Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė

rašytinio proceso tvarka neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. L., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 9 d. nutarties, kuria D. L. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymo terminas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi D. L. padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė –ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. To paties teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė ambulatorinis stebėjimas buvo pakeistas į stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kurio taikymas dar kartą pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. sausio 9 nutartimi ir šiuo skundu skundžiama 2019 m. liepos 9 d. nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

5.D. L. apeliacinis skundas atmetamas.

5.1. Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pratęsė D. L. atžvilgiu taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

5.2. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

5.3. Skunde prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 9 d. nutartį, kuria pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Apeliantas skunde nurodė, kad jo psichinė būklė stabilizavosi, gydymo tikslai yra pasiekti, išėjęs iš gydymo įstaigos jis atsakingai kontroliuotų savo tolimesnį gydymąsi ambulatorinėmis sąlygomis. Tačiau bylos duomenimis D. L. sveikata nėra pagerėjusi tiek, kad galima būtų nutraukti gydymą arba keisti stacionarinį stebėjimą į ambulatorinį. D. L. diagnozuota paranoidinė šizofrenija nuo 1994 m., jis 2002-2003 buvo gydytas priverstinai dėl motinos mušimo. Gyvena su 1932 m. gimusia mama, šeimos neturi , turi 1-ą invalidumo grupę, pragyvena iš invalidumo pensijos. Iš Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros 2019 m. birželio 13 d. išvados Nr. 298 matyti, kad D. L. psichinė būsena lieka nestabili: stebimi ligos paūmėjimai, kurių metu būna psichomotorinis sujaudinimas, žodinė agresija, konfliktai su ligoniais, nemiga, pakili nuotaika, dezorientuotas elgesys. Jo atžvilgiu tęsiamas aktyvus gydymas vaistų ir injekcine forma. Komisija rekomenduoja tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.

5.4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Komisijos išvadą, kitus byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad galimybė užtikrinti D. L. reikalingos priverčiamosios medicinos priemonės taikymą šiuo metu galima tik stacionare, nes jam dėl jo ligos pobūdžio turi būti taikomas aktyvus gydymas injekcijomis ir vaistais, kas negalėtų būti užtikrinama ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą. Pasikeitus aplinkybėms ar pagerėjus D. L. sveikatai jam taikant intensyvų gydymą , įstatymas suteikia galimybę bet kada, tačiau ne rečiau kaip kas šešis mėnesius, spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės keitimo ar naikinimo (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

5.6. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 9 d. nutartis, kuria D. L. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją skunduose išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

D. L., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 9 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.