Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Arūnas Purvainis Baudžiamoji byla Nr. 1-279-397-2014

Pranešėjas Gytis Večerskas Proceso Nr. 1-26-1-01577-2013-6 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.1.;2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, nuteistajam A. J., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, posėdyje nagrinėjo nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė - 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. J. UAB „ (duomenys neskelbtini) “ priteista 221,24 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2013-12-02 apie 10.00 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius tris 0,7 l talpos, bendros 98,97 Lt vertės, butelius brendžio „Alita“, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 98,97 Lt žalą.

Taip pat A. J. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2013-12-02 apie 16.39 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį vieną 0,7 l talpos ir 32,99 Lt vertės butelį brendžio „Alita“ bei du 0,7 l talpos, bendros 89,98 Lt vertės, butelius brendžio „Stock“, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 122,97 Lt žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. J. skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimų nepadarė, tačiau skirdamas nuteistajam bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas, t. y. netinkamai įvertino BK 54 straipsnyje įtvirtintas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, todėl A. J. skyrė bausmes, kurios yra aiškiai per griežtos.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys – bauda, areštas, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas iki 6 (šešerių) metų. Apylinkės teismas nurodė motyvuotus argumentus dėl terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimo ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti.

Parinkdamas bausmės rūšį apeliantui pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją, jų pavojingumą bei jų pobūdį – tiesiogine tyčia padaryti du baigti apysunkiai nusikaltimai. Teismas įvertino tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakomybę lengvina nuteistojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Aukštesnysis teismas taip visiškai sutinka su nuteistojo asmenybės vertinimu parenkant bausmės rūšis. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino tai, kad A. J. anksčiau teistas 5 kartus, 2 naujus tyčinius apysunkius nusikalstamus padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo taip pat už tyčinę veiką. Nuteistojo asmenybę, ypatingą įžūlumą apibūdina ir tai, jog vogti į tą pačią parduotuvę tą pačią dieną ėjo du kartus, tik pasikeitė striukę. Visos šios aplinkybės A. J. apibūdina kaip pavojingą asmenybę, kaip asmenį ignoruojantį visuotinai priimtinas ir teisės aktais įtvirtintas bendro gyvenimo elgesio taisykles, kaip asmenį linkusį pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikaltimus. Be to, tai rodo, jog šios vagystės nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o susiformavusio nusikalstamo elgesio pasekmė. Ankstesnės bausmės, o taip pat ir kitos poveikio priemonės – du kartus taikytas lygtinis paleidimas, akivaizdu nebuvo efektyvios ir nebuvo pakankamos užtikrinti bausmės tikslus. Taip pat pažymėtina, jog vadovaujantis BK 56 str. 1 d. nuostatomis, asmeniui, kuris būdamas anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, neišnykus teistumui, padarė naują tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus anksčiau paminėtas nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes bei atsižvelgiant į BK 56 straipsni nuostatas, daroma išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslams pasiekti A. J. turi būti skiriama būtent laisvės atėmimo bausmė.

Aukštesnysis teismas laiko pagrįstu ir motyvuotu teismo sprendimą A. J. skirti būtent laisvės atėmimo bausmes, tačiau aukštesniojo teismo manymu, nustatydamas bausmių dydžius, apylinkės teismas netinkamai įvertino faktinį padarytų veikų pavojingumą. Pažymėtina, jog paskirtoji bausmė turi būti adekvati, proporcinga tiek nuteistojo, tiek ir veikos pavojingumui, kurį apibūdina ne tik kaltės forma, veikos padarymo būdas, tačiau ir padarytos žalos dydis. Kaip matyti iš bylos duomenų, nei vienu atveju padarytos žalos dydis neviršija net 1 MGL. Vagystės įvykdytos atvirai, dienos metu. Viena vertus, tai rodo ypatingą įžūlumą, ciniškumą – eiti vogti į tą pačią parduotuvę du kartus tą pačią dieną, kita vertus, toks būdas rodo, jog nebuvo daromos jokios ypatingos pastangos šią veiką nuslėpti, apsunkinti jos išaiškinimą, alkoholio buteliai buvo nešami atvirai rankose ir tai nufilmuota vaizdo stebėjimo kameromis. Todėl net ir atsižvelgiant į neigiamai charakterizuojamą nuteistojo asmenybę, jo pavojingumą, aukštesniojo teismo nuomone, A. J. paskirtos bausmės savo dydžiais yra akivaizdžiai per griežtos, per didelės, neproporcingos veikų pavojingumui, todėl mažintinos, už kiekvieną iš padarytų veikų skiriant laisvės atėmimo bausmes artimas, tačiau nežymiai didesnes nei minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis. Atitinkamai mažintina ir subendrinta bausmė.

Apeliantas skunde prašo atidėti bausmės vykdymą (paskirti lygtinę bausmę), tačiau šis skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmetamas.

Pagal BK 75 straipsnį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, jog taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

A. J. atitinka formalias sąlygas dėl BK 75 str. nuostatų taikymo – galutinė laisvės atėmimo bausmė paskirta už kelis apysunkius tyčinius nusikaltimus ir yra ne didesnė nei 4 metai, tačiau vien to nepakanka, būtina taip pat ir išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.

Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).

Padarytų veikų skaičius, pobūdis, ankstesni teistumai, jų skaičius, anksčiau padarytos nusikalstamos veikas (plėšimai, vagystės), tai, kad dvi naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarytos neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, padarytos itin įžūliai, tą pačią dieną, iš tos pačios parduotuvės, neleidžia pagrįstai tikėtis teisėto, įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje jam realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės, todėl A. J. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimas negalimas.

Tai, kad nuteistasis turi mažametį vaiką, neįgalų tėvą, kuriam reikalinga kito asmens priežiūra, nepaneigia anksčiau išdėstytų argumentų dėl realios laisvės atėmimo bausmės pagrįstumo ir nesuteikia pagrindo skirti A. J. kitos rūšies bausmę. Pažymėtina, jog šios aplinkybės nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo, byloje nepateikta duomenų, kad būtent A. J. faktiškai rūpinosi tėvu ir nebus kam jo prižiūrėti A. J. atliekant laisvės atėmimo bausmę. Be to, kaip matyti iš pateiktų duomenų, A. J. tėvui būtinybė nuolatinei slaugai nustatyta dar gerokai iki ankstesnių A. J. teistumų.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog byloje nėra pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymą, tačiau nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir todėl neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A. J. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 60 Lt. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, išlaidos už nuteistajam A. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo (BPK 105 str., 106 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. J. skirtos bausmės pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir skirta galutinė subendrinta bausmė.

A. J. už LR BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką (2013-12-02 vagystė 10 val.) skirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams; už LR BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką (2013-12-02 vagystė 19.39 val.) skirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Priteisti iš A. J. valstybės naudai 60 Lt (šešiasdešimt litų) proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.