Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-07-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2584-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-07-20
Bylos Nr.
1-2584-990/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
D. T.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) išsituokęs, nedirbantis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

2018 m. kovo 24 d. apie 14.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), D. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,27 promilių girtumas), konflikto metu tyčia sugriebė savo šeimos narei- kartu su juo gyvenusiai ir bendrai ūkį tvarkiusiai L. J. už plaukų, po ko ranka sudavė jai vieną smūgį į krūtinę, tokiu būdu sukėlė L. J. fizinį skausmą.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu D. T. parodė, kad su L. J. jis gyvena apie 20 metų, jie gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų jie neturi, tačiau jie tvarko bendrą ūkį. 2018 m. kovo 24 d. apie 14.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jo ir L. J. įvyko žodinis konfliktas. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko visų konflikto aplinkybių jis tiksliai neatsimena. Konflikto metu jis L. J. sugriebė už plaukų ir sudavė jai vieną kartą į krūtinę, delnu ar kumščiu, jis neatsimena. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 42).

Ikiteisminio tyrimo metu L. J. parodė, kad su D. T. ji kartu gyvena jau apie 20 metų, jie tvarko bendrą ūkį. Bendrų vaikų jie neturi, gyvena dviese. D. T. kartais išgeria, tačiau anksčiau prieš ją nesmurtavo. 2018 m. kovo 24 d. apie 13 val. D. T. grįžo iš darbų jau gerokai išgėręs. Ji paklausė D. T., kur pinigai, nes, jos manymu, tą dieną jis turėjo gauti atlyginimą (D. T. dirba neoficialiai kažkur statybose). D. T. pasakė pinigų negavęs, kad pinigai bus po švenčių. Jie pradėjo bartis dėl tų pinigų, žodis po žodžio tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jiems būnant virtuvėje D. T. jai sugriebė už plaukų ir kartą rankos delnu sudavė į krūtinę. Jai dėl to skaudėjo, ji pradėjo verkti, ant krūtinės atsirado paraudimas. Ji iškvietė policiją, nes jai buvo baisu, ką D. T. girtas gali dar jai padaryti, D. T. buvo agresyvus. Anksčiau smurto atvejų jų šeimoje nebuvo. D. T. jos atsiprašė, turtinės žalos ji nepatyrė, civilinio ieškinio ji nereikš (b. l. 12-13).

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Raitojo būrio patruliu. 2018 m. kovo 24 d. apie 14.25 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pranešėją puola mušti neblaivus vyras. Atvykęs į įvykio vietą jis nustatė, kad policiją kvietė L. J., kuri paaiškino, kad D. T. griebė ją už plaukų ir trenkė jai į krūtinę. Pasak L. J., D. T. keikė ją necenzūriniais žodžiais. Jo akivaizdoje D. T. elgėsi gan agresyviai, stumdė L. J. ir keikė, į jo pastabas apsiraminti nereagavo. L. J. pasakė bijanti D. T.. Buto aplinka buvo tvarkinga. Ant L. J. krūtinės srities akivaizdžiai matėsi paraudimas, kuris buvo nufotografuotas. L. J. nurodė, kad būtent į tą vietą jai smūgiavo D. T.. L. J. paaiškino, kad D. T. smurtavo pirmą kartą. Pats D. T. dėl įvykio nieko nepaaiškino, buvo girtas, D. T. iš burnos sklido alkoholio kvapas (b. l. 21-22).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro pateiktus policijos iškvietimo garso įrašus nustatyta, kad garso įrašuose girdima, kaip moteris kviečia policiją dėl to, kad ją sumušė sugyventinis, pokalbio metu moteris verkia (b. l. 26-31).

Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2018 m. kovo 24 d. 15.44 val. D. T. iškvepiamame ore nustatyta 2,27 promilių girtumas (b. l. 46).

Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. kovo 24 d. apie 14.20 val. bute, esančiame Mokyklos g. 4-3, Grigiškių sen., Vilniaus m. sav., D. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,27 promilių girtumas), konflikto metu tyčia sugriebė savo šeimos narei- kartu su juo gyvenusiai ir bendrai ūkį tvarkiusiai L. J. už plaukų, po ko ranka sudavė jai vieną smūgį į krūtinę, tokiu būdu sukėlė L. J. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

D. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą L. J., kuri nagrinėjamo įvykio metu buvo jo šeimos narė- jie kartu gyveno, bendrai tvarkė ūkį, taigi D. T. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir D. T. skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. T. visą bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose ir pradėti dirbti, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. T. galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. T. visą bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose ir pradėti dirbti. Taip pat prokurorė siūlo skirti D. T. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

D. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmės. Dėl šia nusikalstama veika padarytos žalos L. J. D. T. pretenzijų neturi. D. T. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 64-66). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Spręsdamas dėl D. T. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Teismas atsižvelgia į tai, kad D. T. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad D. T. nėra teistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis. D. T. atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), D. T. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs tai, kad D. T. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat D. T. dirba nelegaliai, teismas įsitikinęs, kad bausmės paskirtis bus pasiekta skyrus D. T. švelniausios rūšies bausmę, kuriai vykdyti nereikalingas nuteistojo sutikimas- laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus, susijusius su legalia darbine veikla, bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu, taip pat šių draudimų bei įpareigojimų vykdymo kontrole: už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą D. T. skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant D. T. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant D. T. pradėti dirbti, būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., bei per tris mėnesius išklausyti Alkoholio žalos kursus.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, D. T. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, D. T. skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir D. T. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant D. T. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant D. T. pradėti dirbti, būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., bei per tris mėnesius išklausyti Alkoholio žalos kursus.

D. T. nuo 2018 m. kovo 24 d. 15.35 val. iki 2018 m. kovo 25 d. 12.23 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 32, 33), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis D. T. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 42 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės- teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

D. T. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę, taigi teismas mano esant tikslinga D. T. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Procesinės prievartos priemonė

Ikiteisminio tyrimo metu D. T. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 43), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę- naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66, 72² straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti D. T. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant D. T. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant D. T. pradėti dirbti, būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., bei per tris mėnesius išklausyti Alkoholio žalos kursus.

Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir D. T. skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant D. T. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant D. T. pradėti dirbti, būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., bei per tris mėnesius išklausyti Alkoholio žalos kursus.

Į D. T. skirtą bausmę įskaityti D. T. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą, kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Skirti D. T. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

D. T. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę- panaikinti.

Išaiškinti D. T., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

7. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.

8. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

9. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas