- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-30
- Bylos Nr.
- eII-106-914/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00919-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Pažeidėjas
- D. V.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Marius Steponaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. V. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-12-12 nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2025-12-12 nutarimu D. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 1 dalį, 416 straipsnio 6 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, 550 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams už tai, kad jis 2025-11-08 14.42 val. Klaipėda – Liepoja (kelio ruožo su skiriamąja juosta, k. pusė), Klaipėdos r., Magistraliniai keliai Klaipėda – Liepoja, 17 km, vairuodamas transporto priemonę ne gyvenvietėje, esant nustatytam 90 km/val. važiavimo greičiui, važiavo 164 km/val. (po paklaidos) greičiu, taip nustatytą greitį viršydamas 74 km/val. Taip pat tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė nustatyta tvarka išduoto ir galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 punktą.
Šalies argumentai
Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. V. prašo pakeisti Institucijos 2025-11-12 nutarimą ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 mėnesio. Skunde nurodo, jog pažeidimas padarytas magistraliniame kelyje su skiriamąja juosta, o tai eliminuoja didžiausią riziką – priešpriešinį susidūrimą, taip pat nusižengimas padarytas dienos metu, esant geram matomumui, sausai dangai ir neintensyviam eismui. Jo veiksmai nesukėlė jokios avarinės situacijos, neprivertė kitų eismo dalyvių keisti judėjimo krypties ar greičio, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai. Šios aplinkybės rodo, kad nors KET buvo pažeistos, tačiau materialioji nusižengimo pusė (reali žala ar grėsmė) buvo minimali. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinių funkcijų vykdymui bei šeimos gerovei užtikrinti. 2 mėnesių teisės vairuoti atėmimas jam sukelia neproporcingai dideles neigiamas pasekmes, kurios gali prilygti darbo praradimui. Tuo tarpu 1 mėnesio atėmimas yra pakankama pamoka, kuri atliktų prevencinę reikšmę, palikdama galimybę išsaugoti socialinį stabilumą. Institucija, skirdama specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams, neatsižvelgė į jo prisipažinimą, gailėjimąsi, rėmėsi išimtinai jo praeities pažeidimų statistika, į kurią buvo atsižvelgta skiriant maksimalią baudą. Jo ilga pažeidimų istorija paradoksaliai rodo, kad standartinės, griežtėjančios bausmės neveikia, todėl mechaniškas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ilginimas taip pat neduos rezultato. Priešingai – per ilgas specialiosios teisės atėmimas gali sukelti atmetimo reakciją ir paskatinti vairuoti be teises, kas keltų dar didesnį pavojų visuomenei. Siekdamas parodyti, jog jo požiūris į teisės pažeidimus keičiasi, savanoriškai įsipareigoja per specialiosios teisės atėmimo terminą papildomai pasigilinti į saugaus eismo psichologiją, siekiant suprasti rizikos vertinimo klaidas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu nesutinka su skundu ir prašo jo netenkinti. Institucijos nuomone, D. V. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, paskirtas terminas yra adekvatus ir proporcingas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytam administraciniam nusižengimui bei nustatytas visapusiškai ir objektyviai įvertinus tiek teisės pažeidimą, jo padarymo aplinkybes, tiek asmenybę charakterizuojančius duomenis. Administracinėje byloje D. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje. ANK 416 straipsnyje nėra aiškiai nurodyta, kokia kaltės forma šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas. Asmuo gali viršyti nustatytą leistiną greitį tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Taigi kiekvienu atveju kaltės forma ir rūšis nustatinėjama individualiai. Nesutiktina su skundo argumentais, kad mažesnį D. V. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą rodo aplinkybė, jog nustatyto greičio viršijimas buvo atliktas esant geram matomumui, sausai dangai ir neintensyviam eismui. Priešingai, tai rodo jo neatsakingą, impulsyvų elgesį kitų eismo dalyvių atžvilgiu, bet ne mažesnį veikos pavojingumą. D. V. nurodyta aplinkybė, kad pažeidimas padarytas magistraliniame kelyje su skiriamąją juosta ir ji eliminuoja didžiausią riziką – priešpriešinį susidūrimą – deklaratyvaus pobūdžio ir padaryto pažeidimo pavojingumo nemažina ir nesudaro pagrindo švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Šiame kontekste nepagrįstais laikytini skundo argumentai, kad D. V. padarytas administracinis nusižengimas realaus pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ar sveikatai nesukėlė. Pažymėtina, kad ANK 416 straipsnio 6 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, atsakomybė pagal minėtą straipsnį vairuotojams kyla vien už nustatyto greičio viršijimą. Tokius veiksmus įstatymų leidėjas vertina kaip pavojingus ir baustinus, todėl aptariama dispozicija nereikalauja įrodinėti padarinių ar pavojingos situacijos kilimo aplinkybės. Vadinasi, minėtos skunde nurodomos aplinkybės D. V. atsakomybės nešalina ir paties administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad net jei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, taip pat nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Byloje nėra duomenų, kad D. V. atlieka darbą, kuris būtų tiesiogiai susijęs su vairavimu, dėl ko praradęs teisę vairuoti negalėtų atlikti darbinių funkcijų ir nukentėtų finansiškai ne tik jis, bet ir kiti asmenys. D. V. iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijos atlikti ar šeimos gerovei užtikrinti, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Institucija sutinka, kad paskirta nuobauda D. V. sukels tam tikrus nepatogumus ir neigiamas pasekmes, tačiau tokie ir yra skiriamos nuobaudos tikslai, t. y. nubausti teisės pažeidėją už padarytus neteisėtus veiksmus, sukelti jam atitinkamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, o vien tai, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas poreikių tenkinimui, nesuteikia prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Vertinant D. V. kaip vairuotoją, nustatyta, kad nuo 2010 m. D. V. nustatytą leistiną greitį viršijo 99 kartus, iš jų už ANK 416 straipsnio 6 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesio terminui, paskirtos baudos už šiuos ir kitus pažeidimus nėra mokamos. Skirtos nuobaudos susijusios ir nesusijusios su nustatyto greičio viršijimu, kaip vairuojančiam eismo dalyviui teigiamos įtakos neturėjo ir jis toliau vairuoja transporto priemones ir viršija nustatytą leistiną greitį. Skunde nurodomos aplinkybės, kurios nepaneigia skundžiamo nutarimo pagrįstumo, o atvirkščiai tik patvirtina, kad jo gailėjimasis yra deklaratyvus, tai patvirtina skunde nurodyti teiginiai, kad jo ilga pažeidimų istorija rodo, kad standartinės, griežtėjančios bausmės (baudos) neveikia. Institucijos nuomone, nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 32 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo keisti skundžiamą nutarimą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. V. pateikė rašytinį paaiškinimą dėl Institucijos atsiliepimo, kuriuo papildomai prašo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, jog Institucija nepagrįstai tapatina jo situaciją su asmenimis, vairuojančiais neturint teisės. Jis teisę vairuoti yra įgijęs, ji nebuvo atimta teismo sprendimu; vairuotojo pažymėjimo galiojimas buvo pasibaigęs tik formaliai (nepratęstas laiku). Pažymi, jog jo gyvenamoji ir darbo vietos yra nutolusios, jis yra registruotas Kretingalėje, o realiai veikia visoje Lietuvoje, todėl automobilis yra būtina priemonė darbo funkcijoms atlikti ir pajamoms gauti. Jis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi ir bendradarbiavo su pareigūnais. Nesiginčijo ir neskundė pareigūnų veiksmų, jog jie persekiojo ir grėsmingai artėjo prie jo vairuojamojo automobilio, nesilaikydami KET nustatyto atstumo (policijos automobilis buvo be identifikuojamųjų atributikų ar elementų, ženklų). Jis nors ir „per sukąstus dantis“ sutinka sumokėti maksimalią 550 Eur baudą, kas jau yra pakankama griežta finansinė sankcija. Papildomas griežtas teisės atėmimas šiuo atveju taptų tik baudimu dėl baudimo, o ne auklėjamąja priemone.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
D. V. neginčija kaltės dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 6 dalyje, todėl vertintinas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, kadangi mano, jog jam buvo paskirta per griežta administracinio poveikio priemonė, todėl prašo administracinio poveikio priemonės išvis neskirti arba paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK 416 straipsnio 7 dalyje.
ANK 416 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandų užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių <...>.
Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
D. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Nors D. V. padarytu nusižengimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, tačiau atsižvelgiant į tai, jog jis nustatytą greitį viršijo net 74 km/val., toks jo elgesys sukėlė akivaizdžią grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta rimtesnių tokio neatsakingo, lengvabūdiško ir pavojingo elgesio pasekmių, nes nustatyto greičio viršijimas 70 km/val. ir daugiau neabejotinai sumažina vairuotojo galimybes operatyviai reaguoti į staiga kelyje atsiradusius eismo dalyvius ar situacijas; vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, nedaro šio pažeidimo mažiau pavojingu ir jo net iš dalies nepateisina. Šiuo atveju priimant skundžiamą nutarimą buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Iš Institucijos pateiktų duomenų matyti, jog D. V. daug kartų yra baustas už KET pažeidimus, tarp jų ir už greičio viršijimą (nuo 2010 m. jis baustas net 99 kartus, vien 2025 m. – 6 kartus už greičio viršijimą, iš viso – 13 kartų už įvairius KET pažeidimus), jam jau buvo taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui. Visa tai rodo, kad anksčiau skirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonė jam jokio teigiamo poveikio nepadarė, jis akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles, nelinkęs jų laikytis, todėl ir šis jo padarytas nusižengimas, dėl kurio nagrinėjamas šis skundas, nėra atsitiktinio pobūdžio, o D. V. pasirinktas reagavimo į visuotinai priimtinas ir nusistovėjusias gyvenimo normas, elgesio taisykles, galiausiai – teisės normų reikalavimų laikymąsi būdas. D. V. paskirta sankcijoje numatyta bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisė vairuoti transporto priemones – 2 mėnesiams negali būti vertinamos kaip per griežtos, neatitinkančios padaryto pažeidimo pobūdžio ir asmenybės. Paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu paskirta skundžiamu nutarimu, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Kažkokių išskirtinių gyvenimiškų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui ar nuo jo priklausomiems šeimos nariams ir artimiesiems būtų gyvybiškai svarbu, kad pareiškėjas turėtų teisę vairuoti, D. V. nenurodė; jo nurodyta aplinkybė, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinių funkcijų, byloje nepagrįsta jokiais įrodymais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbinių, šeiminių ar kitų asmeninių priežasčių, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. D. V. dirbo bei šeima rūpinosi ir nusižengimo padarymo metu, t. y. poreikis vairuoti transporto priemones, vykdant darbines funkcijas ar kitų žmonių priežiūrai, atsirado ne po nusižengimo padarymo, jos egzistavo dar iki nusižengimo padarymo ir kilsiančias pasekmes D. V. galėjo ir turėjo įvertinti prieš darydamas nusižengimą. Tuo tarpu, kaip minėta, ankstesnės jam taikomos administracinės atsakomybės priemonės jam jokios teigiamos įtakos nedaro. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti eismo, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Įvertinus tai, kas nurodyta ankščiau, darytina išvada, jog skundžiamu nutarimu D. V. paskirta administracinio poveikio priemonė tinkamai individualizuota, įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Skundžiamu nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais pagrindais ir motyvais nėra pagrindo, atitinkamai skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-12-12 nutarimą nepakeistą ir D. V. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.