesti kreditoriaus reikalavimą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad darbų sąmata nebuvo šalių suderinta. Kelių mėnesių laikotarpiu UAB „Vigrima“ vykdant UAB „Blendžiava“ džiovyklos remonto darbus, šiems darbams tiesiogiai vadovavo ir juos kontroliavo UAB „Blendžiava“ vadovas V. Razma, todėl teiginys, kad jie buvo vykdomi UAB „Blendžiava“ nežinant ar be UAB „Blendžiava“ valios yra nepagrįstas. Teismas, atsižvelgdamas į prie bylos prijungtą civilinę bylą Nr. 3-132/2004, kurioje analogiškoje situacijoje Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. spalio 12 d. nutartyje UAB „Blendžiava“ elgesį įvertino kaip nesąžiningą ir dėl formalių priežasčių (parašų nebuvimo ant tokios pačios formos sąmatos ir atlikto darbų akto) neleido išvengti prievolės apmokėti už atliktus darbus, privalėjo įvertinti UAB „Blendžiava“ direktoriaus V. Razmos veiksmus ir CK 1.137 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinto draudimo piktnaudžiauti teise prasme, tačiau to nepadarė.Teismas nepagrįstai atmetė kreditoriaus UAB „Vigrima“ reikalavimą tuo pagrindu, kad 2001 m. gruodžio 31d. šalių skolų suderinimo akte nurodyta 58 327, 25 Lt suma ir dėl šios sumos jau priimtas teismo sprendimas. Teismas neįvertino aplinkybių, kad civilinėje byloje Nr. 2-661-01/2002 pateikti darbų aktai ir priteista suma yra ne už džiovyklos remonto darbus, bet už UAB „Blendžiava“ administracinio pastato remonto darbus. Nurodytoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl džiovyklos remonto darbų apmokėjimo, todėl ginčas dėl džiovyklos remonto darbų nėra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir tai negalėjo būti pagrindas atmesti kreditoriaus UAB „Vigrima“ reikalavimą. Be to, į skolų suderinimo aktą nebuvo įtraukta džiovyklos remonto darbų kaina, kadangi džiovyklos remonto darbai 2001 m. gruodžio 31d. dar nebuvo užbaigti. Teismas konstatavo, kad bent dalį džiovyklos remonto darbų atliko UAB „Vigrima“, tačiau teismas, nurodydamas, kad neaišku kokia ta dalis, atmetė visą reikalavimą. Esant tokiai situacijai sprendimo dėl viso kreditorinio reikalavimo atmetimo negalima priimti, kadangi nustačius, kad bent dalį džiovyklos remonto darbų atliko UAB „Vigrima“, teismas privalėjo reikalavimą tenkinti iš dalies. Priešingu atveju UAB „Vigrima“, atlikusi dalį darbų, praranda teisę gauti už juos atlyginimą. Teismas, įvertinęs aplinkybes, privalėjo reikalavimą tenkinti iš dalies. Apklausti liudytojais UAB „Vigrima“ darbuotojai aiškiai nurodė darbus, kuriuos kiekvienas iš jų asmeniškai vykdė ir kuriuos jie matė vykdant kitus UAB „Vigrima“ darbuotojus, todėl UAB „Vigrima“ priklausantį atlyginimą nesunku nustatyti.Teismo išvada, kad BUAB „Blendžiava“ administratorius pateikė rašytinius įrodymus, jog darbus džiovykloje atliko UAB „Blendžiava“ darbuotojai, o UAB „Vigrima“ jų nepaneigė, todėl UAB „Vigrima“ reikalavimas atmestinas, yra nepagrįsta. UAB „Vigrima“ neneigė, kad UAB „Blendžiava“ taip pat atliko džiovyklos remonto darbus, tačiau tie darbai nėra tapatūs UAB ,,Vigrima“ pateiktoje sąmatoje nurodytiems darbams. UAB „Blendžiava“ džiovyklos remonto darbus vykdė jau po UAB „Vigrima“ atliktų džiovyklos remonto darbų, UAB „Vigrima“ nutraukus rangos sutartį. Teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų, neišsiaiškino reikšmingų bylai aplinkybių ir nepagrįstai nutarė atmesti kreditoriaus UAB „Vigrima“ reikalavimą, kadangi teismui įpareigojus BUAB „Blendžiava“ administratorių pateikti PVM sąskaitas-faktūras, pagal kurias UAB „Blendžiava“ įsigijo medžiagų, naudojo mechanizmus UAB „Blendžiava“ pateiktuose džiovyklos remonto darbų aktuose reikalingiems darbams atlikti, administratorius pareiškė, kad tokių sąskaitų įmonės dokumentuose nėra. Todėl darytina išvada, kad BUAB „Blendžiava“ administratoriaus pateiktuose darbų atlikimo aktuose nurodytiems darbams UAB „Blendžiava“ neįsigijo jokių statybinių medžiagų, nors tariamai remontui sunaudotų medžiagų sunaudojimo aktai yra. Teismas neįvertino kreditoriaus UAB „Vigrima“ pateikto vienašalio darbų atlikimo akto, kuris, remiantis CK 6.695 straipsnio ketvirtąja dalimi, yra galiojantis, kol nėra nuginčijamas įstatymo nustatyta tvarka. BUAB „Blendžiava“ administratorius nepareiškė reikalavimo dėl šio akto pripažinimo negaliojančiu, todėl teismas nenurodė pagrįstų motyvų, kodėl nesivadovavo šiuo aktu spręsdamas kreditorinio reikalavimo tvirtinimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas ir neišaiškino turinčių nagrinėjamam klausimui reikšmės aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apklausti liudytojai parodė, kad darbus prie džiovyklos (UAB „Blendžiava“ medžio apdirbimo cecho) dirbo ir UAB „Vigrima“ darbuotojai, ir UAB „Blendžiava“ darbuotojai. Pirmosios instancijos teismas neišaiškino, ar po UAB „Blendžiava“ ir UAB „Vigrima“ 1999 m. gruodžio 1 d. rangos sutarties (t. 2, b.l. 66) sudarymo šalys sudarė kitas rangos sutartis. Jei rangos sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles (CK 6.653 str. 1 d.). Atliktų darbų pagal rangos sutartį priėmimą reglamentuoja ne tik rangos sutartis, bet ir įstatymai (CK 6.662 str.). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas teismo galį būti pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 str. 4 d.). CK 6.691 straipsnis reglamentuoja statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimą. CPK 177 straipsnis reglamentuoja įrodymus civilinėje byloje. Jeigu pateiktų į bylą įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 178 str. 2 d.).). Išaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad nėra galimybės nustatyti kokius darbus pagal šalių rangos sutartį atliko UAB „Vigrima“, yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas neišaiškino, ar į UAB „Blendžiava“ ir UAB „Vigrima“ 2001 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo aktą buvo įtrauktas mokėjimas už UAB „Vigrima“ 2001 m. lapkričio mėnesio – 2002 m. vasario mėnesio laikotarpiu atliktus UAB „Blendžiava“ medžio apdirbimo cecho remonto darbus. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Vigrima“ tenka visa rizika už atliktus darbus CK 6.649 straipsnio pagrindu, kadangi UAB „Vigrima“ neįrodė, kad atliko darbus pagal šalių suderintą sąmatą, yra nepagrįsta dėl netinkamo nurodytos teisės normos aiškinimo bei taikymo. Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėti aplinkybes galima visais įstatymo reglamentuotais bei leistinais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas neišaiškino turinčių nagrinėjimam klausimui reikšmės aplinkybių, t.y. neišaiškino, ar pagal UAB „Blendžiava“ ir UAB „Vigrima“ rangos sutartį UAB „Vigrima“ 2001 m. lapkričio mėnesio – 2002 m. vasario mėnesio laikotarpiu atliko konkrečius rangos darbus ir ar už šiuos atliktus konkrečius darbus turi teisę reikalauti iš BUAB „Blendžiava“ sumokėti darbų kainą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neišaiškindamas turinčių nagrinėjamam klausimui reikšmės aplinkybių, neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės ir pagal pateiktus į bylą įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 338 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui dėl atskirojo skundo nagrinėjimo perduota UAB „Blendžiava“ bankroto byla, kurioje nagrinėjami kiti bankroto proceso klausimai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutartis panaikintina ir klausimas dėl kreditoriaus UAB „Vigrima“ 39 070 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo tvirtinimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.