Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę byla pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei E. M. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir pažeistų teisių gynimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir nurodė, kad po tėvo mirties ji yra paveldėjusi dalį gyvenamo namo ir ūkio pastato. 2018 m. liepos 26 d. ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Kitą dalį gyvenamo namo ir ūkio pastato yra paveldėjusi atsakovė E. M.. Tiek jai, tiek atsakovei priklauso po ½ dalį gyvenamo namo ir ūkio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Gražiuoju pasidalinti paveldėtą turtą ir nustatyti naudojimosi juo tvarką nepavyko. Nurodė, jog ji negali naudotis jai priklausančia turto dalimi, nes neteisėtai gyvena kiti asmenys ir ji negalinti įeiti į namo vidų. Atsakovė nesinaudoja jai priklausančio turto dalimi. Ieškovė kreipėsi į UAB Romas ir Virgis ir parengė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Ūkinis pastatas yra mažas, yra vienas įėjimas, todėl neprašo nustatyti naudojimosi tvarkos. Prašo nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką pagal pateiktą projektą. Nurodė, jog namą padalinti yra galimybė. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Posėdžio metu atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies ir paaiškino, kad mirus motinai ji paveldėjo dalį gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kita namo dalis priklauso ieškovei. Atsakovė nurodė, kad ji paveldėtu turtu nesinaudoja. Jos paveldėtoje namo dalyje gyvena broliai. Pagal nusistovėjusią tvarką, jos tėvai gyveno kairėje gyvenamo namo pusėje, todėl sutinka su ieškovės siūlomu gyvenamo namo padalijimu, nurodytu pirmame variante. Mano, kad ji namo dalies savininke tapo, kai gavo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, t.y. 2019 m. spalio 24d. Ji yra gavusi iš ieškovės siūlymą dėl namo padalijimo, tačiau neturėjo laiko atsakyti, nes buvo išvykusi į Japoniją ir Kanadą. Mano, kad niekas nedraudė ieškovei naudotis jai priklausančia namo dalimi, buvo galima tartis dėl naudojimosi tvarkos neteismine tvarka. Mano, kad ji ieškovės teisių nepažeidė. Prašo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, nes jos kaltės nėra, o pati ieškovė nenorėjo tartis dėl naudojimo gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Todėl ieškinį pašo tenkinti iš dalies ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

7. Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog pagal Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro 2018 m. liepos 26 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ieškovė V. S. paveldėjo mirusio tėvo S. S. turtą, tai ½ dalį gyvenamo namo ir ½ dalį ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini). Kitą ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkinio pastato paveldėjo atsakovė E. M.. Kadangi tarp šalių susiklostė priešiški santykiai, taikiai neišsprendė naudojimosi paveldėtu turtu klausimo, ieškovės prašymu UAB „ Romas ir Virgis“ paruošė gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarką ir ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu pagal pateiktą planą. Ieškovė nurodė, jog už projekto paruošimą sumokėjo 100 eurų ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus.

8. Pagal LR CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas yra savarankiškas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

9. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę, ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

10. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, siekiant atriboti ir tiksliai nustatyti, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai, šalys turi pateikti teismui planą (projektą), kaip pageidauja naudotis bendrosios nuosavybės teise priklausančiu daiktu, kuris turi būti paremtas nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų duomenimis, t. y. gyvenamojo namo vidaus patalpų planais ir jų plotų eksplikacija.

11. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė pateikė teismui pastato patalpų padalijimo projektą. Bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti. Atsakovė kitų variantų nepateikė ir nurodė, jog sutinka su pateiktu pirmu atidalijimo variantu.

12. Kaip nustatyta, ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą ir pareiškė reikalavimą dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo pagal pateiktą projektą.

13. Atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas, tai tvarkos, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikrų nekilnojamojo daikto dalių naudojimas bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama.

14. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad šalys yra nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Nagrinėjamu atveju ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso ieškinyje įvardintas nekilnojamasis turtas t.y. gyvenamasis namas ir ūkio pastatas, esantys (duomenys neskelbtini).

15. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą. Atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

16. Ieškovė nurodė, kad negalėjo susitarti su atsakove dėl gyvenamo namo naudojimosi tvarkos, name gyvena atsakovės broliai, kurie neįleidžia ieškovės į gyvenamą namą. Šias aplinkybes patvirtino ir posėdžio metu apklaustas liudytoju Š. S.. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė pagalbos kreipėsi ir į policijos pareigūnus. Kreipdamasi ieškiniu į teismą, pateikė naudojimosi gyvenamu namu tvarkos projektą pagal du variantus.

17. Atsakovė nurodė, jog ji neketina ten gyventi. Bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti. Atsakovė kitų variantų nepateikė ir nurodė, jog sutinka su ieškovės ieškinyje pasiūlyta gyvenamo namo naudojimosi tvarka, nurodyta pirmame variante. Pagal pasiūlyta projektą ieškovei atitektų patalpos pažymėtos plane indeksu 1-5, 1-6, 1-7 ir R-1, o atsakovei patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-1, 1-2, 1-3, ir 1-4.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys tenkintinas ir nustatytinas naudojimasis gyvenamuoju namu pagal ieškovės prie ieškinio pateiktu planu pagal pirmą variantą.

19. Atsakovė nesutinka su ieškovės prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas ir mano, kad teismas turi įvertinti priežastis( atsakovė kaltina ieškovę netinkamu elgesiu, nes nesiūlė tartis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo neteismine tvarka), dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

20. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

21. Byloje nustatyta, kad šalys, t.y. bendraturčiai, nesutarė tarpusavyje dėl bendrosios nuosavybės valdymo, ieškovė siuntė atsakovei pasiūlymą iki kreipimosi į teismą, rašė žinutes, tačiau atsakovė atsakymo nepateikė. Po to ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, pateikė gyvenamo namo padalijimo pasiūlymo projektą, pateikė įrodymus apie siekimą susitarti dėl gyvenamo namo naudojimosi tvarkos ne teismo tvarka, taigi aktyviai dalyvavo procese bei gynė savo teises, teikdama rašytinius įrodymus.

22. Kadangi ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, sumokėtas žyminis mokestis. Ieškovė prašė priteisti 670 eurų teisinės pagalbos išlaidų, 76 eurus žyminio mokesčio ir 100 eurų už naudojimosi tvarkos projekto parengimą, pateikė rašytinius įrodymus, apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo laiko sąnaudas, Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio (LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)), patenkintų reikalavimų dydį, ieškovei iš atsakovės priteistina 670 eurų už advokato pagalbą, 100 eurų už naudojimosi tvarkos projekto parengimo ir sumokėtas žyminis mokestis, paduodant ieškinį teismui.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti valdymo ir naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Romas ir Virgis“ parengtą patalpų padalijimo pasiūlymo projektą:

1. V. S. paskirti valdyti ir naudoti gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas: 12,35 kv.m. kambarį, pažymėtą plane indeksu 1-5, 12.58 kv.m. kambarį, pažymėta plane indeksu 1-6, 3.51 kv.m. tambūrą, pažymėtą plane indeksu 1-7, ir 6.15 kv.m. sandėlį, plane pažymėtu indeksu R-1;

2. E. M. paskirti valdyti ir naudoti gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas: 9,22 kv.m. verandą, pažymėtą plane indeksu 1-1, 8,50 kv.m. virtuvę, plane pažymėtą indeksu 1-2, 7.93 kv.m. sandėlį, plane pažymėtą indeksu 1-3, ir 9.57 kv.m. kambarį, plane pažymėtą indeksu 1-4.

Priteisti ieškovei V. S. iš atsakovės E. M. 76 eurus žyminio mokesčio, 670 eurų teisinės pagalbos išlaidų ir 100 šimtą eurų už naudojimosi tvarkos projekto parengimą, viso 846 (aštuonis šimtus keturiasdešimt šešis) eurus bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.