- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-08
- Bylos Nr.
- A20.-196-1021/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00445-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Jonas Abraitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. B.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas J. A. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Astos Lukšienės teikimą dėl administracinės nuobaudos – baudos pakeitimo į viešuosius darbus administracinėn atsakomybėn patrauktam D. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2013 m. balandžio 30 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-619-482/2013 D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -ATPK) 210 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda 13800 litų (3996,76 Eur) bauda, taikant transporto priemonės ir gabentų cigarečių konfiskavimą. Nutarimas įsiteisėjo 2013 m. gegužės 21 d., ir nutarimas atiduotas vykdyti.
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. vasario 24 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose buvo gautas antstolės Astos Lukšienės teikimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais, kuriame prašoma nesumokėtą 3996,77 Eur (13800,00 Lt) baudą skolininkui D. B. pakeisti nemokamais viešaisiais darbais.
Teikime nurodoma, kad antstolės Astos Lukšienės žinioje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0140/13/02190, užvesta pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2013 m. balandžio 30 d. išduotą nutarimą Nr. A2.1L- 619-482/2013 dėl 3996,77 Eur (13800,00 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko D. B. trečios eilės išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM. D. B. baudos geranoriškai nesumokėjo. Vykdymo eigoje nustatyta, jog skolininkas turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi. LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis skolininkas niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Pažymėtina, jog imtasi visų įmanomų priemonių siekiant išieškoti skolą: nuosekliai buvo atliekamos užklausos apie skolininko turtinę padėtį, darbovietę, tikrinamos piniginės lėšos banko sąskaitoje ir šios užklausos buvo atliekamos dažniau nei kas dvejus metus. D. B. sutinka, kad bauda būtų pakeista viešaisiais darbais.
Prie teikimo yra pridėtas rašytinis D. B. 2021 m. vasario 11 d. sutikimas, kuriame jis sutinka, kad jo nesumokėta bauda 3996,77 Eur būtų pakeista į nemokamus viešuosius darbus. Prie teikimo pridėtame antstolės Astos Lukšienės 2021 m. vasario 19 d. išieškojimo negalimumo akte Nr. B-21-140-1 nurodoma, kad vykdomosios bylos Nr.0140/13/02190, vykdomojo dokumento išdavimo data 2013 m. balandžio 30 d., skolininkas D. B., išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, skola 3996,76 Eur.. Antstolis nustatęs, kad nėra turto nei pajamų, vadovaudamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu nusprendė vykdomąjį dokumentą gražinti išieškotojui.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau - ATPK). Įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 5 str. 4 d. teisena turi vykti pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Teisena pagal ANK normos vyksta tik minėto Įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais. Todėl nagrinėjant šį teikimą taikytina ATPK teisena.
Administracinio teisės pažeidimo metu galiojusi ATPK redakcija nenumatė administracinės nuobaudos - baudos vykdymo senaties termino. Tik 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. XII-601, įsigaliojusiu nuo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. ATPK 313 str. buvo nustatyta, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.
D. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn 2013 m. balandžio 30 d. nutarimu, teisminiame bylos nagrinėjime jis nedalyvavo. LITEKO duomenimis nutarimo pareiškėjas nebuvo apskundęs, jis įsiteisėjo 2013 m. gegužės 21 d. LITEKO duomenimis 2013 m. birželio 3 d. buvo gautas prašymas D. B. dėl baudos išdėstymo, duomenų apie priimtą sprendimą nėra. Iš antstolės Astos Lukšienės pateiktos vykdomosios bylos Nr.0140/13/02190 matyti, kad patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą priimtas 2013 m. lapkričio 11 d., surašyti siūlymai ir raginimas D. B. geruoju sumokėti baudą. Nutarimo priėmimo momentu galiojusi ATPK 308 straipsnio redakcija numatė, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, išskyrus šio kodekso 314 straipsnyje numatytus atvejus. ATPK 314 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnio nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti. Kadangi yra duomenų, kad D. B. paskirtos baudos mokėjimas galėjo būti išdėstytas, darytina išvada, kad antstoliui vykdyti nutarimas buvo perduotas šio išdėstymo metu, ir jis vykdymui buvo perduotas laiku.
Nors nutarimo priėmimo metu jo vykdymo senaties terminas nebuvo įstatymu nustatytas, iki to laiko teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas nutartis ir nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1300/2010, 2011 m. liepos 1d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-3484/2011 ir kt.), ne kartą konstatavo, kad siekiant paisyti ATPK 7 str. numatytos nuostatos, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reguliuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Todėl taikant nutarimo skirti baudą vykdymo senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35, 308 ir 313 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunktyje „ a “ apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Žmogaus teisių apsaugos požiūriu nutarimas skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą negali būti vykdomas ilgiau, nei BK numatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis už baudžiamąjį nusižengimą. Kadangi BK 96 straipsnio 1 dalies1 punkto ,,a“ papunktyje numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, dvejų metų senaties terminas turėtų būti taikomas ir vykdant nutarimą skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teismų praktiką, pareiškėjo atžvilgiu taikytinas 2 metų administracinės nuobaudos vykdymo terminas. Senaties eiga prasidėjo tuo metu, kai baudos išieškojimas buvo perduotas antstoliui, t. y. 2011 m. lapkričio 11 d., kai nutrūko savanoriško baudos sumokėjimo terminas, o senaties terminas suėjo 2015 m. lapkričio 11 d. Tačiau BK 96 straipsnio 3 dalyje numato, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja, o šio straipsnio 4 dalis nepateikia vengimo apibrėžimo. ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d., ir galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d. numatė nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo 5 metų terminą, tačiau nenumatė vykdymo termino senaties termino eigos sustojimo, nutrūkimo ar atsinaujinimo. ANK 672 straipsnio 3 dalyje irgi nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – 5 metai nuo šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos, bei taip pat nenumato senaties eigos termino sustojimo dėl vengimo sumokėti paskirtą baudą. Administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusi ATPK 314 straipsnio 3 dalis nustatė, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, teismo nutarimu bauda pažeidėjui sutikus gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dešimt litų baudos. Nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims. Pažeidėjui nesutikus, bauda gali būti pakeista ne ilgesniu kaip trisdešimties parų administraciniu areštu, skaičiuojant vieną arešto parą už dvidešimt litų baudos. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, teismo nutarimu bauda pažeidėjui sutikus gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dešimt litų baudos. Nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims. Pažeidėjui nesutikus, bauda gali būti pakeista ne ilgesniu kaip trisdešimties parų administraciniu areštu, skaičiuojant vieną arešto parą už dvidešimt litų baudos. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolis šios įstatymo pareigos neįvykdė, nesikreipė senaties eigoje pareiškimu į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą, prašydamas spręsti administracinės baudos pareiškėjui pakeitimo areštu ar viešaisiais darbais klausimą.
Šiuo metu galiojančio ANK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienus metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija apie tai praneša šio kodekso 673 straipsnio 1 dalyje nurodytai institucijai. Šio kodekso 673 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos teikimu teismas savo nutarimu, o kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ne teismo tvarka, – pati nutarimą skirti baudą priėmusi institucija (pareigūnas) savo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais. Šiose ANK normose išviso nekalbama apie asmens, kuriam skirta bauda, vengimą sumokėti baudą.
ATPK 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Aktai, nustatantys arba sugriežtinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, neturi atgalinio veikimo galios. Dabar galiojančio ANK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Taigi šios taisyklės buvo ir yra taikytinos ir asmenims, kurių atžvilgiu vykdoma administracinė nuobauda, šiuo atveju antstolio vykdomas baudos išieškojimas. Nors Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-601 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad galiojusiame ATPK senaties terminas nebuvo įvirtintas, jis buvo išaiškintas teismų sprendimais tuo metu, kol ATPK nebuvo nustatytas 5 m. baudos vykdymo senaties terminas. Kadangi tiek ATPK, ANK normos nustato, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, ir vykdymo procese turi atgalinio veikimo galią, todėl po 2015 m. sausio 1 d. nustatant administracinės nuobaudos - baudos vykdymo senaties terminus, netaikytina BK 96 straipsnio numatyta analogija, kad senaties terminas sustoja vengiant sumokėti baudą, kadangi ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d., senaties eigos sustojimo nenumatė, to nenumatė ir paskutinė galiojusi ATPK redakcija, bei dabar galiojantis ANK. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis už baudžiamojo nusižengimo padarymą numato 2 m. apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminą, su senaties eigos sustojimu, o už administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo numatytas ir dabar galiojantis 5 m. baudos vykdymo senaties terminas yra žymiai didesnis, tačiau be senaties eigos sustojimo. Todėl būtų neprotinga, nesąžininga ir neteisinga taikyti didesnį negu 5 m. administracinės nuobaudos išieškojimo terminą, nes taikant BK 96 straipsnio analogiją, kartu taikant senaties termino eigos sustojimą, bendras administracinės baudos išieškojimo terminas išaugtų iki beveik 8 metų, kai tuo tarpu asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą ar administracinį nusižengimą po 2015 m. sausio 1 d. taikomas maksimalus 5 m. senaties terminas. Netaikant maksimalaus 5 m. administracinės nuobaudos išieškojimo termino, bus pažeistas pamatinis principas, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Kadangi 5 m. senaties maksimalus terminas prasidėjo 2013 m. lapkričio 11 d., o baigėsi 2018 m. lapkričio 11 d., jis vengimo požymio nenumato, todėl nėra teisinės reikšmės tas faktas, ar pareiškėjas vengė, ar nevengė sumokėti baudą kaip administracinę nuobaudą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad baudos vykdymo senaties terminas yra suėjęs, todėl ji negali būti keičiama viešaisiais darbais. Su tokia teismo praktika sutiko ir apeliacinės instancijos teismas – Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)593/2019.
ATPK 309 straipsnio 1 dalis nustato, jog klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, protokolą surašęs organas (pareigūnas). Atitinkamai ir nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, protokolą surašiusiam organui (pareigūnui). Šioje byloje nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo priimtas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, o protokolas buvo surašytas Kauno teritorinės muitinės, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju būtent ši institucija yra įgaliota priimti sprendimą dėl nutarimo vykdymo nutraukimo, suėjus administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminui. Šiuo metu galiojančio ANK 673 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolę atlieka ir su šio nutarimo vykdymu susijusius klausimus sprendžia nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas), o tais atvejais, kai nutarimą priėmė teismas, – institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad sprendimą dėl nutarimo vykdymo senaties turėtų priimti institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio teisės pažeidimo tyrimą, t. y. Kauno teritorinė muitinė. Teismas, priimdamas pats nutarimą nutraukti nutarimo vykdymą, pažeistų ne tik minėtas teisės normas, bet ir būtų praleista viena nutarimo apskundimo grandis, kadangi institucijos nutarimą administracinėn atsakomybėn skundžiamas asmuo galėtų skųsti apylinkės teismui, jeigu nebūtų priimtas jam palankus sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis virš išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 308, 309,314 straipsniais,
nutaria:
Antstolės Astos Lukšienės teikimo netenkinti.
Pasiūlyti Kauno teritorinei muitinei priimti procesinį sprendimą dėl 2013 m. balandžio 30 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-619-482/2013 D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtos administracinės nuobaudos - 13800 litų (3996,76 Eur) vykdymo nutraukimo, suėjus vykdymo senaties terminui.
Šios nutarties kopiją (nuorašą) išsiųsti antstolei Astai Lukšienei, Kauno teritorinei muitinei ir nubaustajam D. B. per tris darbo dienas nuo jos priėmimo.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.