- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-29
- Bylos Nr.
- 1A-1015-458-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Daugėla (pirm.), Dalius Jocys, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- E. R.
- Advokatai
- Gvidas Byčius
- Kategorijos
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
Teisėja V. Butanavičiūtė Teism. proc. Nr. 1-93-1-00037-2011-8
2011 m. gruodžio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d. 50 MGL (6500 Lt) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. R. nuteistas už tai, kad 2011 m. sausio 25 d., 15 val. 30 min. Šilutėje, Lietuvininkų g. 23/Gudobelių alėjoje 2, esančiame Šilutės pašto skyriuje, išsiųsdamas registruotą laišką, adresuotą S. K., į Šilalės rajono savivaldybę, J. Basanavičiaus g. 2, Šilalę, su jame buvusiais 200 litų, netiesiogiai pasiūlė valstybės tarnautojui – Šilalės rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir Statybos skyriaus vyriausiajam architektui S. K. 200 litų kyšį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už „Aptvaro, skirto laukiniams gyvūnams laikyti“ projekto patvirtinimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. R. prašo nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Teigia, kad nuosprendis faktiškai priimtas remiantis tik objektyvaus apkaltinamumo principu, paliekant už nuosprendžio turinio ribų tai, kaip jis suvokė savo veiksmus ir ko siekė. Teismas nepagrįstai nuosprendyje rėmėsi jo teisme duotais paaiškinimais, kad anksčiau buvo kreipęsis į valstybines institucijas, tačiau niekada už jokias paslaugas nėra mokėjęs, nes tai tik paaiškinimo ištraukos. Iš tiesų yra kiek kitaip, nes daugelyje valstybinių įstaigų tenka mokėti už paslaugas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad tai nebuvo kyšis, nes pinigai buvo siunčiami projekto derinimo darbų metu patirtoms kanceliarinėms ir pašto išlaidoms padengti. Buvo tvirtai įsitikinęs, kad būtina sumokėti ir už konsultacijas, kurias suteikė architektas, o 200 Lt kupiūrą įdėjęs, nes kitokios neturėjęs. Pinigai įdėti buvo tarp lapų, nes bijojęs, kad pašte jų neišimtų. Be to, teismas neatsižvelgė į jo sveikatos būklę ir medikų išvadas, kad jo liga gali trukdyti atliekamų veiksmų suvokimą ir valdymą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas psichologinis poveikis. Apklausoje pasirašęs ne ties savo žodžiais išreikšta pozicija, kuria kaltę prisiėmęs, nes kaltę prisiimti buvo įkalbinėjamas. Nurodo, kad iki šiol nesuprantąs termino „kyšis“ reikšmės, manęs, kad veikia teisėtai. Teismas neatsižvelgė ir į liudytojų parodymus, kurie paaiškino, kad projektui tvirtinti nebuvo jokių kliūčių, t. y. kad projektas būtų patvirtintas bet kuriuo atveju. Teigia viso proceso metu jautęs nusistatymą prieš jį, tai patvirtino ir nuosprendžiu paskirta gana didelė bauda.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas teisėjai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nuteistojo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus pažeidė šias nuostatas ir taip padarė neteisingas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. R. padarė nusikalstamą veiką – t. y. kad išsiųsdamas registruotą laišką, adresuotą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir Statybos skyriaus vyriausiajam architektui S. K., kuriame, be kitų dokumentų, buvo įdėti ir 200 litų, netiesiogiai pasiūlė valstybės tarnautojui kyšį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Nuteistojo skunde pateikta versija, kad jis nesuvokęs darąs nusikaltimą, nes pinigus siuntęs tik projekto derinimo darbų metu patirtoms kanceliarinėms ir pašto išlaidoms padengti, buvo pirmosios instancijos teisme ištirta ir pagrįstai atmesta.
Nuteistasis neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, o būtent tai, kad 2011-01-25 Šilutės pašto skyriuje išsiuntė architektui S. K. registruotą laišką, kad į laišką tarp kitų dokumentų įdėjo architektui adresuotą voką su jame buvusiais pinigais bei prašymu.
Nuteistasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde išdėstydamas nesutikimo su pirmosios instancijos nuosprendžio motyvais nurodė, kad nesuvokęs darąs nusikalstamą veiką. Kitaip tariant, teigia jo veikoje nesant visų būtinų Lietuvos Respublikos 227 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių, t. y. nesant tyčios. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad valstybės tarnautoją E. R. siekė papirkti veikdamas tiesiogine tyčia ir kryptingai, jis, kaip paperkantis asmuo, suprato, kad neteisėtai duoda kyšį už tai, kad valstybės tarnautojas atliktų konkrečius teisėtus veiksmus jo naudai, ir tai suprasdamas norėjo, kad pareigūnas priimtų kyšį ir patenkintų jo interesus.
Papirkimas BK 227 straipsnio prasme (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusi 2007-07-21 redakcija) – tai tiesiogiai arba netiesiogiai pareikštas pasiūlymas, pažadas duoti kyšį arba kyšio davimas valstybės tarnautojui arba jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba kyšio davimas per tarpininką siekiant tų pačių rezultatų. BK 227 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos išvardytos kaip alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 227 straipsnį pakanka bent vienos iš dispozicijoje išvardytų alternatyvių veiksmų.
Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgęs į liudytojų parodymus, kurie paaiškino, kad projektui tvirtinti nebuvo jokių kliūčių, t. y. kad projektas būtų patvirtintas bet kuriuo atveju. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne tik už kyšio davimą, siekiant pageidaujamo neteisėto valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, bet ir už pageidaujamą teisėtą veikimą. Vadinasi, net ir veika, kai valstybės tarnautoją siekiama papirkti jam atliekant teisėtus veiksmus, kuriuos jis būtų atlikęs ir be kyšio, laikoma nusikalstama. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad būtent to ir siekė nuteistasis. Įvertinęs tai, kad nuteistasis pripažinęs, jog bendravimo su architektu S. K. metu jokių užuominų apie pareigą apmokėti kokias nors su projekto derinimu susijusias paslaugas negavo, bei tai, kokiomis aplinkybėmis buvo rasti pinigai (200 Lt buvo paslėpti voke, įdėtame tarp kitų dokumentų), pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokia veika E. R. siekė papirkti valstybės tarnautoją. Be to, negalima neįvertinti ir paties nuteistojo asmenybės. E. R. yra suaugęs, tam tikrą gyvenimišką patirtį bei aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, kuris, kaip patvirtino ir savo apeliaciniame skunde, yra ne kartą kreipęsis į valstybines institucijas, todėl akivaizdu, kad žinojo apmokėjimo valstybinėse institucijose už teikiamas paslaugas tvarką. Pagrindo abejoti, kad nuteistasis dėl ligos negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, taip pat nėra. Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriuje 2011-04-07 atlikta ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė patvirtino, kad nors E. R. ir serga psichikos liga, tačiau nenustatyta, kad veikos padarymo metu būtų buvęs kokios nors psichinės veiklos sutrikimo būsenos, dėl kurios nebūtų galėjęs suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Ekspertizę atlikę teismo psichiatrai nenustatė nuteistojo psichikos veikloje sutrikimo požymių.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad architektui S. K. adresuotame prašyme nė vienu žodžiu nebuvo užsiminta apie pinigų paskirtį, o tik suformuluotas prašymas atsiųsti suderintą projektą paštu. Aiškinimai, kokiu tikslu pinigai buvo įdėti į voką, atsirado tik E. R. apklausiant kaip įtariamąjį ir laikytini kaip nuteistojo pasirinkta gynybos pozicija, kuri buvo paneigta išnagrinėjus bylą iš esmės. Kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl E. R. kaltės.
Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad E. R. teisiamas pirmą kartą, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, administracine tvarka nebaustas, dirba, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, – baudą. Pažymėtina, kad pasisakydamas apie nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, teismas klaidingai nurodė, kad E. R. padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Iki 2011-07-05 galiojusioje Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d. sankcijoje, kuri 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1472 buvo pakeista, už padarytą nusikaltimą numatyta galima maksimali laisvės atėmimo bausmė lėmė, kad nusikaltimas buvo priskiriamas ne apysunkių, o nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tačiau nuteistajam paskirta bausmė rodo, kad teismas baudos dydį nustatė pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią bei nuteistajam palankesnę Lietuvos Respublikos BK 47 bei 227 straipsnių redakciją, todėl teismo neteisingas nusikaltimo kategorijos nurodymas laikytinas klaida, nelėmusia nuteistajam paskirtos baudos dydžio. Nuteistajam paskirta bauda, įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, atitinka protingumo, proporcingumo bei teisingumo principus.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. R. apeliacinį skundą atmesti.