- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-21
- Bylos Nr.
- N-444-260-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. E. K. skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutarimo A. E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 24 d. nutarimu pripažino A. E. K. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jai administracinę nuobaudą - 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. E. K. savo kaltę 2009 m. gruodžio 11 d., 12 val. 25 min., Jurbarkų kaime, Jurbarko rajone, prie A. G. parduotuvės, stovėjimo aikštelėje, vairavus automobilį atbuline eiga ir nepastebėjus už jos stovinčios kitos transporto priemonės ir į ją atsitrenkus, šį automobilį apgadinant, bei pasišalinus iš eismo įvykio vietos visiškai pripažino, paaiškindama, kad nepastebėjo, kaip atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Nurodė, kad nukentėjusios transporto priemonės vairuotoja V. G. parodė, kad buvo atvažiavusi į parduotuvę apsipirkti ir paliko automobilį stovėjimo aikštelėje, o po kiek laiko sugrįžus jai šalia stovėję vyrai pasakė, kad į jos automobilį atsitrenkė kita mašina ir nuvažiavo. Automobiliui buvo sulankstytos keleivio durelės. Lengvinančia atsakomybę aplinkybe A. E. K. atžvilgiu teismas pripažino tai, kad ji gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra sulaukusi 65 metų, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.
II.
A. E. K., nesutikdama su Jurbarko rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 24 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 19 – 21), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, o bylą jos atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde teigia, jog teismo nutarimas prieštarauja faktinėms aplinkybėms, o ji nepagrįstai buvo pripažinta padariusi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Nurodo, jog tam, kad jos atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 130 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, jog eismo įvykį sukėlęs vairuotojas pastebėjo arba galėjo ir privalėjo pastebėti, kad sukėlė eismo įvykį, ir, tai žinodamas, sąmoningai (vengdamas atsakomybės ar bandydamas nuslėpti kitą pažeidimą) pasišalina iš eismo įvykio vietos. Pažymi, jog apie tai, kad 2009 m. gruodžio 11 d. ji sukėlė eismo įvykį, sužinojo tik tada, kai buvo pakviesta į policiją. Nurodo, jog jai 2009 m. gruodžio 22 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole paaiškino, kad susidūrimo su kita transporto priemone nepajuto. Teigia, jog iš tikrųjų tai buvo tik prisilietimas, nes nukentėjusiam automobiliui, kaip vėliau paaiškėjo, buvo padaryti nežymūs apgadinimai, o ant jos automobilio jokių susidūrimo su kitu automobiliu žymių nebuvo likę. Taip pat nurodo, jog nė vienas iš įvykį mačiusių asmenų nedavė jai ženklo sustoti, savo automobilio ji nesustabdė ir iš jo neišlipo, o nežinodama, kad padarė eismo įvykį, nesislapstydama toliau važinėjo savo automobiliu. Mano, jog šių jos nurodomų eismo įvykio padarymo aplinkybių išsamiai nenagrinėjo jį tyrę pareigūnai. Teigia, jog teismas galėjo pareikalauti abiejų transporto priemonių nuotraukų, jas pateikti apžiūrai, arba pareikalauti pateikti susidūrimo metu padarytų apgadinimų aprašymą (defektinį aktą) bei sužinoti, ar dėl žalos atlyginimo nukentėjusio automobilio savininkė kreipėsi į draudimo kompaniją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
A. E. K. buvo nubausta už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą, kurioje inter alia numatyta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo tinkamumo ir veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.). Tuo tarpu asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248 straipsnis, 257 straipsnis, 284 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo pat pradžių ir teisminio nagrinėjimo metu apeliantė tyčinį pasišalinimą iš eismo įvykio vietos neigė, nuosekliai laikydamasi versijos, jog susidūrimo smūgio su kita transporto priemone nepajuto.
Pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju tik įvertinus abiejų automobilių apgadinimo mastą, galima spręsti ar A. E. K. galėjo suprasti ir justi, jog toks kontaktas su V. G. vairuojamu automobiliu įvyko, ir tikslingai, siekdama išvengti atsakomybės, iš įvykio vietos pasišalinti. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sprendžia, kad nėra pakankamai A. E. K. keliamą versiją, jog automobilių susidūrimo ji nepajuto, todėl iš eismo įvykio vietos pasišalino, paneigti arba patvirtinti galinčių duomenų – byloje nėra nei eismo įvykio schemos, nei automobilių techninės apžiūros aktų arba nuotraukų, ar kitų rašytinių įrodymų, galinčių nustatyti automobilių apgadinimo faktą ir mastą. Teisėjų kolegija pastebi, kad policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime (b. l. 4) yra minimi „užpildyti eismo įvykio dokumentai“, tačiau jų byloje nėra. Pažymėtina ir tai, jog byloje ši pareigūnė, fiksavusi pažeidimą, nagrinėjant bylą apklausta nebuvo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia. Atkreiptinas dėmesys, jog tikslinga būtų iš draudimo kompanijos „Lietuvos draudimas“, kurioje privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas A. E. K. vairuojamas automobilis (b. l. 22), išreikalauti visą turimą informaciją, apie ginčijamą, 2009 m. gruodžio 11 d. įvykusį, eismo įvykį, kuriame dalyvavo A. E. K. vairuojamas automobilis „Toyota Corolla“.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, dėl to nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš esmės nėra galimybių patikrinti apeliantės argumentų bei motyvų pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. E. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.