Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovams Z. O., A. O., ieškovės atstovui adv. Z. J. Januškai, atsakovo atstovui adv. Gvidui Byčiui, trečiajam asmeniui Z. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Didelis pliusas“ apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Z. O., A. O. ieškinį atsakovui UAB „Didelis pliusas“, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų R. M., Z. J., televizijos laida „Srovės“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ dėl asmens garbės ir orumo gynimo, žeminančių garbę ir orumą ir neatitinkančių tikrovės duomenų paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą jo leidžiamame laikraštyje „Mūsų laikas“ išspausdinti tokį paneigimą:“ Pareiškiame, kad laikraštyje „Mūsų laikas“ 2004-01-30 Nr.4, pristatant skaitytojų nuomonių apžvalgą „apie vaiko atėmimą iš motinos“, paskelbtas teiginys „26 metų merginai iš Skirsnemunės pamotė uždraudė auginti ir liepė palikti ligoninėje savo vaikelį; 2004-08-06 laikraštyje Nr.31 R. M. publikacijos „Kūdikių globos namuose palikta mergaitė grįžta į šeimą“ teiginys „viską sprendžia „aukščiau sėdintys“, „skirsnemuniečiai gūžčioja pečiais nesuprasdami kas dedasi kilmingų ponų kiemuose-nei sąžinės, nei padorumo“; 2005-01-21 Nr.3 Z. B.-J. publikacijos „Vienintelė tiesa: prieš metus skirsnemuniečių O. šeimoje gimė žmogus“ teiginys „R. nuo pat vaikystės nebuvo protiškai atsilikusi“ bei teiginys „dabar R. neturi jokių teisių, ji negali norėti, ko nenori jos teismo paskirta globėja Z. O.. Jeigu iki šiol dar kažkas galėjo bandyti padėti jai kabintis į gyvenimą, tai kuo tapo R. dabar?“ neatitinka tikrovės bei žemina Z. O. ir A. O. garbę ir orumą. Pripažįstame, kad laikraštyje 2004-08-06 Nr.31 R. M. publikacijos „Kūdikių globos namuose palikta mergaitė grįžta į šeimą“ teiginys –„R. priėmė kitokį sprendimą-paliko Panevėžį ir grįžo į Skirsnemunę“, neatitinka tikrovės, o 2006-01-13 laikraščio 3-e numeryje be globėjos Z. O. leidimo atspausdinę R. O. nuotrauką pažeidėme Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso reikalavimus. Už laikraštyje paskelbtus tikrovės neatitinkančius Z. O. ir A. O. garbę ir orumą žeminančius duomenis bei pažeidžiant įstatymu nustatytą tvarką išspausdintą R. O. nuotrauką atsiprašome Z. O., A. O. ir R. O..“ Iš atsakovo A. O. prašo priteisti neturtinei žalai atlyginti 20 000 Lt, Z. O. 30 000 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai susituokė 1992-06-19, tuo metu A. O. pirmoji žmona buvo mirusi, o ieškovas gyvenant pirmoje santuokoje buvo susilaukęs dviejų dukrų, iš kurių R. O., gimusi 1978-09-22. 1996-04-24 Zuzana O. R. O. įsivaikino. Pagal ieškovus R. O. nuo pat gimimo buvo neįgali dėl psichinės sveikatos būklės, buvo sutrikęs jos vystymasis, ji akivaizdžiai atsiliko nuo savo bendraamžių, nors ir lankė vidurinę mokyklą, tačiau jos nebaigė. R. O. nevengdavo lytinių santykių su įvairiais asmenimis, tame tarpe ir su jos sesers vyru, nuo kurio tapo nėščia ir 2003 m. gruodžio 22 d. pagimdė dukrą E.. Ieškovė palydėjo įdukrą į gimdymo namus, rūpinosi E ateitimi. Ieškovė leido suprasti medikams, kad R. O. nesugebės pasirūpinti dukrele dėl savo psichinės būklės, o ieškovė auginti E. nesutiko dėl savo amžiaus, sveikatos būklės, tačiau R. O. auginti E. neuždraudė, nes tuo metu R. O. veiksnumas dar nebuvo apribotas. Pati R. O. savanoriškai atsisakė dukros. Todėl pagal ieškovus 2004-01-30 laikraštyje „Mūsų laikas“ teiginys „26 merginai iš Skirsnemunės pamotė uždraudė auginti ir liepė palikti ligoninėje savo vaikelį“ neatitinka tikrovės, žemina Z. O. garbę ir orumą. 2004-10-07 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu R. O. pripažinta neveiksnia, o 2004-11-11 teismo nutartimi Z. O. paskirta jos globėja. Nagrinėjant šias bylas, buvo išsiaiškinta, jog R. O. nuo pat vaikystės turėjo psichinę negalią, todėl 2005-01-21 laikraštyje „Mūsų laikas“ Z. B.-J. publikacijos „Vienintelė tiesa: prieš metus skirsnemuniečių O. šeimoje gimė žmogus“ teiginys „R. nuo pat vaikystės nebuvo protiškai atsilikusi“ taip pat neatitinka tikrovės. Tame pačiame straipsnyje esantis teiginys „dabar R. neturi jokių teisių, ji negali norėti, ko nenori jos teismo paskirta globėja Z. O.. Jeigu iki šiol dar kažkas galėjo bandyti padėti jai kabintis į gyvenimą, tai kuo tapo R. dabar?“, ieškovų nuomone taip pat neatitinka tikrovės, žemina ieškovų garbę ir orumą, nes ieškovai visuomet rūpinosi R. O., sudarė jai normalias gyvenimo sąlygas, nepažeidinėjo R. O. teisių. Dėl tos pačios priežasties, ieškovų nuomone, neatitinka tikrovės 2004-08-06 laikraštyje Nr.31 R. M. publikacijos „Kūdikių globos namuose palikta mergaitė grįžta į šeimą“ teiginys „viską sprendžia „aukščiau sėdintys“, „skirsnemuniečiai gūžčioja pečiais nesuprasdami, kas dedasi kilmingų ponų kiemuose-nei sąžinės, nei padorumo“ bei žemina ieškovų garbę ir orumą. Neatitinkantis tikrovės ir 2004-08-06 toje pačioje publikacijoje esantis teiginys “R. priėmė kitokį sprendimą-paliko Panevėžį ir grįžo į Skirsnemunę“, nes R. O. dėl savo psichinės būklės jokių sprendimų pati nepriiminėjo, ji tik vykdė Z. J. bei kitų asmenų nurodymus, o R. O. į Skirsnemunę susigražino ieškovai, sužinoję jos buvimo vietą. Ieškovų nuomone, atsakovas taip pat pažeidė įstatymą be globėjos sutikimo 2006-01-13 laikraščio Nr.3 išspausdinę R. O. atvaizdą, nors tuo metu jau buvo žinoma, jog R. O. teismo sprendimu pripažinta neveiksnia, o Z. O. paskirta jos globėja. Ieškovai paaiškino, jog po aukščiau paminėtų publikacijų laikraštyje „Mūsų laikas“ jų gyvenamojoje vietoje, t.y. Skirsnemunėje, susiformavo neigiamas požiūris į O. šeimą, jie patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, buvo žeminamas jų autoritetas, todėl Z. O. neturtinei žalai atlyginti prašo priteisti iš atsakovo 30 000 Lt, o A. O. 20 000 Lt.

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai, įpareigojo atsakovą UAB „ Didelis pliusas“ jo leidžiamame laikraštyje „Mūsų laikas“ išspausdinti tokio turinio paneigimą: „ Pareiškiame, kad laikraštyje „Mūsų laikas“ 2004-01-30 Nr.4, pristatant skaitytojų nuomonių apžvalgą „apie vaiko atėmimą iš motinos“, paskelbtas teiginys „ 26 metų merginai iš Skirsnemunės pamotė uždraudė auginti ir liepė palikti ligoninėje savo vaikelį“ neatitinka tikrovės bei žemina Z. ir A. O. garbę ir orumą; 2005-01-21 Nr.3 Z. B.-J. publikacijos „Vienintelė tiesa: prieš metus skirsnemuniečių O. šeimoje gimė žmogus“ teiginys „R. nuo pat vaikystės nebuvo protiškai atsilikusi“ neatitinka tikrovės, o teiginys „dabar R. neturi jokių teisių, ji negali norėti, ko nenori jos teismo paskirta globėja Z. O.. Jeigu iki šiol dar kažkas galėjo bandyti padėti jai kabintis į gyvenimą, tai kuo tapo R. dabar?“ neatitinka tikrovės bei žemina Z. ir A. O. garbę ir orumą. Pripažįstame, kad laikraštyje „Mūsų laikas“ 2006-01-13 Nr.3 be globėjos Z. O. leidimo atspausdinę R. O. nuotrauką pažeidėme Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimus. Už laikraštyje paskelbtus tikrovės neatitinkančius Z. ir A. O. garbę ir orumą žeminančius duomenis bei pažeidžiant įstatymu nustatytą tvarką išspausdintą R. O. nuotrauką atsiprašome Z. O., A. O. ir R. O.“, priteisė iš atsakovo UAB „Didelis pliusas“ ieškovei Z. O. 4000 litų ir ieškovui A. O. 1000 litų neturtinei žalai atlyginti, likusiose dalyse ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad laikraštyje išspausdintas teiginys „pamotė uždraudė auginti ir liepė palikti ligoninėje savo vaikelį“ suformuluotas kaip žinia, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė būtų uždraudusi R. O. auginti dukrą E. ir būtų liepusi ją palikti ligoninėje, todėl darė prielaidą, kad R. O., žinodama savo tėvų poziciją dėl E., galėjo ir savanoriškai palikti dukrą ligoninėje (R. O. tuo metu dar nebuvo teismo pripažinta neveiksnia) ir ieškinį šioje dalyje tenkino. Teismas nurodė, jog ieškovai nėra vieši asmenys, todėl laikraštis, pradėdamas publikacijas apie ieškovų privatų gyvenimą, turėjo gauti tiek ieškovų, tiek tuo metu dar veiksnios R. O. sutikimą, todėl darė išvadą, jog teiginyje „pamotė uždraudė auginti ir liepė palikti ligoninėje savo vaikelį“ paskelbus informaciją apie Z. O. buvo pažeisto teisės normos bei Z. O. teisė į privatų gyvenimą, be to informacija yra žeminančio Z. O. garbę ir orumo pobūdžio. Teismas nurodė, kad atsakovui buvo žinoma, jog 2004 m. spalio 7 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu R. O. pripažinta neveiksnia, o 2004 m. lapkričio 11 d. teismo nutartimi Z. O. paskirta R. O. nuolatine globėja, todėl atsakovas 2006 m. sausio 13 d. laikraščio 3-e numeryje atspausdindamas R. O. atvaizdą, žinodamas, jog tuo metu yra neveiksni ir jos globėja yra Z. O., ir neturėdamas globėjos sutikimo, atspausdino R. O. atvaizdą, pažeidė CK 2.22 straipsnio 1 dalies ir 3.240 straipsnio reikalavimus, ir ieškinį šioje dalyje taip pat tenkintino, o sutinkamai su CK 2.22 straipsnio 3 dalimi, Z. O., gindama R. O. interesus, turi teisę reikalauti iš atsakovo padarytą neturtinę žalą. Teismas nurodė, kad R. O. yra protiniai atsilikusi iš vaikystės, jai diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, todėl ieškinį dalyje dėl įpareigojimo atsakovą pripažinti, kad 2005 m. sausio 21 d. laikraščio „Mūsų laikas“ 3-e numeryje Z. B.-J. publikacijoje „Vienintelė tiesa: prieš metu skirsnemuniečių O. šeimoje gimė žmogus“ teiginys „R. nuo pat vaikystės nebuvo protiškai atsilikusi“ neatitinka tikrovės, o teiginys „dabar R. neturi jokių teisių, ji negali norėti, ko nenori jos teismo paskirta globėja Z. O.. Jeigu iki šiol dar kažkas galėjo bandyti padėti kabintis į gyvenimą, tai kuo tapo R. dabar“ neatitinka tikrovės bei žemina Z. ir A. O. garbę ir orumą. Kadangi iš byloje esančios medžiagos matosi, kad R. O. yra protiniai atsilikusi iš vaikystės, tačiau neveiksnia ji pripažinta tik 2004 m. spalio 7 d. teismo sprendimu ir iki šio laiko turėjo teisę priiminėti sprendimus bet kuriais gyvenime iškylančiais klausimais, todėl teismas darė išvadą, kad ieškinys dalyje dėl įpareigojimo atsakovą pripažinti, kad 2004 m. rugpjūčio 6 d. laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje nr.31 R. M. publikacijos „Kūdikių globos namuose palikta mergaitė grįžta į šeimą“ teiginys „R. priėmė kitokį sprendimą-paliko Panevėžį ir grįžo į Skirsnemunę“, neatitinka tikrovės yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismas nurodė, kad duomenų leidžiančių teigti, kad šioji nuomonė pareikšta nesąžiningai byloje nėra, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad 2004 m. rugpjūčio 6 d. laikraštyje „Mūsų laikas“ Nr.31 R. M. publikacijos „Kūdikių globos namuose palikta mergaitė grįžta į šeimą“ teiginiu „viską sprendžia „aukščiau sėdintys“, „skirsnemuniečiai gūžčioja pečiais nesuprasdami kas dedasi kilmingų ponų kiemuose-nei sąžinės, nei padorumo“ reiškiama redakcijos nuomonė, Nurodė, jog jokių duomenų leidžiančių teigti, kad šioji nuomonė pareikšta nesąžiningai byloje nėra, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovams dėl atsakovo paskleistų laikraštyje privataus gyvenimo aplinkybių be ieškovų sutikimo, R. O. atvaizdo atspausdinto be globėjos Z. O. sutikimo, tikrovę neatitinkančių, ieškovų garbę ir orumą žeminančių žinių išspausdinimo buvo padaryta neturtinė žala, tačiau ne tokio dydžio, kaip ieškovai nurodė ieškinyje. Atsižvelgiant į tai, kad laikraštis „Mūsų laikas“ platinamas tik Jurbarko rajone, jo tiražas nėra didelis, neturtinės žalos dydį Z. O. teismas įvertintino 4000 Lt suma, o A. O. 1000 Lt suma. Likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują, ieškinį atmesti. Mano, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog duomenys apie vaiko palikimo ligoninėje priežastis jau buvo paviešinti televizijos, kur pati ieškovė noriai pasakojo šias aplinkybes, todėl akivaizdu, kad buvo jos sutikimas teikti šią žinią ir nebuvo paminėti ieškovų anketiniai duomenys. Nurodo, kad Z. B.-J. publikacijoje laikraštis atspausdino tik asmens nuomonę, kurią autorė išsakė sąžiningai ir etiškai, neiškraipė faktų, rėmėsi savo patirtimi, nes nuo vaikystės pažinojo R., matė kaip ji auga, nuolat domėjosi kaip sekasi mokykloje ir, apelianto nuomone, faktai atitinka tikrovę. Teigia, kad R. O. nuotraukos išspausdinimas nepažeidė jos teisių, nes tai nuotraukos, padarytos kada ji buvo veiksni, fragmentas. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas visiškai nevertino Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos rašto, be to nesivadovavo teisingumo bei protingumo kriterijais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamo teismo sprendimo nekeisti, priteisti bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl straipsnio teiginio „ 26 metų merginai iš Skirsnemunės pamotė uždraudė auginti ir liepė palikti savo vaikelį ligoninėje “ buvo ieškovės sutikimas teikti šią žinią, šios žinios buvo paviešintos televizijos, todėl teismas nagrinėdamas bylą nepakankamai įvertino nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais pastarąją aplinkybę nustatė teisingai ir pagrįstai nurodė, jog toks teiginys yra žinia, kuri neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žinias paskleidė atsakovas, kuris yra viešos informacijos rengėjas, kai žinios yra pakartojamos tai ieškovai turi teisę pasirinkti atsakovą ir kelti reikalavimą, bet kuriam tiek pirminiam informacijos šaltiniu, tiek ir tam kuris pakartojo žinias. Teisėjų kolegija su tokia teismo išdėstyta pozicija sutinka. Teismas konstatavo, kad atsakovas teismui nepateikė įrodymų, jog ieškovė būtų uždraudusi R. O. auginti dukrą E. ir būtų liepusi ją palikti ligoninėje. Teismas analizuodamas televizijos laidoje „Srovės“ ieškovės kalbą, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus nenustatė, kad ieškovė būtų teigusi uždrausti E. auginti R.

Civilinės atsakomybės už garbės ir orumo pažeidimą taikymo sąlyga yra tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas. Teismas nagrinėdamas konkrečios bylos faktines aplinkybes turi atriboti žinią nuo nuomonės, nes už išsakytos nuomonės paskelbimą, civilinė atsakomybė neatsiranda. Ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, o nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žinios nuo nuomonės atribojimo pagrindas yra tai, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes faktų ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įrodymais. Kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos Civiliame kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka. Tokios nuostatos yra įtvirtintos teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 9 (psl. 49-61)).

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad Z. B.-J. publikacijoje laikraštis atspausdino tik asmens nuomonę, taigi apeliantas kelia klausimą, ar jo paskleista informacija yra žinia ar nuomonė. Apelianto tvirtinimu teiginys, kad „ R. nuo pat vaikystės nebuvo protiškai atsilikusi“ atitinka tikrovę, o teiginys, kad “ dabar R. neturi jokių teisių, ji negali norėti, ko nenori jos teismo paskirta globėja Z. O.. Jei iki šiol dar kažkas galėjo bandyti padėti kibtis į gyvenimą, tai kuo tapo R. dabar“ yra nuomonė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie apelianto argumentai nepagrįsti, nes pirmu teiginiu buvo paskleistos tikrovę neatitinkančios žinios, o, teiginiu, kad „dabar R. neturi jokių teisių, ji negali norėti, ko nenori jos teismo paskirta globėja Z. O.. Jei iki šiol dar kažkas galėjo bandyti padėti kibtis į gyvenimą, tai kuo tapo R. dabar“ yra konstatuota žinia, kuri buvo paskleista.

Viešos informacijos rengėjas viešą informaciją turi pateikti tiksliai ir nešališkai. Žurnalistas turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų (Visuomenės informavimo įstatymo 42 straipsnis). Visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi tikrovės neatitinkančią, netikslią ar šališką informaciją apie asmenį, kuri žemina asmens garbę ir orumą, privalo šią žinią paneigti (Visuomenės informavimo įstatymo 15, 45 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjęs bylą turėjo pakankamą pagrindą tenkinti iš dalies ieškovų ieškinį ir įpareigoti atsakovą paneigti tikrovės neatitinkančias žinias žeminančias ieškovų garbę ir orumą (CK 2.24 straipsnis), kadangi ginčo teiginiais buvo paskleista ne nuomonė, bet žinia apie ieškovus ir ši žinia neatitinka tikrovės.

CK 2.22 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Globėjas ir rūpintojas yra savo globotinių atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų teises ir interesus ( CK 3. 240 straipsnis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad atsakovui laikraštyje atspausdinant R. O. nuotrauką buvo žinomi faktai, kad pastaroji pripažinta neveiksnia ir jai yra paskirta globėja Z. O.. Nustačius nurodytas aplinkybes apylinkės teismas teisingai pripažino, jog atsakovas laikraštyje atspausdindamas R. O. atvaizdą, be globėjos sutikimo pažeidė CK 2. 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, tame tarpe ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos raštą bei vertindamas įrodymus visumoje įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Dėl aukščiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesinės teisės normas. Teismo priimtas sprendimas CK 1. 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams neprieštarauja, todėl nėra pagrindo sprendimą naikinti apeliacinio skundo argumentais.

Sutinkamai su CPK 98 straipsniu iš atsakovo priteistinos ieškovei išlaidos advokato pagalbai apmokėti turėtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007m. lapkričio 7d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo UAB „Didelis pliusas“ priteisti 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei Z. O..