Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamoji N. A. sunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2019 m. lapkričio 3 d., apie 01.58 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, tarpusavio konflikto dėl asmeninių priežasčių su sugyventiniu R. P. metu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, vieną kartą tyčia peiliu dūrė sugyventiniui R. P. į kairio šono sritį, tuo padarydama nukentėjusiajam durtinę - pjautinę kiauryminę pilvo kairės pusės žaizdą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamoji N. A. savo kaltę padarius jai inkriminuotą nusikaltimą pripažino visiškai ir parodė, kad vakare prieš įvykį, kartu su sugyventiniu, su kuriuo kartu gyvena 32 metus, turi vaikų, išgėrė 0,7 litro degtinės butelį ir nuėjo miegoti. Namuose buvo tik dviese, nepilnamečio sūnaus nebuvo. Jai miegant, prie jos atsigulė nukentėjusysis, kuris ją pajudino, kažką pasakė, o ji kažką atsakė, po ko sugyventinis pradėjo ją mušti į galvą. Dėl ko tiksliai įvyko konfliktas negali pasakyti, gali būti, kad P. reikalavo lytinio akto. Ji atsikėlė ir paklausė „už ką tu mane muši?“, tada jis ją griebė ir metė ant lovos, kumščiu trenkė į petį. Tai vyko kambaryje, kuriame ji miegojo. Ji nuo jo bėgo, o jis vijosi. Neprisimena kaip atsidūrė virtuvėje. Kaip jos rankose atsidūrė peilis ir kaip ji sužalojo sugyventinį paaiškinti negali, neprisimena. Norėjo jį pagasdinti, kadangi ir anksčiau yra buvusi jo sumušta, todėl žinojo kuo tai gali baigtis. Koks tuo metu buvo laikas nežino, gali būti taip, kaip nurodyta kaltinime. Būna, kad išgėrusi praranda atmintį, tačiau geria retai. Peilis lygtai buvo ant stalo, tačiau ji neprisimena kaip tą peilį paėmė ir dūrė nukentėjusiajam. Prisimena sakiusi, kad „nebandyk eit prie manęs, pas mane rankose peilis“. Jis ją griebė prie skalbyklos virtuvėje. Virtuvėje lygtais buvo tamsu. Ji ne kairiarankė. Nežino į kurią vietą įdūrė. Būdamas ligoninėje, sugyventinis jai pasakė, kad ji jam įdūrė, parodė šoną kur buvo įdurta. Jei būtų laikiusi peilį tiesiai, būtų įdūrusi jam į pilvą, o ne į šoną, todėl ji gal durdama mostelėjo. Kas iškvietė greitąją med. pagalbą nepamena, nežino ar kvietė sūnus. Nežino kieno balsas girdisi kviečiant pagalbą, pasakant „padūriau“, nes ji pagalbos nekvietė. Jos duoti parodymai skiriasi, nes ji viso gerai nepamena. Jei būtų buvusi blaivi, taip nebūtų įvykę.

Perskaičius jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 156, t. 2, b. l. 5-6, 11-12, 19-20) papildomai nurodė, kad ant jos kūno, dėl P. pavartoto smurto, buvo likę sužalojimai, apie tai ji sakė ir apklausiama. Neprisimena kaip nurodė tyrėjui aplinkybes iš kur paėmė peilį, dūrė. Kuriais parodymais tikėti palieka teismui, kadangi ji įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Yra įsitikinusi, kad sugyventinis ją griebė kai ji buvo prie skalbimo mašinos virtuvėje, nes ji iš tos vietos nepasišalino iki kol atvyko policija. Viską nuoširdžiai pripažįsta ir labai gailisi. Šiuo metu su nukentėjusiuoju sutaria gražiai, tai pamoka abiems visam gyvenimui.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 3 d. N. A. parodė, kad 2019-11-03 apie 01.58 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, su sugyventiniu R. P. geriant alkoholį, tarp jų įvyko šeimyninis konfliktas, kurio metu ji paėmė nuo skalbimo mašinos peilį ir juo vieną kartą smeigė sugyventiniui į šoną (t. 1, b. l. 156).

Apklausima papildomai 2019 m. lapkričio 6 d. ir 2019 m. lapkričio 18 d. N. A. parodė, kad 2019-11-02 vakare su R. P. išgėrė 0,7 litro degtinės butelį, po to jiedu atsigulė į lovą. Gulint sugyventinis pradėjo priekaištauti dėl šeimyninių santykių. Kilusio ginčo metu sugyventinis jai sudavė kumščiu į galvą. Jiedu jau buvo atsikėlę iš lovos, R. P. buvo įpykęs, ji taip pat su juo ginčijosi. Atėjusi į virtuvę, paėmė nuo skalbimo mašinos peilį ir atkišusi į sugyventinį pasakė, kad jei jis dar muš, ji durs. R. P. stovėjo priešais ją atkišęs kumščius ir ji tada peiliu dūrė jam į šoną. Imdama peilį galvojo pagąsdinti, net nepajuto pati, kaip jam įdūrė. Sugyventinio tikrai nenorėjo sužaloti, neturėjo tikslo nužudyti, tiesiog pasakė, kad gana ją daužyti ir dūrė. Neprisimena, kokiu peiliu sužalojo R. P., nes ant skalbimo mašinos buvo padėti trys peiliai. Atrodo, kad dūrė peiliu, kurio rankena balta, bet to negali tvirtinti ir neneigia, kad galėjo durti ir kitu peiliu, kurio rankena juoda. Sūnaus K. P. tuo metu namuose nebuvo. Iš karto po konflikto, sūnus grįžo į namus ir, skambindamas iš jos telefono, iškvietė pagalbą. Atvykę pareigūnai paėmė iš namų visus tris peilius. Peilio, su kuriuo sužalojo R. P., ji neslėpė, nuo jo nenuvalė kraujo pėdsakų. Policijos pareigūnai ją išsivežė, o R. P. išvežė į ligoninę. Dėl to, kad R. P. jai sudavė kumščiu į galvą, niekur nesikreipė, žymių neliko, tyrimo nepageidauja, jam pretenzijų neturi, pas ekspertą vykti atsisako. Taip pasielgė neapsikentusi sugyventinio nuolatinio užgauliojimo ir suduodamų smūgių. Supranta, kad negerai padarė, gailisi. R. P. grįžus iš ligoninės į namus, jo atsiprašė, jiedu susitaikė (t. 2, b. l. 5-6,11-12).

Apklausiama 2020 m. sausio 28 d. N. A. parodė, kad dalinai kalta prisipažįsta todėl, kad tikrai nenorėjo nei sužaloti, nei nužudyti R. P.. Sugyventinis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir būna agresyvus. 2019-11-02 jiedu vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau, kaip visada, kilo konfliktas. R. P. ją stipriai pastūmė, ji žinojo, kas laukia toliau, kad sugyventinis ją būtų mušęs, todėl, norėdama jį pagąsdinti, pagriebė virtuvėje buvusį peilį, kurį atstačiusi į sugyventinį, pasakė, kad nedrįstų jos mušti. Sugyventinis ėjo link jos, atstumas tarp jų buvo nedidelis ir ji nesuprato, tiksliai neatsimena, ar jis tiesiog tarsi užgriuvo, ar ji išsigandusi jam dūrė į kairį šoną. Žino, kad nenorėjo R. P. sužaloti, paprasčiausiai nenorėjo, kad jis ją muštų. Detaliai viso įvykio jau nepamena, prašo vadovautis ankstesnėmis apklausomis (t. 2, b. l. 19-20).

Nukentėjusysis R. P. parodė, kad įvykio aplinkybių dėl girtumo gerai nepamena. Įvykio išvakarėse kartu su sugyventine išgėrė butelį degtinės. Begeriant buvo įvairių kalbų, barnių, tačiau jie aprimo ir baigus gerti kaltinamoji nuėjo miegoti į kambarį, jis liko kitame. Kiek tuo metu buvo valandų nežino. Jis nebuvo išėjęs iš namų. Kiek nusnaudęs, jis nuėjo miegoti pas sugyventinę. Atsigulus prasidėjo žodinis kivirčas. Ji pasakė „kur tu buvai, kur tu valkiojais?“, o jis jai atgal ir nuo to prasidėjo. Pradžia galėjo būti ir dėl sekso. Kai atėjo ir atsigulė pas kaltinamąją į lovą kambaryje buvo šviesu, turbūt jis buvo uždegęs šviesą. Kai jam atsibodo, baigėsi kantrybė, jis kaltinamajai su delnu du kartus sudavė per galvą. Paskui jie atsistojo, jis ją pastūmė ant lovos, o ji išbėgo į virtuvę, jis jai iš paskos. Peilis buvo ant skalbimo mašinos, ji griebė peilį, sakė „palik mane ramybėje, jei ne, tai bus kitaip“, „tu ant manęs nepulk, aš turiu peilį“. Ji paėmė peilį, norėdama jį sustabdyti, o jis ją puolė, kažkaip griebė už pečių ir tada pajuto smūgį į kairę pusę. Nežino kaip galėjo pats sau įsidurti. Jis ją griebė, o ji peilį turėjo. Jam įdūrė į kairį šoną. Tai buvo virtuvinis peilis, su stalo peiliu neįdursi, jis bukas, kokiu peiliu įdūrė nematė, viskas įvyko labai greitai. Dūrimo mosto nematė, tik pajuto, kad bakstelėjo, skausmo, kraujo nebuvo. Buvo tik vienas bakstelėjimas. Pasiėmęs tualetinio popieriaus užsispaudė. Tuo momentu kaip tik grįžo sūnus kažko pasiimti ir rado jį ten besėdintį. Jo paprašytas sūnus iškvietė pagalbą. Yra smurtavęs prieš sugyventinę anksčiau. Jei peilis jo būtų nesustabdęs, galėjo būti visko. Sužalojimų ant kaltinamosios nebuvo, nes jis jai sudavė ne kumščiu, o delnu. Virtuvėje ją griebė už pečių. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 26-27, 28-29) papildė, jog apklausų metu nenurodė apie griebimą virtuvėje, nes pirmos apklausos metu dar buvo neblaivus, po narkozės, vėliau galėjo nurodyti netiksliai, tačiau kiek atsimena buvo taip, kaip pasakoja dabar teisme. Dūrimo metu, į kaltinamąją stovėjo panašiai taip kaip nurodė parodymų patikrinimo metu (t. 1, b. l. 39). Apie smūgius kaltinamajai nepasakė, nes apie tai jo neklausė. Su kaltinamaja susitaikė, jis jos atsiprašė, gyvena be kivirčų, alkoholio nevartoja. Prašo neskirti jai laisvės atėmimo bausmės.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 4 d. R. P. parodė, kad 2019-11-02 vakare, apie 22 val., namuose, virtuvėje, su sugyventine N. A. vartojo alkoholį, išgėrė vieną 0,7 litro talpos butelį degtinės „(duomenys neskelbtini)“. Išgertuvių metu tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas dėl buitinių reikalų. Konfliktas iš pradžių vyko kambaryje. Konflikto metu sugyventinę suėmęs rankomis už pečių, pasodino kambaryje ant sofos, kad ji nusiramintų, tačiau ji supykusi nuėjo į virtuvę. Jis iš paskos nuėjo į virtuvę. Staiga N. A. pasiėmė nuo stalo virtuvinį peilį ir jam dūrė į pilvo kairįjį šoną. Tuo metu į namus parėjo jų nepilnametis sūnus K., kurio jis paprašė iškviesti medikus. Kiek prisimena, sūnus konflikto nematė (t. 1, b. l. 26-27).

Apklausiamas papildomai 2019 m. lapkričio 19 d. nukentėjusysis nurodė, kad 2019-11-02 vakare su sugyventine N. A. vartojo alkoholį, namuose nepilnamečio sūnaus nebuvo. Su sugyventine išgėrę degtinės butelį, nuėjo gultis. Abu buvo neblaivūs, pradėjo aiškintis tarpusavio asmeninius santykius, pyktis. Kadangi sugyventinė su juo be reikalo ginčijosi, jis, norėdamas ją nuraminti, suėmė jai už veido ir stūmė, ji užvirto ant lovos. N. A. nubėgo į šalia esančią virtuvę, kur ant skalbyklės buvo sudėti peiliai. Kadangi tiek ji, tiek jis buvo įpykę, sugyventinė paėmė į rankas nuo skalbyklės peilį. Jis negali pasakyti, kaip tas peilis atrodė. Sugyventinė šaukė, kad jei dar kažką jis jai darys, ji jam durs. Suprato, kad ji nori jį pagąsdinti. Aišku, jis nenutilo ir eidamas link jos, kažką jai dar sakė, ir tada ji dūrė tuo peiliu jam į kairįjį šoną. Jis buvo apsirengęs trumpomis rankovėmis maikutę, po dūrio peiliu pasikėlęs ją pamatė, kad pradurta, žaizda kraujuoja. Jis greitai ieškojo, kuo užsidengti žaizdą, atsivyniojęs tualetinio popieriaus juo užspaudė žaizdą. Nematė kur N. A. padėjo peilį, su kuriuo jam dūrė. Kaip tik tuo metu į namus grįžo sūnus Karolis, kurio jis paprašė kviesti greitąją pagalbą. Sugyventinė tuo tarpu stovėjo ir nieko nedarė. Netrukus prisistatė tiek policijos pareigūnai, tiek greitoji pagalba ir jį išvežė į ligoninę. Jį operavo, o po dviejų dienų išleido į namus. Šiuo metu sugyventinei N. A.pretenzijų neturi, jų santykiai geri (t.1, b. l. 51-52)

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis parodė vietas ir paaiškino nusikalstamos veikos prieš jį padarymo aplinkybes. Aiškindamas aplinkybes, nukentėjusysis nurodė, kad kambaryje gulėjo lovoje, sugyventinė jam kažką pasakė ir jis jai ranka sudavė smūgį į veido ar galvos sritį. Po suduoto smūgio abu atsikėlė iš lovos. Kambaryje prie durų, N. A. stūmė ranka, suduodamas smūgį į veidą iš priekio, suimdamas veidą ranka bei paaiškino, kad nuo smūgio sugyventinė nugriuvo nugara ant sofos - lovos. Po to, N. A. pro jį prasmuko į virtuvę, jis ėjo iš paskos, taip pat parodė, kad virtuvėje jis sugriebė N. A. už pečių ir papurtė, ji liepė jos neliesti ir nemušti, o jis purtė toliau ir tuo metu pajuto skausmą kairiame šone (t. 1, b. l. 32-42).

Apklausiamas 2020 m. balandžio 20 d. nukentėjusysis nurodė, jog tiksliausius parodymus davė parodymų patikrinimo vietoje metu, kadangi būdamas įvykio vietoje ir demonstruodamas kaip klostėsi aplinkybės, jas tiksliausiai prisiminė. Ankstesnių apklausų metu, dėl išgerto alkoholio ir patirto streso, įvykio aplinkybes nelabai atsiminė. N. A. sudavė smūgį gulinčiai lovoje, vėliau atsistojus smogė jai į veido sritį ir stūmė ją, dėl ko ji nugriuvo ant lovos, vėliau virtuvėje suėmęs purtė, gali būti, kad sudavė ir smūgius, tačiau to tikrai neprisimena (t. 1, b. l. 44).

Liudytojas R. B. parodė, kad iškvietimas į įvykį buvo tamsiu paros metu, datos, laiko bei koks buvo pranešimo turinys - neprisimena. Budėtojas perdavė informaciją, kad vyksta konfliktas žinomame Jurbarko miesto bendrabutyje. Nuvykę su kolega pamatė nukentėjusįjį, kuris sėdėjo ant kėdės ar grindų su galimai durtine žaizda, iš kurios kraujavo, ją buvo uždengęs, jei neklysta, tualetiniu popieriumi. Jei gerai atsimena, žaizda nukentėjusiajam buvo padaryta šone. Kaltinamoji tiesiog sėdėjo virtuvėje prie stalo. Bandant aiškintis įvykio aplinkybes, nukentėjusysis paaiškino, kad kaltinamoji smogė su peiliu. Bandant išsiaiškinti kokiu peiliu buvo smogta, kaltinamoji negalėjo pasakyti, vis nurodydavo vieną ar kitą peilį, todėl apžiūros metu buvo paimti keli peiliai. Konkrečiai dėl ko įvyko konfliktas, tai viena pusė sakė, kad kaltinamoji smurtauja prieš nukentėjusįjį, nukentėjusysis prieš kaltinamąją, gal kaltinamoji labiau išreiškė, kad jos vyras, nors jie nesusituokę, nuolatos prieš ją smurtauja. Kaltinamoji pripažino, sakė, kad prieš ją smurtauja, dėl to ji gindama save taip padarė. Ant kaltinamosios sužalojimų nematė. Abu vizualiai atrodė neblaivūs. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 78-79), liudytojas juos patvirtino kaip teisingus. Kai A. kalbėjo, kad gynėsi, dūrė, jos kalba buvo nerišli, padrika, tačiau neatrodė labai susijaudinusi, išsigandusi. Ji neminėjo, kad pats nukentėjusysis ant peilio būtų užšokęs. Kai P. sakė, kad sužalojo A., ji to neneigė. Po gauto pranešimo iš bendrojo pagalbos centro, į įvykio vietą atvyko labai greitai, nes buvo netoli įvykio vietos.

Apklausimas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. parodė, kad 2019-11-03 iš Marijampolės AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įvykęs konfliktas šeimoje, sužalotas vyriškis. Atvykus nurodytu adresu, įėjus į butą, pamatė tarpduryje ant grindų sėdintį R. P., kuris buvo užsiėmęs ranka už šono, o virtuvėje stovėjo N. A.. Matėsi, kad abu asmenys neblaivūs. Paklausus kas nutiko, N. A. pasakė, kad viskas gerai. R. P. pasakė, kad sugyventinė jam peiliu dūrė į šoną. Jis ranka, kurioje buvo popierinė servetėlė, laikė prispaudęs šoną, kraujo beveik niekur nesimatė, tik po to užfiksavo nedideles kelias dėmes ant grindų. Pranešėjas, kaip suprato, vaikas, buvo kitame kambaryje. N. A. klausė, kur yra peilis, su kuriuo dūrė, ji parodė į peilį baltomis rankenomis, esantį virtuvėje, ant skalbyklės. Šalia jo buvo dar du peiliai, vienas baltomis, kitas - juodomis rankenomis, smailus. Nei ant vieno iš peilių vizualiai jokių kraujo pėdsakų nesimatė. N. A. tvirtino, kad dūrė su buku peiliu, baltomis rankenomis. Įvykio vietoje išėmė visus tris peilius. Būnant įvykio vietoje, iki atvažiavo medikai, abiejų paklausus, kas įvyko, N. A. sakė, kad abu iš vakaro išgėrė degtinės, jau buvo nuėję atsigulti, bet tarp jų įvyko konfliktas. R. P. pradėjo ją mušti, ji atėjusi į virtuvę, paėmė peilį ir smogė jam į šoną. R. P. sakė daugiau su N. A. nebegyvens, sužalojimo aplinkybių neaiškino. Kitame kambaryje buvęs vaikas, matėsi, kad išsigandęs, apie įvykį nieko nepasakojo (t. 1, b. l. 78-79).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad R. P. nustatyta durtinė - pjautinė kiauryminė pilvo kairės pusės žaizda. Sužalojimas padarytas duriančiai - pjaunančiu įrankiu, pvz., peilio geležte ar pan., vienu smūgiu ar trauminiu poveikiu galimai nurodomu ar jam artimu laiku. Durtinė - pjautinė kiauryminė pilvo kairės pusės žaizda atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Kadangi pateiktuose medicinos dokumentuose durtinė pjautinė žaizda pilve aprašyta nekokybiškai, todėl kategoriškai nurodyti veikusio daikto pobūdžio nėra galimybės (t. 1, b. l. 90-91).

Specialistas A. J. apklausiamas teisme patvirtino išvadoje konstatuotas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad iš medicininių dokumentų negalima pasakyti, kurioje konkrečiai vietoje buvo konstatuota durtinė žaizda, kadangi medicinos dokumentuose aprašymas labai abstraktus. Aprašyta, kad žaizda kairiame šone. Atlikta viršutinė-vidurinė laparotomija, t. y. aukščiau bambos padarytas pjūvis ir patikrintas žaizdos kanalas ir neaišku ar tas žaizdos kanalas tęsiasi aukštyn, ar į šoną, ar dar kažkur. Pagal žaizdos aprašymą neįmanoma pasakyti kokioje padėtyje buvo duriantysis įrankis, juo labiau, kad pilvaplėvėje yra nurodomas nedidelis sužalojimas. Padarytas yra vienas vienintelis kiauryminis sužalojimas, t. y. kai kanalas atsiveria į pilvaplėvės ertmę. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punkte yra nurodoma, kad krūtinės ir pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas turi būti nustatytas chirurginio žaizdos apdorojimo arba radiologinio tyrimo metu. Šiuo atveju atlikta operacija ir jos metu yra patikrinta, kad žaizdos kanalas atsiveria į pilvo ertmę ir dėl to nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas. Medicinos dokumentuose 2019-11-03 nurodyta, kad žaizda kairiame šone, kanalas ilgesnis nei 7 cm tarp raumenų. Kuo didesnis kanalas, tuo ir jėga yra panaudota didesnė. Iš kitos pusės, galbūt ir įrankis buvo aštresnis. Jei nukentėjusysis buvo apsirengęs maikute, papildomos jėgos šitam pasipriešinimui įveikti nereikalinga. Negalima atsakyti ar iš apačios į viršų durta, ar iš viršaus į apačią. Negali kategoriškai atsakyti ar toks sužalojimas galėjo būti padarytas savaime užgriūnant ant peilio, bet tikėtina, kad tokie mechanizmai labai reti. Vykstant tokiam mechanizmui – užgriuvimui, tos žaizdos netgi išorinis odos pažeidimas būna truputėlį kitokio pobūdžio.

2019 m. lapkričio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Virtuvės ir miegamojo kambario tarpduryje, ant grindų, fiksuoti raudonos spalvos lašai. Nuo virtuvėje stovinčios skalbimo mašinos paimti trys peiliai, du iš jų - baltomis kriaunomis, vienas - juodomis kriaunomis. Virtuvėje, ant stalo, rasta balta popierinė nosinė su raudonos spalvos dėmėmis (t. 1, b. l. 15-22).

2020 m. vasario 27 d. ir 2020 m. balandžio 20 d. daiktų apžiūros protokoluose užfiksuota, kad apžiūrėti trys peiliai, paimti įvykio vietos apžiūros metu. Nurodoma, kad du peiliai vienodi, baltomis kriaunomis, peilių ilgis - po 22 cm, geležčių ilgis - 12 cm, plotis - 1 cm. Peilių smaigalys neužapvalintas/bukas, ašmenys neužaštrinti. Trečias peilis: juodomis kriaunomis, jo bendras ilgis - 30 cm, geležtė - 15 cm ilgio. Peilio smaigalys smailas, ašmenys užaštrinti, ties smaigaliu lengvai deformuoti (t. 1, b. l. 107-126).

2020 m. gegužės 11 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas su Bendrosios pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktu garso įrašu 2019-11-03. Apžiūros metu nustatyta, kad fone girdisi moteriškas balsas „padūriau“. Vyriškas balsas, atsiliepus „112“, nurodo, kad nori greitosios, nurodo adresą, aiškina, kad susipykus žmona tėčiui pataikė peiliu į šoną, tėtis kraujuoja. Vyriškas balsas prisistato, kad yra K. P. (t. 1, b. l. 103-104).

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARKB-0196 panaudojimo žurnalo puslapio kopijoje užfiksuota, kad N. A. 2019-11-03, 02.12 val. nustatytas 1,97 promilių girtumas, o R. P. 2019-11-03, 02.14 val. - 1,74 promilių girtumas (t. 2, b. l. 46).

Išvardinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad būtent N. A., kaltinime nurodytomis ir šiame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, įvykdė aptariamą nusikalstamą veiką. Nustatytos nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės atitinka ne tik kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymų visumą, bet ir specialisto išvadoje nurodytą sužalojimo mechanizmą bei poveikių kiekį. Nors kaltinamoji nurodė, jog nepamena dūrio nukentėjusiajam momento, tačiau neneigia turėjusi rankoje peilį, kad nukentėjusysis tuo metu buvo prieš ją, o tai, kad ganėtinai gilus sužalojimas padarytas nukentėjusiojo kairiame šone, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nukentėjusiajam buvo durta, o ne kad nukentėjusysis, artindamasis prie kaltinamosios, atsirėmė į jos laikomą peilį ir susižalojo. Tai, kad būtent kaltinamoji sužalojo nukentėjusįjį šis nurodė ir atvykusiems pareigūnams, to pareigūnams neneigė ir kaltinamoji. Tai, kad būtent kaltinamoji sužalojo nukentėjusįjį, netiesiogiai patvirtina ir pagalbos kvietimo garso įraše užfiksuotas kaltinamosios pasakymas „padūriau“. Kad tai pasakė būtent kaltinamoji nėra pagrindo abejoti, kadangi daugiau moterų bute tuo metu nebuvo. Nekyla abejonių, kad būtent dėl N. A. dūrio peiliu, nukentėjusiajam buvo padaryti specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai, kas leidžia konstatuoti tiesioginį priežastinį ryšį tarp N. A. veiksmų ir kilusių pasekmių, todėl ji yra atsakinga už kilusias pasekmes.

BK 15 straipsnyje nustatytos dvi tyčios rūšys – tiesioginė ir netiesioginė. BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Šio nusikaltimo kvalifikavimui būtina nustatyti pasekmes. Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus, į kurių sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jie numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi netiesioginei ir tiesioginei tyčiai būdingas savo veikos pavojingumo suvokimas, baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas. Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad kaltininkas, suvokdamas ir numatydamas padarinių sunkumą, numatydamas didelę jų atsiradimo tikimybę, yra abejingas galimiems padariniams, jam tas pats, ar jie įvyks ar ne (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2008, 2K-402/2013).