- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-256-856/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- M. S.-D.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-320-465/2025 pagal ieškovės M. S.-D. ieškinį atsakovui A. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir atsakovo A. J. priešieškinį ieškovei M. S.-D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. S.-D. ieškinį atsakovui A. J., kuriuo prašoma: 1) nustatyti šalių nepilnamečio vaiko T. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo mama M. S. – D.; 2) priteisti iš atsakovo A. J. išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. J. po 750 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisti iš A. J. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui T. J. po 750 Eur už kiekvieną praėjusio laikotarpio mėnesį už praėjusių trejų metų laikotarpį, t. y. viso 27 000 Eur; 4) nustatyti A. J. bendravimo su T. J. tvarką; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas A. J. byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) šalių sūnaus T. J. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu A. J.; 2) šalių sūnaus T. J. periodiniam išlaikymui iš ieškovės priteisti po 354 Eur per mėnesį, šią sumą pervedant į A. J. nurodytą sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi patenkino atsakovo A. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo nustatė laikiną nepilnamečio vaiko T. J. bendravimo su atsakovu A. J. tvarką:
1) atsakovas A. J. bendrauja su sūnumi T. J. kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val. imtinai, kiekvienu atveju nurodydamas vaiko mamai kur sūnus bus tuo metu ir netrukdydamas sūnui susisiekti su mama telefonu vaikui pageidaujant;
2) atsakovas A. J. bendrauja su sūnumi kiekvieną dieną nuveždamas vaiką į ugdymo įstaigą (M. S.-D. vaiką pasiimant iš ugdymo įstaigos) ir kas antrą savaitę iš jos pasiimdamas, suvežiodamas vaiką į reikiamus/tuo metu vykstančius būrelius, užsiėmimus, terapiją, ir po jų parveždamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;
3) tėvas su sūnumi bendrauja kitu iš anksto šalių sutartu metu;
4) vaiko ligos/sirgimo atveju vaikas visais atvejais lieka su savo mama M. S. – D. iki kol visiškai paveiks (įskaitant ir pooperaciniu laikotarpiu, jei vaikui adenoidų šalinimo operacija išpuls laikinos tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos metu). Vaiko tėvas A. J. turi teisę vaiką lankyti vaiko gyvenamojoje vietoje.
Šalies argumentai
4. 2024 m. gruodžio 30 d. atsakovas A. J. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, laikinai (iki teismo galutinio sprendimo šioje byloje įsigaliojimo) nustatant, jog:
1.1. Vaiko tėvas A. J. bendrauja su vaiku metų porinėmis savaitėmis nuo trečiadienio iki sekmadienio, pasiimdamas vaiką prieš jo bendrojo ugdymo įstaigą iš jo laikinos gyvenamosios vietos 8.30 val., o jeigu trečiadienis sutampa su šventine (ne mokymosi) diena – iš jo laikinos gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10 val., ir pristatydamas vaiką į jo laikiną gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val.;
1.2. Vaiko tėvas A. J. bendrauja su vaiku metų neporinėmis savaitėmis antradieniais, pasiimdamas vaiką iš jo laikinos gyvenamosios vietos prieš bendrojo lavinimo užsiėmimus 8.30 val., užtikrindamas vaiko nuvežimą/pasiėmimą į/iš bendrojo lavinimo įstaigą bei papildomo lavinimo užsiėmimus ir pristatydamas vaiką į jo laikiną gyvenamąją vietą po jo visų papildomo lavinimo užsiėmimų. Jeigu antradienis sutampa su šventine (ne mokymosi) diena, vaiko tėvas A. J. pasiima vaiką iš jo laikinos gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10 val. ir pristato vaiką į jo laikiną gyvenamąją vietą nuo 18 val. iki 19 val.;
1.3. Jeigu vaiko tėvui A. J. atsiranda objektyvios aplinkybės, dėl kurių numatytas šios tvarkos 1.1. ir 1.2. punktuose jo su vaiku bendravimas tampa neįmanomas, A. J. informuoja (elektroniniu paštu ir SMS žinute) vaiko motiną. Tokios objektyvios aplinkybės gali būti: (1) vaiko tėvo liga, informuojant apie tai vaiko motiną nedelsiant, kai tokios aplinkybės paaiškėjo; (2) vaiko tėvo artimojo liga/mirtis, informuojant apie tai vaiko motiną nedelsiant, kai tokios aplinkybės paaiškėjo; (3) komandiruotės ir atostogos (kai vaiko tėvas su vaiku negali atostogauti dėl jo mokymosi/papildomo lavinimo grafiko), informuojant apie tai vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų;
1.4. Jeigu vaiko motinai M. S. – D. atsiranda objektyvios aplinkybės, dėl kurių numatytas šios tvarkos 1.1. ir 1.2. punktuose A. J. su vaiku bendravimas tampa neįmanomas, vaiko motina apie tai informuoja (elektroniniu paštu ir SMS žinute) vaiko tėvą. Tokios objektyvios aplinkybės gali būti: (1) vaiko motinos su vaiku atostogos, informuojant apie tai vaiko tėvą prieš 30 kalendorinių dienų; (2) vaiko liga, informuojant apie tai vaiko tėvą nedelsiant, kai tokios aplinkybės paaiškėjo, jeigu tėvas dėl vaiko sveikatos būklės negali pats juo pasirūpinti savo gyvenamosios vietos adresu 1.1. punkte nustatytomis dienomis;
1.5. Neįvykus vaiko tėvo A. J. ir vaiko bendravimui šios tvarkos 1.1. punkte nustatyta tvarka dėl 1.4. punkte nurodytų priežasčių, vaiko motina turi kompensuoti vaiko tėvo ir vaiko bendravimo laiką tokia tvarka, kokia bendravimas neįvyko.
1.6. Vaiko tėvas A. J. bendrauja su vaiku jo atostogų metu:
1.6.1. poriniais metais vaiko rudens atostogų metu, pasiimdamas vaiką iš jo laikinos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo laikiną gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 18 val. iki 19 val.;
1.6.2. neporiniais metais vaiko žiemos atostogų metu, pasiimdamas vaiką iš jo laikinos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo laikiną gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 18 val. iki 19 val.;
1.6.3. poriniais metais vaiko pavasario atostogų metu pasiimdamas vaiką iš jo laikinos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo laikiną gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 18 val. iki 19 val.;
1.6.4. kiekvienų metų vaiko vasaros atostogų metu (pusę atostogų laiko), t. y. nuo liepos 1 d. iki liepos 31 d. imtinai, pasiimant vaiką iš jo laikinos gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžinant vaiką į jo laikiną gyvenamąją vietą nuo 18 val. iki 19 val.
1.7. Vaiko tėvas A. J. bendrauja su vaiku kalėdinių atostogų ir Šv. Kūčių bei Šv. Kalėdų šventinėmis dienomis:
1.7.1. neporiniais metais:
Žemesnės instancijos teismas
1.7.1.1. Šv. Kūčių dieną, pasiimdamas vaiką iš jo laikinos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.) nuo 18 val. iki 19 val. ir grąžindamas vaiką į jo laikiną gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. nuo 11 val. iki 12 val.;
1.7.1.2. antrąją kalėdinių atostogų dalį, įskaitant Naujųjų Metų šventę, pasiimdamas vaiką iš jo laikinos gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. nuo 18 val. iki 19 val. ir grąžindamas vaiką į jo laikiną gyvenamąją vietą paskutinę jo kalėdinių atostogų dieną nuo 18 val. iki 19 val.;
1.7.2. poriniais metais:
1.7.2.1. Šv. Kalėdų dienomis ir pirmąją kalėdinių atostogų dalį, pasiimdamas vaiką iš jo laikinos gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. nuo 11 val. iki 12 val. ir grąžindamas vaiką į jo laikiną gyvenamąją vietą gruodžio 30 d. nuo 18 val. iki 19 val. Likusią vaiko atostogų dalį vaikas praleidžia su savo motina.
1.8. Vaiko tėvas A. J. bendrauja su vaiku kitomis šventinėmis dienomis:
1.8.1. poriniais metais Šv. Velykų 1-ąją ir 2-ąją dienomis, pasiimdamas vaiką iš jo laikinos gyvenamosios vietos 1-ąją Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas vaiką į jo laikiną gyvenamąją vietą 2-ąją Šv. Velykų dieną nuo 20 val. iki 21 val.;
1.8.2. kiekvienų metų Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš jo laikinos gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 18 val. iki 19 val. ir grąžindamas vaiką šventinę dieną į jo laikiną gyvenamąją vietą nuo 18 val. iki 19 val.;
1.8.3. Jeigu Motinos diena sutampa su vaiko tėvo A. J. bendravimo su vaiku laiku, A. J. įsipareigoja Motinos dienos išvakarėse nuo 18 val. iki 19 val. vaiką pristatyti į jo laikiną gyvenamąją vietą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas prašyme nurodė, kad dėl ieškovės veiksmų atsakovo bendravimas su vaiku yra neįgyvendinamas/netinkamai įgyvendinamas. Vadovaujantis teismo 2024 m. kovo 14 d. nutarties 2 punktu, atsakovo bendravimas su vaiku didžiąja dalimi vyksta pastarajam vaiką „nuvežant“, „pasiimant“. Tačiau teismo nustatyta atsakovo prievolė tokiu būdu pasirūpinti vaiko nuvežimu neturi pagrindo būti traktuojama kaip bendravimo išraiška. Tokiu būdu nustatytas laikinas atsakovo ir vaiko bendravimas, akivaizdu, nepasiteisino ir nepatenkino vaiko realių poreikių pilnavertiškai bendrauti su tėvu. Skyrium gyvenančio atsakovo laikina bendravimo su vaiku tvarka iš esmės atliepia ieškovės interesus. Skyrium gyvenantis atsakovas kiekvieną dieną privalo vaiką nuvežti į bendrojo ugdymo įstaigą, tuo tarpu kai ieškovė savo dukrą iš pirmosios santuokos taip pat vežą į šią ugdymo įstaigą. Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartimi nustatytas atsakovo ir vaiko bendravimas daugiausia vyksta atsakovui vairuojant padidintos rizikos transporto priemonę ir kas antrą savaitgalį. Bendravimo su vaiku didžiąją laiko dalį atsakovui vairuojant padidintos rizikos priemonę, jų pilnavertis bendravimas nevyksta, ko pasėkoje kyla pagrindas prielaidai, jog atsakovo ir vaiko emocinis ryšys gali susilpnėti. Iš teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartimi patvirtinto grafiko matyti, jog ieškovė neturi pareigos nei vieną dieną vežti vaiko į bendrojo ugdymo įstaigą, nors su juo gyvena ir jos vaiko nuvežimas (bent jau kas antrą savaitę) į ugdymo įstaigą būtų racionalesnis sprendimas. Ieškovė turi pareigą tik pasiimti vaiką iš bendrojo ugdymo įstaigos, nuvežti į papildomo lavinimo užsiėmimus ir parvežti namo, tačiau ir tai tik kas antrą savaitę, nes atsakovas taip pat kas antrą savaitę pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos, nuveža į papildomo lavinimo užsiėmimus bei parveža namo, nepaisant to, kad kiekvieną rytą vežą vaiką į mokyklą. Taigi, iš šiuo metu galiojančio tėvo su vaiku bendravimo grafiko matyti, kad yra pažeidžiamos ne tik vaiko teisės vienodai bendrauti tiek su motina, tiek ir su tėvu, tačiau ir tėvų lygiateisiškumo principas, įskaitant pasirūpinti vaiko nuvežimu/parvežimu į/iš ugdymo įstaigos, o taip pat vienodai pilnavertiškai leisti laiką su vaiku. Yra tikslinga nurodyti jo su vaiku konkrečias bendravimo savaites (metų visomis porinėmis savaitėmis nuo trečiadienio iki sekmadienio (...) ir neporinėmis savaitės antradienį), kad esant tarp šalių konfliktiniams santykiams nekiltų ginčo dėl bendravimo su vaiku konkrečios savaitės. Taip pat atsakovas, įvertindamas tas aplinkybes, kad tarp šalių kilęs ginčas nepavykus jo taikiai išspręsti teisminės mediacijos metu gali užsitęsti, prašo nustatyti ir laikiną bendravimo jo su vaiku tvarką atostogų laikotarpiu ir šventinėmis dienomis, idant, kad iki bus išnagrinėta ši civilinė byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas, nebūtų pažeidžiamos vaiko teisės į pilnavertį jo bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, įskaitant šventinėmis dienomis ir atostogų metu. Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartimi yra nustatyta, jog atsakovas kas antrą savaitę turi pasiimti vaiką iš bendrojo lavinimo įstaigos, tačiau, nesilaikydama šios tvarkos ir nurodydama įvairias priežastis arba šių priežasčių visai nenurodydama, ieškovė pati pasiima vaiką, o atsakovas, atvykęs į mokyklą laiku, vaiko neberanda. Ieškovė ribojo atsakovo bendravimą su vaiku. Esant šiuo metu galiojančiai laikinai atsakovo bendravimo su vaiku tvarkai, vaiko teisės, t. y. jo pilnavertiškas bendravimas su tėvu, negali būti užtikrintas iš esmės tėvui atliekant tik jo nuvežimo funkciją ir tai ne visada, kadangi vaiko motina deda visas pastangas, kad ir tokiu būdu vaiko bendravimas su tėvu neįvyktų. Nustačius daug nuoseklesnę bendravimo tvarką ir šalims neturint nuolatinio tarpusavio kontakto, būtų galima išvengti nuolatinių konfliktų. Nustačius daug nuoseklesnę ir, be kita ko, labiau atliepiančią vaiko interesus jo ir tėvo bendravimo tvarką, nebūtų galimybės ieškovei nuolat kelti konfliktines situacijas, o vaiko dienotvarkė būtų aiškesnė ir ramesnė pastarajam iš anksto žinant, kad vieną savaitę tam tikromis dienomis (nuo trečiadienio iki sekmadienio) nepertraukiamai juo rūpinsis atsakovas, o kitą savaitę tam tikromis dienomis – ieškovė, išskyrus antradienį (tėvo ir vaiko bendravimo be nakvynės dieną), kai tėvas įsipareigoja pasiimti vaiką iš jo laikinos gyvenamosios vietos, nuvežti į bendrojo ugdymo įstaigą, pasiimti jį iš bendrojo ugdymo įstaigos, nuvežti į papildomo lavinimo būrelius, pasiimti iš papildomo lavinimo būrelių ir parvežti į laikiną gyvenamąją vietą. Priešieškiniu atsakovas reiškia reikalavimą nustatyti bendravimo su vaiku laiką abiem tėvams lygiomis dalimis. Prašydamas taikyti (pakeitus) laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, atsakovas analogiško reikalavimo (kaip priešieškinyje) nereiškia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi atsakovo A. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
7. Teismas nurodė, kad nuo teismo 2024 m. kovo 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo praėjo jau 10 mėnesių, tačiau prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra nurodyta, kokios būtent jo pateikimo metu susiklosčiusios aplinkybės lemia reikalingumą pakeisti esamą bendravimo tvarką. Iš šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų matyti, kad tarp šalių kyla įvairaus pobūdžio nesutarimai dėl esamos laikinos bendravimo tvarkos tinkamo vykdymo, kaltinimai dėl jos nesilaikymo, tačiau teismo patvirtintos laikinos bendravimo tvarkos nesilaikymas savaime nesudaro pagrindo teigti, kad laikina bendravimo tvarka yra neefektyvi ar nepakankama.
8. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad bendravimas, vykstantis vaiko pavėžėjimo metu, negali būti laikomas kaip bendravimo išraiška. Teismas nurodė, kad bendravimas su vaiku yra tėvų teisė ir pareiga – tėvai privalo rūpintis savo vaikais, jų sveikata, ugdymu bei turi teisę pilnavertiškai dalyvauti vaikų gyvenime. Šiuo atveju vaiko pavėžėjimo pareiga taip pat yra dalis vaiko gyvenimo, todėl negalima teigti, kad tiesioginis šios pareigos išpildymas silpnina emocinį vaiko ryšį su tėvu. Iš teismui pateiktų ieškovės atsiliepimo priedų matyti, kad dalis atsakovo bendravimo su vaiku neįvyksta dėl nuo paties atsakovo priklausančių priežasčių, t. y. dėl jo atostogų planų ar darbo santykių ypatumų. Teismas pažymėjo, kad laikina bendravimo tvarka nustatoma siekiant apsaugoti prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus ir neturi būti išimtinai patogi vienam iš tėvų. Atsakovo siūloma laikina bendravimo tvarka yra dar detalesnė negu nustatytoji, todėl esant įtemptiems šalių tarpusavio santykiams galimai bus kelianti dar daugiau nesutarimų dėl jos laikymosi. Teismas nurodė, kad atsižvelgia į byloje esančius duomenis apie tai, jog nepilnametis vaikas dėl šalių faktinių skyrybų patiria nesaugumą, įtampą, dėl ko nerekomenduojama jo rotacija po skirtingus tėvų namus kas kelias dienas. Kartu teismas pažymėjo, kad duomenų apie tai, jog esama bendravimo tvarka kaip nors reikšmingai silpnintų skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko emocinį ryšį, byloje nėra.
9. Teismas nurodė, kad negalima daryti išvados, jog atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės užtikrins stabilumą bylos nagrinėjimo metu bei geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Tikėtina, kad atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, kurios ženkliai išplečia vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, įneš daugiau sumaišties tėvo ir vaiko santykiuose negu padės užtikrinti prioritetinius vaiko interesus. Teismas pažymėjo, kad esant situacijai, kuomet ginčo šalys konfliktuoja dėl esamos bendravimo tvarkos taikymo, atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės tikėtinai neužtikrins, kad tarp šalių nekiltų konfliktinė situacija, kadangi tai didžiąja dalimi priklauso nuo pačių ginčo šalių sąmoningumo ir siekio veikti geriausiais vaiko interesais, išvengiant tokių situacijų ir siekiant nepakenkti vaiko psichologinei būklei. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad atsakovas šiuo konkrečiu atveju neįrodė ir nepagrindė objektyvios būtinybės laikinai pakeisti teismo nustatytą ir jau beveik metus galiojančią laikiną bendravimo tvarką jo prašomu būdu. Teismas pažymėjo, kad laikinos bendravimo tvarkos nustatymas su skyrium gyvenančiu tėvu neužkerta kelio šalims ieškoti kitų prieinamų būdų užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su sūnumi.
I. A. skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) A. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą pagal atsakovo 2024 m. gruodžio 30 d. prašymą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Skundžiamoje nutartyje nurodyti teismo teiginiai yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio, neįsigilinant, ar iš tiesų teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartimi prataikyta atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka pasiteisino šios nutarties vykdymo metu vertinant tai tiek vaiko teisių, kaip prioritetinių, aspektu, tiek ir abiejų tėvų asmeninių neturtinių interesų užtikrinimo kontekste. Atsakovas, įrodinėdamas teismui 2024 m. kovo 14 d. nutartimi pritaikytos tvarkos ydingumą/vykdymo metu išryškėjusius trūkumus, išsamiai pasisakė, dėl kokių priežasčių ši tvarka turėtų būti ne tik keistina, tačiau ir pildytina, pabrėždamas, be kita ko, būtinybę papildomai nustatyti laikiną tėvo atsakovo ir vaiko bendravimą atostogų laikotarpiu bei šventinėmis dienomis, tačiau teismas šiuo klausimus nepasisakė.
10.2. Nors klausimą dėl atostogų ir šventinių dienų galima atidėti ateičiai, tačiau tokia galimai pasyvi vaiko teisių apsauga laikinųjų apsaugos priemonių kontekste, tuo tarpu kai teismas šeimos teisės bylose turi būti aktyvus, o vaiko teisių institutas yra itin jautrus, neatlieps vaiko teisėtų lūkesčių.
10.3. Teismas klaidingai vertino atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes, kad atsakovo bendravimas, vykstantis vaiko pavėžėjimo metu, negali būti laikomas kaip bendravimo išraiška. Atsakovas niekada neneigė ir dabar neneigia savo pareigos pasirūpinti vaiku, įskaitant parvežti/nuvežti į/iš ugdymo įstaigų, jo bendravimas su vaiku neturėtų tik tuo apsiriboti. Atsakovas, vairuodamas padidintos rizikos priemonę, turi būti apdairus, atsakingas eismo dalyvis, taigi, pervežant vaiką iš vienos vietos į kitą, neturi galimybės nei tinkamai pasiteirauti apie vaiko pasiekimus, nei paruošti su juo pamokų, nei pasirūpinti kitais jo kasdieniniais poreikiais. Iš 2024 m. gruodžio 30 d. prašyme siūlomos tvarkos matyti, kad atsakovas yra pasirengęs vežti ir pasiimti vaiką ne ką mažiau dienų (1 dienos skirtumas), nei tokia pareiga pagal naują tvarką tektų vaiko motinai. Pagal 2024 m. kovo 14 d. nutartimi nustatytą ir šiuo metu galiojančią tvarką ieškovė apskritai yra atleista nuo pareigos nuvežti vaiką į bendrojo ugdymo įstaigą rytais, nors gyvena su vaiku ir vaiko pasiėmimo metu būna namuose. Tokiu būdu yra pažeidžiamas ne tik tėvų lygiateisiškumo principas, neužtikrinama motinai kylanti pareiga pasirūpinti vaiku ir pilnavertiškai dalyvauti jo gyvenime.
10.4. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės užtikrins stabilumą bylos nagrinėjimo metu bei geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Teismas visiškai nevertino atsakovo nurodytų pagrindų, kuriais remiantis jis prašė išplėsti bendravimo su vaiku tvarką, kaip ir nenurodė, kokiu būdu bendravimo tvarka, išplečiant tėvo ir vaiko bendravimo laiką, gali pažeisti vaiko interesus.
10.5. Skundžiamoje nutartyje nurodyti teiginiai, kad šiuo metu nustatytos laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl vaiko bendravimo su tėvu yra pakankamos ir efektyvios, o didesnės apimties (laiko atžvilgiu) bendravimas pažeis vaiko interesus, yra ne tik kad nepagrįsti, tačiau ir galintys sukelti žalingas pasekmes vaiko asmenybės formavimuisi, ypač, kai vaikai greitai auga, o šeimos teisės bylos yra nagrinėjamos ne vienus metus. Nustačius laiko atžvilgiu didesnės apimties vaiko bendravimo su tėvu laikiną tvarką, daug nuoseklesnę (vieną savaitę nuo trečiadienio iki sekmadienio, o kitą – antradienį) ir šalims neturint nuolatinio (kasdieninio) tarpusavio kontakto, būtų galima išvengti nuolatinių konfliktų, įskaitant ir vaiko akivaizdoje, tokiu būdu sukuriant jam daug saugesnę emocinę aplinką.
Šalies argumentai
10.6. Ieškovei reiškiant prašymą jos nurodyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pasikeitė atsakovo gyvenamoji vieta (atsakovas gyvena skyriumi nuo vaiko adresu, esančiu (duomenys neskelbtini)). Šių aplinkybių teismas nevertino, kai nustatė atsakovo vienasmenę pareigą kiekvieną rytą vaiką nuvežti į jo bendrojo lavinimo įstaigą. Be to, nustatyta tokia forma bendravimo su vaiku tvarka daugiau atliepia ieškovės interesus, o ne vaiko, kadangi ieškovė reikalauja, kad atsakovas vežtų į bendrojo lavinimo įstaigą ne tik vaiką, tačiau ir ieškovės dukrą iš pirmosios santuokos, nors tokios pareigos atsakovui nekyla, be to, tokiu atveju net ir transporto priemonėje joks bendravimas, esant transporto priemonėje kitam asmeniui, su vaiku nevyksta.
Atsiliepimas
11. Ieškovė M. S.-D. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo prijungti prie bylos: atsakovo 2025 m. sausio 22 d. bei 2025 m. vasario 10 d. pranešimus ieškovei dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo bei 2025 m. vasario 6 d. antstolės N. L. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini); atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Šalių vaikui yra taikoma tęstinė psichoterapija ir vaikui svarbu užtikrinti jam pažįstamos aplinkos, dienos režimo, rutinos stabilumą ir ramią aplinką, o vaiką tęstinai gydanti gydytoja teikia tėvo prašomai tvarkai iš esmės prieštaraujančias rekomendacijas.
11.2. Skundžiama nutartis yra priimta teismui išsamiai įsigilinus į visas bylos aplinkybes, susipažinus su pateiktais rašytiniais įrodymais, išnagrinėjus faktinę vaiko situaciją – nėra jokio juridinio pagrindo jos keisti. Nutartis yra priimta vaiko interesais, įvertinus byloje rašytiniais įrodymais esančią vaiką gydančios gydytojos raštu pateiktą informaciją ir vaiko e-sveikata išrašus.
11.3. Atsakovo prašoma laikinųjų apsaugos priemonių tvarka (jos pakeitimas) neatitinka paties vaiko interesų ir poreikių ir yra sūnui žalinga. Juo labiau, kad nėra paaiškėjusių jokių naujų aplinkybių, kurios būtų pasikeitusios vaiko atžvilgiu nuo 2024 m. kovo14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos. Tokių aplinkybių nei savo pirminiame prašyme, nei skunde nenurodo ir pats atsakovas.
11.4. Abu ieškovės vaikai lanko vieną ir tą pačią ugdymo įstaigą, taigi, kasryt vaikai turi būti vežami į tą pačią vietą ir iš tos pačio vietos (ugdymo įstaigos) paimami. Šalių sūnus reiškia norą vykti kartu su sese, džiaugiasi ją sutikęs mokyklos kieme, kartu eina pietų, vaikui patinka su sese už rankos eiti rytais ir iki mokyklos vartų – nėra jokio tikslo neleisti taip ir tokiu būdu vaikams stiprinti tarpusavio ryšio.
11.5. Atsakovas nepagrindė ir nepateikė teismui jokių svarių įrodymų, kodėl turi būti nepaisomi paties šalių vaiko interesai, kodėl vaikas turi rotuotis kasdienoje, taip suteikdamas patogumą tėvui, kai, labiausiai tikėtina, tokia rotacija dar labiau pakenks besivystančiai psichikai, jo emocijoms, jo vystymuisi. Atsakovas akivaizdžiai prašo teismo pakeisti bendravimo tvarką į tą, kuri būtų patogi pačiam atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo (apelianto) atskirasis skundas netenkinamas.
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti prašymo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
13. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – šalių susirašinėjimą. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: atsakovo 2025 m. sausio 22 d. siųstą pranešimą ieškovei, 2025 m. vasario 6 d. antstolės N. L. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini); 2025 m. vasario 10 d. atsakovo patvirtinimą sms.
14. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis)
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pateikti įrodymai neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, todėl teismas atsisako priimti ieškovės ir atsakovo pateiktus naujus įrodymus.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, ir užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).
17. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
18. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo nustatė laikiną nepilnamečio vaiko T. J. bendravimo su atsakovu tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val. imtinai, kiekvienu atveju nurodydamas vaiko mamai, kur sūnus bus tuo metu, ir netrukdydamas sūnui susisiekti su mama telefonu vaikui pageidaujant; atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvieną dieną nuveždamas vaiką į ugdymo įstaigą (ieškovei vaiką pasiimant iš ugdymo įstaigos) ir kas antrą savaitę iš jos pasiimdamas, suvežiodamas vaiką į reikiamus/tuo metu vykstančius būrelius, užsiėmimus, terapiją ir po jų parveždamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. Taigi, kaip matyti, teismas nustatė pakankamai intensyvią šalių nepilnamečio vaiko su atsakovu bendravimo tvarką.
19. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Taigi, pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, lemiantis, kad laikinosios apsaugos priemonės tapo nebeefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
20. Vertinant aplinkybes, ar skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pakeisti byloje nustatytą vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarką, pažymėtina, jog atsakovo prašoma pakeisti bendravimo su vaiku tvarka iš esmės skiriasi tuo, kad pagal jo prašomą bendravimo tvarkos pakeitimą (atsakovas bendrauja su vaiku metų porinėmis savaitėmis nuo trečiadienio iki sekmadienio, pasiimdamas vaiką prieš jo bendrojo ugdymo įstaigą iš jo laikinos gyvenamosios vietos 8.30 val., o jeigu trečiadienis sutampa su šventine diena – iš jo laikinos gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10 val., ir pristatydamas vaiką į jo laikiną gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val.; atsakovas bendrauja su vaiku metų neporinėmis savaitėmis antradieniais, pasiimdamas vaiką iš jo laikinos gyvenamosios vietos prieš bendrojo lavinimo užsiėmimus 8.30 val., užtikrindamas vaiko nuvežimą/pasiėmimą į/iš bendrojo lavinimo įstaigą bei papildomo lavinimo užsiėmimus ir pristatydamas vaiką į jo laikiną gyvenamąją vietą po jo visų papildomo lavinimo užsiėmimų, jeigu antradienis sutampa su šventine diena, atsakovas pasiima vaiką iš jo laikinos gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10 val. ir pristato vaiką į jo laikiną gyvenamąją vietą nuo 18 val. iki 19 val.), atsakovas siekia dar labiau praplėsti bendravimo tvarką darbo (vaiko lankymosi ugdymo įstaigose) dienomis, tačiau iš esmės panaikinant pagal galiojančią teismo nustatytą bendravimo tvarką atsakovui nustatytą pareigą kiekvieną rytą nuvežti šalių vaiką į ugdymo įstaigą. Taip pat atsakovas siekia nustatyti bendravimo tvarką (poriniais ir neporiniais metais) atostogų metu.
21. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad jis, vairuodamas padidintos rizikos priemonę, turi būti apdairus, atsakingas eismo dalyvis, todėl pervežant vaiką iš vienos vietos į kitą jis neturi galimybės nei tinkamai pasiteirauti apie vaiko pasiekimus, nei paruošti su juo pamokų, nei pasirūpinti kitais jo kasdieniniais poreikiais. Iš jo siūlomos bendravimo tvarkos matyti, kad atsakovas yra pasirengęs vežti ir pasiimti vaiką ne ką mažiau dienų (1 dienos skirtumas), nei tokia pareiga pagal naują tvarką tektų vaiko motinai. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką ieškovė apskritai yra atleista nuo pareigos nuvežti vaiką į bendrojo ugdymo įstaigą rytais, nors gyvena su vaiku ir vaiko pasiėmimo metu būna namuose. Tokiu būdu, atsakovo vertinimu, yra pažeidžiamas ne tik tėvų lygiateisiškumo principas, neužtikrinama motinai kylanti pareiga pasirūpinti vaiku ir pilnavertiškai dalyvauti jo gyvenime. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors šiuo metu nustatyta laikina tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka darbo (vaiko lankymosi ugdymo įstaigose) dienomis, pagal kurią atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvieną dieną nuveždamas vaiką į ugdymo įstaigą (ieškovei vaiką pasiimant iš ugdymo įstaigos) ir kas antrą savaitę iš jos pasiimdamas, suvežiodamas vaiką į reikiamus/tuo metu vykstančius būrelius, užsiėmimus, terapiją, ir po jų parveždamas vaiką į jo gyvenamąją vietą, įvertinus tai, kad atsakovas dalį laiko turi būti susikoncentravęs į transporto priemonės vairavimą, tiesioginio bendravimo su vaiku prasme nėra maksimali, tačiau atsakovas neįrodė, kad tokia šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka sudarytų sąlygas silpnėti ar nutrūkti tėvą ir vaiką siejantiems ryšiams, kad tokia laikina bendravimo tvarka užkerta kelią atsakovui rūpintis vaiku ir su juo bendrauti pagal galimybes (laisvu laiku nuo transporto priemonės vairavimo). Teismui nekyla abejonių, kad atsakovas, nors ir minimaliai, tačiau turi galimybę pabendrauti su vaiku iki atsakovui užvedant transporto priemonę ar ją sustabdžius, pasitinkant vaiką iš namų/ugdymo įstaigos ar į namus/ugdymo įstaigą palydint. Įvertinus aplinkybę, kad šalių vaikas gyvena su ieškove, dėl ko jai neabejotinai tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, negalima sutikti su atsakovu, kad tai, jog pagal 2024 m. kovo 14 d. nutartimi nustatytą ir šiuo metu galiojančią tvarką ieškovė apskritai yra atleista nuo pareigos nuvežti vaiką į bendrojo ugdymo įstaigą rytais, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Todėl, priešingai nei teigia apeliantas, nėra pagrindo išvadai, kad pagal galiojančią bendravimo tvarką yra pažeidžiamas tėvų lygiateisiškumo principas, neužtikrinama motinai kylanti pareiga pasirūpinti vaiku ir pilnavertiškai dalyvauti jo gyvenime.
23. Tai, kad kaip nurodo atsakovas, ieškovei reiškiant prašymą jos nurodyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pasikeitė atsakovo gyvenamoji vieta, savaime nelaikytina tokia išimtine aplinkybe, dėl kurios būtų pagrindas pakeisti laikiną bendravimo tvarką. Skyrium gyvenantis tėvas neturi siekti nustatyti tokios bendravimo su vaiku tvarkos, kuri būtų išimtinai patogi tik jam.
24. Apeliantas nurodo, kad nustatyta bendravimo su vaiku tvarka daugiau atliepia ieškovės interesus, o ne vaiko, kadangi ieškovė reikalauja, jog jis vežtų į bendrojo lavinimo įstaigą ne tik vaiką, tačiau ir ieškovės dukrą iš pirmosios santuokos. Pažymėtina, kad atsakovui pareigos pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką kyla tik šalių sūnaus atžvilgiu ir tik nuo atsakovo valios priklauso, ar jis sutinka ar nesutinka vežti į ugdymo įstaigą kitus asmenis. Kitų asmenų (ne)vežimas į ugdymo įstaigą nėra susijęs su šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl šiuo aspektu plačiau nepasisakytina.
25. Vertinant atskirojo skundo argumentą, kad bylos nagrinėjimas gali dar užsitęsti, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl bendravimo su vaiku atostogų metu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas prašo nustatyti bendravimo tvarką atostogų metu poriniais ir neporiniais metais, žiemos ir kitais metų laikotarpiais, tačiau tokia plati bendravimo tvarka neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslo, kuriuo siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Tokia plati bendravimo tvarka atostogų metu gali būti nustatoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
26. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant klausimus su nepilnamečiais vaikais, būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-378/2022).
27. Preliminariai įvertinus byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus nustatyta, kad šalių galimybes tinkamai laikytis teismo nustatytos bendravimo tvarkos apsunkina itin konfliktiški jų tarpusavio santykiai. Atsižvelgdamas į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją bei byloje pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismo patvirtintos laikinos bendravimo tvarkos nesilaikymas savaime nesudaro pagrindo teigti, kad laikina bendravimo tvarka yra neefektyvi ar nepakankama. Akcentuotina, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis bus pakeista vaiko perdavimo skyrium gyvenančiam tėvui bendravimo tvarka jo prašomu būdu, neišspręs šiuo metu byloje susiklosčiusios faktinės situacijos, o tik apsunkins ir taip itin sudėtingą šalių tarpusavio bendravimą.
28. Nors atsakovas nurodo, kad dėl ieškovės veiksmų atsakovo bendravimas su vaiku yra neįgyvendinamas/netinkamai įgyvendinamas, tačiau šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas tokių išvadų daryti neturi teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (apimties, pakeitimo) konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Dėl atsakovo teiginių, susijusių su atsakovės veiksmais (ne)leidžiant/kliudant bendrauti su sūnumi, pasisakys bylą iš esmės išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tačiau, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas negali daryti kategoriškos išvados, jog ieškovė atlieka kokius nors aktyvius veiksmus, priešingus šalių vaiko interesams, siekdama apsunkinti atsakovo bendravimo su sūnumi galimybes. Šiuo atveju konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka nepažeidžia prioritetinių vaiko interesų, taip pat užtikrina ir atsakovo teisę įgyvendinti savo kaip tėvo teises, užtikrina vaiko padėties stabilumą ir jo interesų apsauga iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.
29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, jog atsakovas nei su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei su atskiruoju skundu neįrodė naujų ar esmingai pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, darytina išvada, jog minėta nutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka apsaugo jo teisę bendrauti su vaiku, iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad ši teisė būtų suvaržyta. Vien tai, kad teismas kitaip vertino atsakovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus ar vertino ir tyrė ne visas atsakovo nurodytas aplinkybes, nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo.
30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį nesudaro, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.