Utenos apylinkės teismo įsakymas

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Laima Dumskienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Ramūno Dubravos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje D. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. L. 2024 m. spalio 15 d., tikslai nenustatytu laiku, atlikdamas karo prievolę Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono štabo ir aprūpinimo baterijoje, esančioje Dariaus ir Girėno g. 144, Radviliškio m., neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo, laikė ir nešiojo su savimi piniginėje tinkamą šaudyti pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinį 7,62x51 (7,62 mm NATO), vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, skirtą šaudyti iš A ir B kategorijos daugelio modelių atitinkamo kalibro šaunamųjų ginklų, kol 2024 m. lapkričio 3 d., apie 05.25 val., J. Basanavičiaus g. 108E, Utenos m., automobilių stovėjimo aikštelėje, vykdant tarnybines pareigas, įvykio vietos apžiūros metu šį šovinį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Kaltinamasis D. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2024 m. vasario 5 d. kaip šauktinis atliko karo prievolę Radviliškyje Oro gynybos batalione, Štabo ir aprūpinimo baterijoje. Jam buvo priskirtas kulkosvaidis KSP-58, 7,62x51 PK kalibro, ginklo numerio neprisimena. 2024 m. spalio 15 d. vyko pratybos (koviniai šaudymai) šaudykloje, kurių metu jam buvo išduota apie 170 vnt. 7,62x51 kalibro kovinių šovinių. Po kovinių šaudymų jis rinkdamas šovinių tūtas, ant grindų rado besimėtantį vieną neiššautą 7,62x51 kalibro šovinį, kurį pasiėmė su savimi ir nešiojosi piniginėje. 2024 m. lapkričio 3 d. apie 05.15 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro Ermitažas, J. Basanavičiaus g. 108E, Utenos m., jam sėdint automobilyje, privažiavo policijos pareigūnai ir atlikę apžiūrą, jo piniginėje rado kovinį šovinį.

3. Kaltinimas D. L. grindžiamas ir kitais duomenimis.

4. Liudytoja D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. lapkričio 3 d. apie 05.15 val. su D. L. sėdėjo automobilyje, aikštelėje prie prekybos centro „Ermitažas“ ir tuo metu prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie jo piniginėje rado šovinį.

5. Iš 2024 m. lapkričio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad J. Basanavičiaus g. 108E, Utena, apžiūrėta rudos spalvos piniginė, kurioje rastas vienas kovinis šovinys.

6. Specialisto išvadoje nurodyta, kad pas D. L. rastas šovinys yra tinkamas šaudyti pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinys 7,62x51 (7,62 mm NATO), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra skirtas šaudyti iš A ir B kategorijos daugelio modelių atitinkamo kalibro šaunamųjų ginklų.

7. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti policijos pareigūno kūno BODY kamera daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai įvykio vietoje bendrauja su D. L., apžiūri jo piniginę, randa šovinį.

8. Iš Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono štabo ir aprūpinimo baterijos vado vyriausiojo leitenanto M. L. pateikto paaiškinimo dėl eilinio D. L. įvykio matyti, kad eil. D. L. tarnavo Oro gynybos batalione Štabo ir aprūpinimo baterijoje. Eil. D. L. 2024 m. gegužės 21 d. buvo priskirtas kulkosvaidis KSP-58, Nr. 4905, 7.62x51 PK kalibro. Kariui 2024 m. rugpjūčio 29 d. ir 2024 m. spalio 15 d. buvo išduotas priskirtas ginklas ir vykdė kovinius šaudymus iš savo priskirto ginklo. Per kovinius šaudymus jam buvo išduoti koviniai šoviniai 7.62x51 PK. Visi koviniai šoviniai buvo išduodami pagal šaudmenų išdavimo-pridavimo žiniaraščius. Prieš kovinius šaudymus ir po jų buvo iš kario priimta deklaracija apie kovinių šovinių ir tūtų neturėjimą prie savęs.

9. Surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis neturėdamas leidimo įgijo, laikė ir nešiojo tinkamą šaudyti pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinį 7,62x51 (7,62 mm NATO), vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, skirtą šaudyti iš A ir B kategorijos daugelio modelių atitinkamo kalibro šaunamųjų ginklų. Jo veika atitinka BK 253 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

10. Skiriant bausmę D. L. atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

11. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: neteistas, baustas administracine tvarka, į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitą neįrašytas, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų jo elgesiu negauta.

12. Įvertinus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, padarytos veikos pavojingumą – padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, jam, kaip pirmą kartą teisiamam už apysunkį nusikaltimą, skirtina su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis, esant tik atsakomybę lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių, skaičiuotinas nuo šios bausmės vidurkio iki minimumo (BK 48, 55, 61 straipsniai).

13. Kaltinamajam negali būti skiriama prokuroro siūloma bausmė – 25 MGL (1250 eurų) dydžio bauda, nes šis baudos dydis mažesnis nei numatytas minimalus už apysunkį nusikaltimą. Pagal BK 47 straipsnį už apysunkį nusikaltimą skiriama bauda nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio.

14. Bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

15. Siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį D. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonės – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

16. Iki bausmės vykdymo pradžios D. L. paliktina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti.

Remiantis BK 67, 71 straipsniais, D. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT144040063610000390.

D. L. iki bausmės vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti D. L., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti D. L., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam padavus prašymą, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepaduos Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams prašymo reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta ar nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.