Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs nukentėjusiųjų M. Š. ir M. Š. skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-05-29 nutarties, kuria atmestas nukentėjusiųjų M. Š. ir M. Š. skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-05-26 nutarimo atmesti nukentėjusiųjų M. Š. ir M. Š. skundą dėl Skuodo rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-03-31 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skuodo r. PK pagal Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Skuodo rajono agentūros pranešimą 2005-02-18 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 1 d. nustačius, kad iš G. J. miško Pašilės k., Skuodo r. neteisėtai iškirsta 66.186 m³ medienos, G. J. miškui padaryta 6618,60 Lt žala, aplinkai iškirtus medžius padaryta 2912,18 Lt žala. Taip pat buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal BK 178 str. 1 d. pagal G. J. skundą nustačius, jog 2005 m. vasario mėn. jos vardu registruotame miške, esančiame Pašilės k. Skuodo r., išpjauta 66,186 m³ 6618,60 Lt vertės ąžuolo medienos, ir pagal M. Š. skundą nustačius, jog 2005 m. balandžio mėn. M. Š. ir M. Š. priklausančiame miške, esančiame Pašilės k. Skuodo r., išpjauta ir išvežta 37,866 m³ 3786,60 Lt vertės eglės, ąžuolo ir drebulės medienos. Minėti ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti į vieną.

Skuodo rajono apylinkės prokuratūros prokuroras R. Galdikas 2009-03-31 priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė ikiteisminį tyrimą J. U. atžvilgiu, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime nurodoma, kad J. U. mišką Pašilės k. Skuodo r., registruotą G. J. vardu, kirto kaip faktinis savininkas, nes jis buvo sutaręs dėl miško pirkimo su buvusia savininke, ir jis mokėjo už mišką pinigus. Pati G. J. nurodo, kad miškas Pašilės k. Skuodo r. buvo nupirktas jos vardu, nors miškas priklausė J. U.. Vagystės dalyku gali būtu tik svetimas turtas, o šiuo atveju J. U. medžius pjovė iš jo manymu savo miško, neturėdamas leidimo. G. J. paaiškino, kad pareiškimą dėl miško iškirtimo buvo parašiusi, nes nežinojo, jog mišką iškirto pats J. U., tai sužinojo vėliau. J. U. mišką Pašilės k. Skuodo r., priklausantį M. Š. ir M. Š., iškirto dėl to, kad pasitikėjo K. K., kuris neteisingai nurodė ribas, jo veikoje nėra nusikaltimui inkriminuoti reikalingos subjektyvinės pusės - tyčios pagrobti svetimą turtą. Esant tokiom aplinkybėm darytina išvada, kad nesurinkta duomenų, jog J. U. padarė veiką, turinčią baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių, J. U. veika atitinka administracinių pažeidimų, numatytų ATPK 62¹ str. 2 d. (savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose) požymius, už kuriuos jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Šį prokuroro nutarimą nukentėjusiosios M. Š. ir M. Š. apskundė aukštesniajam prokurorui.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Jurkevičius 2009-05-06 nutarimu atmetė nukentėjusiųjų M. Š. ir M. Š. skundą dėl 2009-03-31 prokuroro nutarimo konstatavęs, kad 2009-03-31 prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas. Šį Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimą nukentėjusiosios M. Š. ir M. Š. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Skuodo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2009-05-29 nutartimi nukentėjusiųjų M. Š. ir M. Š. skundą atmetė. Nutartyje nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas, kuris tęsėsi 4 metus, nutrauktas pagrįstai ir teisėtai. Visi reikalingi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti, prokurorai R. Galdikas 2009-03-31 ir V. Jurkevičius 2009-05-06 nutarimuose padarė teisingas išvadas. Nenustačius J. U. veiksmuose nusikalstamų veikų požymių, konstatuota, kad jis padarė administracinius teisės pažeidimus pagal ATPK 62¹ str. 2 d. (savavališkas medžių kirtimas privačiuose miškuose), medžiaga perduota į KRAAD Skuodo rajono agentūrą. Miško sklypo bendraturtės M. Š. ir M. Š. turi teisę dėl patirtos žalos išieškojimo iš J. U. ir K. K. kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Nustačius minėtas aplinkybes ir faktus darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti prokuroro R. Galdiko 2009-03-31 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 84-1-00061-05 J. U. atžvilgiu ir Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Jurkevičiaus 2009-05-06 nutarimą dėl M. Š. ir M. Š. skundo atmetimo.

BK 178 str. 1 d. nusikaltimo objektyvinė pusė apima neteisėtą ir neatlygintiną svetimo turto paėmimą, bei užvaldymą. Baudžiamojoje byloje asmenys, iškirtę mišką, yra nustatyti, tačiau turto (miško) užvaldymo būdas, vykdant ikiteisminį tyrimą, iki šiol nėra kruopščiai ištirtas. Pagal byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad nusikaltimą iš anksto planavo J. U., kuris pritraukė kitus bendrininkus nusikaltimui - tyčia apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą - įvykdyti, nes J. U. prieš pirkdamas miško sklypą žinojo, kad be leidimo pjaus ąžuolus tame miške, kas ir buvo padaryta - miškas buvo iškirstas grupės iš anksto susitarusių asmenų. J. U. parodė, kad jis faktiškai nupirko mišką Pašilės k. Skuodo raj. G. J. vardu, kad jis išpjovė ąžuolus tame sklype be leidimo ir juos pardavė (t. 2, b. l. 48), kas atitiktų nusikalstamą veiką pagal BK 182 str. 1 d. požymius, nusikaltimo subjektyvinė pusė yra įrodyta, nes nustatyta, kad tarp G. J. ir J. U. buvo susitarimas įvykdyti nusikaltimą. Tai patvirtina J. U. ir G. J. duoti parodymai. J. U. 2004 m. gruodžio mėn. pabaigoje G. J. pasiūlė užsirašyti „nupirkto“ miško. G. J. sutiko, kad jos vardu būtų įregistruotas miškas, nors pati jokių dokumentą netvarkė. Pas notarą, vykdant miško pirkimą, pinigus miško savinininkei B. mokėjo J. U. (nors pinigus miško pirkimui 7000 Lt J. U. neva skolinosi iš G. J.). Pagal visas aplinkybes tai yra apsimestinis sandoris, todėl nustačius, kad apsimestiniu sandoriu yra pažeisti trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, asmenys turėtų būti patraukti atsakomybėn pagal BK 182 str. (apgaule savo ar kitų naudai įgijimas svetimo turto ar turtinės teisės). J. U. su bendrininkais iškirto šalia esantį mišką, priklausantį savininkėms M. Š. bei M. Š., motyvuojant tuo, kad nežinojo savo miško ribų, kurį jis buvo „tariamai nusipirkęs“, bei nurodė, kad K. K. jam nurodė neteisingas ribas. Toks J. U. argumentas, kad jis tiksliai nežinojo nupirkto miško sklypo plano ir kad patikėjo K. K. atmestinas, kadangi J. U. turėjo miško pirkimo dokumentus, miško planą. J. U. neturėdamas leidimo pjovė tariamai nupirkto miško medžius (ąžuolus) bei pjovė mišką, priklausantį kitiems asmenims M. Š. ir M. Š., tai rodo jo sąmoningą iš anksto apgalvotą tyčinį veikimą, siekiant sau turtinės naudos. Pagal J. U. duotus parodymus, jis laikė save nupirkto miško savininku, todėl jis privalėjo su savimi turėti miško nuosavybės dokumentus: nekilnojamo turto registro išduotą pažymėjimą, kad yra miško savininkas, bei miško planą, ką jis yra patvirtinęs, kad turėjo miško pirkimo dokumentus. J. U. su dokumentais privalėjo kreiptis pagal gyvenamą vietą į rajono miškų urėdiją dėl miško kirtimo, kadangi miško (ypač ąžuolų) kirtimas be pareigūnų leidimo yra draudžiamas. Nei J. U., nei G. J. leidimo miškui kirsti nebuvo išsiėmę, matomai sąmoningai (arba dėl įstatymų nežinojimo). Įstatymų nežinojimas neatleidžia kalto asmens nuo atsakomybės, nes miško savininkas privalo laikytis įstatymo reikalavimų (Miškų įstatymo 5 str., 6 str., 22 str.). Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose bei kituose teisės aktuose, kurie reglamentuoja privačių miškų tvarkymą, šių miškų naudojimą, atkūrimą, apsaugą, taip pat nustatytos privačių miškų savininkų teisės ir pareigos tvarkant, prižiūrint ir naudojant privačius miškus (Vyriausybės 1997-07-24 nutarimas Nr. 799, 2004-05-26 nutarimas Nr. 632, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų IV skyrius Privačių miškų savininkų pareigos, V skyrius Privačių miškų savininkų teisės). Ikiteisminio tyrimo metu K. K. prisipažino kaltu dėl neteisingo miško ribų nurodymo. Būtent dėl jo kaltės buvo iškirstas joms nuosavybės teise priklausantis miškas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu K. K. veiksmuose jokios nusikalstamos veikos nenustatyta. Nenustatyta, ar jis veikė tyčia, sąmoningai siekdamas sau turtinės naudos, taip pat nenustatyta, dėl kokių priežasčių jis parodė jam nuosavybės teise nepriklausančio miško ribas. Taigi Skuodo rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-03-31 nutarimas turi būti panaikintas, nes nebuvo atliktas išsamus, visapusiškas nusikalstamos veikos ištyrimas, atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo imtasi visų įstatymo numatytų priemonių nusikalstamai veikai išaiškinti (BPK 2 str.), taip pat neteisingai buvo vertinti surinkti įrodymai, kas sąlygojo neteisingą nutarimo priėmimą (BPK 20 str., 91- 97 str.), netinkamai taikytos BK bendrosios dalies normos (BK 2 str.), dėl to pažeistos jų turtinės teisės iki šiol neapgintos.

Be to, byloje neteisingai įvertintas iškirsto miško (medienos) kiekis bei žalos dydis. Šiuos skaičiavimus (iškirsta tik 37,866 m³ medienos, žala miško savininkui padaryta 3786,60 Lt) Ylakių įgaliotinis A. M. ir gamtos apsaugos inspektorius A. N. atliko, nedalyvaujant savininkei M. Š.. Tuo tarpu buvo iškirsti 18 ilgamečių ąžuolų bei kiti medžiai. Teismas 2006-03-06 nutartyje nurodė, kad pardavus 66,186 kub.m. medienos gauta apie 26000 Lt (skaičiuojant už 1 kub.m. ąžuolo medienos po 400 Lt.), be kitos iškirstos medienos įvertinimo. Pagal 2004-2005 m. rinkos kainas 1 kub. m. ąžuolo medienos kaina 400-800 Lt ir daugiau. Šiuo metu medienos pardavimo rinkos kaina yra žymiai pakitusi. Taigi iškirstos medienos kiekis ir nustatytas turtinės žalos dydis neatitinka tikrovės. Kelia abejonių ir Lietuvos miškų instituto specialisto 2009-03-09 išvada Nr. S1-80, kad M. Š. ir M. Š. priklausančiame 0,50 ha miško plote nebuvo padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar neatsirado kitų sunkių padarinių aplinkai. Jos su specialisto išvadomis nebuvo supažindintos, jų manymu, prie sunkių padarinių aplinkai turėtų būti priskiriamas iškirsto plynai 0,50 ha miško plotas, kuris iki šiol yra neatsodintas. Miško atsodinimui būtina skirti virš 12000 Lt lėšų. Toks specialistų tyrimas kelia abejones ir dėl to, kad jis atliktas, praėjus 4 metams. Esant ginčui turėjo būti paskirta ekspertizė, tačiau ekspertizė nebuvo paskirta. Gamtos apsaugos specialistai nenustatė sunkių padarinių, žalos aplinkai, nes nukentėjo ne valstybės interesai, o privataus miško savininkų interesai, dėl kurių jų darbas bei karjera nenukentės.

Prokurorų 2009-03-31 ir 2009-05-06 nutarimuose nurodyta, kad jos kaip nukentėjusiosios dėl padarytos turtinės žalos iškirtus mišką atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad J. U. ir jo bendrininkė G. J. yra išvykę iš Lietuvos. Nors J. U. paskelbta paieška, tačiau jo teisėtvarkos institucijos nesuranda nuo 2005 metų vidurio iki dabar (gal nesistengia surasti), todėl prokuratūros darbuotojams geriausias būdas - nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nesant J. U. Lietuvoje, civilinės bylos iškėlimas jam būtų be jokios perspektyvos, nes J. U. Registrų centre jokio turto neužregistravęs. Taigi nėra realios galimybės išsireikalauti padarytą turtinę ir neturtinę žalos. Visi aukščiau paminėti pareigūnų veiksmai leidžia teigti, kad pareigūnai yra suinteresuoti bylos vilkinimu, tuščiu atsirašinėjimu, siekdami padėti išvengti atsakomybės nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, tuo labiau, kad kai kurių asmenų atžvilgiu sueina patraukimo baudžiamon atsakomybėn senaties terminai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje bei minėtuose prokurorų 2009-03-31 ir 2009-05-06 nutarimuose padaryta išvada dėl BK 178 str. ir 182 str. numatytų nusikaltimų sudėties nebuvimo J. U. veiksmuose. J. U. versija, jog G. J. vardu registruotas miškas faktiškai priklausė jam, t. y. šiuo atveju jis iškirto medžius iš jam priklausančio miško, o medžius iš M. Š. ir M. Š. miško iškirto suklaidintas K. K., neturėdamas tyčios pagrobti svetimą turtą, byloje surinktais duomenimis nėra paneigta. Ikiteisminio tyrimo teisėjo ir prokurorų išvados šiuo klausimu yra išsamiai argumentuotos, aukštesnysis teismas su šiomis išvadomis visiškai sutinka ir jų papildomai nebeatkartoja.

Vienok ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neduoda pagrindo teigti, kad J. U. veiksmuose nėra kitų nusikalstamų veikų (išskyrus numatytas BK 178 str. ir 182 str.) požymių. Skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje bei prokurorų 2009-03-31 ir 2009-05-06 nutarimuose yra remiamasi Miškų ūkio instituto specialistų 2009-03-06 išvada, vertinant ją kaip aiškią, išsamią ir nekeliančią abejonių. Nežiūrint prokurorų bei ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtuose procesiniuose dokumentuose teikiamos svarbos šiai specialistų išvadai bei deklaruoto visiško sutikimo su specialistų išvados teiginiais, specialistų išvados analizė bei vertinimas minimuose procesiniuose dokumentuose yra aiškiai nepilni ir vienpusiški.

Aptariamoje specialistų išvadoje yra konstatuota, jog J. U. veikoje, iškertant medžius iš G. J. vardu registruoto miško ir iš M. Š. bei M. Š. miško, yra „akivaizdūs baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 270 str. 3 d., požymiai“. Nekyla abejonių, kad duodami tokią išvadą, specialistai išėjo už savo kompetencijos ribų, kadangi nusikalstamos veikos požymių nustatymas kaltininko veikoje yra išimtinai teisėsaugos organų ir teismo prerogatyva. Nežiūrint to, priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo bei nagrinėjant skundus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo, turėjo būti įvertintos ir šios specialistų išvados, kas iki šiol nebuvo padaryta.

Baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą miško kirtimą savo miške reglamentuoja BK 273 str. Normų konkurencijos požiūriu BK 273 str. 1 d. yra speciali norma BK 270 str. numatytų teisės normų atžvilgiu. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 273 str. 1 d. kyla tik tuo atveju, jeigu iškertamas didesnis negu vieno hektaro miško plotas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad J. U. iškirto mažesnį, negu vieno hektaro G. J. vardu registruoto, tačiau faktiškai jam priklausiusio miško plotą. Iš to seka, kad J. U. veiksmuose, iškertant G. J. vardu registruotą mišką, nėra BK 270 ar 273 str. numatytų nusikalstamų veikų sudėties.

Tuo tarpu J. U. veikoje, iškertant M. Š. bei M. Š. mišką, yra akivaizdūs BK 270 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatyto baudžiamojo nusižengimo požymiai, nes jis iškirto svetimą mišką, pažeisdamas gamtos išteklių naudojimo taisykles, sukeldamas atitinkamus padarinius aplinkai.

BK 95 str. nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, padarius baudžiamąjį nusižengimą, yra dveji metai. Senaties eiga sustoja, asmeniui pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam J. U. 2005-04-27 buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė buvo panaikinta prokuroro 2005-09-16 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau, ikiteisminio tyrimo teisėjui 2006-03-06 nutartimi minimą prokuroro nutarimą panaikinus, liko galioti toliau. Iš byloje sukauptos medžiagos matyti, kad įtariamasis J. U., pažeisdamas jam paskirtą kardomąją priemonę, 2006-06-24 išvyko gyventi ir dirbti į Airiją, nuo 2007-01-16 vykdyta jo paieška iki šiol rezultatų nedavė (t. 2, b. l. 122, 131). Paminėti bei kiti bylos duomenys duoda pagrindą teigti, kad dar nepasibaigus senaties terminui, J. U. pasislėpė ir iki šiol tebesislapsto nuo ikiteisminio tyrimo, todėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybės senaties terminas nėra pasibaigęs.

Tuo būdu, nustačius, jog J. U. veikoje iškertant M. Š. bei M. Š. mišką yra nusikalstamos veikos, dėl kurios patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas nėra pasibaigęs, požymiai, negalima sutikti su ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje bei prokurorų 2009-03-31 ir 2009-05-06 nutarimuose padarytomis išvadomis dėl nusikalstamos veikos požymių nebuvimo minimoje J. U. veikoje. Skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis bei prokurorų 2009-03-31 ir 2009-05-06 nutarimai šioje dalyje yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini, ikiteisminis tyrimas dėl J. U. veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių, turi būti tęsiamas toliau.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį, kuria atmestas nukentėjusiųjų M. Š. ir M. Š. skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009 m. gegužės 6 d. nutarimo, kuriuo atmestas nukentėjusiųjų M. Š. ir M. Š. skundas dėl Skuodo rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2009 m. kovo 31 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

panaikinti Skuodo rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2009 m. kovo 31 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl J. U. veikos iškertant M. Š. ir M. Š. mišką, dėl kardomosios priemonės J. U. panaikinimo ir dėl J. U. paieškos panaikinimo, taip pat Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009 m. gegužės 6 d. nutarimą dalyje, kuria atmestas nukentėjusiųjų M. Š. ir M. Š. skundas dėl Skuodo rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2009 m. kovo 31 d. nutarimo dalies nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl J. U. veikos iškertant M. Š. ir M. Š. mišką, ir pavesti prokurorui organizuoti tolesnį ikiteisminio tyrimo atlikimą. Likusioje dalyje Skuodo rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2009 m. kovo 31 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009 m. gegužės 6 d. nutarimą palikti galioti, o nukentėjusiųjų M. Š. ir M. Š. skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dalyje dėl J. U. veikos iškertant G. J. vardu registruotą mišką atmesti.

Nutartis neskundžiama.