- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-12-13
- Bylos Nr.
- 1-3562-1034/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48838-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- D. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G. 2017-09-20 apie 13.00 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,99 prom. neblaivumas) sukėlė konfliktą, kurio metu rankomis suėmęs nukentėjusiajai motinai J. G. už kaklo, ją smaugė, po ko sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, tačiau ne mažiau kaip dvylika smūgių kumščiu J. G. į galvą, rankas, kitas kūno vietas, tokiais veiksmais J. G. padarė pakaušio kairės pusės, abiejų pečių, abiejų žastų, kairio dilbio, kairio riešo, nugaros kairės pusės poodines kraujosruvas, taip nežymiai sutrikdė J. G. sveikatą.
Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
D. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), butas priklauso mamai, jis jau rado kur gyventi su drauge. Su mama konfliktuoja. 2017-09-20 mama namo grįžo apie 13.00 val., pamatė, kad jis su drauge per kompiuterį žiūri filmą, ėmė keiktis ant jo draugės, dėl ko, nežino. Jis uždarinėjo duris, prašė, kad mama nusiramintų, ji išmetė jo maistą į šiukšliadėžę. Jis suėmė mamai rankomis už kaklo, supurtė (b. l. 26). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis D. G. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad prie ankstesnės apklausos nori pridėti, kad 2017-09-20 su mama kilo konfliktas. Pas D. G. ateina jo draugė, tačiau mamai ji kažkodėl nelabai patinka ir ji tai parodo. Taip mama jį išprovokavo, kadangi tai ne pirmas kartas, kuomet ji keiksnoja jo draugę, mama taip pat išmetė jo maistą. Jis mamą vijo iš kambario uždarinėjo duris, ji neleido, laikė jas, kišo rankas. Pripažįsta, kad buvo išgėręs, su mama virtuvėje stumdėsi, tiki, kad galėjo suimti už kaklo ir trenkti jai į galvą, tačiau kiek tiksliai kartų nežino. Susistumdymo metu dar trenkė kelis kartus per rankas, vėliau ji iškvietė policiją. Gailisi dėl savo poelgio, mamos atsiprašė (b. l. 42).
Nukentėjusioji J. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su gyvena sūnus D. G., kuriam yra 29 metai. Sūnus yra konfliktiškas, tampa agresyvus, kuomet išgeria alkoholinių gėrimų. 2017-09-18 grįžusi namo ji pastebėjo, kad virtuvės kriauklėje guli suskilęs indas. Paklausė sūnaus, kodėl jį sudaužė ir paprašė nupirkti naują. Sūnus atsakė, kad nupirks. 2017-09-20, apie 13.00 val., sūnus D. G. grįžo namo neblaivus, agresyviai nusiteikęs. Ji minėtą indą ruošėsi išmesti, todėl padėjo buto prieškambaryje. Sūnus grįžo namo, jo paklausė, ar jis nupirko naują indą. Sūnus įsiuto, paėmė minėtą indą ir jį sudaužė. Tuomet, jis nuėjo į savo kambarį, paėmė gėlę su vazonu ir metė į virtuvę. Ji ant jo pradėjo rėkti, ką jis išdarinėja, pasakė, jog iškvies policiją. Po šių jos žodžių sūnus priėjo prie jos, griebė rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti. Ji pradėjo sūnų stumti, tuomet jis su kumščiu kelis kartus trenkė į galvą, ji kaire ranka bandė užsidengti veidą, jis dar kelis kartus trenkė per ranką. J. G. sūnų atstūmė ir jis atstojo. Policijai ji paskambinti negalėjo, nes sūnus, kai ji pradėjo rėkti, jog dėl jo veiksmų iškvies policiją, atėmė telefoną. Po kurio laiko ji iš sūnaus kelnių kišenės ištraukė savo telefoną, tuomet jis pabėgo iš namų. Grįžo namo maždaug apie 19.00 val., ji tuo metu jau ilsėjosi ir ruošėsi eiti miegoti, nes jai anksti keltis į darbą, todėl nebenorėjo skambinti policijai. 2017-09-20 ji atsikėlė apie 04.00 val. ir išėjo į darbą, dirbo iki 15.00 val., ir nusprendė eiti į policiją parašyti pareiškimą dėl savo sūnaus, nes jo bijo ir nenori, jog jis smurtautų. Tai yra ne pirmas smurto atvejis, ir jau buvo kviesta policija prieš kelis metus (b. l. 11-12). Nukentėjusioji J. G. pareiškime nurodė, kad 2017-09-20 apie 13.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sūnus D. G. rankomis smaugė jai už kaklo, kelis kartus su kumščiu trenkė į galvą, taip pat kelis kartus trenkė į kairę ranką. Tokiais veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 4).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3102/2017 (01) nurodyta, kad J. G. nustatytos pakaušio kairės pusės, abiejų pečių, abiejų žastų, kairio dilbio, kairio riešo, nugaros kairės pusės poodines kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-09-20). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dvylika trauminių poveikių. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 18).
Alkotesterio patikros duomenimis 2017-09-21, 17.06 val. D. G. nustatytas 0,99 prom. girtumas (b. l. 44).
Motyvuojamoji dalis
D. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar trumpam susargdino.
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. G. 2017-09-20 apie 13.00 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,99 promilės neblaivumas) sukėlė konfliktą, kurio metu rankomis suėmęs nukentėjusiajai motinai J. G. už kaklo, ją smaugė, po ko sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, tačiau ne mažiau kaip dvylika smūgių kumščiu J. G. į galvą, rankas, kitas kūno vietas, tokiais veiksmais J. G. padarė pakaušio kairės pusės, abiejų pečių, abiejų žastų, kairio dilbio, kairio riešo, nugaros kairės pusės poodines kraujosruvas, taip nežymiai sutrikdė J. G. sveikatą. Kaltinamojo D. G. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu D. G. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 50-52). Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (b. l. 55). Nukentėjusioji dėl jai padarytos turtinės ar neturtinės žalos ieškinio nereiškė.
Dėl D. G. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – motiną), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį D. G. – neteistas (b. l. 48), administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 53-54), nedirbantis, registruotas darbo biržoje (b. l. 49).
Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje, per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo, šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga.
Prokuroro siūloma taikyti baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, D. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka 2017-09-21 16.30 val. (b. l. 20), paleistas 2017-09-22 13.25 val. (b. l. 37). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje, per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje, per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, D. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, ir įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
6. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
7. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt